- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-21
- Bylos Nr.
- 1-3043-1058/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-48354-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Kaltinamasis
- K. N.
- Civilinis ieškovas
- M. S.
- Advokatai
- Anna Grinevič
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:
- Kauno apylinkės teismo 2013-04-23 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 2 dalį – 7 MGL (910 Lt) bauda;
- Kauno apylinkės teismo 2013-06-05 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 15 MGL (1950 litų) bauda, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2013-04-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 20 MGL (2 600 litų) bauda;
- Kauno apylinkės teismo 2013-10-04 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, bei vadovaujantis BK 64 straipsnio 2 dalimi, subendrinus su 2013-04-23 teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto ir 20 MGL (2600 litų) bauda;
- Kauno apylinkės teismo 2013-11-12 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, 40 parų arešto bausme; 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausmė subendrinta su 2013-10-04 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta bausmė – 50 parų arešto ir 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda;
- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta bausmė – 40 parų arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, subendrinus su 2014-03-18 Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 80 parų arešto ir 20 MGL bauda;
- Kauno apylinkės teismo 2014-04-16 nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1dalį, bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bei vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtą bausmę subendrinus su 2014-03-19 Vilniaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams ir 20 MGL dydžio (2600 Lt) bauda;
- Kauno apylinkės teismo 2014-05-26 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – laisvės atėmimu 4 mėnesiams;
- Kauno apylinkės teismo 2015-02-24 nuosprendžiu pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – 6 mėn. laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinus su 2014-04-16 ir 2014-05-26 nuosprendžiais, paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo bei 20 MGL (753 Eur) bauda,
- Kauno apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu – laisvės atėmimu 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su 2015-02-24 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 2 mėn. bei 20 MGL (753 Eur) bauda,
- Kauno apylinkės teismo 2015-10-06 nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 138 straipsnio 1dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinus, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams, vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šią bausmę subendrinus su 2015-03-19 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 9 mėnesiams ir 20 MGL (753 Eur) bauda, 2016-08-12 paleistas iš pataisos namų atlikus laisvės atėmimo bausmę,
- Kauno apylinkės teismo 2018-02-14 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį (du epizodai), 286 str., 259 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėn., vadovaujantis BK 64 straipsnio 1,4 d. subendrinti bausmę su 2015-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams ir 20 MGL bauda, teistumas neišnykęs, atlieka laisvės atėmimo bausmę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. N. laikotarpyje nuo 2017-09-18, 19.30 val. iki 2017-09-19, 7 val., būdamas (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, išdaužė automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. S. priekinių dešinės pusės durų stiklą, 79,94 EUR vertės, sulaužė minėtų durų chrominę apdailos juostą, 60,21 EUR vertės, minėtų durų lango dangtelį, 37,88 EUR vertės, ir įsibrovė į minėtą automobilį, kur salone sulaužė prietaisų skydelį, 1 412,21 EUR vertės, prietaisų skydelio dangtelį, 26,24 EUR vertės, sugadino daiktadežės apdailą, 38,04 EUR vertės, ir pavogė gamyklinę multimedijos navigacijos įrangą RNS 510, 2 220,99 EUR vertės, po ko iš minėto automobilio pasišalino, tokiu būdu iš saugyklos pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. S. priklausantį, 2 220,99 EUR vertės turtą ir sugadino pastarajam priklausantį 1 654,52 EUR vertės turtą.
