Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, išsiskyrusi, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), teista:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 111 straipsnio 1 dalį (BK redakcija, galiojusi iki 2003 m. gegužės 1 d.) – terminuotas laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėn.;

2) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 19 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį – terminuotas laisvės atėmimas 11 (vienuolikai) mėn., vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 28 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 29 d. nutartimi lygtinai paleista neatlikus 2 mėn. 16 d. laisvės atėmimo bausmės;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį - laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės apribojimas 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesisiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje; vadovaujantis BK 72² straipsniu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose 6 (šešis) mėnesius, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinama nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. J. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su sugyventiniu E. P. metu, tyčia vieną kartą peiliu dūrė jam į nugarą, padarydama nugaros kairės pusės kiauryminę durtinę - pjautinę žaizdą su aplinkine poodine kraujosruva, tokiu būdu tyčia sunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sugyventiniui nukentėjusiajam E. P., kadangi nustatytas sužalojimas pagal Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamoji R. J. teisme kalta prisipažino visiškai, parodė, jog E. P. yra jos sugyventinis. Dieną prieš Kalėdas vartojo alkoholinius gėrimus, Kalėdų rytą taip pat šventė Kalėdas su sugyventiniu, taip pat vartojo alkoholinius gėrimus. Buvo dviese, prieš pietus pas juos atėjo jų pažįstamas M., gėrė visi trise. Paties momento, kaip įdūrė sugyventiniui neprisimena. Taip pat neprisimena, ar E. P. tuo metu stovėjo ar sėdėjo, pamena, kad buvo konfliktas su E. P. dėl neištikimybės, buvo pavydas, turėjo peilį, kuriuo pjaustė maistą, ir kad vėliau pamatė kraują ant E. P. nugaros. Niekas kitas be jos E. P. sužaloti negalėjo, M. tuo metu miegojo, jie su sugyventiniu buvo tik dviese. Kas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją, ji nežino, ji tik paskambino kaimynei. Labai gailisi dėl to ką padarė. Teritorinės ligonių kasos ieškinį pripažįsta visiškai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino kaltinamosios R. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. R. J. parodė, jog ne visas aplinkybes gerai atsimena dėl buvusio girtumo, tačiau kaltę pripažįsta visiškai, dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Nuo 2011 metų iki šiol gyvena bute (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu E. P.. 2017 m. gruodžio 25 d., po pietų šiame bute ji kartu su E. P. dviese vartojo alkoholį. Iš pradžių kartu išgėrė daugiau negu vieną plastikinį 1 litro talpos alaus 7,5 laipsnių stiprumo butelį. Po to dviese išgėrė dar du ar daugiau 0,5 litro talpos butelius vyno, 15 laipsnių stiprumo. Vėliau į butą atėjo jų bendras pažįstamas M., kurio pavardės ji nežino, pastarasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvena kur nori ir pas ką nori, dažnai keičia savo gyvenamąsias vietas. M. su savimi atnešė keturis ar penkis butelius vyno, 15 laipsnio stiprumo. Po to jie visi trise bute kartu toliau gėrė alkoholį iki vakaro. Visi buvo labai girti, todėl ji visų aplinkybių gerai nepamena. Kiek pamena, E. P. tuo metu jai buvo pasakęs apie tai, kad jis nuo 2017 metų vidurio ne vieną kartą buvo ją išdavęs su kita moterimi, todėl ji labai supyko ir dėl to tarp jos ir E. P. kilo žodinis konfliktas. Tuo metu visi sėdėjo prie stalo. Ant stalo gulėjo maistas ir virtuvinis peilis, kurio rankena buvo žydros spalvos, kuriuo jie išgertuvių metu visi pjaustė maistą. Konflikto metu ji sugriebė nuo stalo virtuvinį peilį žydros spalvos rankena bei sidabrinės spalvos geležte ir juo vieną kartą dūrė E. P. į nugarą. Jai atrodo, kad tuo metu, kai ji dūrė E. P. į nugarą, pastarasis stovėjo. Ji nematė ką tuo metu veikė M.. Viskas įvyko staiga. Po jos dūrio peiliu, E. P. pradėjo šaukti ir tuo momentu ji ant E. P. nugaros pamatė žaizdą, iš kurios bėgo kraujas. Ji nepamena kur padėjo peilį, kuriuo dūrė E. P., bet po įvykio bute šio peilio nebėra. Ji išsigando dėl to, ką padarė. Ji paėmė virtuvinį rankšluostį ir juo užspaudė žaizdą E. P. nugaroje. Kas vyko toliau – nepamena, tik pamena, kad į butą atvyko policijos pareigūnai ir medikai. Ji nežino, kas paskambino policijai ar greitajai medicinos pagalbai. Po to medikai išvežė E. P. į ligoninę, o ją policijos pareigūnai išvežė į policiją. (2 t., 7, 20, 29 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagarsinus parodymus kaltinamoji patvirtino, kad parodymai teisingi, tik ji ne viską prisiminė.

