- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- TS-15-1095/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-67239-2017-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Nuteistasis
- R. J.
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistosios R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 01/7-2400 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. J. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 13 d. nuosprendžiu pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, jai skirta galutinė 3 metų laisvės atėmimo bausmė, įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas.
Bausmės pradžia – 2019 m. gegužės 30 d., bausmės pabaiga – 2022 m. gegužės 28 d.
S. P. pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos namų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 01/7-2400 nutarta netaikyti nuteistajai R. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
Nutarimas motyvuotas tuo, kad nors nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau nuteistosios vidutinė nusikalstamo elgesio rizika (69 balų), kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; darbinės patirties stoka, išsilavinimo ir darbinės patirties stoka, išsilavinimo ir profesinės kvalifikacijos stoka; netinkamas gyvenimo būdo bei draugų pasirinkimas; liguista priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų; socialinių ryšių stoka) ir kitos reikšmingos aplinkybės (neturi savo gyvenamosios vietos, vyksta pas draugę, taip pat ne kartą atlikusią laisvės atėmimo bausmę; anksčiau nuteistosios atžvilgiu jau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas bei lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau išvadų nepadarė, toliau vartojo alkoholį, smurtavo) nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistoji R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
N. R. J. pateikė skundą, nes nesutinka su Komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimu Nr. 01/7-2400, prašo jį panaikinti ir ją lygtinai paleisti iš įkalinimo įstaigos. Skunde nurodoma, kad nuteistoji, atlikdama bausmę pataisos namuose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas veiklas, lanko savitarpio paramos grupės užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybių alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms, dirba VĮ „Mūsų amatai“ Pravieniškių filialo Panevėžio padalinyje. Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistoji bausmės atlikimo metu pataisos namuose nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių, skatinta taip pat nebuvo. Nuteistoji nurodė, kad laisvalaikiu mezga, siuva, užsiima įvairiais rankdarbiais, stengiasi dalyvauti kiekvienoje jai siūlomoje veikloje. Save apibūdina kaip ramaus, nekonfliktiško būdo. Nuteistoji nurodė, kad išėjusi į laisvę planuoja gyventi pas draugę Klaipėdoje, susirasti darbą, stengtųsi išmokėti teismo iš jos priteistą sumą. Dėl praeityje padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi, žada išėjusi į laisvę keisti gyvenimo būdą ir nebekartoti praeities klaidų.
Prokuratūra atsiliepimo į skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigų reglamentuojamas Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnyje. Šiuo atveju egzistuoja formalusis pagrindas, susijęs su atlikta bausmės dalimi, svarstyti R. J. lygtinio paleidimo klausimą, tačiau tam, jog jai būtų taikomas lygtinis paleidimas, turi būti nustatyta, kad nuteistosios padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir sudaro pagrindą manyti, jog R. J. laikysis įstatymų ir nenusikals.
Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę (šiuo atveju – 3 metų laisvės atėmimo), nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas taikomas tuomet, kai yra pagrindo manyti, kad atlikta bausmės dalis nuteistąjį paveikė taip, jog jis laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo klausimą turi būti atsižvelgiama ne tik į nuteistosios elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į kitų aplinkybių visumą – nuteistosios asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, paskirtos ir atliktos bausmės dydį, taip pat atsižvelgtina į visuomenės interesą, jog nuteistoji būtų nubausta adekvačia bausme, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.
Šiuo atveju visi 6 Komisijos nariai balsavo prieš tai, kad R. J. būtų taikomas lygtinis paleidimas. Iš skundo matyti, kad nuteistoji nesutinka su tokiu Komisijos sprendimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos jai netaikymo bei nurodo aplinkybes, jos subjektyviu manymu, lemiančias kitokį sprendimą. Tačiau teismas sutinka su Komisijos nuomone ir sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Komisijos sprendimas netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus visas teisiškai reikšmingas aplinkybes.
Iš pateiktos nuteistosios asmens bylos matyti, kad nuteistoji anksčiau yra teista 4 kartus, 3 iš jų – už smurtą. Ir šiuo metu nuteistoji atlieka bausmę už smurtinio pobūdžio labai sunkų nusikaltimą, padarytą apsvaigus nuo alkoholio. Nors šiuo metu nuteistoji R. J. yra atlikusi daugiau nei 1/3 paskirtos bausmės, tačiau faktiškai atliktas už labai sunkų nusikaltimą bausmės laikas – trumpas, nes skundžiamo Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo atlikusi tik 1 metus ir 2 mėnesius bausmės. Po nuosprendžio įsiteisėjimo bausmę atlikti vengė, buvo paskelbta jos paieška. R. J. priskirta paprastajai nuteistųjų grupei, bausmės atlikimo metu vidaus tvarkos taisyklių nepažeidė, nebuvo bausta, skatinta taip pat nebuvo. Bausmės atlikimo metu nuteistoji vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos programose: baigė „Įžanginės grupės“ užsiėmimus, skirtus nuteistosioms, turinčioms priklausomybę nuo alkoholio ar narkotikų, dalyvauja priklausomų asmenų savitarpio paramos grupės veikloje. Dėl riboto gebėjimo bendrauti valstybine lietuvių kalba, nuteistoji kitose socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja. Vykdant integracijos į visuomenę programą, išklausė teisinio ir socialinio švietimo užsiėmimus nuteistosioms, rengiamoms paleisti į laisvę. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas asmuo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu ji jau įrodė, kad jau yra pasiruošusi gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis ir toliau gali būti taisoma neizoliuota nuo visuomenės.
