Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2023-07-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-361-834/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-07-11
Bylos Nr.
1-361-834/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42410-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Civilinis ieškovas
V. L., Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Kaltinamasis
V. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-361-834/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42410-2022-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2; 1.1.7.2.3 ; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. liepos 11 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant Justinai Kazakevičienei, Vilmai Žebrauskienei, Skaistei Blažytei, Aistei Gužauskaitei,

dalyvaujant prokurorei Ievai Danylienei,dalyvaujant nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui V. L.,

nedalyvaujant civilinių ieškovų Vilniaus teritorinės ligonių kasos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovams,

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalie naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones (ZOOM programą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal individualios veiklos pažymą, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. gegužės 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dvi nusikalstamos veikos) laisvės atėmimu 3 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 24 MGL (1200 Eur) dydžio bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 16 MGL (800 Eur) dydžio bauda, į bausmę įskaitytas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2018-10-13 iki 2018-10-14 (2 paros), vieną parą prilyginant 2 MGL ir skirta galutinė 14 MGL (700 Eur) dydžio bauda;

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-11-12 nutartimi 14 MGL dydžio bauda pakeista į 84 valandų viešųjų darbų bausmę, įpareigojant ją atlikti per tris mėnesius. Bausmė atlikta 2022-04-11;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. L. 2022-11-07 apie 10.15 val., viešoje vietoje – parduotuvėje „Maxima“, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), stebint pašaliniams asmenims, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: savitarnos kasų skyriuje dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkdamas V. L. į kairiąją ausį ir jį pargriaudamas nugara ant grindų padarė nukentėjusiajam V. L. poodinę kraujosruvą kairės ausies kaušelyje ir užausyje, t. y. sužalojimą, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą bei sudaužė nukentėjusiojo kelnių kišenėje buvusio mobilaus ryšio telefono „Samsung Galaxy A13“ averso pusės 100 eurų vertės išorinio ekrano stiklą, tuo sutrikdė visuomenės, tame tarpe V. L., rimtį ir visuomenės tvarką.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. L. paaiškino, jog kaltę pripažįsta iš dalies ir tai buvo eilinė diena, jam teko darbuotis (duomenys neskelbtini). Užsuko į parduotuvę apsipirkti. Apsipirko ir savitarnos kasoje atsirado pranešimas, kad reikia palaukti konsultanto. Nukentėjusysis tą dieną dirbo konsultantu, sėdėjo prie kasos. Jis (kaltinamasis) paklausė nukentėjusiojo, ar gali prieiti. Tuo metu parduotuvėje buvo daug vaikų, vaikai stovėjo ne savitarnos kasos eilėje, jis (kaltinamasis) prie savitarnos kasos buvo vienas. Nukentėjusysis nekreipė dėmesio kokias tris minutes. Jis (kaltinamasis) paklausė, ar turi prašyti, kad jį aptarnautų. Nukentėjusiajam atsisakius aptarnauti, jis (kaltinamasis) pavadino jį (nukentėjusįjį) lenku. Nukentėjusysis įsižeidė ir pradėjo jį (kaltinamąjį) stumdyti, taip pat pasikvietė apsaugos darbuotoją, kuris paguldęs ant žemės spyrė jam (kaltinamajam) į galvą. Nukentėjusysis, apsaugos darbuotojas ir salės darbuotojas laikė jį (kaltinamąjį) prispaudę prie žemės. Dėl to, kad smūgiavo nukentėjusiajam, nes jis stumdė jį (kaltinamąjį) viešoje vietoje, nesigaili. Laukimas prie kasos iššaukė tokią jo (kaltinamojo) reakciją ir keiksmažodžius, tačiau gailisi, kad vartojo keiksmažodžius prie mažų vaikų, gėda buvo. Dėl emocijų nesugebėjo susitvardyti. Keli maži vaikai dėl kilusio konflikto apsiverkė, o kiti juokėsi. Jis (kaltinamasis) pripažįsta, kad buvo neadekvatus viešoje vietoje, kad sudavė kumščiu į ausį (neprisimena kurią tiksliai), tačiau nedavė taip, kad nuo smūgio asmuo pargriūtų. Nukentėjusysis apie sudaužytą telefoną pranešė tyrėjai tik po trijų – keturių savaičių, dėl to nepripažįsta, kad sudaužė telefoną. Po konflikto buvo atvykę pareigūnai ir greitoji pagalba. Kai sudavė nukentėjusiajam, jo rankose telefono nebuvo, galėjo būti, kad įsidėjo telefoną į kišenę, todėl jo nematė, telefonas galėjo dužti nuo jo (kaltinamojo) veiksmų, bet reikėjo apie tai pranešti ne po mėnesio. Jis (kaltinamasis) mano, kad moralinę žalą atlygina „Sodra”, nes nedarbingumą atlygino. Bet jis (kaltinamasis) nesudavė taip stipriai, kad žmogus turėtų nedarbingumą. Teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį pripažįsta pilnai ir atlygins per du mėnesius. „Sodros” civilinį ieškinį, 100 Eur nukentėjusiojo moralinės žalos pripažįsta. Nukentėjusiojo civilinio ieškinio, turtinės žalos už telefoną nepripažįsta.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. L. parodė, kad stovėjo prie savitarnos, žmonių nebuvo, priėjo moteris su daug prekių, todėl nuėjo prie kasų skanuoti jos prekių. Kaltinamasis pradėjo šaukti, keiktis ir rėkti. Jis (nukentėjusysis) pasakė jam, kad nusiramintų, nuėjo link apsaugos posto, bet apsauginio nerado. Grįžus, apsauginis jau buvo prie savitarnos kasų. Kaltinamasis buvo agresyvus, todėl nenorėjo prie jo eiti ir aptarnauti, nes matėsi, kad galėjo jį (nukentėjusįjį) sumušti. Jis (nukentėjusysis) norėjo pasišalinti iš darbo vietos, nes bijojo. Nukrito ant žemės, jis grasino, kad jį (nukentėjusįjį) nužudys, buvo pačiupęs jį (kaltinamąjį) už rankos, nukrito ant grindų, dėl to sudužo jo (nukentėjusiojo) telefonas. Fizinio kontakto metu telefonas buvo liemenės kišenėje. Iš karto pamatė, kad telefono stiklas suskilo, iš pradžių buvo tik vienas brūkšnys, o paskui dužimas išsivaikščiojo per stiklą, dabar jis beveik neveikiantis. Telefonas prieš tai nebuvo suskilęs, jis buvo neseniai pirktas, naujas. Dvi su puse savaitės jis (nukentėjusysis) gulėjo namie dėl skausmingų sužalojimų, skaudėjo galvą, todėl nepasakė apie telefoną. Po kelių savaičių (gruodžio 20 d.) buvo iškviestas į policiją, todėl vėliau ir pateikė telefoną. Kadangi jis (nukentėjusysis) buvo pažemintas prieš aplinkinius ir patyrė fizinį skausmą, reiškia civilinį ieškinį. Jam (nukentėjusiajam) teko išeiti iš darbo, nes grasino nužudyti. Kraujosruvos buvo kairės ausies kaušelyje ir užausyje. Nedarbingumą gavo dėl mėlynių ir sumušimų, skaudėjo, nes krito šonu ant grindų, plytelių. Jaučiasi pažemintas, vaikai juokėsi, kiti verkė ir pakraupo, teko išeiti iš darbo dėl kaltinamojo grasinimų. Nukentėjusysis ėjo į saloną ir klausė, kiek kainuos pakeisti ekrano stiklą, todėl prašo, kad būtų atlyginta žala, dar nesusitvarkė telefono. Kaltinamasis jo (nukentėjusiojo) neatsiprašė.

