Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. O. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria A. O. skundas dėl Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 22 d. nutarimo panaikinimo netenkintas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos teritorinės muitinės Pažeidimų prevencijos skyriaus vyriausiasis inspektorius 2012 m. vasario 3 d. A. O. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, jog jis 2011 m. rugsėjo 6 d., automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą, kirsdamas valstybės sieną per kalendorinį mėnesį šeštą kartą, nepateikė muitinei priimtinų įrodymų ir nedeklaravo keleivio deklaracijoje raštu bei nedeklaravo žodžiu 96 litrų degalų (benzino), esančio automobilio degalų bake, todėl nebuvo galima priskaičiuoti mokėtinų mokesčių. Gabentų degalų kiekis viršijo šios transporto priemonės standartinio bako talpos parametrus. Šiais veiksmais A. O. pažeidė Muitines departamento generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymo Nr. 1B-392 6 punkto ir Tarybos reglamento (EP) Nr. 2913/92 1992 m. spalio 12 d. 199 straipsnio nuostatas. Šie jo veiksmai kvalifikuoti pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį.

2012 m. kovo 22 d. Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimu nustatyta, kad A. O. pažeidė prekių gabenimo tvarką, numatytą Muitinės departamento prie LR Finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 438 patvirtintų importuojamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių taisyklių 18 punkte, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-04-16 nutarimu Nr. 439 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių 10¹.1. punkte ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 209³ straipsnio 4 dalyje, už tai jam paskirta 150 Lt bauda su neteisėtai gabento 96 litrų kuro konfiskavimu.

Anot A. O. atstovės, 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324) 107 str. numato, jog degalus, esančius privačių motorinių transporto priemonių, įvažiuojančių į Bendrijos teritoriją, standartiniuose automobilių bakuose leidžiama įvežti be importo muitų. 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 968 LR Vyriausybės nutarimas „Dėl keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių patvirtinimo“, įgyvendindamas 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1186/2009, nustatantį Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009 L 324, p. 23), nustato (4 p.), jog nepažeidžiant Tarybos reglamente Nr. 1186/2009 nustatytų bendrųjų keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų sąlygų, keleivių ir kitų fizinių asmenų, atvykstančių iš trečiosios valstybės, gabenami daiktai (prekės) atleidžiami nuo muitų, jeigu: 4.6. įvežamas kuras, esantis motorinių transporto priemonių stacionariose gamintojo techninėje dokumentacijoje numatytose kuro talpyklose (įskaitant dujų balionus, sumontuotus transporto priemonėje kaip dujinės įrangos dalis), iš kurių šis kuras patenka tiesiogiai į stacionarias transporto priemonės kuro tiekimo sistemas.

Reglamento 109 str. suteikia valstybėms narėms teisę apriboti be muitų leidžiamų įvežti degalų kiekį, kai privati transporto priemonė priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims. T.y. Reglamentas numato galimybę šalims narėms reguliuoti be muitų įvežamo kuro kiekį.

Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo (toliau - Aprašas) 6 punkto nuostata numato, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimą ir nustatę, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamom prekėm ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius. T. y. šiuo atveju nurodytas Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus priimtas poįstatyminis teisės aktas, kurio tikslas turėtų būti detalizuoti LR Vyriausybės nutarimo, kuris savo ruožtu įgyvendina ES teisės aktus, taikymo tvarką, iš esmės modifikuoja nurodytą ES teisės normą. Nurodyto Aprašo normos nenumato jokių kiekybinių įvežamo kuro normų, dėl kurių išlygą numato Reglamentas, tačiau įveda kokybiškai naują normą, savo esme praktiškai preziumuojančią sieną kertančio asmens kaltumą ir numatančią pareigą mokėti muito mokesčius remiantis vien tuo faktu, kad pasienio zonoje gyvenantis asmuo daugiau nei nustatytą kartų skaičių kirto valstybinę sieną, absoliučiai neatsižvelgiant į tai, kokį kiekį kuro tokiu būdu neva įsivežė į šalį sieną kertantis asmuo. Toks teisinis reguliavimas, koks yra numatytas Apraše, yra iš esmės ydingas ir neatitinkantis Reglamento nuostatų, ir atstovės manymu, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo tokia teisės norma remtis. Nurodo, kad LR CPK 3 str. 4 d. numato, jog nagrinėdamas konkrečią bylą nustatęs, kad norminis teisės aktas ar jo dalis, kurio atitikties Konstitucijai ar įstatymams kontrolė nepriklauso Konstitucinio Teismo kompetencijai, gali prieštarauti įstatymui ar Vyriausybės norminiam teisės aktui, teismas, priimdamas sprendimą, neturi tokiu teisės aktu vadovautis. Mano, jog šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismas turi sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar atitinkamas norminis teisės aktas ar jo dalis atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą.

