Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Juditos Sungailaitės ir Laimos Šeputienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendžio, kuriuo V. M., pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – 4 500 (keturių tūkstančių penkių šimtų) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, V. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 3000 (trijų tūkstančių) eurų dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatytas vienerių metų terminas 3000 (trijų tūkstančių) eurų baudai sumokėti.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - uždrausta naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. liepos 10 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas ir konfiskuotas automobilis Mazda CX-5, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) (su automobilio užvedimo raktu), saugomas UAB „(duomenys neskelbtini)", (duomenys neskelbtini).

Nuspręsta V. M. paskirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jį vykdyti, panaikinti.

Nuspręsta V. M. 2024 m. liepos 9 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro S. S. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui "MAZDA CX-5", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) nuo 2024 m. liepos 9 d. iki 2024 m. spalio 9 d., palikti galioti iki bus įvykdytas nuosprendis dalyje dėl automobilio konfiskavimo, vėliau panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. V. M., pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2024 m. liepos 8 d. apie 14.45 val. parduotuvės "Maxima" aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį "MAZDA CX-5", valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai Marijampolės apskr. Kalvarijos PK policijos pareigūnas patikrinęs jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu - alkotesteriu Drager Alcotest 7510 ARPK-0131, 2024 m. liepos 8 d. 15:10 val. nustatė 1,81 ‰ neblaivumą.

2. Nuteistasis V. M., nesutikdamas su priimtu nuosprendžiu, skundžia jį apeliacinės instancijos teismui ir prašo Marijampolės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį panaikinti ir vadovaujantis BK 40 straipsniu, V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą atleisti pagal laidavimą perduodant laiduotojos A. Š. atsakomybei be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti. Dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo pakeisti ir vadovaujantis BK 68 straipsnio, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 1 metams, skaičiuojant šį terminą nuo 2024 m. liepos 10 d. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, konfiskuojant 50 procentų automobilio „Mazda CX-5“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės. Apeliacinį skundą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

3.6. Atsiliepime nurodoma, jog įvertinus visas byloje nustatytas, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, buvo paskirtas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas trumpesniam nei įstatyme nustatytas šios baudžiamojo poveikio priemonės termino vidurkis, terminui, tai yra dviem metams. Todėl, dar mažinti šį terminą nėra jokio pagrindo. Pažymima, kad šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokio pobūdžio, kaip nagrinėjamu atveju, nusikalstamų veikų bei pataisyti kaltininką, nusveria jo patiriamus nepatogumus dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas palaikė apeliaciniame skunde pareikštus prašymus ir nurodytus argumentus, prašė skundą tenkinti. Prokuroras nuteistojo apeliacinį skundą prašė atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. M. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinio nagrinėjimo bendrosios nuostatos įtvirtintos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnyje, kurio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti nuteistajam atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones – terminu bei transporto priemonės konfiskavimu.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

6. Atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą reglamentuoja BK 40 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytoms sąlygoms: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojai gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui (BK 40 straipsnio 3 dalis). Taigi teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant šio straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

7. Nagrinėjamu atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas nuteistojo V. M. sugyventinės A. Š. prašymas perduoti V. M. pagal laidavimą jos atsakomybėn. Teisiamojo posėdžio metu A. Š. taip pat prašė V. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nurodydama, kad galės daryti jam teigiamą įtaką, kadangi kartu su juo gyvena bei dirba. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio taikymo galimybės šioje baudžiamojoje byloje, padarė išvadą, kad V. M. tik iš dalies atitinka sąlygas, būtinas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas padarė nesunkų nusikaltimą, neteistas, savo kaltę pripažino, žalos dėl nusikalstamų veikų padarymo faktas nebuvo užfiksuotas, manyti, jog nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas pagrindo nebuvo, tačiau teismas padarė išvadą, jog nėra pagrindo teigti, kad V. M. nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

8. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. M. padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, visiškai pripažino savo kaltę, savo veiksmais turtinės ir neturtinės žalos nepadarė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, dirba, charakterizuojamas teigiamai. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo gautas nuteistojo V. M. prašymas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant A. Š. atsakomybei. Prašyme nurodyta, jog V. M. pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje bei nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo. Teisiamojo posėdžio metu pirmosios instancijos teisme V. M. taip pat prisipažino dėl minėtos nusikalstamos veikos padarymo bei nurodė, kad gailisi. Įvertinus nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog priešingai nei nurodyta skundžiamame nuosprendyje, egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte, t. y. V. M. nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikalstamos veikos padarymo.

9. Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas asmeniui gali paskirti nuo 10 iki 250 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių (pvz., žmogaus gyvybės, sveikatos, nuosavybės) apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus, skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydį, įvertindama padarytos veikos pavojingumą, taip pat tai, kad žalos kitiems asmenims padaryta nebuvo, bei tai, kad kartu skiriama ir kita baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį, nustato didesnį nei minimalus – 50 MGL (2 500 eurų) ir nustato 1 (vienerių) metų terminą įmokos sumokėjimui.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.

10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundžiamą nuosprendį, V. M. apeliacinį skundą ir teismui pateiktą medžiagą konstatuoja, kad Marijampolės apylinkės teismas, įvertinęs visus byloje esančius duomenis, susijusius su apelianto padarytu nusikaltimu, pagrįstai jam paskyrė proporcingą baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą, kuri nėra laikytina per griežta ir negali būti švelninama.

11. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise – numatyta BK 68 straipsnyje, kuris skiriamas, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nors BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

12. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, kad BK 281 straipsnyje ir BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir jos termino nustatymas yra viena iš baudžiamojo poveikio priemonės individualizavimo proceso, o kartu ir kaltininkui skiriamos bausmės sudėtinė dalis. Nustatant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo terminą, atsižvelgiama ne tik į objektyviai dėl veikos kilusius padarinius ar atskirai į kurias nors konkrečias detales, bet į visumą aplinkybių, apibūdinančių įvykį, jo kilimo priežastis, kaltės laipsnį ir kaltininko asmenybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100-648/2019). Taigi, svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo, skyrimo ir jos taikymo trukmės klausimą, teismas turi atsižvelgti į visas tokios priemonės skyrimui reikšmingas aplinkybes, o paskirta priemonė turi būti proporcinga padarytos veikos pavojingumui, taip pat kaltininko asmenybei.

13. Kaip matyti iš pateiktos bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį pripažino, kad V. M., naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemones, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, būdamas neblaivus vairavo automobilį, kai jo iškvėptame ore nustatyta 1,81 promilių etilo alkoholio koncentracija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog dėl šios priežasties asmeniui turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, nustatant 2 metų terminą. Apeliantas ginčija tokį pirmosios instancijos teismo sprendimą, jo teigimu, nustatytas dvejų metų terminas yra neteisingas ir neproporcingas. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia apelianto nuomone ir sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonė paskirta bei jos terminas nustatytas tinkamai, vadovaujantis baudžiamojo įstatymo reikalavimais, nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog sprendžiant šį klausimą buvo atsižvelgta į tai, kad V. M.BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, kad neblaivus transporto priemonę vairavo pirmą kartą, nėra padaręs teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, prisipažino. Taigi reikšmingos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimui bei jo termino nustatymui aplinkybės buvo tinkamai įvertintos priimant skundžiamą nuosprendį.

14. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas V. M. paskyrė trumpesnio nei vidurkis termino baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemonę 2 metams. Teisėjų kolegijos nuomone, dar švelnesnė baudžiamojo poveikio priemonė nebūtų pakankama siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti jį nuo panašaus pobūdžio veikų darymo ateityje. Teisėjų kolegija sutinka, kad tokios trukmės specialiosios teisės atėmimas neabejotinai pakeis įprastą apelianto gyvenimą, tačiau tai yra neišvengiamos baudžiamojo poveikio priemonės pasekmės. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusikaltimu. Kita vertus, tai, jog V. M. uždrausta vairuoti transporto priemones trumpesniam terminui, nei galimas šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis, patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas visas reikšmingas bylos aplinkybes vertino jam itin palankiai. Be to, V. M. ir iki nusikalstamos veikos padarymo žinojo, kad automobilio vairavimas jam yra reikalingas, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pavojingo nusikaltimo padarymo.

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nenustačius tam tikrų išskirtinių aplinkybių, V. M. interesai savaime negali būti svarbesni už visos visuomenės viešąjį interesą užtikrinti saugumą keliuose ir iš jų eliminuoti neblaivius vairuotojus. Pažymėtina, kad V. M. turi ilgą transporto priemonių vairavimo stažą, yra suaugęs, pakaltinamas asmuo, žinantis kelių eismo taisykles, neabejotinai suvokė, kad draudžiama vairuoti transporto priemones būnant neblaiviam, sąmoningai pasirinko šių nuostatų nesilaikyti, todėl jam turi būti taikomos atitinkamos poveikio priemonės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, V. M. nusikalto veikdamas tyčia, vairavo automobilį būdamas neblaivus, dienos metu, mieste, kur buvo ne tik kitų transporto priemonių, bet ir pėsčiųjų. Atvykus pareigūnams jam buvo nustatytas 1,81 promilės neblaivumas. Tokiais veiksmais jis neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei savo paties sveikatai ar net gyvybei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo konstatuoti, kad vien todėl, jog asmuo pripažino savo kaltę, ir teisė jam vairuoti transporto priemones yra reikalinga asmeniniams tikslams, yra pagrindas jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones.

16. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje skirdamas V. M. baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą – ir nustatydamas jos terminą, BK 67, 68 straipsnių taikymo klaidų nepadarė.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo.

17. Skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu V. M. paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ir konfiskuota transporto priemonė – automobilis Mazda CX-5, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini). Apeliantas ginčija šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimą, prašo taikyti dalinį konfiskavimą, konfiskuojant dalį automobilio Mazda CX-5, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) vertės atitinkančią pinigų sumą.

18. Baudžiamojo poveikio priemonė – teismo skiriama valstybės prievartos priemonė, kuri apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas ir padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių. Pažymėtina, kad turto konfiskavimas yra turtinės ir prevencinės paskirties baudžiamojo poveikio priemonė, įgyvendinanti tikslą ne tik nubausti kaltininką, paskiriant jam bausmę, bet ir padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą.

19. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti prevencinį poveikį tiek pačiam nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, tiek ir visai visuomenei. Kelių transporto priemonė laikoma nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino BK 72 straipsnio pagrindu, požymius. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, turto konfiskavimas – priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką arba kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė arba rezultatas. Nusikaltimo padarymo įrankiais ir priemonėmis pripažįstami daiktai (turtas), kuriais sudaromos sąlygos, būtinos nusikaltimo padarymui ar lengvinančios jo padarymą. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

20. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad V. M. veikdamas tiesiogine tyčia, savo neteisėtais veiksmais tiesiogiai panaudojo automobilį darydamas nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, todėl transporto priemonė laikytina nusikalstamos veikos padarymo priemone, atitinkančia BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyto konfiskuotino turto požymius. Šiame kontekste įvertintina, kad V. M. nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis. Įvertintina, kad V. M. neabejotinai žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Jo padarytas nusikaltimas yra susijęs su itin šiurkščiu KET nesilaikymu, jo veiksmai kėlė pavojų ne tik jam pačiam, bet ir aplinkiniams, V. M. įstatymo nuostatos buvo žinomos, jis rizikavo ne tik savo ir/ar aplinkinių sveikata ir/ar gyvybe, kartu buvo abejingas ir bet kokioms gresiančioms pasekmėms, įskaitant ir gresiančiam turto (transporto priemonės) konfiskavimui, todėl aukštesnės instancijos teismo vertinimu, jo vairuoto automobilio, kuris atitinka visus įstatyme numatytus turto konfiskavimo požymius, konfiskavimas yra ne tik galimas, bet ir būtinas, kuris padės įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus. Remiantis aptartomis aplinkybėmis, nėra jokio teisinio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nagrinėjamu atveju reikėtų konfiskuoti dalį automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą, dar ir dėlto, kad konfiskuotas automobilis yra V. M. ir jo sugyventinės A. Š. bendras turtas, todėl konfiskavus automobilį ir ji patirtų materialines sankcijas. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, konfiskuotas automobilis Mazda CX-5, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) priklauso V. M., transporto priemonė registruota jo vardu (1 t., b. l. 31). Teisėjų kolegija, įvertinusi šiuos duomenis konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog konfiskuotas automobilis priklauso V. M., o teiginiai, jog automobilis yra jo ir sugyventinės nuosavybė yra atmestini ir neįrodyti.

22. Apelianto skundo teiginiai, kad dėl paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės apeliantui ir jo sugyventinei kils didelių nepatogumų neduoda pagrindo tenkinti jo skundo. Kaip jau minėta, baudžiamojo poveikio priemonės skiriamos siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe, nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Taigi teisės pažeidėjo patiriami nepatogumai yra jo paties neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio rezultatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, V. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, yra adekvati jo padarytam nusikaltimui, ir skirta įvertinus tiek jo pobūdį, pavojingumą, tiek ir pažeidėjo asmenybę bei galimą nuobaudos poveikį, todėl yra teisinga ir pagrįsta.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

23. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad V. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 75 Eur ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Byla nėra didelės apimties, apeliacine tvarka išnagrinėta vieno posėdžio metu, gynėjas advokatas buvo skirtas teismo iniciatyva. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartas aplinkybes, sprendžia, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš V. M. šiuo atveju prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principams, todėl priimamas sprendimas išlaidų neišieškoti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2024 m. rugpjūčio 1 d. nuosprendį dėl V. M. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį panaikinti.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, V. M., padariusį BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį A. Š. atsakomybei, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą V. M. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, V. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę:

- 50 MGL (2 500 eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 (vienerius) metus nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Išaiškinti V. M., kad jei laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jei laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti A. Š., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Neišieškoti iš nuteistojo V. M. 75 Eur valstybės naudai antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pateiktą pažymą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti galioti.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.