Liudytojas L. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog matė per kompiuterį, kad žmogus mojuoja rankom ir labai garsiai kalba, išėjo ir paklausė: „kame reikalas?“ Jis (kaltinamasis) atsakė, kad reikia pakeisti produkto kainą. Jis (L. P.) pasakė, kad palauktų, pakvies kitą kasininką. Tuo metu buvo daug pirkėjų, vaikai ir moterys matė įvykį. Nuėjo ir pakvietė L. L.. Kasininkas buvo užsiėmęs, nes aptarnavo kitą pirkėją. Pasakė kasininkui, kad nueitų pakeisti kainą, jis atsakė, kad bijo pirkėjo, nes jis ant jo rėkia. Sakė, kad eitų, nes yra neliečiamas asmuo ir jis (liudytojas) stovės šalia, ką jis (kaltinamasis) gali padaryti. Jis nuėjo pas pirkėją, pirkėjas jį sugriebė, trenkė į plyteles ir užgulė, o jis (liudytojas) pribėgo ir pakėlė kasininką. Išskyrė juos ir galvojo, kad viskas pasibaigė. Po to pamatė, kad kasininkas pribėgo prie pirkėjo ir bandė užlaužti rankas. Pasakė, kad nereikia, nes neturi antrankių ir jie paleido jį (kaltinamąjį). Jis (liudytojas) pagalvojo, kad viskas pasibaigė, bet atsisuko ir pamatė, kad kaltinamasis vėl sugriebė nukentėjusįjį ir trenkė jo galvą į grindis. Suprato, kad jis atsijungė, nes nejudėjo. Pribėgo ir pasilenkė, norėjo jį pakelti. Pirkėjas sugriebė jį (liudytoją) už kojų ir jis (liudytojas) taip pat nukrito. Tada atbėgo darbininkas, pakėlė nukentėjusįjį, o jis (liudytojas) iškvietė apsaugos ekipažą. Atėjo direktorė ir pavaduotoja, direktorė paklausė: „Jaunuoli, ką tu čia darai?” Jis negražiai atsakė. Pavaduotoja paklausė, kodėl taip nemandagiai jis (kaltinamasis) kalba, juk ji jo (kaltinamojo) mamos amžiaus. Pirkėjas ir pavaduotojai liepė nutilti. Direktorė liepė iškviesti policiją. Tai pamatęs pirkėjas pasakė, kad jis specialiai atvažiuos į Riešę ir nužudys. Iš pradžių iš komisarų biuro atvažiavo, paskui policija ir kaltinamąjį suėmė. Pirkėjai konflikto metu nuėjo į šoną, visi buvo nustebę, išsigandę, šis įvykis sutrukdė jiems apsipirkti, visi žiūrėjo kaip į filmą. Nukentėjusiojo mama buvo kasoje, todėl matė įvykį. Jis (liudytojas) nematė, kaip buvo suduotas smūgis kasininkui, iki įvykio kasininkui viskas buvo gerai, o po įvykio buvo kaip apgirtęs, buvo iškviesta greitoji, jis buvo nedarbingas. Neprisimena, kaip nukentėjusysis buvo apsirengęs, bet dėvėjo (duomenys neskelbtini) darbinę uniformą. Vaizdo įraše matyti, kad nespyrė į galvą. Po įvykio kaltinamasis sakė, kad jie neturi teisės kalbėti, o kalbės tik jis. Jis (liudytojas) nematė momento, kai kaltinamasis jau buvo parduotuvėje, nežino, ar jis iš pradžių buvo įsiaudrinęs.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja L. L. nurodė, kad yra nukentėjusiojo mama, tą dieną pradėjo dirbti nuo 10:30 val. Prieš tai nubėgo į vaistinę, joje buvo tas vyras (kaltinamasis). Prasidėjo darbas, ją iškvietė apsauginis, kad ateitų į pagalbą. Parduotuvėje nuo ryto iki 10.30 val. dirba tik vienas kasininkas. Tuo metu buvo vaikų pertrauka, todėl parduotuvėje jų buvo daug, apie trisdešimt. Vaikai stovėjo savitarnos kasoje, savitarnos kasoje nėra aptvėrimų, tai vaikai ėjo vienas po kito. Tuo metu dirbo vienas kasininkas ir daug vaikų, o pirkėjas stovėjo ir šaukė ant visos parduotuvės keiksmažodžiais (tu gaidys, aš tave užmušiu). Nukentėjusysis dirbo ne savitarnos kasoje, nes priėjo moteris su vėžimėliu ir paprašė, kad jis ją aptarnautų ne savitarnos kasoje. Jis aptarnavo tą pirkėją. Atbėgo į savitarnos kasą ir ką iš ekrano buvo galima pataisyti, pataisė. Kai V. priėjo prie kaltinamojo, jį pradėjo apvardžiuoti, V. sakė apsiraminti. Kaltinamasis sudavė smūgį V. į galvą, jo ausis buvo mėlyna. Tada V. stvėrė jį už rankų, kad jo nedaužytų. Tuo momentu kaltinamasis partrenkė V. ant plytelių ir pradėjo daužyti kumščiais per galvą. Vyrai pribėgo ir nutraukė kaltinamąjį. Administratorė nubėgo kviesti valdžios, vaikai (akivaizdžiai matėsi, kad vaikai yra moksleiviai) buvo išsigandę, buvo verkiančių žmonių. Kai jie ant grindų buvo, visi puolė ginti. Nepriimtinas toks elgesys, žmogus turi adekvačiai elgtis. Nukentėjusysis nuėjo pas kaltinamąjį pataisyti klaidos, jis pradėjo kasininką pravardžiuoti ir trenkė ant žemės. Administratorė nubėgo pas direktorę, nes kasininką muša. Vyrai nutraukė jį nuo V., o apsauginis kvietė policiją. Tokiu momentu, kai yra daug žmonių, susierzina, nes kiekvienas nori būti pirmesnis. Reikėjo tik porą minučių palaukti, bet kantrybės neturėjo žmogus, šaukė ir rėkė. Pardavėjai turi asmeninius telefonus ir darbinį (duomenys neskelbtini) telefoną. Kišenėse turi savo telefonus darbo tikslams. Kai V. atsipeikėjo po smūgių, pamatė, kad įtrūkęs telefonas.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad 2022 m. lapkričio 7 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 7-ojo skyriaus tarnybiniu pranešimu „Dėl konflikto” užfiksuota, kad 2022-11-07 (duomenys neskelbtini) įvyko konfliktas, įvykio vietoje jau buvo V 1736. Atvykus pasitiko apsaugos darbuotojas L. P., kuris paaiškino, jog parduotuvėje, eilėje stovėjęs pirkėjas, kaip vėliau paaiškėjo V. L., pradėjo konfliktuoti su salės darbuotoju V. L.. Kilus konfliktui, V. L. paspaudė apsaugos pagalbos mygtuką, tęsiantis konfliktui, pirkėjas neapsiramino, numetė V. L. ant grindų. Tuo metu, jis atėjo į pagalbą ir stengėsi apraminti įsisiautėjusį pirkėją. Įvykio vietoje buvęs pirkėjas V. L. nurodė, jog konfliktas kilo dėl to, kad jis, laukdamas eilėje kol bus aptarnautas, paprašė kasininko nežaisti telefonu ir pradėti dirbti, po to kasininkas parodė jam vidurinį rankos pirštą, pradėjo įžeidinėti ir nenurodinėti kaip dirbti, po to, priėjęs susikibo su juo. V. L. apklausti vietoje nebuvo galimybės, kadangi jis po pirminės apžiūros dėl galvos sumušimo, su GMP 5608 buvo pristatytas į Lazdynų ligoninę tolimesniems tyrimams. Visas įvykis užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis, įvykio dalyviai vieni kitiems turėjo pretenzijų. Dėl įvykio L. P. ir V. L. įteikti šaukimai atvykti į Vilniaus raj. PK. Filmuota BODY 1730, 1718, 1719 (1 t., b. l. 6).

Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 7 d. V. L. pareiškimo – paaiškinimo matyti, kad 2022-11-07 apie 10.15 val., jis dirbo savitarnos kasoje. Paprašius aptarnauti paprastoje kasoje, trumpam perėjo į ją. Tuo metu, išgirdo, kad pasipiktinęs šaukia pirkėjas savitarnos kasoje. Paspaudė skambutį, kad prieitų kasininkas, o pats baigė aptarnauti. Matė, kad bręsta konfliktas. Paliko kasą ir ėjo pasikviesti apsauginį, jo nebuvo, grįžo į kasą. Kai grįžo į kasas, jį užpuolė, trenkė per galvą, nuvertė ant grindų. Jis bandė užlaužti ranką ir išvesti jį, bet vis tiek šūkavo keiksmažodžiais. Nuspaudė apsaugos mygtuką. Laukė pareigūnų (1 t., b. l. 7–8).

Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 7 d. L. P. pareiškimo – paaiškinimo matyti, kad 2022-11-07 apie 10.15 val. parduotuvėje (duomenys neskelbtini), pirkėjas sukėlė konfliktą, o po to užsipuolė kasininką ir pradėjo jį mušti. Tai pamatęs, atskubėjo į pagalbą. Pirkėjas nesileido raminamas, puolė užgaulioti jį ir kasininką, visokiais negražiais žodžiais ((necenzūrinis žodis) lenkas), grasino, kad palauks jo lauke ir jį pritrenks, kad jam blogai baigsis ir juo atsikratys. Jis mušė kasininką ir nesileido išskiriamas (1 t., b. l. 8).

Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 7 d. V. L. protokolo – pareiškimo matyti, kad 2022-11-07 apie 10.15 val., (duomenys neskelbtini) priklausančioje parduotuvėje (duomenys neskelbtini) jam dirbant prie savitarnos kasų, kitų žmonių akivaizdoje, be jokios priežasties jį užpuolė nepažįstamas vyras, apie 30-35 metų: savo dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairiąją ausį, po to jis nukrito ant grindinio, tokiais savo veiksmais, nepažįstamas vyras sukėlė jam fizinį skausmą. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje po apžiūros jam diagnozavo kitų galvos sričių paviršinį sužalojimą/sumušimą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 11).

Iš byloje esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 11 d. įvykio apžiūros protokolu užfiksuota parduotuvės (duomenys neskelbtini) savitarnos kasų erdvė. Atvykus adresu (duomenys neskelbtini) matomas vieno aukšto pastatas, ant kurio matomas užrašas: (duomenys neskelbtini). Priešais pastatą matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Įėjimas į parduotuvę yra per vienas pagrindines duris (kurios yra nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės). Užėjus pro duris, patenkama į erdvę, kurioje priešais matomas ant sienos kabantis informacinis stendas, priešais prie sienos pastatytos daiktų saugojimo spintelės. Žiūrint į kairę pusę, matomos dvejos uždarytos durys, žiūrint į dešinę pusę matomos permatomos durys, kurios veda į parduotuvės erdvę. Užėjus pro duris, patenkama į patalpas, kurių priekyje matomas įėjimas į parduotuvės salę, lygiagrečiai įėjimo matomos dvi kasos, kurių numeracija prasideda nuo „1“ iki „2“. Einant lygiagrečiai kasomis, priešais matomas įėjimas į kitas patalpas, virš kurių matomas užrašas: „EURO VAISTINĖ“. Žiūrint tiesiai į patalpas, pasisukus į kairę pusę, matoma savitarnos kasų erdvė. Savitarnos kasos padalintos į dvi dalis, viena kasų dalis yra šalia „2“, matomos trys kasos, kita savitarnos kasų dalis yra prie sienos, matomos trys kasos. Tarp savitarnos kasų padalintos erdvės yra praėjimas į parduotuvės salės erdvę. Įvykio vieta filmuojama vaizdo stebėjimo kameromis, tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų rasta ir paimta nebuvo (1 t., b. l. 19–20).

Iš 2022 m. lapkričio 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3583/2022(01) matyti, kad remiantis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis: 1. V. L. nustatyta poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir užausyje, padaryta kietu buku daiktu (daiktais), 1-3 paros laiko iki apžiūros; 2. sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, esant įprastinėms sąlygoms, tokių sužalojimų padarymo metu jaučiamas fizinis skausmas; 3. nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu, neatmetama galimybė, kad sužalojimas padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis; 4. nustatytas sužalojimas padarytas kietu buku daiktu (daiktais); 5. nesant detalių situacinių aplinkybių, pasisakyti apie nukentėjusiojo padėtį sužalojimų padarymo metu nėra galimybės (1 t., b. l. 107–108).

Iš byloje esančio daiktų apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 4 d. daiktų apžiūros protokolu užfiksuota mobiliojo ryšio telefono „Samsung galaxy A13“, IMEI: (duomenys neskelbtini), kurį reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė nukentėjusysis V. L., apžiūra. Mobiliojo ryšio telefonas juodos spalvos, reverso pusėje matomas užrašas: „SAMSUNG“, „IMEI (duomenys neskelbtini)“. Averso pusė yra liečiamu ekranu. Ant išorinio ekrano matomas uždėtas apsauginis ekrano stiklas. Ties išoriniu ekrano viduriu matomas defektas – vietomis suskilęs išorinio ekrano stiklas. Telefonas pakvitavimu grąžintas nukentėjusiajam (1 t., b. l. 92–93).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2023 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu užfiksuota „BPC“ skambučio įrašų (ID 92085503725, skambučio pradžia 2022-11-07 10:27:45 ir ID 92085503725, skambučio pradžia 2022-11-07 10:4:11) apžiūra, kurio metu nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojas kviečia policijos pareigūnus adresu (duomenys neskelbtini), nes parduotuvėje vyksta muštynės tarp vieno žmogaus ir pardavėjo.

Iš Bendrojo pagalbos centro skambučio įrašo ID 92085503725, skambučio pradžia 2022-11-07 10:4:11, matyti, kad V. L. priekaištaudamas pranešė apie kilusį konfliktą tarp jo, apsaugos darbuotojo ir pardavėjo ir policijos, pareigūnų laukia 20 min. Nenorėdamas užsirašyti telefono numerio komisariato dėl atvykimo laiko, pokalbį baigė (1 t., b. l. 100–103).

Iš byloje esančio 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolo (kopija iš IT Nr. 01-11-42425-22) matyti, kad užfiksuota garso įrašo – BPC skambučio įrašo (ID 92085507927, skambučio pradžia 2022-11-07 10:44:22) apžiūra, iš kurio matyti, kaip moteris praneša, jog (duomenys neskelbtini), parduotuvėje (duomenys neskelbtini) sulaikytas neadekvatus pilietis, susimušęs su darbuotojais (1 t., b. l. 129–130).