A. O. atstovės nuomone, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neturėjo remtis Aprašo nuostatomis, kaip prieštaraujančiomis Reglamento, LR Muitinės įstatymo, 2004 m. rugpjūčio 18 d. Nr. 968 LR Vyriausybės nutarimo „Dėl keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklių patvirtinimo“ nuostatoms, bei tokios normos pagrindu nustatyti A. O. administracinę atsakomybę. Teismas nutartyje pasisako, kad „ATPK 35 str. 1 d. numatyta, kad administracinė nuobaudą už pažeidimą, numatytą LR ATPK 209³ str., gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip 1 metai. Iš 2012-01-26 prekių sulaikymo protokolo matyti, kad 2012-01-26 atlikus papildomą tyrimą buvo nustatytas kuro kiekis ir jo vertė laikytina, jog pažeidimas nustatytas būtent tą dieną ir nuobaudos skyrimo terminas pažeistas nebuvo“. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada A. O. atstovė nesutinka, kadangi muitinė kaltino A. O., kad jis važiavo 6 kartą ir tam šeštam kartui nesvarbus kiekis. A. O. gynė savo poziciją tuo, kad LR FM generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 įsakymas Nr. 1B-392 neatitinka Europos reglamento nuostatoms, kuris reglamentuoja kuro kiekio vežimą, o ne kartus. Jeigu teismas pripažįsta, kad nereikia taikyti Reglamento, o reikia taikyti LR FM generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 įsakymą Nr. 1B-392, tai faktas, kad pareiškėjas kirto sieną 6 kartą buvo nustatytas 2011 m. rugsėjo 6 d. ir todėl administracinė nuobauda 2012 m. kovo 22 d. yra paskirta jam praleidus įstatymu nustatytą terminą. Atstovės tvirtinimu, nutartyje dėl administracinės nuobaudos taikymo nei žodžio nėra paminėta apie kuro vertę bei mokesčius, o eina kalba tik apie litrų konfiskavimą, dėl to paaiškindamas, jog kuro litrų nustatymas turėjo įtakos kvalifikuoti administracinį pažeidimą neturi loginio ryšio. Be to, A. O. atstovės teigimu, teismas pažeidžia nekaltumo prezumpciją, o būtent, kad žmogus nėra kaltas, kol neįsiteisėjo teismo nuosprendis. Teismo aprašomojoje dalyje neteisėtai yra padaryta išvada, jog A. O. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 str. 1 d. dėl galimai melagingos gyvenamosios vietos deklaravimo Neringoje, ir tokiu būdu išvengimo prievolės mokėti už AB „Smiltynės keltai“ paslaugas ir rinkliavą, įvažiuojant į Kuršių Nerijos nacionalinio parko teritoriją. Todėl mano, jog nutartis neteisėta ir nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai, nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, laikydamasis ATPK 257 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino A. O. kaltę, padarius ATPK 209³ str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliaciniu skundu A. O. atstovė ginčija Klaipėdos teritorinės muitinės 2012 m. kovo 22 d. nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą pagal ATPK 209³ str. 4 d., mano, jog administracinė nuobauda negalėjo būti paskirta, kadangi nėra vienos iš būtinų sąlygų administracinei atsakomybei atsirasti – A. O. kaltės (tyčios ar neatsargumo). Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog A. O. muitinės pareigūnų nebuvo įspėtas, kad jeigu valstybinę sieną kirs kelintą kartą, įvažiuojant atgal į Lietuvos Respubliką jam bus priskaičiuoti muito mokesčiai ne tik dėl prekių, bet ir dėl kuro, esančio automobilio bake, be to muitinės pareigūnai nepateikė jam užpildyti deklaracijos dėl bake esančio kuro kiekio išvykstant, kad išvengti galimo nepagrįsto muitų mokesčio priskaičiavimo dėl kuro, kurio jis įsigijo ne už Lietuvos Respublikos ribų. Pareiškėjo atstovės nuomone, eiliniai piliečiai negali žinoti visų muitinės veiklą bei muitinį apmokestinimą reglamentuojančių teisės aktų, todėl A. O. turėjo būti apie tai informuotas.

Apygardos teismas išanalizavęs bylos medžiagą nesutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Kaltė – tai asmens, padariusio pažeidimą, vidinis (psichinis) santykis su objektyviaisiais pažeidimo sudėties požymiais. ATPK yra įtvirtintos dvi kaltės formos – tyčia ir neatsargumas (ATPK 10-11 str.). Remiantis ATPK 11 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas A. O. turėjo ir galėjo numatyti, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, tačiau anksčiau minėtų teisės aktų reikalavimų nesilaikė. Tai įvertinus, konstatuotina, jog asmens kaltė padarius jam inkriminuotą pažeidimą, yra įrodyta. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog A. O. ne kartą buvo traukiamas administracinėn atsakomybėn už muitinės taisyklių pažeidimus, dažnai vyksta už Lietuvos Respublikos ribų, todėl manytina, jog yra supažindintas su prekių, kurių gabenimui nustatyti apribojimai, draudimai, gabenimo normomis ir tvarka. Be to, apeliacinio skundo argumentas, jog eiliniai piliečiai negali žinoti visų muitinės veiklą bei muitinį apmokestinimą reglamentuojančių teisės aktų, nėra aplinkybė šalinanti administracinę atsakomybę pagal ATPK 209³ straipsnio 4 dalį, kadangi sutinkamai su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio 3 dalimi, įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės.