Nukentėjusys E. P. teisme parodė, jog kaltinamoji yra jo sugyventinė. Buvo Kalėdos, išvakarėse - gruodžio 24 d. vartojo alkoholinius gėrimus, 25 d. pagirioms gėrė taip pat. Išgėrė, vieną kartą E. P. nuėjo į parduotuvę, viskas buvo gerai, stalas buvo. Iš pradžių buvo dviese su R. J., M. atėjo po pietų. R. J. sužinojo, kad jis buvo su kita moterimi, jie pradėjo konfliktuoti. Jis paprašė jos atleisti, nesimušė, nesistumdė. Konflikto metu jis gal stovėjo. M. tuo metu jau miegojo. Jis pajutu smūgį į nugarą ir viskas. Pas ją peilio nematė. Jam atsisukus, R. J. atsisėdo, E. P. nerėkavo kaip buvo parašyta, tik po to pajuto, kad kraujas. R. J. pamatė, jog bėga kraujas, ji kažkam skambino, gal kaimynams, o jis pats prisidėjo rankšluostį prie žaizdos. M. miegojo, su juo tą vakarą nebuvo jokio konflikto. Namuose turėjo peilį mėlyna rankena, jis lyg gulėjo ant stalo. Sužalojimas buvo, tačiau skausmo nebuvo, gal dėl to, kad buvo išgėręs nesijautė. Savijauta buvo normali, į ligoninės mašiną nuėjo pats. Medikai susiuvo žaizdą, kateterį pastatė ir viskas. R. J. jo atsiprašė, jis jai atleido. Ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia. Jokių pretenzijų neturi. Prašo neskirti R. J. laisvės atėmimo bausmės.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad dirbo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) Patrulių rinktinėje kartu su vyriausiuoju patruliu L. S.. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 23.43 val. iš Vilniaus AVPK budėtojo gavo pranešimą apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), moteris peiliu sužalojo savo sugyventinį. Pranešime nebuvo nurodyti nukentėjusiojo ir jį sužalojusios moters (sugyventinės) duomenys, tačiau į nurodytą butą prieš šį įvykį jis jau buvo nuvykęs pagal pranešimus ne mažiau trijų kartų, ir žinojo, kad šiame bute gyvena E. P. ir R. J., kurie nuolat tarpusavyje mušasi. Prieš šį įvykį jis nurodytame bute per pastaruosius tris metus jau buvo ne mažiau trijų kartų, iš jų du kartus, kai R. J. peiliu sužalojo E. P., iš jų vieną kartą peiliu dūrė pastarajam į pilvą, o kitą kartą – į koją, ir vieną kartą, kuomet E. P. sumušė R. J.. 2017 m. gruodžio 25 d. jis kartu su vyriausiuoju patruliu L. S. maždaug po penkių minučių nuo pranešimo gavimo, atvyko į nurodytą butą. Namo laiptinėje ar prie šio buto jokių žmonių nebuvo, kraujo nebuvo. Jiems įėjus į butą, pamatė kambaryje iš kairės pusės ant lovos gulintį ir susiėmusį iš skausmo už nugaros ir pilvo srities, aimanuojantį E. P., ant kurio kairės kojos kelnių klešnės buvo kraujo. Pakėlus kelnes, jis pamatė, kad ant E. P. kairės kojos kelio yra durtinė žaizda. Ant grindų, toje vietoje, kur sėdėjo E. P., ir ant lovos matėsi kraujo dėmės. Kambaryje prie kėdės stovėjo R. J.. E. P. ir R. J. vizualiai buvo