Iš byloje esančio apžiūros protokolo matyti, kad 2022 m. lapkričio 8 d. kitų objektų apžiūros protokolu (kopija iš IT Nr. 01-1-42425-22) užfiksuota „BODY“ vaizdo įrašų: „2022_1107_105230_005“, „2022_1107_105236_024“, „2022_1107_105730_006“, „2022_1107_105737_025“, „2022_1107_110236_026“, „2022_1107_110719_007“, „2022_1107_110727_027“, „2022_1107_111227_028“, „2022_1107_111726_029“, „2022_1107_112225_030“, „2022_1107_120856_003“, „2022_1107_121357_004“, „2022_1107_121614_005“ apžiūra.

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_105230_005“ prekybos centre (duomenys neskelbtini) nufilmuotas vyro, iš bylos duomenų matyti, kad tai V. L., paaiškinimas: „Išlipau iš autobuso, atėjau į (duomenys neskelbtini) nusipirkti sumuštinį ir atsigerti. Atsistojau būtent prie šitos kasos, savitarnos, nes tai buvo viena kasa, kuri buvo užimta. Ir buvo labai daug žmonių, tų mažų vaikų, ir ta eilė baisiai ilga. Ir aš tam žmogui, kuris prie kasos dirba, sakau: tai ar galit gal ką nors pakviesti iš salės, kad padėtų tą milžinišką eilę sumažinti? Jisai pasakė: tai aš jau paspaudžiau mygtuką, jau ateis žmogus, tuoj sumažins eilę. Laukiau dar tris minutes, keturias, penkias. Matysis iš kamerų, kokia ten eilė buvo ir kas čia vyko. Tai sakau, ar pakviesi ką nors? Nu tai pala. Taigi prašiau antrąsyk jo pakviest, jis sako: „Tai ką aš čia, (necenzūrinis žodis), ką aš čia vienas dirbu toj parduotuvėj. Tai sakau: tu visų pirmą (n. ž.) su manim, nes tu čia dirbi, ne aš toj parduotuvėj. Oho, tai kai aš jam pasakiau (n. ž.), tai jis man striukę taip (n. ž.), tai kas aš tau toks. Apsauginis šitas man iš kojos į galvą spardo? Nespardys. Jisai man iš kojos į galvą spardė.“ Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, kaip apsaugos darbuotojas nusiveda policijos pareigūnus į apsaugos kambarį peržiūrėti vaizdo įrašų. Parduotuvės darbuotoja pasakoja: „Jisai visus mus, net direktorei pasakė: „Tu, kaimiete, čia tylėk.“. Jis visus čia įžeidinėjo. Čia labai daug vaikų buvo. Jisai čia prie vaikų pradėjo rėkti iš pradžių jam: „Tu – šūdinai lenkai.“ Nuo tų žodžių ir prasidėjo. Vaikai labai išsigando. Jie ten pargriuvo, tada apsaugos darbuotojas pribėgo, pradėjo juos raminti. Norėjo jį sulaikyti. Čia ir mūsų krovėjas pribėgo, laikė jį, kad nesimuštų.“.

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_105236_024“ trukmė yra 05:01 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_6197BC“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 10:54 val. Vaizdo įrašo apžiūroje užfiksuotos pirmajame vaizdo įraše nurodytos aplinkybės, be kita ko, V. L. nurodė: „Apsauginis šitas man iš kojos į galvą spardo? Nespardys. Jisai man iš kojos į galvą spardė. Aš gal buvau nekorektiškas, gal ir nusikeikiau, bet palaukit, tas žmogus, sėdėdamas kasoje, gal neturi teisės žemint kitų? Nei aš girtas, nes aš koks apsinarkašinęs, nei ką, aš nevartoju alkoholio, mano smegenys tai protingi. Aš žinau, kas čia vyko toj parduotuvėj. Tai aš neleisiu niekados sau spardyt galvos. Kad tai būtų ir policininkas. Aš duosiu atgal. Jeigu duos man, aš duosiu atgal. Bet tai dykai niekados nesikabinu. Tai atsuks kameras, matysis viskas, kas čia vyko. Atėjau į parduotuvę, jis atsisėdo prie šitos kasos ir sėdi. Sakau: „Padaryk tu man 50 procentų nuolaidą“. Tai jis atsisėdęs prie tos kasos ir nieko nedaro, tai sakau: „Tai pakviesk tada vedėją, direktorę. Tai gal direktorė padarys, jei tu tingi“. Tai matysis, ką jis čia veikė prie tos kasos atsisėdęs. Jis specialiai nepriėjo, nei eilės mažino, nei padarė man, nors prašiau penkis kartus. Tai ką jis čia veikia toj (duomenys neskelbtini) dabar? Ko jis čia atėjęs, jei jis nenueina padaryt man nuolaidos? Kodėl jis pribėgęs prie manęs tą striukę plėšė, rengėsi? Kas aš toks? Ką čia mane, sako, lenku vadini? Tai kas tu toks? Tai gaidys, va. Niekas tu. Jeigu su manim taip, ir aš su tavim. Susiginčijom, aš sakau: tai tu padarysi ar ne? Tai sako: tai ką, (necenzūrinis žodis), pakviečiau tą pardavėją, nieks neateina. Tai sakau: tai dar sykį kviesk. Aš jam pasakiau: dar sykį kviesk, jis pradėjo rengtis aprangą, pradėjo rengtis aprangą ir prie manęs eina: „Tai ką aš tau lenkas?“, sako. Tai tada keisk pilietybę, jei ne lenkas, tai ką man daryt. Nereikia tada manęs liest. Nereikia muštis. Jeigu būtų neprovokavęs konflikto, aš mačiau, kai aš ėjau į parduotuvę, kad provokuos konfliktą. Tai kodėl vieną žmogų atleidžia, kitų neatleidžia, tai mato, kad eilė milžiniška, tai nieko nedaro. Tai apsaugos darbuotojas, kuris dirba parduotuvėj, nesvarbu, kas bebūtų, turi teisę spirti iš kojos į galvą?“.

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_105730_006“ trukmė yra 03:05 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_60D88C“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 10:57 val. Filmuojamas prekybos centre (duomenys neskelbtini) vyro iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L., užfiksuotas paaiškinimas: „..man į galvą? O tas man iš kojos į galvą spiria. Tai man tėvas nebuvo iš kojos į galvą spyręs, kodėl turi (duomenys neskelbtini) darbuotojas tą daryt? Nereikia provokuoti, ne smūgiais, jūs pažiūrėkit, kaip jis atbėgo prie manęs. Tai čia prasidėjo viskas nuo to, kai jisai tą striukę savo darbinę rengėsi ir bėgo prie manęs prie kasos.“

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_105737_025“ trukmė yra 05:00 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_6197BC“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 10:57 val. Filmuojamas prekybos centre (duomenys neskelbtini) vyro, iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L., paaiškinimas: „toks gaidys palenkęs mano galvą, o tas man iš kojos į galvą spiria? Tai man tėvas nebuvo iš kojos į galvą spyręs, kodėl turi (duomenys neskelbtini) darbuotojas tą daryt? Nereikia provokuoti, ne smūgiais, jūs pažiūrėkit, kaip jis atbėgo prie manęs. Tai čia prasidėjo viskas nuo to, kai jisai tą striukę savo darbinę rengėsi ir bėgo prie manęs prie kasos. Tas žmogus, kuris ėjo, kurį sakiau apklaust, jisai sako: kodėl jūs jam iš kojos į galvą spardot? Tai jisai pasakė, tas žmogus, kuris dirba (duomenys neskelbtini). Tai vieną daviau tokį, kad ištino ranka, tiesiai dūriau į kaktą, nesižaidžiau, nebandžiau taikyt kažkur į šoną, tiesiai į kaktą.“

