- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-2130-601/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03116-2014-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Arūnas Rudzinskas
- Atsakovas
- UAB ,,Euroseka“
- Ieškovas
- V. B.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintauto Koriagino ir Arūno Rudzinsko teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB ,,Euroseka“ apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovei UAB ,,Euroseka“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 3 282,26 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 486,77 Eur delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2013-02-26 buvo sudarę žemės sklypo ir pastato nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui iki 2014-02-26 buvo išnuomotas 0,3242 ha žemės sklypas, u/n (duomenys neskelbtini) bei mechaninės dirbtuvės, u/n (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. Už naudojimąsi patalpomis atsakovas įsipareigojo mokėti kas mėnesį po 2 000 Lt bei 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio. Atsakovė nuomos mokestį sumokėjo nepilnai, likdamas skolingas už du paskutinius mėnesius. Pasibaigus nuomos sutarčiai, atsakovas patalpų ir raktų nuo jų ieškovui neperdavė, taip kaip ir jis nesurašė patalpų perdavimo priėmimo akto. Šalys susitarė pratęsti sutartį dar 1 metams tokiomis pačiomis sąlygomis, tačiau pratęsimą įformino kaip naują sutartį.
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 15 d. sprendimu (t. 1, b. l. 134-136):
Ieškinį tenkino iš dalies.Priteisė ieškovui V. B. iš atsakovės UAB „Euroseka“ 3 282,26 Eur nuomos mokesčio, 48,67 Eur delspinigių, 99,39 Eur žyminio mokesčio, 891,65 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti.Priteisė atsakovei UAB „Euroseka“ iš ieškovo V. B. 45,36 Eur išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, o valstybei iš atsakovės UAB ,Euroseka“ 7,52 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į VMI prie FM sąskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė, kad pirmoji tarp šalių sudaryta žemės sklypo ir mechaninių dirbtuvių nuomos sutartis buvo vykdoma, t. y. nuomotojas V. B. žemę ir patalpas nuomininkui (atsakovui) buvo perdavęs 2013-02-26 perdavimo priėmimo aktu, tačiau nuomininkas už jas pilnai neatsiskaitė, likdamas skolingas už paskutinius du mėnesius iki 2014-02-28. Byloje yra duomenys, kad nuomotojas 2013-02-26 perdavimo priėmimo daiktus nuomojamus daiktus perdavė UAB ,,Euroseka“, tačiau nėra duomenų, kad jis sutarčiai pasibaigus būtų juos grąžinęs, tačiau tokiomis pačiomis sąlygomis pasirašė antrąją nuomos sutartį dar 1 metams, todėl teismas sutiko su ieškovo teiginiais, kad tai buvo ne atskira nuomos sutartis, tačiau pirmosios pratęsimas, įformintas atskira nuomos sutartimi. 2014-02-28 nuomos sutarties 2.1 punkte įrašyta sąlyga iki 2014-03-01 perduoti nuomininkui žemės sklypą ir mechanines dirbtuves, galioja tik tuo atveju, jei turtas nuomotojui buvo sugrąžintas. Žemės sklypo grąžinimas taip pat turėjo būti įformintas surašant perdavimo- priėmimo aktą, tačiau to padaryta nebuvo. Teismas pažymėjo, kad nuomininkas, negavęs turto, visu sutarties galiojimo laikotarpiu nereiškė jokių pretenzijų ar reikalavimų nuomotojui, taip pat nereikalavo sumokėti sutarties 5.1 numatytų netesybų už daikto neperdavimą, todėl tokie paaiškinimai dėl daiktų neperdavimo ir atsisakymas tuo pagrindu mokėti nuomos mokestį vertinti kaip siekimas išvengti sutartinių įsipareigojimų vykdymo. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais bei Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, darė išvadą, kad žemės sklypu prie mechaninių dirbtuvių ir pastatu atsakovas naudojosi iki 2014-06-11 pagal 2014-02-28 nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir už nuomą turi sumokėti sutarties 4.1 p. nustatytą nuomos mokestį. Teismas priteisė 3 282,26 Eur nuomos mokestį, susidariusį nuo 2014 m. sausio mėn. iki 2014-06-11. Dėl netesybų teismas pažymėjo, kad akivaizdu, jog sutartyje įtvirtintas šalių nelygybės principas, pagal kurį vienai iš šalių (nuomotojui) pažeidus sutartį, taikomos netesybos 0,2 proc. dydžio, o kitai šaliai – nuomininkui – jau 0,02 proc. Teismas išėjo iš ieškinio reikalavimų ribų ir sprendė, kad tiek vienai, tiek kitai šaliai pažeidus sutartį ir neperdavus nuomojamo turto ar laiku nesumokėjus nuompinigių, turi būti taikomos vienodo dydžio sankcijos – 0,2 proc. delspinigiai. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų nevykdė ir nuomos mokesčio kas mėnesį nesumokėjo, todėl ieškovo reikalavimas dėl netesybų pagrįstas, tačiau sprendė, kad sutartas delspinigių dydis nepagrįstai didelis, todėl mažino iki 0,02 proc. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta, jog dėl nuomos sutarties nevykdymo ieškovas būtų patyręs realių ir įrodymais pagrįstų nuostolių.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. 2, b. l. 1-5).