neblaivūs. Kitų asmenų bute nebuvo. Jis kelis kartus paklausė E. P., kas atsitiko ir kas jį sužalojo. Pastarasis apie vieną minutę tylėjo, po to pasakė, kad jam peiliu į nugarą ir į kairės kojos kelią dūrė R. J.. Vėliau, maždaug po 3-4 minučių E. P. pasakė, kad R. J. jį sužalojo keptuve. Tada patruliai pasakė R. J., kad ji yra sulaikyta ir bus pristatyta į policijos komisariatą. Po šių žodžių E. P. pasakė, kad „nevežkite jos, mane sužalojo kiti, lauke esantys, asmenys“, tačiau daugiau nieko nekonkretizavo. Kadangi jis jau pažinojo šiuos asmenis ir žinojo, kad jie tik iš pradžių pasako tiesą, o po to kuria kitas versijas, siekdami išvengti atsakomybės, jam tapo aišku, kad E. P. bute sužalojo jo sugyventinė R. J.. R. J. iš pradžių viską neigė, sakė, kad ji nieko nepadarė ir nieko nežino, po to pakeitė savo versiją ir pasakė, kad ji buvo paprašiusi savo draugų, kad pastarieji sužalotų E. P., bet daugiau ji nieko nekonkretizavo. R. J. visą laiką buvo agresyviai nusiteikusi. Bute ant lango, esančio kambario kairėje pusėje, palangės jis rado virtuvinį peilį mėlynos spalvos grublėtos plastmasinės rankenos, ant kurio geležtės matėsi kraujo žymės, kurias buvo bandoma nuvalyti. Jis paėmė šį peilį ir pridėjo prie savo tarnybinio pranešimo. L. S. paklausė R. J., ar ji dūrė E. P. šiuo peiliu, ji pasimėtė, bet toliau neigė, kad ji sužalojo E. P.. R. J. tik pasakė, kad bute ji kelis kartus delnu sudavė E. P. per veidą. Jis ant E. P. veido sužalojimų nepastebėjo. Maždaug po 10 minučių į butą atvyko greitosios medicinos pagalbos (toliau - GMP) darbuotojai. Medikė paprašė paprašė E. P. pakelti megztinį, kad apžiūrėti žaizdą ir, kai pastarasis pakėlė megztinį, jis ant E. P. nugaros pamatė durtinę žaizdą, kuri pradėjo smarkiai kraujuoti. Bute trumpai buvo filmuojama ir nufotografuotas peilis bei E. P. nugaros žaizda. E. P. buvo išvežtas į ligoninę. Jie sulaikė R. J., kuri buvo agresyviai nusiteikusi, keikėsi, įžeidinėjo, nenorėjo vykti į policijos komisariatą, todėl jai laiptinėje buvo uždėti antrankiai. R. J. sulaikymo metu nieko nesakė apie tai, kad su jais bute prieš įvykį vartojo alkoholį kažkoks vyras vardu M. (1 t., 34 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. S. davė analogiškus parodymus kaip ir L. S. (1 t. , 36 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. B. parodė, kad ji dirbo VšĮ Vilniaus miesto GMP stotyje brigadoje. 