Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės (pirmininkė ir pranešėja), Egidijaus Mockevičiaus ir Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės L. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. D. ieškinį atsakovei L. P. dėl išlaikymo dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

1. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tėvų turtinė padėtis nėra viską nulemianti nustatant išlaikymo dydį, nes išlaikymas privalo užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas ir pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vieną pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, nurodytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

2. Remiantis byloje surinkta medžiaga apie ieškovo V. D. turimą turtą ir gaunamas pajamas tiek Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimo priėmimo metu, tiek Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo priėmimo metu akivaizdu, kad atsakovas nei dabar, nei anuomet jokio registruoto turto neturėjo, jokio legalaus darbo taip pat, visos jo pajamos buvo nelegalios, ką teismo posėdyje iš dalies galėtų paliudyti dukterėčia R. K., kuriai 2013 metų vasarą skrendant su V. D. į Vokietija buvo perduota daugiau nei 10 000 eurų (ieškovas bijojo, kad gali nepraeiti per muitinės terminalą), o kitą sumą ieškovas vežėsi pats. Galimą pajamų slėpimą iš dalies patvirtina ir ta aplinkybė, kad ieškovas nesinaudojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos skiriamais advokatais, o samdėsi privatų. Apeliacinio teismo formuojamoje praktikoje yra pažymėta, kad aplinkybė, jog asmuo nesikreipė dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, sudarė atstovavimo sutartį dėl bylos vedimo, leidžia manyti, kad jo turtinė padėtis nėra itin sunki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2352/2011). Taip pat atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad ieškovas V. D. 2013-12-18 registruotas darbo biržoje tik prieš pat pateikiant ieškininį pareiškimą teismui (pateiktas pareiškimas teismui 2014-01-09), ką Šiaulių apygardos teismas 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2A-245-154/2014 analogiškoje situacijoje buvo pripažinęs kaip aplinkybe leidžiančią daryti išvadą, jog asmuo tokiu elgesiu tik patvirtina, kad slepia gaunamas pajamas. Akivaizdu, kad ieškovo finansinė padėtis nepasikeitė, todėl neatsirado ir LR CK 3.201 str. nustatyti išlaikymo mažinimo pagrindai.

3. Ieškovo dukros D. D. poreikiai nemažėja, sveikatos problemos vis dar tokios pat didelės, ką įrodo byloje esantys duomenys, o taip pat su šiuo apeliaciniu skundu pateikiami papildomi įrodymai apie paskutiniuosius apsilankymus pas gydytojus su nurodomomis diagnozėmis: 2014-03-03 ortodontės išrašas iš medicininių dokumentų - netinkama dantų struktūra, reikia dėti plokšteles; 2014-03-06 neurologo siuntimas tirti, konsultuoti ir gydytis - nustatyta migrena ir emocijų sutrikimas; 2014-03-21 pulmanologės siuntimas tirti, konsultuoti ir gydytis - nustatyta bronchinė astma; 2014-03-10 ortopedo/traumatologo išrašas iš medicininių dokumentų - nurodyta, kad yra kojų deformacija ir stuburo iškrypimas; 2014-04-30 endikronologės medicininių dokumentų išrašas/siuntimas - nustatytos problemos su skydliauke, nepasisavina vitaminų, dėl to krypsta kaulai; 2014-04-30 neurologo medicininių dokumentų išrašas/siuntimas - nustatyta migrena ir adaptacijos sutrikimas. Taip pat pridedamas biocheminis kraujo tyrimas 2008-03-17 kur matyti, kad vaikas yra beveik viskam alergiškas, beje dėl finansinių lėšų trūkumų L. P. neturi galimybės padaryti pakartotinį tyrimą alerginėms reakcijoms. Dėl finansinio nepritekliaus (apeliantės ir dukters mėnesinės pajamos sudaro tik vidutiniškai 666 Lt) apeliantę ir dukrą turi padėti išlaikyti apeliantės mama P. P. ir brolis V. P., kuriuos taip pat pageidauja apklausti apeliacinės instancijos teisme.