Teismo posėdyje K. N. savo kaltę pripažino visiškai. Parodė, kad kaltinime nurodytu laiku atvyko su tikslu pavogti, reikėjo pinigų, nes neseniai buvo gimęs vaikas. Ieškojo automobilio, kuris būtų panašus į jo. Prieš tai sakė kitaip, nes norėjau „užtempti“ bylą, kadangi greitu metu turėjo gimti vaikas. Tai buvo baltos spalvos „VW Passat“, nelabai prisiminė, kurioje vietoje jis buvo. Rado automobilį, išdaužė langą ir pavogė magnetolą. Išdaužė priekinį keleivio langą atsuktuvu, su atsuktuvu išlaužė magnetolą. Magnetolą paskui pardavė už 500 EUR. Pinigus panaudojo vaiko laukimui. Nesutiko su civilinio ieškinio dydžiu, t. y., kad gali būti tokia magnetolos kaina. Teigė, kad ji nebuvo nauja. Nemano, kad ta mašina kainuotų 6 000 EUR. Jos mažiausia kaina yra 9 000 EUR. Sutiko su 1 000 EUR neturtine žala. Žalą žadėjo atlyginti, nes pradėjo savo verslą. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis pirmosios apklausos metu (2018-03-01) savo kaltę neigė (b. l. 69). Antrosios apklausos metu (2018-05-17) K. N. kaltę pripažino. Parodė, kad jo pažįstamas M. G., pravardė „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), praeitų metų rudenį, tikslios datos nepamena, pasiūlė jam nuvažiuoti į Vilnių ir iš automobilių pavogti navigacijos įrangą, kurią galima parduoti ir taip gauti pinigų. Kaip suprato, M. žinojo kur ir ką galima pavogti. Kadangi jam reikėjo pinigų, tai jis sutiko su M. pasiūlymu. Kiek pamena, 2017-09-18 vakare, tikslios valandos nepamena, M. automobiliu jie dviese atvažiavo į Vilnių. Kadangi jis Vilniaus nepažįsta, tai negali tiksliai pasakyti į kokį rajoną atvažiavo. Jie sėdėjo M. automobilyje ir laukė nakties, tada pradėjo vaikščioti po kiemą ir ieškoti automobilių „VW Passat“, nes, pasak M., tokiose mašinose yra naujos multimedijos. M. kažkokiame kieme surado tokią mašiną – „VW Passat“, per langą jie pamatė, kad yra multimedijos įranga. Tada M. su savimi turėtu atsuktuvu išdaužė tos mašinos durų langą, o jis įlindo į saloną. Salone jis bandė ištraukti multimediją, M. sakė, kad reikia atsukti varžtus, bet jam nepavyko. Tada M. įlipo į saloną ir pats kažkaip ištraukė tą multimediją. Tada pradėjo kaukti tos mašinos signalizacija ir jie iš karto iš ten pabėgo. Tos mašinos salono detales galėjo sulaužyti bandydami ištraukti multimediją. Pavogę multimediją, grįžo į M. mašiną, sulaukė ryto ir tada grįžo į Kauną. Multimediją pasiėmė M.. Kitą dieną M. atvažiavo pas jį ir padavė jam 100 eurų, pasakė, kad pardavė multimediją už 200 eurų, tačiau kur ir kam nesakė, o jis neklausė. Jis tiksliai neprisimena kaip būtent, bet atrodo, kad lipdamas į tą mašiną, jis susižalojo, todėl tos mašinos salone galėjo likti jo kraujo. Dėl padaryto labai gailisi. Norėtų atlyginti padarytą žalą (b. l. 72). 2018-05-17 įtariamojo apklausos metu K. N. davė analogiškus parodymus, įsipareigojo patikslinti M. G. asmens duomenis ir juos pranešti iki 2018-05-28 (b. l. 81).