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_110236_026“ trukmė yra 02:40 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_6197BC“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 11:02 val. Filmuojamas prekybos centre (duomenys neskelbtini) vyro, iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L., paaiškinimas, kad jis turi pretenzijų tik apsaugos darbuotojui: „Tik tai jam, tam balvonui neturiu, nes tokį (n. ž.), kad apsiramino iš karto. Neleisiu savęs žeminti. Kodėl aš turiu leisti save žeminti? Aš suprantu, kad aš padariau (n. ž.), kad jam ten trenkiau, bet aš nemačiau kitos išeities.“

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_120856_003“ trukmė yra 05:01 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_60E4C8“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 12:08 val. Filmuojamas prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovintis vyras, iš bylos duomenų matyti, kad tai V. L.. Vaizdo įraše užfiksuotas jo paaiškinimas: „Tai aš galiu jums paaiškinti. Važiavau padirbti. Galvojau, reikia nusipirkti vandens ir sumuštinį. Nu atėjau į tą parduotuvę iš ryto. Ir labai didelė, tikrai, buvo ta eilė. Tas vienas žmogus dirbo prie tos kasos. Tai mandagiai paprašiau, sakau, gal galite pakviesti darbuotoją iš salės. Pradėjo už manęs kitų žmonių eilė rėkauti, kad ko čia mes turim laukti ilgai. Tai matau, kad niekas nieko nesako. Jisai atsisėdęs savitarnos kasoje, sakau: tai gal gali pakviesti iš salės, kad kas nors sumažintų tą eilę? Nes jau stoviu 8 minutes, o tu nekreipi dėmesio. „Tai jo, aš pakviečiau darbuotoją ir darbuotojas sako, ateis“. Tai mes laukiam dar penkias minutes, dar penkias minutes, niekur nėra, atsisėdęs telefoną maigo žmogus, kuris negali sumažinti (duomenys neskelbtini) eilės. Kodėl jis bando dar tiesą įrodyti? Kodėl nepasako, kad laikė mane prispaudęs prie žemės, o apsauginis galvą spardė? Kodėl šitų dalykų nepaaiškino? Kodėl išsikviečia greitąją? Dėl ko? Aš nemeluoju. Aš daviau į galvą tai tikrai. Tai palaukit, kodėl turėtų mane spardyti atėjus, aš nieko nepasakiau jiems blogo. Tai matė ta moteris, kur dirba „Euro vaistinėje“, kas čia vyko toje parduotuvėje. Ir kai pasakiau aš jam, tai kad tu pakviesk, tai jisai pradėjo šitaip rengtis striukę: „Kas aš tau, (necenzūrinis žodis), lenkas čia?“ Ir prie manęs eit. Sakau: „Kas tu toks, kad tu eini prie manęs? Nu kas apskritai toks?“ Ar gali apsaugos darbuotojas spirti į galvą? Tai dujas gali purkšt, taip? Tai antrankius gali uždėt. Bet tai ne parvertęs iš kojos į galvą spardyti. Tai klausykite, man tėvas iš kojos į galvą nespardė. Aš ne narkomanas, ne alkoholikas, mano smegenys nepragertos. Jie mąstantys, bet ne ant tiek giliai, kad leisčiau sau galvą spardyti. Tai ką, tai pasakiau, lenkas, nu tai gerai, ant manęs sakė: tu, (necenzūrinis žodis), kaimietis, nu tai gerai, vienas vienas. Bet tai nereikia iš kojos į galvą spirt. Nereikia man jokių medikų, kam čia man reikalinga tą kurą bereikalingai valdišką gadinti. Tas žmogus galėjo tiesiog ateit, pasakyt atsiprašau. Ir dar priėjo tos visos moterys jos, tai sakau, tai aišku, jūs sakysite ant kolegos, kad kolega teisus. Kada kolektyve kolega buvo neteisus, visada bus teisus. Tai aš net nebandžiau čia jiems sakyt, nes nu tai ką, tai būkit teisūs, yra kameros, matys. Ir tikrai daviau. Nu kodėl mane turi tampyt, už mano drabužių? Nu kodėl man turi striukę suplėšyt? Nu kodėl? Kas jis man? Draugas? Tėvas? Mama mano? Neleisiu savęs niekados daužyt. Yra vienas žmogus, kuris tikrai, salės darbuotojas, kuris tikrai ir apgynė, ir nustūmė juos, kad nelįstų prie manęs. Tikrai tas žmogus sąžiningas, vienintelis buvo iš tų visų, kas ten buvo. Jis tikrai matė tiesą. Kameros ir jisai matė. Man dar patino ranka. Nes daviau tiek, kiek turėjau jėgų. Tai sakau, ir parašysiu juodu ant balto, kad aš trenkiau. Nes aš tikrai gyniausi. Nu nereikia manęs tampyt. Gailiuosi, kad per silpnai trenkiau. Tegul rašo, ką nori, pareiškimus, čia yra įstatymiškai, tegul rodo viską, bet yra kameros, kurios pamatys viską. Tikrai neturėdamas jokių blogų ketinimų atėjau nusipirkti, galvojau, užeisiu į (duomenys neskelbtini), o tai ką, užeisiu į (duomenys neskelbtini), su tokiais cirkais, kur, tai paprašiau, kad sumažintų eilę, tai jisai atsisėdęs pasakė man: „Tai aš neaptarnausiu tavęs.“, nu tai palauk, tai sakau, kam tu dirbi toj parduotuvėj tada, jei manęs neaptarnausi.“

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_121357_004“ trukmė yra 01:01 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_60E4C8“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 12:13 val. Filmuojamas prie prekybos centro (duomenys neskelbtini) stovintis vyriškos lyties asmuo, iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L.. Vaizdo įraše užfiksuotas jo paaiškinimas: „Kas tu toks, kad tu nuspręstum? Tai eik tada kitur dirbk, jeigu tu nusprendi už (duomenys neskelbtini) viską. Ir dar bando tiesą įrodyt. Nepernešu netiesos. Tegul pasako, kaip buvo. Aš pasakiau, kad aš trenkiau, nes aš gyniausi. Tai aš ir tėvui savo trenkčiau, jeigu man jisai duotų. O čia kažkokiam velniui, kuris mane tampo parduotuvėje, nu tikrai ne. Tikrai ne."