4. Apeliantei išlaikymo poreikis taip pat nepakito, turi neįgalumą ir tik 40 proc. darbingumo lygį. Visos sveikatos problemos (išskyrus širdies yda) prasidėjo santuokos metu susirgus sunkia tuberkuliozės forma, dėl ko faktiškai visi apeliantės organai yra pažeisti. Pažymi, kad sveikatos problemos ne tik nepagerėjo, bet nuolat blogėja.

Ieškovas V. D. atsiliepimo į apeliacinį skundą teismo nustatytu terminu nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, kuriuo perpus sumažintas išlaikymas buvusiai ieškovo žmonai bei dukrai.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. 2010 m. lapkričo 18 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta L. D. ir V. D. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Buvo patvirtinta tarp šalių sudaryta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, pagal kurios 7 punktą, ieškovas įsipareigojo atsakovei mokėti kas mėnesį 1000 Lt periodinėmis išmokomis per visą L. P. neįgalumo laikotarpį, pradedant mokėti nuo 2010-09-06. Pagal sutarties 11 punktą ieškovas įsipareigojo mokėti išlaikymą dukrai D. D., gim. (duomenys neskelbtini), po 1000 Lt kas mėnesį, nuo 2010-09-06 iki vaiko pilnametystės (5-7 b.l.). Pagal VĮ „Registrų centras“ duomenų išrašus ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (10 b.l.). VĮ „Regitra“ 2014-01-03 duomenimis ieškovo vardu registruotų transporto priemonių nėra (9 b.l.). Laikotarpiu nuo 2010-11-18 iki 2014-01-01 ieškovo vardu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į tris transporto priemones (64-66 b.l.). Iš Compensa TU S. A. Vienna Insurance Group Lietuvos filialo pateiktų duomenų nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-11-29 iki 2013-09-26 draudimo bendrovėje buvo apdrausta V. D. priklausanti transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (71-74 b.l.). Draudimo bendrovėje AB „Lietuvos draudimas“ nebuvo sudaryta draudimo sutarčių ieškovo V. D. vardu (76 b.l.). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis ieškovas V. D. nuo 2011-04-04 iki 2012-02-29 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o nuo 2012-02-21 iki 2012-11-19 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaudavo apie 400 Lt darbo užmokestį per mėnesį, laikotarpiu nuo 2013-12-26 iki 2014-01-31 ieškovas gavo nedarbo draudimo išmokas (60-63 b.l.). Nuo 2013-12-18 ieškovas V. D. registruotas darbo biržoje (8 b.l.). Iš darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0582909 matyti, kad L. D. (P.) nuo 2010-07-30 iki 2011-07-29 buvo nustatytas 45 procentų netektas darbingumas, tuo tarpu iš nedarbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 0702629 matyti, kad L. P. nuo 2012-07-19 iki 2014-07-18 nustatytas šešiasdešimt procentų netektas darbingumas (33, 34 b.l.). Neįgalumo lygio pažyma NL-3 Nr. 0063065 patvirtina, kad D. D. nuo 2013-03-13 iki 2015-03-12 yra nustatytas lengvas neįgalumo lygis (35 b.l.). Iš pažymos apie šeimos sudėtį nustatyta, kad L. P. ir jos nepilnametė dukra D. D. yra deklaravusios gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). (37 b.l.). 2013-12-12 pažyma apie pajamas Nr. SPS-27915 patvirtina, kad L. P. gauna 360,00 Lt šalpos pensiją neįgaliam vaikui prižiūrėti ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją bei 306,87 Lt netekto darbingumo pensiją (38-40 b. l.). Iš antstolio R. K. 2014-01-24 pažymų matyti, kad vykdant Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013-04-24 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 2-7503-841/2010 dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis išieškojimo iš V. D. D. D. 2014-01-01 apskaičiuotas 33101,00 Lt įsiskolinimas, o L. D. – 38101,00 Lt įsiskolinimas (26-30 b.l.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui pakeitimo.

Atsižvelgiant į tai, kad per tam tikrą laikotarpį tėvų galimybės teikti išlaikymą ir (ar) vaikų poreikiai gali pakisti, įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą), nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CK 3.201 straipsnis, CPK 279 straipsnio 5 dalis). Pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo dydžiui pakeisti būtina nustatyti pagrindą, kurį sudaro konkrečios faktinės aplinkybės, t. y. esminiai skolininko turtinės padėties arba vaiko poreikių pasikeitimai, išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nedidelis pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį. Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas priteistam išlaikymo dydžiui pakeisti, turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų, kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams, kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. kovo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013, pažymėjo, kad CK 3.201 straipsnio nuostatoms dėl priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo taikyti teisiškai reikšmingas yra faktinių aplinkybių, sudarančių pagrindą išlaikymo dydžiui nustatyti, esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. Be to, net ir nustačius esminį tokių aplinkybių pasikeitimą, tai dar savaime nelemia išlaikymo dydžio pakeitimo, nes tiek tėvų turtinės padėties, tiek vaikų poreikių pasikeitimą teismas turi įvertinti pirmiau nurodyto tėvų prievolių išlaikyti nepilnamečius vaikus reglamentavimo kontekste, atsižvelgdamas į vaiko teisių apsaugos prioriteto, tėvų ir vaikų teisių bei interesų pusiausvyros, tėvų valdžios lygybės principus. Nepriklausomai nuo to, ar išlaikymo dydis buvo vienašališkai nustatytas teismo ar šalių susitarimu, patvirtintu teismo sprendimu (CK 3.53 straipsnio 3, 4 dalys), visais atvejais teigtina, jog teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis atitiko tuo metu buvusią to iš tėvų, kuris teismo sprendimu įpareigotas teikti išlaikymą, turtinių galimybių ir vaiko (vaikų), kuriam priteistas išlaikymas, poreikių pusiausvyrą, užtikrino galimybę patenkinti būtinus ar bent minimalius vaiko raidos poreikius. Taigi toks teismo sprendimas, nepažeidžiant CK 3.3 straipsnyje įtvirtinto vaiko teisių ir interesų prioritetinio gynimo principo, gali būti pakeistas, sumažinant teismo priteistą išlaikymo sumą, tik tuo atveju, jei nustatomas reikšmingas aplinkybių pasikeitimas, įvykęs būtent po teismo sprendimo, ir jei dėl to iš esmės sumažėja vaiko poreikiai arba iš esmės pablogėja įpareigoto mokėti išlaikymą vaiko tėvo (motinos) turtinė padėtis.

Ieškovas, prašydamas sumažinti iš jo teismo sprendimu priteistą išlaikymą dėl pablogėjusios savo turtinės padėties, privalėjo įrodyti esminį savo turtinės padėties pablogėjimą (CPK 178 straipsnis). Ieškinį jis grindė tuo pagrindu, kad negauna jokių pajamų. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 18 d. teismo sprendimu įsipareigojo mokėti po 1000,00 Lt išlaikymą dukrai D. D. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-06 iki vaiko pilnametystės. Iš teismo sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties matyti, jog nekilnojamojo turto santuokos nutraukimo metu nei ieškovas, nei atsakovė neturėjo, tokio turto neturi ir šiuo metu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad per laikotarpį nuo 2011-12-01 iki 2012-12-29 ieškovo vardu buvo įregistruotos trys transporto priemonės, tai patvirtina šalių nurodytas aplinkybes, kad atsakovas vertėsi transporto priemonių prekyba. Duomenys iš VĮ „Regitra“ patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes, kad transporto priemonių prekyba jis šiuo metu nebesiverčia, nes 2013 metais atsakovo vardu nebuvo įregistruota nei viena transporto priemonė. Gauti duomenys iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų bazės apie ieškovo gaunamas pajamas ir išrašai iš V. D. banko sąskaitų taip pat patvirtina ieškovo nurodytas aplinkybes apie jo finansinės padėties pablogėjimą. Teisėjų kolegija vertina, kad minėtos aplinkybės patvirtina ieškovo turtinės padėties pablogėjimą nuo išlaikymo vaikui priteisimo momento, todėl yra pagrindas spręsti klausimą dėl išlaikymo dydžio sumažinimo. Teisėjų kolegija vertina, kad nėra poreikio kviesti atsakovės nurodytų liudytojų, kadangi, kaip ji pati nurodo, jie patvirtintų ankstesnę ieškovo turtinę padėtį, o ne dabartinę, patvirtintų apeliantės sunkią padėtį, kas jau įrodyta byloje esančiais dokumentais (R. K. - apie 2013 metų vasaros įvykį, P. P. ir V. P. – apie apeliantės turtinę padėtį).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad bylos šalių nepilnametės dukters D. D. poreikiai nepadidėjo, atsižvelgiant į mergaitės sveikatos būklę, kad jai nustatytas lengvas neįgalumo laipsnis, tačiau nėra reikalinga speciali nuolatinė priežiūra, mergaitės poreikių patenkinimas yra siejamas su minimalios algos (1000 Lt) suma. Nepilnamečio vaiko išlaikymas yra abiejų tėvų pareiga. Nustatyta, kad ieškovas 2013-12-18 įsiregistravo darbo biržoje (8 b.l.). Byloje nėra duomenų, kad ieškovas negalėtų dirbti ir gauti vaiko išlaikymo teikimui pakankamas pajamas. Atsakovei nustatytas 60 procentų nedarbingumas, todėl jos galimybės įsidarbinti ir gauti didesnes pajamas yra apribotos, todėl ieškovas išlaikymui turi skirti didesnę dalį nei atsakovė. Atsakovė gauna 360,00 Lt paramą iš valstybės vaiko išlaidoms ir specialiesiems poreikiams padengti (38 b.l.). Atsakovė gauna 306,87 Lt netekto darbingumo pensiją (39-40 b.l.). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo pareigą išlaikymui skirti didesnę dalį nei atsakovė, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas 500 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai yra per mažas, todėl yra didinamas iki 700 Lt.