Motyvuose nurodė:
Teismas nepagrįstai konstatavo, kad 2014-02-28 sudaryta nuomos sutartis nėra atskira sutartis, o 2013-02-26 nuomos sutarties tęsinys. 2014-02-28 nuomos sutartį ruošė ieškovo atstovas – advokatas, todėl būdamas profesionalus teisininkas suprato, kad tai yra atskira sutartis, o ne prieš tai buvusios tęsinys. Atskira sutartis buvo pasirašyta po 2 dienų, kadangi turtas buvo grąžintas, tik raštu neįformintas (jį gražinti pasirašytinai nebuvo teisinio pagrindo). Tai, kad antroji sutartis nebuvo registruota VĮ Registrų centre, rodo, kad turtas pagal antrąja sutartį nebuvo perduotas.2014-02-28 nuomos sutarties 2.1 punkte įrašyta sąlyga iki 2014-03-01 perduoti nuomininkui žemės sklypą ir mechanines dirbtuves, todėl ši sąlyga rodo, kad ieškovas sutartimi siekė perduoti išnuomojamą turtą ir to siekė todėl, kad šis buvo jam grąžintas. Priešingu atveju kyla klausimas, kodėl profesionalus teisininkas – advokatas, ruošdamas sutartį įtrauktų tokią sąlygą.neaišku pagal ką teismas nustatė, kad 2014-06-11 antstolės A. L. atliktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole fotonuotraukose Nr. l, 2, 3, 4, 5, 7 prie ieškovui priklausančių ir atsakovui išnuomotų mechaninių dirbtuvių yra užfiksuotos transporto priemonės, susijusios su atsakovu. Tai paneigia liudytojai. Nuotraukose matyti, jog žalios spalvos automobilį MAN vairuoja ir iš teritorijos išvažiuoja pats UAB „Euroseka“ vadovas (duomenys neskelbtini), negalima teigti, kad turtu jis naudojosi taip, kaip numatyta nuomos sutartyje, kadangi su ginčo žemės sklypu ribojasi kitas apeliantės žemės sklypas. Kadangi šie du žemės sklypai buvo aptverti viena tvora, todėl ieškovui atrakinus vartus, V. K. išvarė vilkiką nuo savo žemės sklypo per ieškovės žemės sklypą.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepimu prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti bei priteisti iš apelianto ieškovo naudai teisinės pagalbos, susijusios su atsiliepimo į apeliacinį skundą ruošimu, išlaidas (t. 2, b. l. 11-15).
Motyvuose nurodė, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog 2014-02-28 žemės sklypo ir pastato nuomos sutartis buvo 2013-02-26 žemės sklypo ir pastato nuomos sutarties tęsinys, o ne atskira – nauja sutartis. Byloje nebuvo nustatyta, jog apeliantė grąžino išsinuomotą turtą Ieškovui po to, kai pasibaigė 2013-02-26 nuomos sutarties galiojimas. abiejų šalių tikslas buvo tas pats-tęsti nuomos santykius, kas ir buvo daroma. Atlikus tam tikrus sutarties koregavimus, susijusius su mokesčiu už paslaugas, buvo pasirašyta sutartis, kuria nuomos santykiai buvo tęsiami. Dėl šių priežasčių patalpos bei žemės sklypas ir nebuvo grąžinta ieškovui. Kad apeliantė naudojosi ieškovo turtu ir po 2014-02-28 sutarties pasirašymo, patvirtina ir kiti duomenys, tame tarpe 2014-06-11 antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei liudytojų parodymai. Ieškovo turtu – žemės sklypu bei pastatais apeliantas disponavo iki 2014-06-11, kadangi būtent tą dieną jis pats yra užfiksuotas vilkiku išvažiuojantis iš teritorijos, o jam padėjęs J. G. iki šio laiko į ieškovo sklypą įleisdavo bei išleisdavo atsakovo vilkikus. Teismas pagrįstai nesivadovavo Atsakovės vadovo V. K. paaiškinimais, jog vilkikas MAN, kuris tariamai priklausė kažkokiam nežinomam Afganistano piliečiui, buvo laikomas Atsakovei priklausančiame sklype ir tik radęs atrakintus kiemo vartus, tuo pasinaudojo bei išvairavo vilkiką iš anksčiau buvusio užrakinto kiemo, taip pat ir kitais pastarojo parodymais dėl ginčo esmės. Apeliantė klaidina teismą, nurodydama, kad ieškovo atstovas ruošė 2014-02-28 nuomos sutartį, šios aplinkybės ieškovo atstovas teisme nenurodė. Apeliantė piktnaudžiauti ieškovo pasitikėjimu ketino dar prieš pasirašant 2014-02-28 nuomos sutartį, žinodama, jog šioje sutartyje yra punktas, numatantis, jog Ieškovas jai privalo perduoti išsinuomotą daiktą priėmimo-perdavimo aktu, nors faktiškai žinojo aplinkybę, jog nuomojamas daiktais ieškovui sugrąžintas nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Nustatyta, kad ieškovas su apeliante (atsakove) 2013 m. vasario 26 d. sudarė Žemės sklypo ir pastato nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - sutartis), pagal kurią atsakovei iki 2014 m. vasario 26 d. išnuomojo 0,3242 ha žemės sklypą (u/n (duomenys neskelbtini)) bei mechanines dirbtuves (u/n (duomenys neskelbtini)), esančias (duomenys neskelbtini), Marijampolės sav. (toliau – turtas). Tą pačią dieną, turto priėmimo-perdavimo aktu, išnuomotas turtas buvo perduotas apeliantei. Pasibaigus nuomos sutarčiai, šalys 2014 m. vasario 28 d. pasirašė Žemės sklypo ir pastato nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – antroji sutartis), pagal kurią tokiomis pačiomis sąlygomis ieškovas išnuomojo atsakovei žemės sklypą ir pastatą nuo 2014 m. kovo 1 d. iki 2015 m. vasario 28 d. Duomenų, jog turtas būtų grąžintas ieškovui ir vėl perduotas atsakovei, nėra.
Bylos esmė – ar apeliantė faktiškai naudojosi išsinuomotu turtu.
Apeliantė teigia, kad jai, sudarius antrąją sutartį, turtas nebuvo perduotas, todėl ji neturi pareigos mokėti nuomos mokesčio.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais ir sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (CPK 185 str.) bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo šalių nurodytas aplinkybes, įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei išdėstė išsamius teismo sprendimo motyvus, su kuriais apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, jiems pritaria, todėl jų nekartoja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis Nr. 3K-3-252/2010).
Nepagrįstais laikytini apeliantės argumentai, jog ji, pasibaigus sutarčiai, grąžino išsinuomotą turtą. CK 6.535 straipsnio 4 dalyje (taip pat ir CK 6.499 str.) numatyta, kad pasibaigus pastato, statinio ar įrenginio nuomos sutarčiai, jis turi būti grąžintas nuomotojui pagal šio straipsnio nustatytas taisykles. Minėto straipsnio taisyklės numato, kad tiek turto perdavimas, tiek turto grąžinimas turi būti įforminamas perdavimo-priėmimo aktu pasirašytinai (CK 6.535 str. 1 d.). Kaip nustatyta, kad toks perdavimo-priėmimo aktas nebuvo surašytas, todėl laikytina, jog išsinuomotas turtas nebuvo grąžintas ieškovui. Apeliantė neįrodė turto grąžinimo fakto (CPK 178 str.). Priešingai, byloje esantys įrodymai (ieškovės paaiškinimai, liudytojų parodymai, antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas) ir nustatytos aplinkybės (sutarčiai pasibaigus, po 2 dienų sudaroma kita analogiška sutartis; apeliantės naudojimasis išsinuomotu turtu; nėra duomenų, kad apeliantas reikalautų perduoti išsinuomotą turtą ir pan.), leidžia spręsti, jog faktiškai, pasibaigus sutarčiai, nuomos santykiai tarp šalių nebuvo nutrūkę ir tęsėsi iki 2014 m. birželio 11 d. Pažymėtina, kad apeliantė savo skunde nurodo itin formalius, niekuo nepagrįstus argumentus (pvz.: antrąją sutartį ruošė ieškovės advokatas, antroji sutartis nebuvo įregistruota VĮ Registrų centre ir pan.), kurie neturi esminės reikšmės ginčo esmei, t. y. ar apeliantė naudojosi išsinuomotu turtu, ar ne.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti apeliacinio skundo, jame nurodytais motyvais, nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apeliantės ieškovui priteistinos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliaciniame procese – 150 Eur (CPK 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės UAB „Euroseka“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovui V. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.