- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-19
- Bylos Nr.
- e2A-1939-638/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00135-2019-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ūkio priežiūra“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3830-959/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Būsto valda“, tretieji asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų priežiūros tarnyba“, uždaroji akcinė bendrovė „Santermita“, uždaroji akcinė bendrovė „Pastatų ūkio priežiūra“ dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės 666,11 Eur žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistas sumas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad AB „Kauno energija“ yra šilumos tiekėja ir šilumos perdavimo tinklais tiekia šilumą į daugiabučius gyvenamuosius namus, esančius(duomenys neskelbtini), kurių bendro naudojimo objektų administratore 2016 metais buvo UAB „Būsto valda“. Atsakovės administruojamuose namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), buvo sugadinti šilumos apskaitos prietaisai, dėl ko ji patyrė 666,11 Eur. Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisykles, už šilumos apskaitos prietaisų, įrengtų bendro naudojimo patalpose saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendro naudojimo objektus administruojantis valdytojas, kuris privalo užtikrinti šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbo sąlygas ir atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos. Atsakovė šios pareigos nevykdė, neužtikrino šilumos apskaitos prietaisų saugumo ir tinkamų jų darbo sąlygų, todėl privalo atlyginti ieškovei jos patirtą žalą. Atsakovė neįvykdė šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 ir 144.9 punktuose bei daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 ir 4.3 punktuose imperatyviai nustatytų pareigų ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovės nuomone, ji atliko visus jam teisės aktuose numatytus veiksmus, t. y. organizavo šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą, su trečiaisiais asmenimis sudarė šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros sutartis, kurių pagrindu pavedė tretiesiems asmenims UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, UAB „Pastatų ūkio priežiūra“, vykdyti daugiabučių namų šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą. Todėl būtent tretieji asmenys turėtų būti laikomi atsakingais už ieškovės patirtą žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad atsakovė kaip pastatų bendro naudojimo objektų administratorė neužtikrino pastatų bendro naudojimo patalpose – šilumos punktuose įrengtų ieškovei priklausančių šilumos apskaitos prietaisų (toliau – ŠAP) saugumo, apsaugos ir tinkamų ŠAP darbui aplinkos sąlygų, tai yra neįvykdė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 ir 144.9 punktuose bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 ir 4.3 punktuose imperatyviai nustatytų pareigų ir tokiu būdu elgėsi neteisėtai. ŠAP sugadinimo faktas pats savaime neįrodo atsakovės veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Teisės aktuose numatytos administratoriaus pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įrengtų ŠAP sugadinimą. Teismas nurodė, kad šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 punktas imperatyviai nustato, kad už šilumos tiekėjui priklausančių, bet įrengtų daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpose atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendro naudojimo objektus administruojantis valdytojas (šiuo atveju atsakovė). Tyčinio sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto šilumos vartojimo atveju atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso ar neatsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis įstatymų nustatyta tvarka. Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 144.9 punktas numato, kad pastato valdytojas (šiuo atveju atsakovė) privalo užtikrinti pastato teritorijoje ir patalpose šilumos tiekėjui priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugą bei tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, atlyginti žalą, padarytą dėl netinkamos apsaugos ar aplinkos sąlygų.
6. Teismas sprendė, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė (jos darbuotojai) tyčia sugadino ŠAP ar netinkamai juos prižiūrėjo, neužtikrino patalpose ieškovei priklausančių šilumos įrenginių, statinių, komunikacijų bei atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateiktų 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktų matyti, kad atsakovė imasi pakankamų priemonių ŠAP saugumui užtikrinti – laiptinių rūsių ir šiluminių punktų durys rakinamos. Faktus, kad administratorius neatliko priežiūros, ar kitų veiksmų, kuriuos turėjo jis atlikti, privalo įrodyti ieškovė (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovė taip pat privalo įrodyti konkrečius veiksmus, kurių neatlikimas sąlygojo žalos atsiradimą. Teismas vertino, kad faktas įrodytas bus tada, jeigu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovė pasieks tikslą – teismo įsitikinimą, pagrįstą byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su bylos dalyku, egzistuoja (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų bei kitų deliktinės atsakomybės sąlygų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Kauno energija“ prašo panaikinti teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė materialinės teisės normas dėl žalos atlyginimo už šilumos apskaitos prietaisų sugadinimus, klaidingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius ginčo santykius. Priešingai, nei tvirtina teismas, ieškovė tiek ieškinyje, tiek teikdama paaiškinimus teisme, įrodė visas būtinas atsakovės civilinei atsakomybei kilti sąlygas dėl ŠAP sugadinimų – atsakovės neteisėtus veiksmus (neveikimą), priežastinį ryšį ir žalos dydį. Deliktinės atsakomybės bylose kaltė preziumuojama.
