Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

Ieškovės ieškinyje nurodoma, kad ieškovė 2009 m. kovo 4 d. su savivaldybės įmone „Vilniaus miesto būstas“ sudarė socialinio būsto nuomos sutartį Nr. 39-N09/0849, pagal kurią minėtoji įmonė ieškovės trijų asmenų (t. y. ieškovei, jos dukrai A. S. ir sūnui R. S.) šeimai išnuomojo 48,39 kv. m ploto būstą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ilgą laiką jokių kliūčių šios nuomos sutarties tęsimui nebuvo – jos šeima gyveno tvarkingai, nuolat mokėjo nuomos bei komunalinių patarnavimų mokesčius, savalaikiai deklaruodavo savo pajamas ir turtą. Tačiau vėliau susidarė situacija, kuomet dėl pasikeitusių darbinių aplinkybių ieškovės šeimos pajamos per 2017 m. laikotarpį daugiau nei 25 proc. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytą dydį ir tuo pačiu atsirado nuomos mokesčio įsiskolinimas, dėl ko SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kreipėsi į teismą dėl ieškovės šeimos iškeldinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-4378-1044/2020 nuomotojo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį dėl skolos priteisimo bei iškeldinimo iš socialinio būsto nesuteikiant kito gyvenamojo ploto tenkino ir iš ieškovės bei bendraatsakovių A. S. bei R. S. solidariai priteisė 1157,54 Eur dydžio skolą ir iškeldino ieškovės šeimą iš socialinio būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nesutikdama su priimtuoju teismo sprendimu, Vilniaus apygardos teismui ieškovė pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 24 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinį skundą priimti atsisakė. Teismų sprendimams įsiteisėjus, atsižvelgiant į tai, kad jokių kitų galimybių apsirūpinti būstu, išskyrus valstybės paramą, neturėjo ir šiuo metu neturi, bei siekdama pasinaudoti šia parama, 2021 m. vasario 25 d. ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl terminuotosios vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutarties rinkos kainomis su ieškove sudarymo. Teikdama šį prašymą ieškovė tikėjosi, jog per nurodytą laikotarpį jai pavyks rasti būdų savarankiškai apsirūpinti būstu (t. y. pavyks susirasti mano materialines galimybes atitinkantį butą). Kadangi ieškovė yra priešpensinio amžiaus (šiuo metu ieškovei beveik (duomenys neskelbtini) metai), ji yra neįgali (netekto darbingumo lygis - 60 proc.) bei jokio kito gyvenamojo būsto neturi, ieškovė pagrįstai tikėjosi, kad šis jos prašymas neabejotinai bus patenkintas. Vilniaus miesto savivaldybė, nepateikusi jokių aiškių jos apsisprendimą lėmusių argumentų ir motyvų, t. y. nei teisinių, nei faktinių, raštu Nr. A51- /21(3.3.12.1E-AD24) ieškovės prašymą tenkinti atsisakė. Tokiu būdu esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams ir neigiamam savivaldybės administracijos atsakymui yra susidariusi situacija, kai ieškovė, priklausydama labiausiai pažeidžiamų asmenų kategorijai ir dėl to būdama nepajėgi savarankiškai pasirūpinti savo esminių poreikių įgyvendinimu, t. y. teisės į būstą užtikrinimu bei atitikdama galiojančių teisės aktų reikalavimus, dėl kompetentingos savivaldybės institucijos netinkamo veikimo palikta be jai įstatymu užtikrintos valstybės/savivaldybės pagalbos. Kadangi tokia padėtis neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo bei esminiai pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus interesus, atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai reiškia reikalavimą dėl terminuotosios vienerių metų savivaldybės būsto nuomos sutarties rinko kainomis sudarymo. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 20 straipsnio 6 dalis nurodo, kad jeigu asmens ar šeimos, nuomojančio (nuomojančios) socialinį būstą, Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoto turto vertė ar pajamos, pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsnį įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 procentais viršija šio įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius, asmens ar šeimos prašymu savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos apraše numatytais atvejais šis būstas nuomojamas kaip savivaldybės būstas rinkos kainomis, vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito būsto. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu Nr. 1-809 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2019 m. rugsėjo 11 d. sprendimo Nr. 1-223 redakcija) patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto išnuomojimo ir naudojimo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 42.4 p. nustatyta, kad jeigu asmens ar šeimos deklaruotas turtas (įskaitant gautas pajamas) už kalendorinius metus daugiau kaip 25 procentais viršija Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ar turto dydžius, tai asmens ar šeimos prašymu Savivaldybės taryba, įvertinusi socialinio būsto poreikį Savivaldybėje, gali priimti sprendimą socialinį būstą ne ilgesniam nei vienu metu laikotarpiui išnuomoti kaip Savivaldybės būstą rinkos kainomis, vadovaudamasi Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto. Tokiu atveju su asmeniu sudaroma nauja terminuota Savivaldybės būsto nuomos sutartis. To paties Aprašo 44 p. nurodyta, kad šio Aprašo 42.4 papunktis yra taikomas asmenims, auginantiems tris ar daugiau vaikų (iki 18 metų), neįgaliems ir vyresniems nei 60 metų asmenims bei asmenims ir šeimoms, kurių pajamos, įskaitant turtą, daugiau nei 25 procentais viršija Įstatyme nustatytus dydžius, bet per mėnesį kiekvienam asmeniui (šeimos atveju - vienam šeimos nariui) viršijanti suma neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Aprašo 42.2, 42.3, 42.4 ir 42.6 papunkčiuose numatytais atvejais Savivaldybės būstas išnuomojamas Savivaldybės tarybos sprendimu pritarus Komisijai. Pagal atsakovei pateiktas patikslintas metines 2017 metų gyventojo (šeimos) turto deklaracijas, ieškovės šeimos pajamos sudarė 15 110 Eur, kas nors ir viršijo tuo metu taikomą trijų asmenų šeimai nustatytą leistiną 25 proc. perviršį (11 590 Eur), tačiau atėmus Aprašu leidžiamą viršyti dydį, t. y. 4392 Eur, ieškovės šeimos pajamos neviršijo šiuo teisės aktu nustatytojo dydžio, kuriam esant, su asmenimis, atitinkančiais šio teisės akto reikalavimus, gali būti sudaroma terminuotoji savivaldybės būsto sutartis. Šią aplinkybę savo rašte Nr. A51- /2K3.3.12.1E-AD24 konstatavo ir pati atsakovė - Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovė yra įsitikinusi, kad šioje byloje nurodytoji aplinkybė yra svarbi ir reikšminga, kadangi ne tik patvirtina ieškovės šeimos pajamų atitiktį aukščiau nurodytų teisės aktų reikalavimams, bet ir akivaizdžiai įrodo atsakovių sutinkant su tuo. Nėra aišku, dėl kokių priežasčių ieškovės prašymas dėl socialinio būsto nuomos rinkos kainomis, esant akivaizdiems faktiniams ir teisiniams jo tenkinimo pagrindams, nebuvo tinkamai išspręstas. Ieškovė prašo įpareigoti atsakoves Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sudaryti su ja buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, savivaldybės būsto terminuotąją nuomos rinkos kainomis sutartį.