Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2006-04-11 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-277/2006

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2006-04-11
Bylos Nr.
2K-277/2006
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Benediktas Stakauskas (pirm.), Jonas Prapiestis, Vytautas Masiokas (pran.)
Nuteistasis
V. M., R. V.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 2K-277/2006Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.2.1.
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2006 m. balandžio 11 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Benedikto Stakausko, Jono Prapiesčio ir pranešėjo Vytauto Masioko,

sekretoriaujant M. Čiučiulkai,dalyvaujant prokurorui S. Bekišui,gynėjai advokatei B. Strimaitytei,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. nuteistas pagal:

BK 178 straipsnio 1 dalį už M. A. turto vagystę – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams,

BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį už pasikėsinimą pagrobti D. M. turtą – laisvės atėmimu vieneriems metams,

BK 187 straipsnio 3 dalį už nedidelės vertės D. M. turto sugadinimą – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį, subendrintos apėmimo būdu, o ši bausmė su kita bausme – dalinio sudėjimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams devyniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams.

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteistas R. V., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 3 d. nutartis, kuria nuteistojo V. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad 2005 m. kovo 28 d., apie 5.10 val., Klaipėdoje, peiliu išpjovė D. M. automobilio galinio lango gumą, bei apgadino automobilio kėbulą ir taip sugadino nedidelės vertės 150 Lt nukentėjusiojo D. M. turtą. Įsibrovęs į automobilį, pasikėsino pagrobti D. M. 950 Lt vertės turtą, tačiau vagystės nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas nukentėjusiojo.

Be to, V. M. nuteistas dar už vieną vagystę pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, tačiau šios teismo nustatytos bylos aplinkybės kasaciniu skundu neskundžiamos.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo teismų sprendimus pakeisti: nusikalstamą veiką, kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuoti į to paties straipsnio 1 dalį.

Kasatorius mano, kad ši jo veika kvalifikuota neteisingai ir nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu jis buvo įtariamas, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, tačiau, gavęs kaltinamąjį aktą, sužinojo, kad yra kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi kasatorius mano, kad taip buvo pasunkinta jo teisinė padėtis, nes, surašant kaltinamąjį aktą, dar nebuvo įsigaliojęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“. Teismai į tai neatsižvelgė ir todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Motyvuojamoji dalis

Kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 178 straipsnio 2 dalies taikymo

Kasatoriaus nurodyti motyvai dėl veikos perkvalifikavimo į BK 178 straipsnio 1 dalį nepagrįsti.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2005 m. gegužės 2 d. V. M. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, jog jis padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 3 dalyje. Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad apie tai sužinojo tik gavęs kaltinamąjį aktą.

BK 178 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją arba pagrobė automobilį, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė), padarė vagystę.

Teismų sprendimais nustatyta, kad V. M., peiliu išpjovęs automobilio lango gumą, sugadino 150 Lt nedidelės vertės turtą ir, įsibrovęs į automobilį, pasikėsino pagrobti 950 Lt vertės turtą, tačiau vagystės nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo nukentėjusiojo sulaikytas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai teisingai išaiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė iš mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio (šioje byloje automobilis buvo užrakintas ir dar papildomai saugomas įjungus automobilio apsaugos signalizaciją) kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip vagystė įsibrovus į saugyklą. Priimtas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 ,,Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“ tokiai teismų praktikai pritarė. Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimai priimami siekiant formuoti vienodą teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Tam Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizuoja teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus ir teikia rekomendacinius išaiškinimus (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 2 punktas), tačiau jie nepakeičia įstatymų, todėl kasatoriaus argumentas, kad tik po minėto Senato nutarimo padarytas analogiškas veikas galima kvalifikuoti kaip padarytas įsibraunant į saugyklą, nepagrįstas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes teismas šią kasatoriaus veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 3 dalį kaip nusikalstamų veikų idealiąją sutaptį, nes kasatorius sugadino nedidelės vertės turtą – išpjovęs gumą, išėmė langą ir tokiu būdu įsibrovęs į saugyklą, t. y. į automobilį, kuris buvo saugomas jį užrakinus bei įjungus automobilio apsaugos signalizaciją, pasikėsino iš jo pagrobti turtą, tačiau vagystės nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes buvo sulaikytas. Taigi baudžiamasis įstatymas kasatoriui pritaikytas tinkamai.

Nenustačius pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ar apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas netenkintinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo V. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Benediktas StakauskasJonas PrapiestisVytautas Masiokas