2017 m. gruodžio 25 d., apie 23.50 val. iš dispečerės per raciją gavo pranešimą apie tai, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), sugyventinė peiliu sužalojo savo sugyventinį. Iš karto nuvyko nurodytu adresu. Atvykus į minėtą butą, jame jau buvo du policijos pareigūnai, sužalotas vyras, kaip sužinojo iš policijos pareigūnų - E. P., viena moteris ir dar kitas vyras. E. P. sėdėjo ant sofos kambario kairėje pusėje. Apžiūros metu ji nustatė, kad šiam vyrui buvo padaryta viena durtinė žaizda nugaros kairėje pusėje mentės srityje su hematoma, galimai padaryta peiliu. Policijos pareigūnai parodė peilį, kuriuo galimai buvo durta E. P.. Taip pat apžiūros metu ji nustatė, kad E. P. aukščiau kairio kelio buvo kelios nedidelės žaizdelės. Moteris ir E. P. buvo neblaivūs, nuo jų sklido alkoholio kvapas. Kitas vyras visą laiką sėdėjo fotelyje ir tylėjo. E. P. pasakė, kad jis pats save sužalojo, daugiau jis nieko nekonkretizavo ir nesakė. Moteris vaikščiojo kambaryje ir kažką sakė. E. P. drabužiai buvo kruvini. Bute ji suteikė E. P. pirmąją pagalbą ir pasakė E. P., kad jam būtina važiuoti į ligoninę apžiūrai. Tada E. P. atsistojo ir pats nuėjo iki GMP automobilio. Policijos pareigūnai, moteris ir antras vyras pasiliko bute. E. P. buvo nuvežtas į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas (1 t., 38 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. I., VšĮ Vilniaus miesto GMP stoties vairuotojas – paramedikas, iš esmės parodė analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja D. B. (1 t., 40 b. l.).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. Č. parodė, kad 2017 m. gruodžio 25 d. vakare po 22.00 valandos, tikslaus laiko nepamena, ji buvo savo bute kartu su savo mažamečiu vaiku, nepilnamečiu broliu V. Č., gimusiu 2003 metais, ir su kitu broliu A., gimusiu 1998 metais. Tuo metu į V. telefoną, kurio numerio ji nepamena, nes tas numeris jau nebenaudojamas, paskambino jų kaimynė R. J., kuri gyvena jų namo 10-ame aukšte, 1005 bute, ir pasakė, kad ji padūrė savo sugyventinį. V. pasakė, kad R. J. ieškojo jų sesers J. K., norėjo jos paprašyti pagalbos, bet Jelenos nebuvo namie. Po pokalbio su V. ji iš pastarojo telefono pati paskambino R. J. į pastarosios mobilų telefoną ir paklausė, kas atsitiko. R. J. telefonu pasakė, kad ji padūrė savo sugyventinį Edvardą, tai padarė dėl to, nes E. P. permiegojo su kita moterimi. Jautėsi, kad R. J. buvo labai girta. Ji pasakė broliams, kad reikia kviesti policiją ir medikus. Tuo metu pas juos į svečius užėjo A. draugas A. P.. Po kelių minučių ji pro buto langą pamatė, kad prie jų namo atvažiuoja GMP ir policijos automobilis. Ji žino, kad dar prieš tai R. J. jau buvo vieną kartą peiliu dūrusi E. P. ir buvo jį sumušusi. Taip pat žino, kad E. P. porą kartų buvo sumušęs R. J.. Ji buvo nuėjusi prie R. J. buto, bet į vidų nėjo. Pro praviras duris matė, kad ant sofos-lovos gulėjo E. P.. Bute dar buvo iš matymo pažįstamas vyras vardu Miron, jo pavardės, gyvenamosios vietos adreso ar telefono numerio, ji nežino. Miron nieko nesakė, tylėjo. Po to į butą atėjo medikai ir ji grįžo į savo butą. Nežino, kas buvo toliau (1 t., 42 b. l.).