Vaizdo įrašo, pavadinimu „2022_1107_121614_005“ trukmė yra 03:52 min. Įrašo apatiniame kairiajame kampe matomas užrašas: „VLN_PR_60E4C8“ bei įrašo data: 2022-11-07, laikas: 12:16 val. Filmuojamas įėjimas į prekybos centrą (duomenys neskelbtini) ir bendravimas su šio prekybos centro darbuotoju, girdimi jo žodžiai: „Buvo eilė prie kasos ir vyriškis agresyviai nusiteikęs, neaišku, dėl ko, nepilnamečių akivaizdoje grasino darbuotojui. Jis prieš tai kasoje kažką aiškino, kažką rėkė darbuotojui, jis bijojo prie jo prieiti, nes jį ir siuntinėjo, ir grasino jam. Jis tada nuėjo, dar su juo bandė pašnekėti, jis ant jo rėkti pradėjo, tas grįžo prie kasos, sako, aš negaliu prie jo prieit, nes jis agresyvus. Prieina ir jis iš karto puola, trenkia jam. Ir pradeda daužyti. Va, jis čia aiškinasi, kviečia: ateik čianai, kažką tai, tipo, gaidy ten ir visa kita tu čia. Grasino va ir darbuotojui susidorojimu“ – rodo vaizdo įrašus. „Va, matosi, kaip puola, trankyt pradeda, daužyt. Žmogus atėjo prie kasos, jisai užpuolė iš karto. Nu ir čia viskas įvyko. Bandė jį sulaikyti. Jis čia toliau pradėjo priešintis. Spec. priemonės nebuvo panaudotos. Smūgiai geri tokie. Dabar greitoji iškviesta darbuotojui, nes negera pasidarė. Nes iš pradžių, matyt, adrenalinas, nejautė nieko, o po to biškį, kai praėjo, tai bloga pasidarė.“ (1 t., b. l. 131–133).

Iš 2022 m. lapkričio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolo (kopija iš IT Nr. 01-1-42425-22) matyti, kad buvo apžiūrimas elektroniniu paštu gautas vaizdo įrašas, pavadinimu „33 (07-11-22 10'24'18“, kuriame užfiksuota, kaip savitarnos kasų erdvėje parduotuvės kasininkas susikibo su klientu, iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L., ir klientas jį parvertė ant grindų. Tai pamatęs apsaugos darbuotojas, iš bylos duomenų žinoma, kad tai L. P., priėjo prie ant grindų besigrumiančių vyrų ir suėmęs V. L. už rankos bei striukės gobtuvo pakėlė jį, atitraukė jį nuo parduotuvės kasininko. Tai padaręs rankomis jį paleido ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Kojomis L. P. jokių veiksmų neatliko (1 t., b. l. 125).

2022 m. lapkričio 10 d. kitų objektų apžiūros protokolu (kopija iš IT Nr. 01-1-42425-22) užfiksuota PC (duomenys neskelbtini) pateiktų vaizdo įrašų "19 (07-11-22 10'20'28)", "19 (07-11-22 10'24'24)", "19 (07-11-22 10'28'22)", "33 (07-11-22 10'03'32)", "33 (07-11-22 10'24'18)", "35 (07-11-22 10'27'10)", "35 (07-11-22 10'41'34)", "35 (07-11-22 10'51'46)" apžiūra:

Vaizdo įraše „19 (07-11-22 10'20'28)“ trukmė yra 04:18 min matyti, kad eilėje prie savitarnos kasų matomas stovintis vyras, iš bylos duomenų žinoma, kad tai V. L.. Ties vaizdo įrašo 01:37 min. minėtas asmuo prieina prie savitarnos kasos, kurioje skanuoja prekes. Ties vaizdo įrašo 02:39 min. matosi, kaip minėtas asmuo rėkia, tačiau dėl to, kad vaizdo įrašas yra be garso, negirdima, ką. Netrukus prie V. L. prieina parduotuvės darbuotojas, kuris kažką pasakęs nueina. Ties vaizdo įrašo 03:45 val. matosi, kaip V. L., stovėdamas kasoje, darosi agresyvus.

Vaizdo įrašu „19 (07-11-22 10'24'24)“ trukmė yra 04:44 min užfiksuota, kad eilėje prie savitarnos kasų matomas stovintis vyras, iš bylos duomenų žinoma, kad tai nukentėjusysis V. L.. Ties vaizdo įrašo 00:20 min. matoma, kaip minėtas asmuo artėja prie jo einančio pardavėjo – kasininko ir tarp jų įsiplieskia konfliktas. V. L. parverčia ant grindų pardavėją – kasininką. Atbėgęs parduotuvės apsaugos darbuotojas, iš bylos duomenų žinoma, kad tai L. P., V. L. nustumia nuo pardavėjo – kasininko. Nuo grindų atsistojęs pardavėjas-kasininkas nuseka paskui V. L. ir suima jį už rankos. Pribėgęs apsaugos darbuotojas taip pat suima V. L. už rankos, ir tuoj pat dešinės rankos kumščiu bando smūgiuoti į V. L. galvos sritį, tačiau V. L. smūgį dešine savo ranka atremia. Tada pardavėjas-kasininkas ir apsaugos darbuotojas akimirką laiko V. L. suėmę už striukės. Išsilaisvinęs V. L. bando trenkti pardavėjui – kasininkui ir tarp jų vėl prasideda grumtynės. Susigrūmę vyrai nukrenta ant grindų. Atėjęs apsaugos darbuotojas bando besigrumiančius vyrus išskirti, tačiau pats nukrenta ant grindų. Apsaugos darbuotojas kojomis jokių veiksmų neatliko. Įsikiša du parduotuvės darbuotojai, kurie nutraukia grumtynes ir konflikto dalyvius išskirsto.

Vaizdo įrašo, pavadinimu „33 (07-11-22 10'24'18)“ trukmė yra 00:40 min. Filmuojamos parduotuvės, iš bylos žinoma, kad tai (duomenys neskelbtini), patalpos, o būtent parduotuvės kasos. Vaizdo įrašo 00:27 min. matoma, kaip savitarnos kasų erdvėje pardavėjas – kasininkas susikibo su klientu, iš bylos duomenų žinoma, kad tai nukentėjusysis V. L., ir klientas jį parvertė ant grindų. Tai pamatęs apsaugos darbuotojas, iš bylos duomenų žinoma, kad tai L. P., priėjo prie ant grindų besigrumiančių vyrų ir suėmęs V. L. už rankos bei striukės gobtuvo pakėlė jį, atitraukė jį nuo parduotuvės kasininko. Tai padaręs rankomis jį paleido ir daugiau jokių veiksmų neatliko. Kojomis L. P. jokių veiksmų neatliko. (1 t., b. l. 127–128).

III. Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą daro išvadą, kad V. L. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, visiškai įrodyta.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Ši nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo padarymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Nagrinėjamu atveju, abejonių nekelia, jog įvykis vyko viešoje vietoje – parduotuvėje (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 284 straipsnis – V. L. padarytai veikai pritaikytas tinkamai. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo smurtaujama, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis. Viešoji tvarka gali būti pažeidžiama BK 284 str. dispozicijoje nurodytais savarankiškais būdais – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis ar vandališkais veiksmais. Bent vienu iš išvardytu būdu sukėlus baudžiamajame įstatyme numatytus padarinius, yra pakankamas pagrindas kvalifikuoti veiką kaip viešosios tvarkos sutrikdymą. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra padariniai, t. y. BK 284 straipsnyje nurodytais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pvz., tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti. Pabrėžtina, kad viešoji tvarka – tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šios taisyklės užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Nagrinėjamu atveju V. L. veiksmai – fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje, rėkavimas, necenzūrinių žodžių vartojimas, įžeidinėjimai nukreipti prieš parduotuvės darbuotoją – laikytini įžūliu elgesiu, kuriuo jis akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltinamasis suvokė, kad savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamasis V. L. dėl menkavertės priežasties, o būtent, kad nesulaukė greito aptarnavimo savitarnos kasoje, parduotuvės darbuotoją išplūdus įžeidžiančiais necenzūriniais žodžiais, kiek vėliau po žodinio konflikto, dešinės rankos kumščiu trenkė į kairiąją nukentėjusiojo ausį, taip sukeldamas fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas V. L. sveikatą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, t. y. kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet bendrais bruožais numato ar, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, privalo numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta, tačiau sąmoningai nepradeda elgtis taip, kad tokie padariniai nekiltų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nurodė, kad pripažįsta, jog keikėsi, smūgiavo nukentėjusiajam, tačiau neigia, kad dėl smūgio nukentėjusysis pargriuvo ant grindinio. Kaltinamojo abejones paneigia teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai bei apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kaip nukentėjusysis V. L. konfliktui įsiplieskus buvo parverstas ant grindų pačio kaltinamojo, išsilaisvinus iš nukentėjusiojo ir apsaugos darbuotojo, kaltinamasis V. L. smūgiavo nukentėjusiajam į galvą (1 t., b. l. 125, 127–128). Be kita ko, pažymėtina, jog kilusį konfliktą parduotuvėje matė pirkėjai (tarp jų ir mokyklinio amžiaus vaikai) ir darbuotojai. Teisiamojo posėdžio metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis, tiek liudytojai pripažino, kad aplinkiniams buvo sukeltas išgąstis, sutrikdyta parduotuvės normali darbo eiga, vieni iš mokyklinio amžiaus vaikų, pamatę konfliktą, išsigandę verkė, kiek vėliau, parduotuvės darbuotojams bandant kaltinamąjį apraminti, šis taip pat įžeidinėjo juos, plūdo necenzūriniais žodžiais.

Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai dėl prieš asmenį panaudoto fizinio smurto aplinkiniai pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, nutraukiamas žmonių poilsis ar darbas, padaroma didelė materialinė žala, sutrikdoma normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeliamas didelis išgąstis ar kyla sumaištis, nutraukiamas jiems skirtas renginys, sustabdomas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai. Nagrinėjamu atveju neginčijimai nustatyta, kad kaltinamasis sutrikdė parduotuvės veiklą, t. y. suskubę parduotuvės darbuotojai, apsaugos darbuotojai bėgo raminti kaltinamojo, pirkėjai stebėjo konfliktą, teisiamojo posėdžio metu pats kaltinamasis patvirtino, kad keikėsi, šūkavo, įžeidinėjo nukentėjusįjį necenzūriniais žodžiais, o konfliktą stebėjo mokyklinio amžiaus vaikai (tą patvirtina teisiamojo posėdžio metu peržiūrėti vaizdo įrašai (būtent prekybos centro (duomenys neskelbtini) vaizdo kamerų įrašai). Taigi visos šios aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog buvo sukelti BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Kaltinamasis viešoje vietoje panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusiajam, kitiems darbuotojams, pirkėjams buvo sukeltas išgąstis, įvykio vietoje trumpam buvo kilusi sumaištis, aplinkiniai buvo atitrūkę nuo įprastinės veiklos. Toks kaltinamojo elgesys neatitinka visuomenėje priimtinų moralės normų ir laikytinas įžūliu.

Taigi teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei kaltinamojo kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. L. savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką. Jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį.

IV. Dėl bausmės individualizavimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė konstatuojama nustačius du aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailestį arba padėjimą išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nesant bent vieno iš nurodytų elementų, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota. Teismų praktikoje kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia baudžiamąją atsakomybę, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką. Sprendžiant dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti ir tai, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-54-677/2015, Nr. 2K-381-507/2016, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-281-942/2018, Nr. 2K-211-1073/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neneigė, jog trenkė nukentėjusiajam bei sukėlė konfliktą, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad tokios pozicijos laikėsi nuo pat pradžių, tačiau kaltę kaltinamasis vis dėlto pripažįsta tik iš dalies. Teisiamojo posėdžio metu V. L. nurodė, kad dėl poelgio nesigaili. Todėl teismo vertinimu nėra pagrindo V. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Teismas skirdamas bausmę taip pat atsižvelgia, jog asmuo yra teistas (1 t., b. l. 160–162). Iš bylos duomenų matyti, jog 2013-05-19 teistas pagal BK 260 str. 1 d. laisvės atėmimo bausme 3 m. 2015-03-20 paleistas atlikus bausmę. 2019-05-16 teistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį 14 MGL dydžio bauda, kuri 2022-01-07 pakeista į viešuosius darbus. 2022-04-11 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro. Vadovaujantis BK 97 straipsnio nuostatomis, turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Pagal minėto straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktį turinčiais teistumą laikomi: penkerius metus, jeigu jie nuteisti už sunkų nusikaltimą. Pagal minėto straipsnio 8 dalį jeigu turintis teistumą asmuo padaro naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, teistumo išnykimo eiga nutrūksta. Šiuo atveju teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažinti, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu ( BK 60 str. 1 d. 13 p. ). Administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 163–169). Taip pat pažymėtina, jog tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą. Kaltinamasis yra dirbantis.

Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dviejų metų.

Teismas, spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. padarė vieną baigtą nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), nukreiptą į viešąją tvarką, juo sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, pažeminimą, sugadino svetimą turtą. Be kita ko, pažymėtina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gegužės 16 d. nuosprendžiu paskirta bauda buvo pakeista į viešuosius darbus, kadangi kaltinamasis paskirtos baudos nesumokėjo. Atsižvelgiant į šias kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, V. L. skirtina laisvės apribojimo bausmė. Nors nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, tačiau nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina ir į tai, jog nors atsakomybę lengvinančios aplinkybės nebuvo pripažinta, bet kaltinamasis pripažino, jog elgėsi neadekvačiai (netinkamai), neginčijo Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinio dėl nukentėjusiojo gydymo, laisvės apribojimo terminas nustatytinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

BK 48 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis (apykoję). Tai paliekama teismo diskrecijai. Teismas, nagrinėjamoje byloje mano, kad intensyvios priežiūros taikymas kaltinamajam būtų per griežta, neproporcinga poveikio priemonė. Pagal savo pobūdį ir esmę nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusios BK nuostatos dėl intensyvios priežiūros nustatymo prilygintinos kardomajai priemonei – namų areštui – ar kitai kardomajai priemonei – intensyviai priežiūrai. Nagrinėjamoje situacijoje teismas daro išvadą, jog kaltinamojo padaryta nusikalstama veika ir paties kaltinamojo asmenybė, tai kad yra dirbantis, baigiamųjų kalbų metu nurodė, jog sutinka atlyginti žalą, nesiekia tokio pavojingumo, kad jį reikėtų nenutrūkstamai stebėti. BK 48 straipsnio 4 ir 5 dalyse numatyta, kad kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti bausmės atlikimo laiku įpareigojimus ir draudimus, kurie darytų teigiamą įtaką asmens elgesiui. Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir kaltinamojo asmenybes charakterizuojančius bylos duomenis, mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus, o būtent per bausmės vykdymo laikotarpį įpareigojimą dalyvauti elgesio pataisos programoje, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti turtinę žalą. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir kaltinamojo galimybes įvykdyti bausmę, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu siūlė kaltinamajam taip pat paskirti įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi. Tačiau atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, t. y., jog nusikalstama veika buvo padaryta dienos metu, individualizuodamas bausmę, teismas daro išvadą, jog ši priemonė yra neproporcinga bei perteklinė, todėl neskirtina.