Dėl išlaikymo dydžio sutuoktinei pakeitimo.

CK 3.72 straipsnio 11 dalyje numatyta teisė kreiptis į teismą dėl išlaikymo sumažinimo pasikeitus šio straipsnio 5 dalyje numatytoms aplinkybėms. Ieškovas ieškinyje rėmėsi jo turtinės padėties pablogėjimu. Atsakovė yra nedarbinga, augina bendrą savo ir buvusio sutuoktinio V. D. vaiką, ieškovas pripažįsta, kad atsakovei reikalingas išlaikymas. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išlaikymą atsakovei sumažino priteisiant 500 Lt dydžio periodinėmis išmokomis kas mėnesį mokamą išlaikymą per visą L. P. neįgalumo laikotarpį. Ši suma atitinka ieškovo padėtį, kadangi yra darbingas ir turi visas galimybes gauti pajamas, kurių užtektų buvusios žmonos ir vaiko išlaikymui teikti. Tačiau dabartinėje padėtyje nėra galimybės šios sumos didinti, kadangi ieškovas yra bedarbis, jo išlaikymų įsiskolinimas įrodo pajamų neturėjimo faktą, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas turėdamas darbą sutiko mokėti išlaikymą žmonai ir vaikui, bendrai sudarantį 2000 Lt. Vien pats faktas, kad ieškovas nepasinaudojo valstybės garantuojama teisine pagalba nereiškia, kad jo finansinė padėtis yra nepablogėjusi. Pažymėtina, kad pasikeitus ieškovo turtinei padėčiai šalys galės kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo pakartotinai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą bei įvertinusi apeliacinio skundo argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau ne visiškai teisingai jas įvertino priimdamas sprendimą dėl nepilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo dydžio sumažinimo, todėl iš dalies tenkinant apeliacinį skundą Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimas keistinas, padidinat nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą iki 700 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų.

Vadovaujantis CPK 88, 92 straipsniais, iš šalių proporcingai jų atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai priteisiamos valstybei su procesinių dokumentų siuntimu susijusios išlaidos. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliantė prašo priteisti patirtas 640,00 Lt bylinėjimosi išlaidas (183 b.l.). Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tiek apeliantės, tiek ieškovo reikalavimai tenkinti iš dalies, bylinėjimosi išlaidas lieka šalims ir yra nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. balandžio 30 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiam vaikui nustatymo pakeisti ir išdėstyti taip:

,,Pakeisti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7503-841/2010 ir priteisti iš atsakovo V. D., a.k. (duomenys neskelbtini) dukrai D. D., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 700 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.”

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.