7.2. Atsakovė kaip pastatų administratorė neužtikrino pastatų bendro naudojimo patalpose – šilumos punktuose įrengtų ieškovei priklausančių ŠAP saugumo, apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų bei tokiais savo neteisėtais veiksmais (neveikimu) pažeidė Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 ir 144.9 punktuose bei Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 3 ir 4.3 punktuose jai imperatyviai nustatytas pareigas.
7.3. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 20 straipsnio 2 dalis nustato, kad pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) negali būti šilumos tiekėjas, tiekiantis šilumą tam namui, taigi, šilumos tiekėjui (ieškovei) draudžiama prižiūrėti pastatų šilumos punktus ir ŠAP, todėl pati ieškovė apsaugoti ŠAP negali, o dėl ŠAP apsaugos bei jų veikimui reikalingų tinkamų sąlygų užtikrinimo prieš šilumos tiekėją (ieškovę) pirmiausiai yra atsakinga pastatų administratorė (atsakovė).
7.4. Atsakovė turi įrodyti, kad ėmėsi priemonių ir kad tos priemonės buvo pakankamos ŠAP saugumo, apsaugos ir tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų užtikrinimui. Vien pagal tai, kad buvo nustatyti ŠAP sugadinimo atvejai, konstatuotina, kad atsakovė neužtikrino tinkamo ŠAP saugumo ir apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų, nes jei būtų ėmusis reikiamų ir pakankamų priemonių, ŠAP nebūtų sugadinti.
7.5. Teismas netinkamai įvertino atsakovės pateiktus 2019 m. birželio 19 d. statinių apžiūros aktus, kad neva jie patvirtina, jog atsakovė imasi pakankamų priemonių ŠAP saugumui užtikrinti, t. y. kad laiptinių rūsių ir šiluminių punktų durys rakinamos. ŠAP buvo sugadinti 2016 metais, o minėtuose aktuose nurodyta, kad pastatų laiptinių rūsiai rakinami ir šilumos punktų durys užrakintos tik 2019 m. birželio 19 d., t. y. pastatų apžiūros dieną.
7.6. Atsakovė nepateikė byloje įrodymų, kad iki ŠAP sugadinimų 2016 m. ji ėmėsi pakankamų priemonių ŠAP saugumui užtikrinti. Net jeigu ir pastatų laiptinių ir šilumos punktų durys buvo rakinamos, akivaizdu, kad tai buvo nepakankama ir neefektyvi ŠAP apsaugos priemonė užtikrinant ŠAP saugumą, apsaugą ir tinkamas jų darbui aplinkos sąlygas, nes ŠAP buvo sugadinti. Visa tai įrodo, kad priešingai, negu įvertino teismas, atsakovė nesiėmė pakankamų priemonių ŠAP saugumui užtikrinti ir kad atsakovė nebuvo pakankamai aktyvi bei rūpestinga, kad užtikrintų ŠAP saugumą ir apsaugą.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Būsto valda“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Apeliantas neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovės veiksmuose. Todėl civilinė atsakomybė atsakovės atžvilgiu kilti negali. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstyta pozicija, jog atsakovė nepateikė į bylą nei vieno įrodymo, patvirtinančio atsakovės veiksmus (neveikimo neteisėtumą). Atsakovė sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad faktus, jog priežiūros ar kitus veiksmus, kuriuos turėjo atlikti, privalo įrodyti atsakovė. Šiuo konkrečiu atveju atsakovė neįrodė neteisėtų veiksmų ir kitų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų egzistavimo atsakovės veiksmuose.