V. Procesiniai klausimai

Paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį kardomoji priemonė panaikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti

Laikmenos su garso ir vaizdo įrašais, saugomi su bylos medžiaga, paliktinos saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

VII. Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b. l. 51–52), kuriuo prašo priteisti iš atsakingo asmens PSDF biudžetui padarytą 162,92 EUR žalą dėl nukentėjusiojo gydymo. Ieškinio dydį patvirtina pateikti rašytiniai įrodymai (1 t., b. l. 53). Kaip nustatyta dėl kaltinamojo V. L. veiksmų nukentėjusysis dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir sukelto fizinio skausmo buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universiteto ligoninėje ir VšĮ Šeškinės poliklinikoje, jam atlikta kompiuterinė temografija, skubiosios medicinos gydytojo paslauga, ultragarso tyrimas, suteiktos otorinolaringologo paslaugos. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, todėl ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. L. (LR Sveikatos draudimo įstatymo 30 str. 1 p., CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.279 str. 1 d.). Taip pat yra įstatyminis pagrindas priteisti palūkanas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Šios CK normos reguliuoja kreditoriaus ir skolininko santykius, kylančius iš sutartinių santykių, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje procesinės palūkanos yra priteisiamos ir bylose, kai žala kyla iš delikto (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014, kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-699/2015, Nr. 2K-11-303/2019). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prašymas dėl procesinių palūkanų priteisimo tenkintinas.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį turtinei žalai atlyginti 436,90 EUR. (1 t., b. l. 63–79). Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo V. L. veiksmų nukentėjusysis V. L. buvo gydomas ir dėl patirtų sužalojimų buvo laikinai nedarbingas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį išmokėjo ligos pašalpą (1 t., b. l. 70). Draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį ( LR CK 6.290 str.). Atsižvelgiant į tai ieškinys pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, priteisiant šią sumą iš kaltinamojo V. L. ( LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 str. 1 d., 6.280 str. 1 d., 6.290 str.).

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. L. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos (1 t., b. l. 46) ir prašo priteisti 100 eurų dėl sudaužyto mobiliojo ryšio telefono „Samsung galaxy A13“. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog dėl įvykio patyrė fizinį skausmą, negalėjo dirbti, patyrė daug nepatogumų, ne kartą teko važiuoti į policijos įstaigą, dėl to civilinis ieškovas nurodo, kad buvo padaryta 300 Eur moralinė žala. Posėdžio metu nukentėjusysis civilinį ieškinį palaikė.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t. y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala.

Taigi, žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę (iki delikto padarymo) padėtį (lot. restitutio in integrum). Paprastai civilinė atsakomybė taikoma už padarytą žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Nagrinėjamu atveju nukentėjusysis prašo priteisti turtinę žalą 100 eurų žalą dėl suskilusio mobiliojo telefono ekrano. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šioje dalyje civilinio ieškinio nepripažino, nurodydamas, kad nukentėjusysis (civilinis ieškovas) pernelyg delsė ikiteisminio tyrimo metu pareikšti ieškinį, tad kaltinamajam kyla abejonių, kad būtent mobiliojo ryšio telefono ekranas suskilo dėl įvykio. Tačiau, pabrėžtina, kad civilinis ieškovas nurodė, jog dėl laikino nedarbingumo, patiriamų skausmų ir nepatogumų pirmoji nukentėjusiojo apklausa įvyko tik gruodžio 20 d., dėl sveikatos būklės suskilusiu ekranu nesirūpino, be kita ko, parodė, kad įvykio metu mobiliojo ryšio telefoną laikė liemenės kišenėje. Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) parodymais, kadangi V. L. nurodė objektyvias priežastis, sąlygojančias kodėl vėliau nurodė, kad buvo sudaužytas telefono ekranas. Tai, kad nukentėjusysis buvo sužalotas, gydėsi, laikinai buvo nedarbingas patvirtina byloje esantys duomenys – specialisto išvada (1 t., b. l. 107–108), pažyma apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus (1 t., b. l. 68).

Nukentėjusysis V. L. prašo atlyginti ir patirtą neturtinę žalą, kurią įvertina 300 eurų sumai. Posėdžio metu civilinį ieškinį šioje dalyje palaikė.

Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Neturtinės žalos dydis išreikštas pinigais, yra bendrieji nuostoliai. Jų dydį nustato teismas. Šioje byloje neturtinė žala padaryta nusikaltimu, dėl to CK 6.250 straipsnio 2 dalies pagrindu atsiranda pareiga atlyginti neturtinę žalą. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Kaip nustatyta kaltinamasis V. L. savo nusikalstamais veiksmais padarė V. L. sužalojimus bei sukėlė fizinį skausmą. Nukentėjusiajam V. L. dėl šio įvykio teko kreiptis į medikus, dėl sveikatos sutrikdymo buvo nedarbingas.

Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, dėl ko jis jautė skausmą, patyrė įvairius nepatogumus, laiko gaišinimą lankantis pas gydytoją, po įvykio buvo nutrauktas jo darbas, taigi šios visos aplinkybės akivaizdžiai pablogino nukentėjusiojo gyvenimo kokybę. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis sužalojo nukentėjusįjį tyčiniais veiksmais dėl mažareikšmės dingsties. Pastebėtina, kad neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Nagrinėjamu atveju nukentėjusiajam buvo nustatytas poodinė kraujosruva kairės ausies kaušelyje ir užausyje, nukentėjusysis nuo 2022 lapkričio 7 d. iki lapkričio 23 d. nedirbo, teisiamojo posėdžio metu parodė, jog dėl kaltinamojo veiksmų patyrė gėdą, buvo sumuštas pašalinių žmonių pirkėjų tame tarpe ir vaikų akivaizdoje, taigi, neabejotina, jog kurį laiką negalėjo užsiimti fizine veikla, jautė skausmą.

Teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, kad yra darbingo amžiaus, sveikas, atsižvelgiant į tai, kaltinamasis turi realią galimybę atlyginti nukentėjusiajai patirtą žalą.

Įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog V. L. patirti išgyvenimai dėl įvykusio konflikto viešoje vietoje, kurio metu nežymiai jam buvo sutrikdyta sveikata bei sukeltas fizinis skausmas, sužalojimų padarymo aplinkybes, pažeminimą kitų lankytojų akivaizdoje, vertintini 300 Eur suma ir yra proporcinga, kuri priteistina iš kaltinamojo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 3 ir 4 punktais įpareigoti V. L. per bausmės vykdymo laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje bei per 10 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Ikiteisminio tyrimo metu V. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį – panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti: laikmenas su garso ir vaizdo įrašais saugomas su bylos medžiaga, palikti saugojimui prie baudžiamosios bylos medžiagos.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 162,92 EUR (šimtą šešiasdešimt du eurus 92 euro centus) ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo Valstybinei ligonių kasai Ž. Liauksmino g. 6, atsiskaitomoji sąskaita LT217300010002484333, AB bankas “Swedbank”).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. L. 436,90 EUR (keturis šimtus trisdešimt šešis eurus 90 euro centų) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT337044060007740589, AB SEB banke, gavėjo pavadinimas – valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie SADM, gavėjo kodas 191630223, įmokos kodas 282, mokėjimo paskirtis :žala VSDF Vilniaus skyriui.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. L. ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo V. L. nukentėjusiojo V. L. naudai 100 eurų (šimtą) turtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti V. L., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo nuosprendžio, kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

2. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė