Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. L. atstovui advokatui Mindaugui Repšui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. L., gimusiam (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 198 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. L., laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. 00 val. 00 min. iki 2018 m. balandžio 26 d. 00 val. 00 min., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. įmonės užsiimančios ūkine komercine veikla, numatyta Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 str. 10 d. 6 p., direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 7 ir 8 d., 37 str. 12 d. 1 p., 37 str. 12 d. 6 p., privalėdamas organizuoti kasdieninę įmonės veiklą ir atsakyti už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymą, nevykdė žemiau išvardintų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių reikalavimų:

1) neturėjo ir netvarkė registracijos žurnalų (toliau žurnalai) apie: a) Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir’sandorių registracijos žurnalą; b) vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalą; c) klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą; d) klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalą; 2) neparengė vidaus procedūras, kuriose būtų numatyta, kas ir kokias konkrečias funkcijas atlieka UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgyvendinant pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemones, taip pat nenustatė žurnalų pildymo ir administravimo tvarkos ir vidaus tvarkos, reglamentuojančią klientų vykdomų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą. 3) nenustatė atitinkamų vidaus kontrolės procedūrų, susijusių su deramu klientų ir naudos gavėjų tapatybės nustatymu ir tikrinimu, pranešimų ir infonnacijos pateikimu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau FNTT), 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 euių ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius neužtikrino, kad jo vadovaujamos įmonės darbuotojai būtų tinkamai pasirengę ir supažindinti su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonėmis, nurodytomis Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme ir kituose teisės aktuose; 4) nepaskyrė vadovaujančių (-io) darbuotojų (-o), kurie (-is) organizuotų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir palaikytų ryšius su FNTT, būtų atsakingi už įtartinų piniginių operacijų ar sandorių sustabdymą, taip pat darbuotojus, atsakingus už žurnalų tvarkymą ir informacijos pateikimą FNTT. Apie tokių darbuotojų paskyrimą raštu nepranešė FNTT.

Tuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. L. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d., 19 str. 1 d., 3 d.; 2) 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekyba brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10000 Eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 32 p., 33 p., 34 p., 36 p., 37 p.; ir šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 198 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens T. L. atstovas advokatas Mindaugas Repšas teismo posėdžio metu nurodė, kad T. L. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo visiškai pripažįsta, jis paaiškino, kad teisės aktus T. L. pažeidė ir žurnalų nepildė dėl įstatymų nežinojimo. Atliekamo patikrinimo metu su pareigūnais bendradarbiavo. Prašo skirti kuo švelnesnę nuobaudą, dėl to, kad kartu su K. L. administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kartu augina vieną nepilnametį vaiką ir laukiasi antro.

Klaipėdos teritorinė muitinė 2019-10-24 raštu Nr. (11.1)11D-12683 su priedais pateikė informaciją Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau - FNTT prie LR VRM) Klaipėdos apygardos valdybai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus sandorius. Šiame rašte nurodyta, kad pateikiama informacija apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ apskaitoje nustatytus prieštaringus dokumentus ir informacija dėl galimo dokumentų klastojimo, abejotinų sandorių, apgaulingo buhalterinės apskaitos vedimo bei kiti dokumentai (b. l. 5-115).

Klaipėdos teritorinė muitinė 2019-10-30 raštu Nr. (11.1)11D-12915 „Dėl perduotos informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytus sandorius patikslinimo“ patikslino, kad 2019-10-24 raštu perdavė atliekamo UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinio patikrinimo medžiagą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdytų atsiskaitymų grynaisiais pinigais su Kipro įmone „OLERTOM“ LTD už importuotas transporto priemones įvertinimo pagal Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatas (b. l. 116).

Iš FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. K. 2019-11-13 tarnybinio pranešimo Nr. 04/12-1-22-11908 ir FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos 2019-11-13 pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 04/12-1-22-11908 nustatyta, kad buvo nuspręsta atlikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimą ir nustatyti, ar buvo laikomasi Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų (b. l. 117, 118).

2019-11-13 raštu Nr. 25/12-1-22-18577 FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdyba pareikalavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti: suteiktų ir gautų paskolų patvirtinančius dokumentus; įsigytų ir parduotų automobilių pirkimo-pardavimo sutartis; pinigų gavimo faktą už parduotus automobilius patvirtinančius dokumentus; pranešimą FNTT prie LR VRM apie įtartinas pinigines operacijas ar sandorius; įsakymą ir pranešimą FNTT prie LR VRM dėl darbuotojų paskyrimo organizuoti pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir bendradarbiavimą su FNTT prie LR VRM; paskirtų darbuotojų, atsakingų už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą dalyvavusių specialiose tęstinėse mokymosi programose, kuriuose jie buvo mokomi atpažinti veiksmus, kurie gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu, ir jiems buvo nurodoma, kaip elgtis tokias atvejais pažymėjimus ar kitus dokumentus; Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 19 straipsnyje išvardintus registracijos žurnalus (b. l. 120-121).

Atsakydama į FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos raštą dėl informacijos pateikimo, FNTT prie LR VRM Pinigų plovimo prevencijos valdyba pateikė informaciją, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pranešusi apie paskirtus atsakingus asmenis, kurie organizuotų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų priemonių įgyvendinimą (b. l. 127).

Iš 2019-12-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus T. L. paaiškinimo nustatyta, kad jis nurodė, jog su Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo nuostatomis nebuvo susipažinęs ir nežinojo, kad jas turi vykdyti, buhalterinę apskaitą vykdanti įmonė jo apie tai taip pat neinformavo (b. l. 134).

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2019-12-05 patikrinimo akte Nr. 04/12-1-22-11908-A3 nurodyta, jog patikrinimų metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. L. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 str. 4 d., 7 d., 19 str. 1 d., 2 d., 3 d.; 2) 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekyba brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10000 Eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 32 p., 33 p., 34 p., 36 p., 37 p. (b. l. 135-136).

FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo M. K. 2019-12-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atlikto patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius T. L. pažeidė ir nevykdė: 1) Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 16 straipsnio 4 dalį, 7 dalį, 19 straipsnio 1 dalies, 2 dalį, 3 dalį; 2) 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymo Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekyba brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10000 Eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ 32 p., 33 p., 34 p., 36 p., 37 p., todėl A. A. atžvilgiu tikslinga pradėti administracinę teiseną pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Administracinio nusižengimo protokolas T. L. surašytas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 198 straipsnio 3 dalyje, numatančiame administracinę atsakomybę už kitų Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytų reikalavimų, išskyrus šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytuosius, įgyvendinimo tvarkos pažeidimą. Šis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams – nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių penkių šimtų eurų.

Šio administracinio nusižengimo sudėtis formali, todėl pažeidimui padaryti subjektui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus, – pažeisti Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme nustatytus reikalavimus, kurie nenumatyti ANK 198 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi šiuo atveju pažeidėjui atsakomybė kyla nepriklausomai nuo to, ar dispozicijoje įtvirtintų objektyviosios pusės požymių atlikimas buvo toks pavojingas, jog sukėlė pasekmes ir buvo padaryta žala, nes visuomenei pavojingas yra pats įstatyme numatytos tvarkos nesilaikymas (2018 m. balandžio 26 d. Klaipėdos apygardos nutartis byloje Nr. AN2-124-557/2018).

ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už pinigų plovimo prevencijos taisyklių pažeidimus. Įstatymo leidėjas yra numatęs tvarką, kaip turi būti užtikrinama pinigų plovimo prevencija. Taisyklės, kuriomis turi vadovautis UAB „Transporto importo“, vadovaujama T. L., numatytos Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – Įstatymas) bei 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakyme Nr. V-186 „Dėl asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekyba brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10000 Eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų, kuriais siekiama užkirsti kelią pinigų plovimui ir (ar) teroristų finansavimui, patvirtinimo“ (toliau – Nurodymai).

Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga finansų įstaigoms ir kitiems įpareigotiems subjektams tvarkyti šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; 3 dalyje numatyta, jog asmenys, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, privalo tvarkyti šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytų piniginių operacijų žurnalą.

Nurodymų 32 punkte numatyta, jog Asmuo privalo tvarkyti šiuos registracijos žurnalus: 32.1. Įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų pranešimų bei įtartinų piniginių operacijų ir sandorių registracijos žurnalą; 32.2. vienkartinių piniginių operacijų arba sandorių, kurių suma lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, registracijos žurnalą; 32.3. klientų, dėl kurių tapatybės duomenų teisingumo ar autentiškumo kyla abejonių, ar kyla įtarimų, kad yra, buvo ar bus vykdoma pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo veika, registracijos žurnalą; 32.4. klientų, su kuriais sandoriai ar dalykiniai santykiai buvo nutraukti Įstatymo 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis ar kitomis su pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos tvarkos pažeidimais susijusiomis aplinkybėmis, registracijos žurnalą. Duomenys į registracijos žurnalus įrašomi chronologine tvarka, nedelsiant, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo piniginės operacijos atlikimo ar sandorio sudarymo, Asmuo prioritetą teikia registracijos žurnalų duomenų saugojimui elektroninėje laikmenoje Nurodymų 33, 34 punktai). Be to, Asmuo privalo paskirti vadovaujančius darbuotojus, kurie organizuotų pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos priemonių įgyvendinimą ir palaikytų ryšius su Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba. Apie šių darbuotojų paskyrimą Asmuo privalo raštu pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai. Asmuo privalo užtikrinti, kad minėti darbuotojai turėtų galimybę gauti visą savo funkcijoms vykdyti reikalingą informaciją, įskaitant priėjimą prie informacijos, susijusios su kliento ir naudos gavėjo tapatybės nustatymu, kliento dalykinių santykių stebėsena, piniginėmis operacijomis ir sandoriais, ir kitos informacijos (Nurodymų 36 punktas). Asmuo privalo organizuoti specializuotus pinigų plovimo ir (ar) teroristų finansavimo prevencijos priemonių mokymus savo darbuotojams, ypač tiems, kurie tiesiogiai dirba su klientais ir jų sandoriais (Nurodymų 37 punktas).