8.2. Vien tas faktas, jog teisės aktuose numatyta atsakomybė už atsakovei priklausančių Šilumos atsiskaitomųjų apskaitos prietaisų saugumą, jų apsaugą, tinkamas jų darbui sąlygas, savaime nereiškia, kad neturi būti vertinama, ar atsakovės veiksmuose egzistuoja deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, sudarančios pagrindą taikyti atsakomybę. Atsakovė visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog teisės aktuose numatytos atsakovės, kaip daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, pareigos nepatvirtina jo besąlyginės atsakomybės už jo administruojamuose namuose įrengtų šilumos apskaitos prietaisų sugadinimą.
8.3. Teismas tinkamai vertino teisės normas, reglamentuojančias atsakovės kaip bendrojo naudojimo objektų administratoriaus, atsakomybę ir visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad teisės aktuose numatytos administratoriaus (atsakovės) pareigos nereiškia jo besąlyginės atsakomybės už šildymo sistemų prietaisų sugadinimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
10. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl civilinės atsakomybės sąlygų ( CK 6.245 str. – 6.249 str.), kai sugadinti šilumos apskaitos prietaisai daugiabučiuose namuose.
11. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad keturiuose daugiabučiuose namuose buvo sugadinti šilumos apskaitos prietaisai. Sugadinimo faktas 2016 m. sausio 14 d. buvo nustatytas name (duomenys neskelbtini)(nutrauktas temperatūros jutiklio laidas); 2016 m. kovo 31 d. nustatyta, kad sugadintas prietaisas name (duomenys neskelbtini)(skaitiklis užlietas vandeniu); 2016 m. birželio 2 d. nustatytas prietaiso sugadinimas (duomenys neskelbtini)(nutrauktas temperatūros jutiklio laidas), o 2016 m. lapkričio 10 d. šilumos apskaitos prietaiso sugadinimas buvo konstatuotas pastate (duomenys neskelbtini)(pažeistas temperatūros jutiklio laidas, tačiau pažeidimas komercinei apskaitai įtakos neturėjo, t.1, b.l. 46). Taip pat nustatyta, kad visų keturių daugiabučių namų administratore yra paskirta atsakovė UAB „Būsto valda“. Savo ruožtu UAB „Būsto valda“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. yra sudariusi sutartį dėl namų (duomenys neskelbtini) šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros su UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ ( t.1, b.l. 67), o dėl namo (duomenys neskelbtini)šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros 2009 m. gegužės 29 d. sudarė sutartį su UAB „City service“ ( t.1, b.l. 71).
12. Prižiūrėtojas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ sutartimi įsipareigojo vykdyti nuolatinę šilumos punktų įrenginių, šildymo ir karšto vandens sistemų techninę priežiūrą, papildomas paslaugas, nurodytas sutarties priede Nr. 1, taip pat sutarties 3.1 p. nustatyta, kad prižiūrėtojas atsako už nuostolius, patirtus užsakovo, butų ir kitų patalpų savininkų ar kitų trečiųjų asmenų, jeigu tokie nuostoliai atsirado dėl netinkamo įsipareigojimų pagal šią sutartį vykdymo (t.1, b.l. 67). Prižiūrėtojas UAB „Pastatų ūkio priežiūra“ 2013 m. rugpjūčio 1 d. sudarė šilumos punktų, šildymo ir karšto vandens sistemų techninės priežiūros darbų rangos sutartį su UAB „Santermita“, kuri įsipareigojo savo lėšomis ir rizika vykdyti šilumos punktų šildymo ir karšto vandens sistemų nuolatinės techninės priežiūros darbus, užtikrinti tinkamą veikimą, atsakyti už nuostolius, patirtus užsakovo, objektų administratoriaus, butų ir kitų patalpų savininkų ar kitų trečiųjų asmenų, jeigu tokie nuostoliai atsirado dėl netinkamo darbų atlikimo ar jų trūkumų ( t.2, b.l. 5-8).
13. Prižiūrėtojas, sutartyje įvardintas vykdytoju, UAB „City service“ taip pat įsipareigojo kvalifikuotai ir kokybiškai vykdyti namų šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros darbus, atsakyti už tiesioginius nuostolius, padarytus administratoriaus, namo savininkų, kitų name esančių trečiųjų asmenų turtui, jei vykdytojas netinkamai vykdė savo įsipareigojimus ( t.1, b.l. 74). UAB „City service“ 2012 m. birželio 29 d. savo teises pagal 2009 m. gegužės 29 d. sutartį perdavė UAB „Pastatų priežiūros tarnybai“ ( t.1, b.l. 79). Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad sudarytos pastatų šilumos punktų priežiūros sutartys būtų negaliojančios ar pasibaigę.
14. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad ginčo namuose šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisai buvo pavesti eksploatuoti, prižiūrėti ir aptarnauti tretiesiems asmenims UAB „Santermita“ ir UAB „Pastatų priežiūros tarnyba“, šie asmenys prisiėmė atsakomybę už tinkamą šilumos apskaitos prietaisų būklę ir veikimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šilumos apskaitos prietaisai buvo sugadinti, aplieti vandeniu dėl atsakovės darbuotojų neteisėtų veiksmų. Todėl atmestini apeliantės argumentai, kad atsakovė neužtikrino tinkamo šilumos apskaitos prietaisų saugumo ir apsaugos bei tinkamų jų darbui aplinkos sąlygų.
15. Nesutiktina ir su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas prieštarauja Šilumos ūkio įstatymo 20 str. nuostatoms ir Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 p., 144.1 p., 114.9 p. Šilumos ūkio įstatymo 20 str. 1 d. iš esmės leidžia daugiabučių namų šilumos punktus eksploatuoti pagal tokią schemą, kai sudaroma sutartis tarp administratoriaus ir prižiūrėtojo, t.y. nustato, kad daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemas, šilumos punktus, tiek nuosavybės teise priklausančius šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjui ar tretiesiems asmenims, tiek butų ir kitų patalpų savininkams, turi prižiūrėti (eksploatuoti) pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas). Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas (eksploatuotojas) savo prievoles vykdo apdairiai, sąžiningai ir šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų interesais. Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) sutartį su pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoju (eksploatuotoju) sudaro daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrija, butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutarties dalyvių įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius.
16. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymo Nr. 1-297 „Dėl Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 127-6488) 58 p. nustato, kad už šilumos tiekėjui priklausančių, bet įrengtų pastato savininko, pastato butų arba patalpų savininko patalpose atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų ir neatsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų saugumą atsako šių patalpų savininkas, o už įrengtų daugiabučio pastato bendro naudojimo patalpose saugumą atsako butų ir kitų patalpų savininkai bei bendro naudojimo objektus administruojantis valdytojas. Tyčinio sugadinimo, plombų pažeidimo, netinkamos priežiūros ir (ar) neteisėto šilumos vartojimo atveju atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso ar neatsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso įsigijimo ar remonto ir įrengimo išlaidas pagal šilumos tiekėjo pateiktą sąskaitą apmoka kaltoji šalis įstatymų nustatyta tvarka. Tų pačių taisyklių 144.1 p. patikslina 58 punktą ir nustato, kad šilumos įrenginius administratorius turi prižiūrėti pats arba sudaryti pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutartį su juridiniu ar fiziniu asmeniu, turinčiu Inspekcijos leidimą (atestatą) verstis šilumos įrenginių eksploatavimo (priežiūros) veikla. Šios bylos atveju būtent tokie faktai ir buvo nustatyti, kad pastatų administratorius, atsakovė UAB „Būsto valda“, buvo sudariusi šilumos sistemų priežiūros sutartis su prižiūrėtojais ir pavedusi jiems atsakomybę už apskaitos prietaisus.
17. Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (CK 6.245 straipsnio 1 dalis). Civilinės atsakomybės teisiniai santykiai gali atsirasti tik tuomet, kai nustatomos visos atsakomybės sąlygos – neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, bei kaltė, tais atvejais, kai ją reikia įrodinėti. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016). Šios bylos atveju atsakovės neteisėtas veikimas/neveikimas nebuvo nustatytas, nes pastatų šilumos punktų priežiūra ir atitinkama atsakomybė pagal teisėtai sudarytas ir galiojančias sutartis buvo pavesta kitiems subjektams.
18. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai išnagrinėjo bylą, tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės taikymą, šilumos punktų priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ( Šilumos ūkio įstatymo 20 str., Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 58 p., 144.1 p.), nenukrypo nuo teismų praktikos, todėl priimtas sprendimas paliktinas galioti, apeliacinis skundas atmestinas.
19. Apeliacinėje instancijos turėtos išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems reikalavimams (CPK 93 str.). Apeliacinio skundo netenkinus ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Atsakovė ir tretieji asmenys duomenų apie turėtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl jos nepriteistinos. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą yra mažesnės negu minimalus priteistinas dydis, todėl nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.