Kaltinamasis davęs parodymus teismo posėdyje sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko gynėja ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo ir nukentėjusiojo parodymais, kitais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, kad laikotarpyje nuo 2017-09-18 19.30 val. iki 2017-09-19 7 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) iš automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) išdaužus langą, pavogta multimedija. Padaryta turtinė žala 2 000 eurų. Kas galėjo pavogti multimediją jis nežino, nieko neįtaria. Automobilis KASKO draudimu nedraustas. Šiame kieme automobilį stato nuolat, tai pirmas kartas, kai apvogė automobilį. Taip pat apgadintos keleivio pusės priekinės durys, durų apdaila bei nulaužti laikikliai, todėl tikslų nuostolį patikslins vėliau. Taip pat yra padaryta turtinė žala dėl išdaužto lango, kurią taip pat patikslins tyrimo eigoje. Automobilyje yra įrengta gamyklinė signalizacija, kuri suveikia jei kažkas būna prie durų spynos (b. l. 1). Antros apklausos metu (2018-03-13) M. S. patikslino ankščiau duotus parodymus ir pasakė, kad laikotarpyje nuo 2017-09-18 19.30 val. iki 2017-09-19 7 val. buvo apvogtas jam priklausantis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjęs kieme adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo 2013 metų gamybos, jo gamyklinėje komplektacijoje buvo multimedijos navigacijos įranga RNS 510. Į minėtą automobilį buvo įsibrauta išdaužus priekinį keleivio pusės langą. Vagystės metu buvo apgadintos priekinės keleivio pusės durys, durų apdaila, sugadintas priekinis skydelis. Po įvykio jis kreipėsi į automobilio servisą, kur jam buvo pateikta remonto sąmata. Automobilio apžiūros metu buvo nustatyta, kad sudaužytas priekinių dešinės pusės durų stiklas, kurio vertė 79,94 Eur, minėtų durų chrominė apdailos juosta, 60,21 Eur vertės, minėtų durų lango dangtelis, 37,88 Eur vertės, sulaužytas prietaisų skydelis, 1 412,21 Eur vertės, prietaisų skydelio dangtelis, 26,24 Eur vertės, sugadinta daiktadežės apdaila, 38,04 Eur vertės, ir pavogta gamyklinė multimedijos navigacijos įranga, kurios vertė 2 220,99 Eur vertės. Tokiu būdu įvykio metu buvo pavogtas jam priklausantis turtas 2 220,99 Eur vertės ir sugadintas 1 654,52 Eur sumai. Be to, buvo apskaičiuota visų būtinų remonto darbų kaina, kuri sudarė 193,61 Eur, visoms išlaidoms jam, kaip fiziniam asmeniui, buvo apskaičiuotas 21 procento PVM tarifas, kas sudarė 854,52 Eur. Dėl aptariamo įvykio jam padaryta turtinė žala sudaro 4 923,64 eurai. Gavęs remonto sąmatą, automobilį nusprendė parduoti, ką ir padarė 2017-11-07. Pagal gautą remonto sąmatą minėto automobilio neremontavo, o pardavė jį pigiau negu rinkos kaina dėl ankščiau paminėtų sugadinimų, atsiradusių vagystės metu ir dėl to patyrė turtinę žalą 4 923,64 eurų sumai. Be to, dėl įvykio patyrė 1 000 eurų moralinę žalą (b. l. 20-25).
2017-09-19 įvykio vietos apžiūros metu (duomenys neskelbtini), nuo automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priekinės panelės buvo paimta kraujo pėdsakų nuoplova (b. l. 2).
Iš Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro pranešimo matyti, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova nuo automobilio priekinės panelės, padaryta 2017-09-19 apžiūrint automobilį „VW Passat“,valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) genotipas DNR duomenų registre sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 36).
2018-04-05 specialisto išvadoje Nr. 140-(1270)-IS1-1993 konstatuota, kad ant tampono su nuoplova nuo automobilio priekinės panelės, padaryta 2017-09-19 apžiūrint automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rasto vyro kraujo genotipas sutampa su K. N. genotipu, atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė kaip 0,000000000000000000006 proc. (b. l. 40-41).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, be kita ko, atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Teismų praktikoje vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio (šiuo atveju pasak nukentėjusiojo automobilyje buvo įrengta i gamyklinė signalizacija) kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į saugyklą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-277/2006). BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą
Apklaustas teisme K. N. prisipažino padaręs nusikaltimą ir nurodė jo padarymo aplinkybes. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo M. S. parodymais apie jam priklausančio automobilio rūšį, sugadinimus ir pagrobtą turtą, įvykio vietos apžiūros protokolu su fotonuotraukomis ir specialisto išvada, patvirtinančia, kad ant automobilio rasta K. N. kraujo. Nurodytus įrodymus vertinant UAB „Auksinis vairas“ pateiktos automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) remonto sąmatos kontekste darytina išvada, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog K. N. kaltinime nurodytu metu, (duomenys neskelbtini) namo kieme, Vilniuje, tikslu pagrobti svetimą turtą, išdaužė 79,94 EUR vertės automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio M. S. priekinių dešinės pusės durų stiklą, sulaužė minėtų durų 60,21 EUR vertės chrominę apdailos juostą ir 37,88 EUR vertės lango dangtelį, įsibrovęs į minėtą automobilį, jo salone sulaužė 1 412,21 EUR vertės prietaisų skydelį, 26,24 EUR vertės prietaisų skydelio dangtelį, sugadino 38,04 EUR vertės daiktadėžės apdailą ir pavogė 2 220,99 EUR vertės gamyklinę multimedijos navigacijos įrangą RNS 510, po ko iš minėto automobilio pasišalino tokiu būdu pagrobė svetimą nukentėjusiajam M. S. priklausantį, 2 220,99 EUR vertės turtą ir sugadino nukentėjusiajam priklausantį automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Kaltinamojo sugadinto turto remonto vertė – 1 654,52 EUR.
