Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2015-01-20 · Civilinė byla Nr. 2-233-381/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-20
Bylos Nr.
2-233-381/2015
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01979-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
Teisėjas
Artūras Driukas
Ieškovas
DKV Euro Service GmbH, DKV Euro Service Gmbh+Co.KG Transgita
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Transgita“
Kategorijos
  • 126.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-233-381/2014Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01979-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: 126.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 20 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovo DKV Euro Service GmbH + Co. KG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transgita“, bylos Nr. B2-5701-661/2014.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai, susiję su sąlygų iškelti bankroto bylą juridiniam asmeniui buvimu.

Šalies argumentai

Ieškovas DKV Euro Service GmbH + Co. KG kreipėsi į teismą prašydamas dėl nemokumo iškelti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Transgita“ bankroto bylą, įmonės bankroto administratoriumi paskirti L. V. M..

Atsiliepimas

Atsakovas su ieškovo reikalavimu nesutiko. Atsikirsdamas į jį, atsakovas paaiškino, kad jo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės (112 367,99 Lt / 564 780 Lt). Mokesčiai valstybei bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui mokami laiku. Tarp šalių esantis ginčas turėtų būti sprendžiamas bendra tvarka, bet ne naudojantis teise inicijuoti bankroto bylos iškėlimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą.

Ištyręs atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų turinį, teismas nustatė, kad atsakovo pradelsti įsiskolinimai yra 180 944,89 Lt, o balanse įrašyto turto vertė – 564 780 Lt. Remdamasis tuo, teismas sprendė, kad nėra pagrindo laikyti atsakovą nemokiu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskirajame skunde ieškovas DKV Euro Service GmbH + Co. KG prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jo pareiškimą. Skunde teigiama, kad atsakovo vadovas nuo 2014 m. gegužės mėn. nuolat pripažino, jog įmonė nėra pajėgi atsiskaityti. Iš atsakovo pateiktų 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. balansų matyti, kad įmonės neįvykdyti finansiniai įsipareigojimai yra didesni, nei jos turimas turtas, kurį sudaro tik vienas vilkikas. Atsakovo balansuose nurodomas 106 000 Lt trumpalaikis turtas – kuras. Kadangi atsakovui suteiktos kuro kortelės yra užblokuotos, neįtikėtina, kad įmonė turėtų tokį kuro rezervą. Paskutinis atsakovo teismui teiktas balansas, sudarytas 2014 m. rugpjūčio 30 d., skiriasi nuo 2014 m. liepos 31 d. ir 2014 m. rugpjūčio 21 d. balansų: įmonės turtas ir turimi įsipareigojimai negali taip sparčiai kisti be atitinkamų sandorių sudarymo. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Be to, teismas užkirto kelią pareiškėjui susipažinti su atsakovo pateiktais dokumentais, nes jų nepersiuntė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamoje byloje ieškovas įrodinėja esant faktinį pagrindą iškelti atsakovui bankroto bylą dėl jo nemokumo (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.

Atsakovo mokumą pirmosios instancijos teismas vertino remdamasis jo 2014 m. rugpjūčio 30 d. balanse įrašytais duomenimis (b. l. 52–53). Balanse įrašyto atsakovo turto vertė yra 564 780 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 666 221 Lt, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai lygūs 225 153 Lt. Formaliai vertinant, 2014 m. rugpjūčio 30 d. atsakovo balanso duomenys neteikia pagrindo laikyti įmonę nemokia, kaip tai apibrėžta ĮBĮ. Dėl įmonės mokumo vertinimo remiantis jos finansinių ataskaitų duomenimis akcentuotina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą pasakyta, jog rėmimasis balanso duomenimis nustatant įmonės mokumą (nemokumą) paprastai yra pakankamas, kai nekyla abejonių dėl balanso duomenų patikimumo. Kilus abejonėms dėl balanse įrašytų duomenų teisingumo teismas turi ex proprio motu (liet. savo iniciatyva) iš atsakovo išsireikalauti papildomus įrodymus, kurie patvirtintų balanse įrašytų duomenų teisingumą, t. y. pagrįstų faktinę turto vertę, įsipareigojimų realų dydį (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DNB bankas prieš UAB „Pilotų treniruočių centras“, bylos Nr. 2-1852/2014, ir joje nurodytą teismo praktiką).

Nagrinėjamu atveju apeliantas kvestionuoja atsakovo 2014 m. rugpjūčio 30 d. balanse nurodomų duomenų apie įmonės turto vertę, įsipareigojimų dydį teisingumą. Nors abejones apeliantas išsakė pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas jų detaliau neanalizavo ir dėl jų nepasisakė. Ištyrus bylos svarstymui atsakovo pateiktas finansines ataskaitas ir kitus dokumentus, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje buvo padaryta išvada, kad jie nėra pakankami nustatyti, ar atsakovas nėra nemoki įmonė, kaip tai apibrėžta ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje. Ši išvada padaryta, kadangi atsakovas nepateikė nė vieno pilno finansinių ataskaitų rinkinio (Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ) 22 straipsnis). Nesant visų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų, negalima tiksliai nustatyti, kokia apskaitos politika vadovaujantis buvo parengtos ataskaitos, kokie tiksliai duomenys konkrečiuose straipsniuose įrašyti.

Be to, atsakovas pateikė neišsamius savo kreditorių sąrašus, t. y. juose įrašyti duomenys neatitinka nurodytų finansinėse ataskaitose. Atsakovo 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse įrašyta, kad įmonės įsipareigojimai lygūs 666 221 Lt, tačiau pagal tos pačios dienos informaciją parengtame kreditorių sąraše nurodoma, jog įsipareigojimai yra 180 944,89 Lt (b. l. 53, 55). Iš pažymos „Įmonės turto vertinimas“ turinio aišku, kad atsakovas taip pat skolingas 53 013 Lt įmonės akcininkui ir 286 125,11 Lt lizingo bendrovėms (b. l. 57). Vis dėlto net ir nurodytų skolų suma neatitinka atsakovo balanse įrašytų įsipareigojimų 146 138 Lt sumai (666 221 Lt – 520 083 Lt). Atsakovas taip pat nepateikė duomenų, kokie yra atsiskaitymo su įmonės akcininku, lizingo bendrovėmis terminai bei kada turi būti apmokėtos neįvardytos 146 138 Lt dydžio skolos. Vadinasi, analizuojant bylos svarstymui pateiktus įrodymus negalima apibrėžti konkretaus atsakovo pradelstų įsipareigojimų dydžio.

Ištyrus bylos svarstymui pateiktus įrodymus, be kita ko, nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino fakto, jog atsakovo balanse įrašyta kaip „Pirkėjų įsiskolinimas“ apskaitomo turto 175 558 Lt vertė kelia pagrįstų abejonių. Šį turtą sudaro atsakovo debitorių skolos. 2014 m. rugpjūčio 31 d. atsakovo debitorių sąrašo duomenimis 124 372,15 Lt atsakovui skolinga Didžiosios Britanijos įmonė Ramsgate & Hastings Ltd. – skolos mokėjimo terminas pasibaigė 2014 m. kovo 30 d. (b. l. 56). Kitų atsakovo debitorių (Ispanijos, Danijos, Lietuvos įmonių) skolų mokėjimo terminai suėjo iki 2013 m. spalio 30 d. Iš to aišku, kad skundžiamos teismo nutarties priėmimo dieną visų atsakovo debitorių skolų mokėjimo terminai jau buvo suėję. Atsižvelgiant į tai, kad dalis atsakovo skolininkų yra kitose valstybėse registruotos įmonės, atsiskaitymo terminai – seniai suėję, dalis skolininkų – bankrutavę (pvz., UAB „La Cossta“), kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovo 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse įrašyta debitorių skolų vertė atitinka realią. Duomenų, kad atsakovas būtų ėmęsis veiksmų skoloms atgauti ar kad egzistuoja objektyvi jų atgavimo tikimybė, byloje nepateikta.