2017 m. gruodžio 26 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Vilniaus aps. VPK) Kriminalinės policjos nusikalstamų veikų registravimo skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-67239-17 dėl BK 140 straipsnio 2 dalies numatytos nusikalstamos veikos padarymo dėl to, kad šeimyninio konflikto metu R. J., gim. 1969 m. konflikto metu peiliu sužalojo savo sugyventinį E. P., gim. 1973 m., padarydama durtinę nugaros žaizdą (1 t., 1 b. l.).

2018 m. sausio 3 d. Vilniaus aps. Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos D. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2017 m. gruodžuo 27 d. Specialisto apžiūros protokole, įvertinus padarytus E. P. sužalojimus, konstatuota, kad E. P. padaryti sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kadangi nusikalstamos veikos - sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymu įtariama nukentėjusiojo E. P. sugyventinė R. J., šios nusikalstamos veikos tyrimas nuo 2018 m. sausio 3 d. tęsiamas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą (1 t., 2 b. l.).

2017 m. gruodžio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, nurodyta, jog įvykio vietoje pareigūnai nustatė, kad E. P. buvo sužalotas peiliu, kad jį sužalojo R. J., prie tarnybinio pranešimo pridėtas įvykio vietoje rastas peilis su galimomis kraujo dėmėmis (1 t., 14-18 b. l.).

2012 m. gruodžio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog teismo medicinos ekspertas J. M. P. remiantis E. P. mediciniais dokumentais padarė išvadą, jog E. P. nustatyta durtinė nugaros žaizda su trauminiu pneumotoroksu. Sužalojimas pagal savo pobūdį dėl kiauryminio žaizdos pobūdžio atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių 6.6.9. p.) (1 t., 79-80 b. l.).

Specialisto išvadoje Nr. G 390/2018(01) nurodyta, kad E. P. nustatyta nugaroje kairės pusės žaizda su aplinkine poodine kraujosruva. Minėta žaizda medicinos dokumentuose yra įvardinta kaip durtinė, tačiau labiausiai tikėtina yra kiauryminė durtinė-pjautinė, kadangi į tai nurodo medicinos dokumentuose esantys duomenys (nurodytas žaizdos ilgis, operacijos metu rastas didelis kiekis oro kairėje krūtinplėvės ertmėje, po operacijos įvykęs oro susikaupimas kairėje kaklo ir krūtinės dalies sričių minkštuosiuose audiniuose). Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu duriančių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kuo galėtų būti ir įvykio aplinkybėse nurodytas įrankis - peilis, iki kreipiantis pagalbos (2017 m. gruodžio 25 d.). Šis sužalojimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl savo pobūdžio atitinka Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.9. punktą. <...> Nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas durinčių-pjaunančių savybių turinčiu daiktu arba įrankiu, kuo galėtų būti ir įvykio aplinkybėse nurodytas įrankis - peilis, kurio plotis galimai galėjo būti artimas 1 cm. Nustatytas sužalojimas negalėjo būti padarytas nugriuvus ant kieto paviršiaus (1 t., 89-90 b. l.).

L. S. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atvykus pagal pranešimą į (duomenys neskelbtini) ir išsiaiškinus situaciją, nuo palangės ties kairiausiu langu paimtas ten gulėjęs peilis (1 t. 14-18 b. l.) Peilis apžiūrėtas ( 1 t. , 93-97 b. l.) Po apžiūros peilis saugomas Vilniaus apskrities VPK daiktų saugykloje (1 t., 108-109 b. l.).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuoti nukentėjusiojo E. P.drabužiai; ant marškinėlių ir megztinio matyti galimai kraujo dėmės bei užfiksuoti horizontalūs įplyšimai nugaros pusėje (1 t., 102-103 b.l.).

Tyrimo metu iš Bendrojo pagalbos centro (toliau BPC) buvo gauti, apžiūrėti du garso įrašai, turintys reikšmės bylai. Iš jų matyti, kad BPC 2017 m. gruodžio 25 d., 23.40 val. užregistruotas vienas skambutis iš telefono, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Skambino vaikinas pranešdamas kad girta kaimynė peiliu padūrė savo sugyventinį, adresas (duomenys neskelbtini). Be to, 23.43 val. iš BPC skambino operatorė ir pasitikslino adresą ir patekimo į patalpas būdą (1 t., 111, 114, 116, 119, 128 b. l.).