Nuteistosios atžvilgiu jau buvo taikyti jos teisinę padėtį švelninantys įstatymai (vieną kartą bausmės vykdymas buvo atidėtas, vieną kartą paleista lygtinai iš pataisos įstaigos), tačiau jos teisinę padėtį švelninančių įstatymų taikymas jai teigiamo poveikio neturėjo, ji ir vėl nusikalsdavo. Nusikaltimą, už kurį nuteistoji šiuo metu atlieka bausmę, padarė praėjus keliems mėnesiams nuo jai skirtos laisvės apribojimo bausmės atlikimo. Visuma aplinkybių rodo, kad nuteistoji iš esmės tinkamai elgiasi tik atlikdama bausmę pataisos namuose, tačiau teismų jau anksčiau jai parodyto pasitikėjimo nepateisino, todėl jos atlikta bausmės dalis turi būti pakankama tam, jog jos elgesys pasikeistų. Nors skunde teigiama, kad nuteistoji jau yra padariusi teisingas išvadas dėl savo elgesio, tačiau teismas tai vertina tik kaip formalų argumentą siekiant, jog būtų taikomas lygtinis paleidimas.
Pažymėtina, kad pagal OASys metodikos duomenis R. J. pakartotinio nusikalstamumo rizika įvertinta kaip vidutinė – 69 balų, iš kurių 10 balų – statiniai kriminogeniniai veiksniai, o net 59 balai – dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, todėl, teismo vertinimu, nuteistoji pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šis pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinas nuo bausmės atlikimo pradžios nepakito, nors tai priklauso nuo nuteistosios elgesio. Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyti net 5 kriminogeniniai veiksniai (ankstesni nusikalstami veiksmai; išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoka; netinkamas gyvenimo būdo bei draugų pasirinkimas; liguista priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų; socialinių ryšių stoka), o apsauginis (riziką mažinantis) veiksnys yra tik vienas, t. y. gyvenamosios vietos turėjimas. Nuteistoji vyktų gyventi į Klaipėdą pas draugę, kuri taip pat ne kartą atliko laisvės atėmimo bausmę, nes vaikais suaugę ir ryšių su jais nepalaiko, o kitų artimųjų neturi.
Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistoji vidurinio išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos neturi, būdama laisvėje nedirbo, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos registruota nebuvo, pragyvenimui užsidirbdavo dirbdama atsitiktinius darbus, turėjo alkoholio vartojimo problemų. Nors nuteistoji nurodo, kad dideliame mieste turėtų geresnes galimybes susirasti darbą ir mokėti finansinius įsiskolinimus (bausmės atlikimo vietoje gauti vykdomieji dokumentai dėl 4241,24 Eur išieškojimo iš nuteistosios), įvertinus išsilavinimo, profesinės kvalifikacijos ir darbinės patirties stoką, taip pat nuteistosios gyvenimo būdą iki bausmės atlikimo, tai nelaikytina tokia aplinkybe, kuri patvirtintų lygtinio paleidimo jai taikymo pagrįstumą.
Socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, kad nuteistoji linkusi pateisinti savo elgesį, stokoja savikritiškumo, supranta, kad turi problemų, tačiau jų priežasčių ir kilimo aplinkybių vertinimai paviršutiniški, problemų sprendimo įgūdžiai kai kuriose srityse skurdūs, ne visada pasimoko iš savo klaidų, dėl kilusių sunkumų gali atsisakyti konstruktyvios veiksmų krypties, numato ne visas savo veiksmų pasekmes, kai kurias iš jų yra linkusi ignoruoti.
Taigi nors bylos duomenys ir patvirtina, kad nuteistoji pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja pataisos programose, vidaus tvarkos reikalavimų nepažeidinėja, tačiau jos pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Teismas, įvertinęs nuteistosios elgesį tiek iki bausmės atlikimo, tiek ir bausmės atlikimo metu, sprendžia, kad jos lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu dar neatitiktų teisingumo principo ir visuomenės intereso, jog nuteistoji atliktų tokią paskirtos bausmės dalį, kuri paveiktų ją taip, kad ji laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Tvirtinti, kad šiuo metu lygtinai paleidus R. J., jai taikytina probacija pasiektų tikslą, nėra pagrindo. Šios išvados nekeičia skunde suformuluotas prašymas suteikti jai paskutinę galimybę pasikeisti. Tam, kad būtų pagrindas R. J. taikyti lygtinį paleidimą, akivaizdžius elgesio ir mąstymo pokyčius nuteistoji pirmiausia turi pademonstruoti bausmės atlikimo vietoje.
Įvertinęs aptartas reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos pozicija netaikyti nuteistajai lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pagrįsta nustatytų aplinkybių visuma, Komisija tinkamai įvertino materialų lygtinio paleidimo taikymo pagrindą. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pakankamai požymių, patvirtinančių, jog būdama laisvėje nuteistoji laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl nuteistosios pataisos procesas turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje. Skundžiamas nutarimas laikytinas pagrįstu ir teisėtu, o skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360, 364 straipsniais, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu,
nutaria:
Nuteistosios R. J skundą dėl Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. liepos 31 d. nutarimo Nr. 01/7-2400 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajai atmesti.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.