Nurodytoms abejonėms dėl atsakovo finansinių ataskaitų duomenų patikimumo pašalinti, atsakovo vadovas buvo įpareigotas pateikti Lietuvos apeliaciniam teismui papildomus įrodymus: 2014 m. rugpjūčio 31 d. finansinių ataskaitų ir 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytą finansinių ataskaitų rinkinius; 2014 m. rugpjūčio 31 d. ir 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis sudarytus kreditorių ir debitorių sąrašus, nurodant kreditorinių ir debitorinių įsipareigojimų įvykdymo terminus; 2014 m. rugpjūčio 31 d. balanse apskaitytų transporto priemonių įgijimo ir kuro rezervo turėjimą patvirtinančius dokumentus; informaciją apie tai, kokių priemonių imtasi debitorinių skolų išsiieškojimui. Iki teismo posėdžio atsakovo vadovas pateikė paaiškinimą, kad prašomų įrodymų negali pateikti, nes įmonės buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo yra nedarbingas, įmonė neturi visų jos kreditorių 2014 m. gruodžio mėn. išrašytų sąskaitų faktūrų, be to, per teismo nustatytą terminą neįmanoma parengti 2014 m. gruodžio 31 d. finansinių ataskaitų rinkinio. Pažymėtina, kad atsakovo deklaruojamos teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų neįvykdymo priežastys nepateisina dokumentų, kurie turėjo būti pateikti kartu su 2014 m. rugpjūčio 31 d. balansu bei pelno (nuostolių) ataskaita (pvz., kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų, tikslaus įmonės kreditorių sąrašo, informacijos apie atliekamus teisinius veiksmus debitorių skolos išsiieškoti) nepateikimo. Taigi abejonės atsakovo finansinių ataskaitų patikimumu nėra pašalintos. Pakartotinis reikalavimas pateikti papildomus įrodymus reikštų nepagrįstą ginčo klausimo sprendimo vilkinimą, o kartu ir apeliacinio proceso ribų peržengimą, t. y. ne apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą, bet pakartotinį bylos nagrinėjimą (CPK 320, 338 straipsniai).

Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas pakankamai ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams. Atsakovo veikla nuo 2012 metų yra nuostolinga: 2012 metais patirtas 10 135 Lt nuostolis, 2013 metais – 80 106 Lt, o iki 2014 m. rugpjūčio 21 d. – 144 450 Lt (b. l. 49, 54). Dėl to kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas nėra nemokus. Šių faktų kontekste akcentuotina, kad delsimas iškelti įmonei bankroto bylą, jei ji iš tiesų yra nemoki, gali pažeisti tiek esamų, tiek būsimų kreditorių interesus, kurie nežinodami apie įmonės finansinę situaciją teiktų jai prekes ar paslaugas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „OMTX group“ ir kt. prieš UAB „Paberžės aerodromas“, bylos Nr. 2-1686/2012; 2013 m. gruodžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VSDFV Vilniaus skyrius prieš UAB „Envirolita“, bylos Nr. 2-2757/2013).

Išnagrinėjus ir įvertinus nagrinėjamos bylos faktinius ir teisinius aspektus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Atsakovą mokiu pripažinęs pirmosios instancijos teismas iš tikrųjų nenustatinėjo ir neanalizavo įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio bei šių įsipareigojimų santykio su turimo turto verte. Teismas taip pat nevertino kitų atsakovo finansinės būklės rodiklių (pvz., įmonės veiklos pelningumo). Kadangi byloje nėra išsamių duomenų nei apie įmonės įsipareigojimų sudėtį bei kokią jų dalį sudaro pradelsti įsipareigojimai, nei apie įmonės turto sudėtį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai įvertinti atsakovo finansinę būklę ir netinkamai nustatyti įmonės turto ir jos pradelstų įsipareigojimų santykį. Remiantis tuo apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir bankroto bylos iškėlimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas turi imtis ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalyje nurodytų priemonių, kad atsakovas pateiktų išsamius įmonės ūkinės ir finansinės būklės duomenis, atitinkančius ĮFAĮ įtvirtintus reikalavimus, kad būtų pateikti visi įrodymai, numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje, o prireikus – kad atsakovas teisės aktų nustatyta tvarka įvertintų įmonės turtą (ĮBĮ 9 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Be to, atsakovas privalo pirmosios instancijos teismui pateikti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje įvardytus įrodymus. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas privalo operatyviai teikti teismui duomenis apie įmonės finansinę būklę, nuolat ir aktyviai domėtis bylos eiga (CPK 42 straipsnio 5 dalis), o už jam įstatymo ar teismo nustatytų pareigų nevykdymą teismas turės teisę taikyti procesines sankcijas (ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir perduoti bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Transgita“ (juridinio asmens kodas 302544530) klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Artūras Driukas