Dėl skirtinos bausmės.
Skirdamas K. N. bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad jis vedinas savanaudiškų paskatų padarė du nusikalstamus iš kurių BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas prisikariamas prie apysunkių, o BK 187 straipsnio 1 dalyje – prie nesunkių. Nusikalstamos veikos baigtos, padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, veikiant tiesiogine tyčia. Nusikaltimais padaryta turtinė ir neturtinė žala, neatlyginta. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. K. N. savo kaltę pirmosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu neigė, antrosios apklausos metu nurodė klaidinančias aplinkybes, kad nusikaltimą įvykdė su kitu asmeniu, teisme tvirtino, kad nusikaltimą padarė vienas. Toks kaltinamojo parodymų nenuoseklumas nepatvirtina jo prisipažinimo nuoširdumo ir apgailestavimo dėl savo veikų. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (esant neišnykusiam teistumui pagal 2015-10-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendį) (BK 27 straipsnio 1 dalis, 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktis). Taip pat teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis – K. N. anksčiau eilę kartų teistas, įskaitant ir už nusikaltimus nuosavybei (b. l. 92-98, 102-106), eilę kartų baustas administracine tvarka (b. l. 99-101), pagal „Sodra“ duomenis nedirba (b. l. 107, 109), iš jo žodžių dirba pagal verslo liudijimą, Darbo biržoje registruotas nuo 2017-09-04 (b. l. 108, 110). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, tai, jog kaltinamasis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais (iki šios nusikalstamos veikos padarymo) paskirta laisvės atėmimo bausmė visgi nebuvo pakankama atgrasyti kaltinamąjį nuo nusikalstamo elgesio, teismas daro išvadą, jog švelnesnė, nei griežčiausia įstatymo numatyta bausmė, šiuo atveju nepasieks BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Dėl nurodytų priežasčių K. N. už padarytus nusikaltimus skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini mažesni už sankcijos vidurkį. Kadangi BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarytos idealiąja nusikaltimų sutaptimi, kaltinamajam už abu nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos bausmių apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalies ir 5 dalies 1 punktas).
Kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir K. N. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2018-02-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL (753 EUR) bauda.
Ikiteisminio tyrimo metu K. N. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 74), nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų.
M. S. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo 4 923,64 EUR turtinę žalą ir 1 000 EUR neturtinę žalą (b. l. 137). Nukentėjusysis nurodė, kad prašomą priteisti turtinę žalą sudaro UAB „Auksinis vairas“ automobilio remonto sąmatoje numatytos jo remonto išlaidos. Parodė, kad mašiną nusprendė parduoti po vagystės, gavęs remonto sąmatą. Pardavė už 6 000 EUR nes už didesnę sumą tokio automobilio niekas nepirko. Automobiliu naudojosi virš metų. Prieš parduodamas mašinos neremontavo, tik išsiurbė stiklus ir pats įstatė išdaužtą langą. Langas kainavo 50 EUR. Kai „lupo“ navigaciją, viską (laidus) aplinkui išlaužė, reikėjo užsakyti naują panelę, todėl nusprendė nekeisti visai. Automobilį pardavinėjo apie 2 mėnesius. Pirminė kaina buvo 8-8,500 EUR. Automobilio pardavimo skelbime nurodyta, kad jis yra be jokių trūkumų, parduodamas su navigacijos sistema, todėl, kad jis turėjo galimybę įdėti kitą navigacijos sistemą, tačiau jos nepirko. Jo patirtas tiesiogines išlaidas sudarė automobilio stiklo vertė. Dėl kaltinamojo veiksmų patirta neturtinė žala pasireiškė išgyvenimais, nerimu dėl automobilio, staigiu jo praradimu. Dėl baimės vėl susidurti su panašiu nusikaltimu po pusmečio buvo persikelta gyventi į kitą rajoną.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje turtinė žala apibūdinta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo realiai prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012).