2017 m. gruodžio 26 d., 00.30 val. alkoholio matuoklio „Aren-0217“ rodmenimis R. J. nustatytas 2.49 promilių girtumas (1 t., 130 b. l.).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Įvertinęs surinktų baudžiamojoje byloje įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra surinkta pakankamai kaltinamosios R. J. kaltumą patvirtinančių įrodymų, jog ji, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto metu 2017 m. gruodžio 25 d., apie 23.00 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio tyčia vieną kartą peiliu dūrė sugyventiniui E. P. į nugarą ir padarė jam kaltinime nurodytus sužalojimus, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, apklausiama kaip įtariamoji, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu kalta prisipažino visiškai patvirtindama, jog ji sužalojo savo sugyventinį E. P., jog tai padarė dėl pavydo kilus konfliktui ir tai įtakojo didelis išgerto alkoholio kiekis. Kaltinamosios R. J. teismo posėdžio nurodytas aplinkybes patvirtino nukentėjusysis E. P., parodydamas, jog išgertuvių metu jis gal pats kažką pasakė R. J., sakė jai, kad buvo su kita moterimi ir prašė atleidimo, tačiau nešūkavo ir nestumdė bei nemušė R. J., ir po to konflikto metu jam būnant nusisukusiam jis pajuto smūgį į nugarą, o atsisukęs pamatė R. J., ir pajuto bėgant kraują. Šios kaltinamosios ir nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės yra sutampančios su ikiteisminio tyrmo metu po įvykio atvykusiais į įvykio vietą pareigūnų L. S. ir L. S. bei medicinos darbuotojų D. B. ir V. I. parodymais, bei su R. J. ir E. P. kaimynės liudytojos N. Č. parodymais, jog jai paskambinus R. J., pastaroji patvirtino, jog „padūrė“ sugyventinį peiliu. Nukentėjusiojo ir kaltinamosios nurodytas aplinkybes patvirtina ir rašytiniuose įrodymuose užfiksuoti duomenys – tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų užfiksuotos aplinkybės dėl buvusio smurto prieš E. P., daiktų apžiūros protokole užfiksuotas peilis su galimomis kraujo dėmėmis, kuriuo galimai buvo sužalotas nukentėjusysis, nukentėjusiojo drabužiai – marškinėliai ir megztinis, ant kurių matyti kraujo dėmės ir horizontalūs įplyšimai nugaros pusėje, galimai atsiradę nuo dūrio peiliu, garso įrašuose iš BPC užfiksuota informacija apie policijos ir greitosios medicinos pagalbos kvietimą nukentėjusiajam E. P., nurodant, jog sugyventinė jį padūrė peiliu. E. P. patirto sužalojimo mastą ir pobūdį – padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatyta pjautinė durtinė žaizda – patvirtina byloje esanti specialisto išvada, kurioje be kita ko konstatuota, jog toks sužalojimas galėjo būti padarytas ir įvykio aplinkybėse nurodomu peiliu.

BK 135 straipsnyje numatytas sunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padarytas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamoji, durdama peiliu į nugarą E. P., suvokė atliekamus veiksmus ir pavojingą jų pobūdį jo sveikatai ir nors padarinių nenorėjo, tačiau savo pavojingu elgesiu leido jiems kilti. Baudžiamojo įstatymo prasme toks kaltės turinys vertintinamas kaip padarytas netiesiogine tyčia.

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla už sunkų savo artimojo giminaičio ar šeimos nario sužalojimą ar susargdinimą. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį nusikaltimą padariusio asmens artimieji giminaičiai be kitų asmenų yra ir asmuo, su kuriuo kaltinamasis (šiuo atveju kaltinamoji) bendrai gyvena neįregistravę santuokos. Taigi R. J. veika - padarytas sužalojimas sugyventiniui E. P., kvalifikuota teisingai pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

Teismas, skirdamas bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

Spręsdamas kaltinamajai skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad R. J. padarė BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą labai sunkų tyčinį baigtą nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų.

