- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-02-12
- Bylos Nr.
- 2A-61-124/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00969-2013-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- V. B.
- Atsakovas
- R. B.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1340-721/2013 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei R. B., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų N. B. ir D. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas V. B. ieškiniu (1–3 b. l.) prašė pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-14 nutartimi priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš ieškovo periodines išmokas kas mėnesį po 200 Lt nepilnametės dukros E. B. išlaikymui nuo bylos iškėlimo teisme iki dukros pilnametystės.
Nurodė, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-14 nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią ieškovas savo dukters E. B. išlaikymui įsipareigojo kas mėnesį mokėti po 300 Lt iki dukters pilnametystės. Ieškovas pagal išgales stengėsi mokėti išlaikymą, tačiau jo materialinė padėtis buvo sunki, todėl ne visą laiką galėdavo sumokėti teismo priteistą išlaikymą. Šiuo metu ieškovas nepajėgus skirti 300 Lt dukters E. išlaikymui, indeksavus išlaikymą, jis turi mokėti 380 Lt. Nors ieškovas dirba, tačiau gauna minimalų atlyginimą, iš kurio turi išlaikyti nepilnametį sūnų D. (jam moka 250 Lt, indeksavus apie 300 Lt). Be to, ieškovas 2006 m. yra sudaręs santuoką ir su žmona augina nepilnametę dukrą V. A. B.. Jos išlaikymui taip pat skiria lėšas, tačiau jos yra žymiai mažesnės, nei priteistos lėšos kitiems jo nepilnamečiams vaikams. Tokiu būdu yra pažeidžiami jo dukros interesai, nes jos poreikių užtikrinimui tenka mažesnė pinigų suma, nei kitiems ieškovo vaikams. Be to, kiekvieną mėnesį ieškovas moka įmokas paskolos dengimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (45–48 b. l.) atsakovė R. B. prašė ieškinį atmesti, palikti galioti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-14 nutartį. Nurodė, kad dukters E. poreikiai išaugo, ženkliai padidėjo kainos, ieškovas išlaikymo tinkamai neteikė, o jo finansinė padėtis nėra bloga. Atsakovė pagal galimybes išlaiko dukterį, sutiekia jai gyvenamąjį būstą, rūpinasi kasdienine jos priežiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Mažeikių rajono apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimu (78–81 b. l.) ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad vaiko poreikiai ženkliai padidėjo, nes išlaikymas buvo priteistas, kai šalių dukrai buvo vieneri metai, dabar jai beveik 9 metai. Iš atsakovės paaiškinimo apie išlaidas dukters išlaikymui, matosi, kad nurodytos išlaidos, skirtos 9 metų amžiaus dukters poreikiams patenkinti yra pagrįstos ir racionalios, t. y. užtikrina būtiniausius vaiko poreikius ir atitinka teismų praktikoje suformuotą išlaikymo dydžio nustatymo principą. Atsakovė imasi aktyvių priemonių įgyvendinti savo dukters turtines teises ir interesus: dirba, teikia dukrai išlaikymą, suteikia gyvenamąjį būstą, atsakovei tenka nuolatinė dukters priežiūra, jos auklėjimas, rūpinimasis jos būtinųjų poreikių tenkinimu, laisvalaikiu, poilsiu bei ugdymu. Teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė aplinkybių, kad jis sąžiningai siekia užtikrinti dukters turtines teises į jai būtiną išlaikymą. Ieškovas, būdamas savo dukters tėvu, turi įvertinti, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams tenkinti, vaikui augant paprastai didėja jo išlaikymo išlaidos, be to, svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Ieškovas rašytinių įrodymų apie tai, kad jis negali dirbti kažkokį konkretų darbą dėl sveikatos būklės, nepateikė. Šiuo metu jis dirba, gauna pastovias pajamas, yra dar jauno amžiaus, darbingas, neturintis sveikatos problemų, todėl jo turtinę padėtį lemia tik paties požiūris į darbą ir savo socialinį statusą. Teismas pripažino, kad ieškovas neįrodė, jog jis neturi galimybės mokėti dukrai jos poreikius atitinkantį išlaikymą - po 300 Lt per mėnesį, ieškovas neatskleidė teismui tikrosios savo turtinės padėties, nes jam teikiant išlaikymą dviem nepilnamečiams vaikams bei sumokant kreditą, šeimos poreikiams patenkinti nebūtų likę lėšų, bet jis teigia pilnai išlaikantis savo šeimą. Teismas nurodė, kad ieškovas privalėjo iš anksto įvertinti savo turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, privalėjo dėti maksimalias pastangas susirasti darbą ar kitu teisėtu būdu gauti pajamų, reikalingų trijų vaikų išlaikymui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu (86–89 b. l.) ieškovas V. B. prašo panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-08-19 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neužtikrino visų ieškovo vaikų interesų balanso, kadangi nepagrįstai teikė prioritetą tik atsakovės vaiko interesų užtikrinimui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje įtvirtino taisyklę, kad tais atvejais, kai priteisiamas išlaikymas dviem ar daugiau vaikų, visų pirma turi būti užtikrintas protingas visų vaikų interesų balansas.Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai nevertino aplinkybių, kad esant sunkiai turtinei padėčiai, ieškovo šeimai padeda jo žmonos mama, kiekvieną mėnesį teikdama konkrečią pinigų sumą kaip paskolą.Teismas neištyrė byloje esančių įrodymų, nes sprendime visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovo turtinė padėtis nepablogėjo, nors ieškovas buvo pateikęs įrodymus apie gaunamas pajamas, įsiskolinimus bankui ir antstoliui, bei įsipareigojimus savo vaikams. Ieškovas buvo nurodęs, kad išnaudojo visas galimybes gauti didesnes pajamas, tačiau teismas šių aplinkybių visiškai nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (110–112 b. l.) atsakovė R. B. prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad nepilnametės dukros E. poreikiai per 9 metų laikotarpį pasikeitė, be to, ženkliai išaugo kainos (būsto, mokesčių, maisto produktų, paslaugų ir kt.), todėl vaiko išlaikymui, lavinimui ir tinkamo vystymosi užtikrinimui reikia vis didesnių lėšų. Ieškovas tinkamai nevykdė ir iki šiol nevykdo savo pareigos išlaikyti dukros E. Teismų praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteisto išlaikymo dydį turi būti minimali mėnesio alga, kuri šiuo metu siekia 1000 Lt. Teismui nustatant ieškovo turtinę padėtį yra vertinamas ne tik ieškovo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų pajamas, atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes. Atsakovė suteikia dukrai gyvenamąjį būstą, jai tenka kasdienė dukros priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliacinis skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str. 1 d.). Jeigu tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo šios pareigos, teismas priteisia išlaikymą pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (LR CK 3.194 str.1 d.). Byloje nustatyta, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-14 nutartimi patvirtinta R. B. ir V. B. taikos sutartis, kuria V. B. sutiko nepilnametės dukters E. išlaikymui kas mėnesį mokėti po 300 Lt periodinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės (6 b. l.).
CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė teismui pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, taip pat išaugus (pasikeitus) vaiko poreikiams. Tokią nuostatą patvirtina ir suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.).
Sprendžiant dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, taip pat to paties straipsnio 3 dalyje nustatytu imperatyvu, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Taigi, teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikui teikiamo išlaikymo dydžio pakeitimo, turi derinti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus, su bendruoju civilinių santykių teisinio reglamentavimo proporcingumo principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis), kuris reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2008). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Teismas atkreipia dėmesį, kad 1 MMA kriterijus, sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Pažymėtina ir tai, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis, priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, tėvų turtinė padėtis ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009).
Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Kai vienas iš tėvų privalo rūpintis keliais vaikais, tai išlaikymo dydis turi būti pakankamas bent minimaliems visų vaikų poreikiams tenkinti, o gautos vaikų išlaikymui sumos turi būti panaudotos lygiomis dalimis, jeigu nėra svarbių priežasčių nukrypti nuo lygybės principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2002; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009). Pažymėtina, kad ieškovo nurodoma aplinkybė, jog jis turi kitą šeimą, kurioje auga nepilnametė dukra V. A., gim. (duomenys neskelbtini) bei jis turi išlaikyti paauglį sūnų D., gim. (duomenys neskelbtini), negali iš esmės įtakoti ginčo šalių vaikui teiktino išlaikymo dydžio, kadangi ieškovo dukterį V. A. ir sūnų D. išlaikyti pareigą turi ir šių vaikų motina. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog išlaikymą nepilnamečiams vaikams sūnui D., dukroms E. ir V. A. ieškovas įsipareigojo mokėti geranoriškai, pasirašydamas taikos sutartis, todėl, geranoriškai prisiėmęs įsipareigojimus, privalo juos sąžiningai vykdyti.
