Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2024-02-08 · Civilinė byla Nr. e2YT-146-1025/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-02-08
Bylos Nr.
e2YT-146-1025/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-01507-2023-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Matulevičienė
Pareiškėjas
G. D.
Suinteresuotas asmuo
R. Š., Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-146-1025/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01507-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.4.5.2; 3.2.3.2.; 3.2.6.1 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. vasario 8 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Asta Matulevičienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. D. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. Š. (R. Š.), Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro notarė Jurga Prižgintienė, Lietuvos Respublika, atstovaujama valstybės įmonės (toliau – VĮ ) “Turto bankas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja kreipėsi į teismą pareiškimu, juo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. D., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė po savo mamos D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties ((duomenys neskelbtini)), jos palikimą pradėjusi faktiškai teisėtai ir nepertraukiamai jį valdyti. Nurodo, jog (duomenys neskelbtini) mirė jos motina D. Š.. Mirus mamai, rūpinosi jos laidotuvėmis kartu su savo broliu R. Š.. Taip pat rūpinosi visu mamos paliktu turtu, sutvarkė po jos mirties likusius daiktus, mokėjo komunalinius mokesčius už mamos paliktą buto dalį. Tokiu būdu priėmė palikimą po savo mamos D. Š. mirties pradėjusi nepertraukiamai jį valdyti. Su broliu buvo mamos įstatyminiais įpėdiniais, todėl manė, kad viskas po mamos mirties liko kiekvienam per pusę ir nieko daugiau daryti nebereikia. Nežinojo, kad yra įstatymu nustatytas terminas palikimui priimti, t. y. kad būtina kreiptis pas notarą ir susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Kreipėsi į notarą, norėdama susitvarkyti paveldėjimo dokumentus, tačiau notaras išaiškino, kad šiuo atveju būtina kreiptis į teismą ir nusistatyti dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą. Gavus testamentų registro išrašą sužinojo, kad brolis R. Š. yra priėmęs palikimą po mamos mirties. Tvirtina, jog po mamos D. Š. mirties, pradėjo sąžiningai ir atsakingai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai faktiškai valdyti mamos paliktus daiktus bei nekilnojamąjį turtą - buto dalį, esančią adresu (duomenys neskelbtini), butą prižiūrėjo, apmokėjo komunalinius patarnavimus. Faktą būtina nustatyti, jog galėtų priimti palikimą po mamos mirties.

Atsiliepimas

2. Suinteresuotas asmuo Lietuvos valstybė, atstovaujama VĮ Turto banko, pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jų atstovui nedalyvaujant.

3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad po palikėjos D. Š. mirties (mirusi (duomenys neskelbtini)) palikimą priėmė palikėjo duktė G. D., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, neprieštaraus pareiškėjos pareiškimo dėl šio juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo patenkinimui.

4. Suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto septintojo notarų biuro notarė Jurga Prižingtienė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūrą, jai nedalyvaujant. Nurodė, jog Klaipėdos m. 7-ame notarų biure yra vedama palikėjos D. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), paveldėjimo byla. Paveldėjimo byla užvesta pagal sūnaus R. Š. 2021-03-10 pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniui nėra išduotas, nes įpėdinis R. Š. kviečiamas ne vieną kartą atvykti, neatvyko ir nepageidavo jo atsiimti. Paveldėjimo byloje iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gautas 2022-11-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-5114-637/2022 ir 2023-02-02 VMI prašymas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą R. Š. vardu. Paveldėjimo teisės liudijimo VMI neišduotas.

5. Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

6. Teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad D. Š. (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su V. D., (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta. D. Š. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su V. Š. (V. Š.), (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta. Pareiškėja G. D. ir suinteresuotas asmuo R. Š. yra D. Š. vaikai. D. Š. mirė (duomenys neskelbtini). 2023-01-24 VĮ Registrų centro testamentų registro išrašas patvirtina, jog D. Š. nebuvo sudariusi ir įregistravusi testamento, po jos mirties R. Š. 2021-03-10 kreipėsi į notarę Jurgitą Prižgintienę pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas.

8. Iš VĮ Registrų centro išrašo nustatyta, kad D. Š. vardu nuo 1994-10-27 pirkimo pardavimo sutarties pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374 Nr. M-1966 pagrindu įregistruotos nuosavybės teise 39/100 buto dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pateikta sąskaita ir mokėjimo kvitas patvirtina už šilumos patiektos butui (duomenys neskelbtini), apmokėjimą.

9. Remiantis įrodymų visuma nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu, pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą.

10. Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

11. Tokiu būdu palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu CK 5.50 straipsnio 2 dalies prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

12. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėja, būdama paveldėtoja pagal įstatymą po savo motinos D. Š. mirties, įstatymo nustatytu terminu, nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai, pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai bei nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog pareiškėja po motinos mirties savo aktyviais veiksmais išreiškė valią įgyti po motinos mirties atsiradusį palikimą, nes ji rūpinosi nekilnojamuoju turtu – mirusiajai D. Š. priklausančia 39/100 buto dalimi, ją prižiūri, moka mokesčius. Taigi pareiškėja tokiais savo veiksmais išreiškė savo valią, siekdama įgyti teises į atsiradusį palikimą, ir faktiškai pradėjo valdyti ir naudoti po motinos mirties likusį ir jai priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei laiko save to turto savininku. Kiti mirusiosios įpėdiniai – vaikai, suinteresuotas asmuo R. Š., būdamas pirmos eilės įpėdiniu taip pat kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmė, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas jam nėra išduotas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pareiškėja iš karto po motinos mirties faktiškai pradėdama valdyti motinai D. Š. priklausantį turtą, priėmė savo motinos palikimą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, CPK 178 straipsnis), todėl yra pagrindas nustatyti palikimo priėmimo faktą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).

13. Pareiškėja įrodė, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turtintis faktas jai sukels teisines pasekmes (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Kadangi pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių reikiamų dokumentų, pareiškėjos prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo kaip pagrįstas tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, 444 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo motinos D. Š., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (mirė (duomenys neskelbtini)), palikimą priėmė faktiškai jį valdydama.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Asta Matulevičienė