Kaltinamosios atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste, t.y. turėdama neišnykusį teistumą už ankstesnį tyčinį nusikaltimą (BK 60 str. 1 d. 13 p.) bei nusikalto būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos veiksmams (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į kaltinamajai nustatytą sunkų girtumo laipsnį – 2017 m. gruodžio 26 d., 00.30 val. R. J. nustatytas 2,49 promilių girtumas (1 t., 130 b. l.) bei į R. J. parodymus, jog būdama blaivi ji taip nesielgia. Jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi. Nors posėdžio metu buvo nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusysis gal kažką pats pasakė kaltinamajai, kad buvo neištikimas, tačiau šiuo konkrečiu atveju toks jo pasakymas nelaikytinas tokio masto provokuojančiu elgesiu, dėl ko būtų pagrindas pripažinti tai R. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Vertindamas kaltinamosios R. J. asmenybę, teismas pažymi, jog kaltinamoji anksčiau teista keturis kartus (1 t., 172-175 b. l.), paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. baudžiamuoju įsakymu (1 t., 176-187 b. l.) už smurtinio pobūdžio veiksmus prieš savo sugyventinį E. P. – pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme 8 mėnesiams, paskiriant atitinkamus įpareigojimus bei buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas elgesį keičiančiose programose 6 (šešiems) mėnesiams - šioje byloje nėra duomenų apie tai ar R. J. dalyvavo paminėtoje programoje. Ankstesni du R. J. teistumai taip pat susiję su smurto naudojimu prieš šeimos narį – 2001 m. lakričio 5 d. bei 2014 m. kovo 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiais nuteista už tuometinio sugyventinio M. R. sužalojimą peiliu (taipogi dūrė į nugarą 1 t., 177-178; 179 (antra lapo pusė) b. l.)., bausta už administracinius teisės pažeidimus (1 t., 137-138; 140-150 b. l.) ir turinti galiojančių nuobaudų; nors posėdžio metu nurodė, jog ji yra dirbusi, tačiau Sodros duomenų bazėse apie jos darbovietes duomenų nėra (1t., 195 b.l.), Vilniaus priklausomybių ligų centre, Vilniaus filiale, VšĮ Respublikinėje ligoninėje nesigydė (1 t., 198, 199 b. l.).

Įvertindamas kaltinamosios R. J. asmenybę bei aukščiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, jos nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tai, kad ankstesniais nuosprendžiais skirtos švelnesnės bausmės – laisvės apribojimai, bei trumpalaikė griežta laisvės atėmimo bausmė, nesulaikė R. J. nuo naujos, faktinėmis aplinkybėmis iš esmės analogiškos nusikalstamos veikos padarymo, ir šioje byloje padaryta smurtinė veika, kurios sukelti padariniai E. P. sunkesni nei prieš tai buvę, siekdamas BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad R. J., bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte – paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis. Bausmę nustatytina atlikti pataisos namuose, taikyti BK 75 straipsnio nuostatų nėra teisinio pagrindo (už labai sunkaus nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato galimybės taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo).

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme kaltinamosios R. J. išbūtas laikas nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 27 (1 t., 133; 135 b. l.).

R. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 34-35 b. l.), įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (2 t., 36-37 b. l.), įpareigojimas gyventi skyrium (2 t., 46-47 b. l.), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikintinos.

Civilinis ieškinys ir kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

Vilniaus teritorinės ligonių kasa pareiškė 467,61 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam E. P. gydymo paslaugas (1 t., 48-49 b. l.). Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog nukentėjusiajam E. P. sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas tyčiniais nusikalstamo pobūdžio kaltinamosios R. J. veiksmais. Nukentėjusysis patyrė sužalojimus ir buvo gydytas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose, jo gydymo išlaidos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui sudaro 467,61 Eur, tai patvirtina byloje pateiktas gydymo paslaugų apskaitos išrašas (1 t., 49 b. l.). Kaltinamoji R. J. pripažino pateiktą civilinį ieškinį. Atsižvelgiant į šias aplinkybes Vilniaus teritorinės ligonių kasų ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant iš kaltinamosios R. J. 467,61 Eur (keturių šimtų šešiasdešimt septynių eurų, 61 ct) sumą Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai turtinei žalai atlyginti.

Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilis voke (1 t., 109 b. l.), saugomas Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 str. 4 p.);

nukentėjusiojo E. P. drabužiai – pilkos spalvos marškinėliai, pilkos-juodos spalvos megztinis, mėlynos spalvos džinsai, saugomi Vilniaus apskrities VPK (1 t., 109 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini jų sąvininkui E. P..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. J. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 3 (trims) metams.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. J. sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. gruodžio 26 d. iki 2017 m. gruodžio 27 d.

R. J. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, pradėjus bausmės vykdymą panaikinti.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir iš kaltinamosios R. J. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteisti 467,61 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt septynis eurus, 61 ct) turtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

peilį voke, saugomą Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti kaip menkavertį (BPK 94 str. 4 p.);

nukentėjusiojo E. P. drabužius – pilkos spalvos marškinėlius, pilkos-juodos spalvos megztinį, mėlynos spalvos džinsus, saugomus Vilniaus apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jų sąvininkui E. P..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.