Nagrinėjamoje byloje ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, kad jo teikiamas išlaikymas - po 300 Lt nepilnametei dukrai E. yra neproporcingas jo turtinei padėčiai, kadangi šiuo metu sumažėjo jo darbo užmokestis, turi kreditorinių įsipareigojimų bei privalo išlaikyti nepilnamečius savo vaikus V. A. ir D. Kaip minėta, teismų praktikoje vadovaujamasi prezumpcija, kad minimalių vaiko poreikių patenkinimui reikalinga suma, atitinkanti vienos minimalios mėnesio algos dydį (1 MMA), t. y. laikomasi nuostatos, jog 1000 Lt suma yra pakankama vieno vaiko minimaliems poreikiams patenkinti, jeigu jis neturi specialių poreikių. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad šalių nepilnametė dukra E. specialiųjų poreikių neturi, tačiau lanko šokių būrelį, dalyvauja koncertuose, jai būtina pirkti koncertinę aprangą, o tai brangiai kainuoja. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad šalių dukra lanko ir Mažeikių (duomenys neskelbtini), kuri yra apmokama ir atsakovė kiekvieną mėnesį turi išlaidų (62–70 b. l.). Be to, ieškovo nepilnametė dukra V. A. yra 6 metų amžiaus, o šalių dukra yra mokyklinio amžiaus, kas akivaizdžiai sąlygoja didesnių išlaidų vaiko išlaikymui būtinumą. Taip pat teismas pažymi, kad vienam iš tėvų su kuriuo vaikas lieka gyventi, tenka didžiausioji išlaidų našta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-04-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-154/2011). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė užtikrina, jog būtų iš esmės patenkinti nepilnametės dukters poreikiai maistui, aprangai, sveikatai, lavinimuisi, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Pažymėtina, kad tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis vaikas, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2009). Ieškovas apeliaciniame skunde akcentuoja jo ribotą galimybę susirasti darbą dėl specialybės neįsigijimo. Teismas pažymi, kad nors ieškovas įrodinėjo, kad jis ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susirasti darbą ir kad jo savarankiškos darbo paieškos buvo nesėkmingos, tačiau teismui nepateikė šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų.
Kasacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad pagrindas reikalauti keisti teismo nustatytą išlaikymo vaikui dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai (CK 3.201 str.). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą aiškina ir taiko teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 str.). Kiekvienu atveju visų pirma turi būti užtikrinti vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. V. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009, kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovas nagrinėjamoje byloje neįrodė esminio savo turtinės padėties pasikeitimo – pablogėjimo. Ieškovo prievolė išlaikyti du savo nepilnamečius vaikus, savaime nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dėl to turi būti sumažintas išlaikymo dydis dukrai E. Nurodytos aplinkybės nepanaikina ieškovo pareigos išlaikyti ir dukterį E., o ieškovui nededant pastangų susirasti visų vaikų išlaikymą užtikrinantį pajamų šaltinį, tai negali būti vertinama, kaip pagrindas sumažinti priteisto išlaikymo dydį, nes 300 Lt išlaikymas ir taip tik minimaliai užtikrina vaiko poreikius. Ieškovui nesiimant jokių priemonių vykdyti imperatyvią išlaikymo pareigą, mažinti priteistą ir taip minimalų išlaikymo dydį vien todėl, kad padidėjo jo išlaikytinių skaičius, būtų neteisinga ir nesąžininga, ir toks sumažinimas neabejotinai pažeistų esminius dukters E. interesus.
Ieškovo apeliaciniame skunde akcentuojama ribota galimybė teikti nustatyto dydžio išlaikymą dėl bankui prisiimtų įsipareigojimų taip pat nesudaro pagrindo mažinti priteistą išlaikymą dukrai E., nes mažiau nei 10 000 Lt likusi išmokėti suma per pakankamai ilgą laikotarpį (iki 2045 m. gruodžio 13 d.) kas mėnesį mokant apie 40 litų, nesudaro pagrindo laikyti ieškovą turinčiu didelių kreditorinių įsipareigojimų. Prisiimdamas įsipareigojimus bankui, ieškovas turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti paskolą, atsižvelgdamas į prievolę išlaikyti savo vaikus.
Įvertinus šalių turtinę padėtį, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra jauno amžiaus, jam nėra nustatytas nedarbingumas ir turi galimybę surasti gerai apmokamą darbą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieškovo turtinė padėtis leidžia teikti nepilnametei dukrai E. 300 Lt dydžio išlaikymą.
Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais ir jų pagrindu apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2005-09-14 nutartimi priteisto išlaikymo dydis atitinka vaiko teisėtus interesus, atitinka dukters E. ir jos tėvų turtinių interesų pusiausvyrą (LR CK 3.192 str. 2 d.), užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.