Teismui pateiktų duomenų pakanka spręsti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovaujama T. L. turėjo vadovautis Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymu ir 2017-12-15 FNTT prie LR VRM direktoriaus įsakymu Nr. V-186 patvirtintų privalomų nurodymų. Kaip matyti iš T. L. paaiškinimo, jis veiklą vykdo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi yra nuo 2016 m. Įmonės veikla automobilių prekyba. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. UAB „(duomenys neskelbtini)“ grynaisiais pinigais Kipro įmonei „OLERTOM“ sumokėjo 221 174,23 Eur, tačiau apie atsiskaitymus grynaisiais pinigais įmonė nepranešė FNTT prie LR VRM, nes nežinojo, kad tą padaryti reikėjo.

Taigi, teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, pripažįsta, jog T. L. kaltė dėl ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo įrodyta visiškai. T. L. veiksmai administracinio nusižengimo protokole pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 198 straipsnio 3 dalį, nes jis nevykdė Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme bei Asmenims, kurie verčiasi ūkine komercine veikla, apimančia prekybą brangakmeniais, tauriaisiais metalais, kilnojamosiomis kultūros vertybėmis, antikvariniais daiktais ar kitu turtu, kurio vertė lygi arba viršija 10 000 eurų ar ją atitinkančią sumą užsienio valiuta, nesvarbu, ar sandoris atliekamas vienos, ar kelių susijusių operacijų metu, jeigu atsiskaitoma grynaisiais pinigais, skirtų nurodymų nustatytų reikalavimų.

Administracinio nusižengimo protokole T. L. suformuluotame kaltinime buvo nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas pažeidė Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį. Teismo manymu, Įstatymo 19 straipsnio 2 dalis inkriminuota nepagrįstai, nes ši teisės norma numato pareigas finansų įstaigoms. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra finansų įstaiga. Įstatymas išskiria skirtingus subjektus, kuriems taikomi įstatymo reikalavimai, tarp kurių yra Finansų įstaigos (Įstatymo 2 straipsnio 6 dalis) ir Kiti įpareigotieji subjektai (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalis). Iš įstatyme pateiktų sampratų apibrėžimo matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ priskiriama Kitiems įpareigotiesiems subjektams, todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ kyla tik tos pareigos, kurias įstatymas konkrečiai numato Kitiems įpareigotiesiems subjektams. Todėl nuoroda į Įstatymo 19 straipsnio 2 dalį iš kaltinimo šalintina.

T. L. skirtina administracinė nuobauda.

ANK 198 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas užtraukia juridinių asmenų vadovams baudą nuo 2000 Eur iki 3500 Eur.

T. L. padarė vieną administracinį nusižengimą finansų sistemai. Byloje nėra duomenų, jog T. L. anksčiau baustas administracine tvarka. Administracinėn atsakomybėn už nusižengimą finansų sistemai, teismo turimais duomenimis, traukiamas pirmą kartą. T. L. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. Jo atsakomybę lengvina tai, kad prisipažįsta padaręs nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai T. L. atžvilgiu bus pasiekti už šį pažeidimą jam paskyrus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą administracinę nuobaudą – minimalią baudą. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas teismo posėdžio metu prašė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, taikyti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui švelnesnę baudą.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda taikant ANK 34 straipsnio 5 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Prašymas taikyti švelnesnę nuobaudą grindžiamas tuo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo prisipažino ir galisi dėl pažeidimo, padėjo atlikti tyrimą, pažymėjo, jog įmonė nėra didelė, o žala nepadaryta, taip pat asmens šeimynine padėtimi, nurodant, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo augina mažametį vaiką ir laukiasi antro. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės nėra išskirtinės, sudarančios pagrindą švelninti asmens administracinę atsakomybę, todėl prašymas skirti mažesnę baudą atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

T. L. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 198 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 19108673500 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.