Šiuo atveju nukentėjusiojo prašomą priteisti turtinės žalos dydį sudaro jo realiai nepatirtos, o tik remonto sąmatoje nurodytos išlaidos, todėl jos negali būti laikomos turtine žala. Transporto priemonės 2016-11-21 pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad M. S. „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo 2016-11-21 už 8 200 EUR (b. l. 156). Skelbimai autoplius.lt tinklapyje rodo, kad pirminė M. S. prašoma „VW Passat“ pardavimo kaina 2017-02-25 buvo 12 500 EUR, 2017-08-10 kaina sumažinta iki 12 200 EUR, 2017-10-03 – iki 10 800 EUR. Pasak M. S., kadangi mašinos niekas nepirko, jis buvo parduotas 2017-11-07 už 6 000 EUR (b. l. 138). Teismo vertinimu, logiška, kad po K. N. padarytų mašinos apgadinimų automobilio vertė nukrito, tačiau nesant byloje įrodymų apie tai, kokius mašinos patobulinimus po jos įsigijimo buvo padaręs M. S., teismas laiko, kad jo nuostolius (turtinę žalą) sudarė būtent skirtumas tarp automobilio įsigijimo ir pardavimo kainos, t. y. – 2 200 EUR. Taip pat nukentėjusysis parodė, kad patyrė 50 EUR lango pakeitimo išlaidas. Nurodytos išlaidos laikytinos tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusios su kaltinamojo nusikalstamais veiksmais, todėl priteistinos nukentėjusiajam iš kaltinamojo. Dėl likusios turtinės žalos dydžio reikalavimas laikytinas neįrodytu ir atmestinas.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kadangi CK nenumato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, būtent teismas priima sprendimą dėl priteistino neturtinės žalos dydžio ir vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais, įvertindamas: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Nagrinėjamoje byloje M. S. nurodė patyręs 1 000 EUR neturtinę žalą. Kaltinamasis sutiko su prašomos neturtinės žalos dydžiu ir žadėjo ją atlyginti. Teismas taip pat laiko, kad neturtinės žalos dydis atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. M. S. nurodė, kad išgyveno dėl įsibrovimo į jo automobilį, mašinos apgadinimo ir turto pagrobimo. Taip pat logiška, kad nukentėjusysis patyrė laiko sąnaudų bent minimaliai šalindamas nusikaltimo pasekmes, t. y. kurį laiką negalėjo naudotis automobiliu, turėjo išvalyti stiklus iš salono, pats įdėjo durelių langą, kaip nurodė, vėliau gyveno baimėje dėl panašių veiksmų pasikartojimo ir net pakeitė gyvenamąją vietą, t. y. patyrė eilę nepatogumų. Tai rodo, kad dėl nusikalstamų K. N. veiksmų nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, kurią yra pagrindas atlyginti visa reikalaujama apimtimi.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti – ikiteisminio tyrimo metu paimta kraujo pėdsakų nuolpva ir ikiteisminio tyrimo metu paimtas K. N. DNR pavyzdys, patalpinti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo kamerą (b. l. 42-43, 46-47), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
K. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, K. N. paskirtas bausmes tarpusavyje subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu K. N. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu K. N. paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2018-02-14 nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir 20 MGL bauda bei paskirti galutinę subendrintą bausmę 1 (vienerius) metus 9 (devynis) mėnesius laisvės atėmimo su 20 (dvidešimt) MGL (753 EUR) bauda.
Bausmę atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
K. N. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti M. S. iš K. N. 2 250 EUR (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt eurų) turtinę žalą ir 1 000 EUR (vieną tūkstantį eurų) neturtinę žalą.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.