Nors skunde teigiama, jog A. O. muitinės pareigūnų nebuvo įspėtas, kad jeigu valstybinę sieną kirs kelintą kartą, įvažiuojant atgal į Lietuvos Respubliką jam bus priskaičiuoti muito mokesčiai ne tik dėl prekių, bet ir dėl kuro, esančio automobilio bake, tačiau pažymėtina, jog jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas kiekvieną asmenį kertantį valstybės sieną įspėti dėl būsimų mokesčių.

Apeliaciniame skunde taip pat keliamas poįstatyminių teisės aktų, kurių pažeidimo pagrindu A. O. paskirta administracinė nuobauda, teisėtumo ir galimumo taikyti, klausimas. Pasak A. O. atstovės, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčių ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos prieštarauja 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą nuostatoms bei su jo taikymu susijusiems Lietuvos Respublikos muitinės įstatymui bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 968 patvirtintoms Keleivių ir kitų fizinių asmenų įvežamų daiktų (prekių) atleidimo nuo muitų taisyklėms. Todėl mano, kad šių normų pagrindu pirmosios instancijos teismas negalėjo taikyti A. O. administracinės atsakomybės. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

Visų pirma pažymėtina, jog Muitinės departamento prie LR FM generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 6 punkto nuostata numato, jog muitinės pareigūnas, atlikdamas įvežamų prekių ir (arba) privačios motorinės transporto priemonės tikrinimą ir nustatę, kad keleivis per kalendorinį mėnesį į Lietuvos Respubliką atvyksta 6 ir daugiau kartų, jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, apskaičiuoja muitus ir mokesčius.

Tuo tarpu 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324), 109 str. suteikia valstybėms narėms teisę apriboti be muitų leidžiamų įvežti degalų kiekį, kai privati transporto priemonė priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims.

Taigi, kaip matyti iš paminėtųjų reglamentavimų, akivaizdu, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustatydama atvykimų į Lietuvos Respublikos kartų skaičių, kai jo įvežamoms prekėms ir (arba) kurui, esančiam privačios motorinės transporto priemonės degalų bake, neapskaičiuojami muitai ir mokesčiai, atitinkami nustatė apribojimą leidžiamų įvežti degalų kiekiui, kai privati transporto priemonė priklauso pasienio zonoje gyvenantiems asmenims.

Bylos duomenys patvirtina, jog A. O. 2011 m. rugsėjo 6 d. lengvuoju automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vykdamas iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką per Klaipėdos teritorinės muitinės Nidos postą, kirsdamas valstybės sieną per kalendorinį mėnesį 6 kartą, nepateikė muitinei priimtinų įrodymų ir nedeklaravo keleivio deklaracijoje raštu bei nedeklaravo žodžiu 96 l degalų, esančių automobilio bake, todėl nebuvo galima priskaičiuoti mokėtinų mokesčių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė rašytinius įrodymus, jog A. O. yra pasienio zonos gyventojas, kadangi yra deklaravęs gyvenamąją vietą Nidoje, todėl visiškai pagrįstai buvo pripažinta, jog jam nėra taikytina privačiose motorinėse transporto priemonėse įvežamam kurui numatyta muitų ir mokesčių lengvata, o už gabenamą kurą A. O. pagrįstai turi būti skaičiuojami mokesčiai, atkreiptinas dėmesys, jog papildomo tyrimo metu buvo nustatytas automobilio kuro bake esantis kuro kiekis ir jo vertė.

Apygardos teismo nuomone, nėra teisinio pagrindo kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2011-07-12 įsakymu Nr. 1B-392 patvirtintų Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimu Nr. 439, 5 punkto nuostatų taikymo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatos neprieštarauja 2009-11-16 Tarybos reglamento EB 1186/2009, nustatančio bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą (OL 2009L324), nuostatoms bei su jo taikymu susijusiems Lietuvos Respublikos įstatymams bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, jog A. O. valstybės sieną per 2011 m. rugsėjo mėnesį kirto 6 - tą kartą, todėl jam pagrįstai pagal minėtas Aprašo 6 punkto nuostatas turėjo būti apskaičiuoti privalomi sumokėti mokesčiai už automobilio bake buvusį kurą. Nesumokėjus šių mokesčių laikytina, jog A. O. importavo kurą, pažeisdamas nustatytą tvarką.

Taip pat kaip nepagrįsti atmestini apeliacinio skundo teiginiai, jog administracinė nuobauda yra paskirta praleidus įstatymu nustatytą terminą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog iš 2012-01-26 prekių sulaikymo protokolo matyti, kad 2012-01-26 atlikus papildomą tyrimą buvo nustatytas kuro kiekis ir jo vertė, todėl laikytina, jog pažeidimas nustatytas būtent tą dieną ir nuobaudos skyrimo terminas praleistas nebuvo.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog skundžiamos nutarties naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. O. atstovės advokatės Svietlanos Baracevičienės apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.