Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), prašymą dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, -

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-01-27 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-282-526/2015 V. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau — ATPK) 127 str. 3 d. paskirta administracinė nuobauda – areštas 15 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.

2017-02-14 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas naujas V. G. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo, kuriame asmuo nurodo, kad 2016 m. rugsėjo mėn. baigė santechnikų kursus, bet pagal naujai įgytą amatą įsidarbinti nėra jokių galimybių, nes jo niekas nepriima į darbą be vairuotojo pažymėjimo. Prašyme pareiškėjas nurodo, jog paskirtos nuobaudos tikslai jau yra visiškai pasiekti, todėl jei atgautų vairuotojo pažymėjimą, galėtų dirbti tai, ką sugeba ir nebūtų našta visuomenei.

Prašymas netenkinamas.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog spręsdami teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo klausimą teismai tiria ne tik tai, ar egzistuoja paminėtos formalios sąlygos, bet vertina visumą byloje nustatytų aplinkybių ir tuo remdamiesi sprendžia, ar yra pagrindas konstatuoti, kad buvo pasiekti paskirtos nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Bylos medžiaga patvirtina, kad V. G. yra suėję daugiau kaip pusė paskirto administracinės nuobaudos – specialios teisės atėmimo - termino. V. G. teismui yra pateikęs duomenis apie tai, kad nutarimu paskirtą nuobaudą yra atlikęs (b.l. 44, 60), išrašą iš administracinių teisės pažeidimų registro, patvirtinantį tai, kad po administracinės nuobaudos skyrimo daugiau teisės pažeidimų nepadarė (b.l. 61-64), vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą (b.l. 45,57), sveikatos žinių atestavimo pažymėjimą, patvirtinantį, kad V. G. išklausė 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą (b.l. 46, 57), papildomo vairuotojo mokymo baigimo pažymą (b.l. 42, 59), trišalę praktinio mokymo sutartį (b.l. 41). Vis dėlto, šios aplinkybės nėra išimtinės, pagrindžiančios ATPK 329 straipsnio nuostatų taikymą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. G. padarė itin šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę neblaivus, kai nustatytas 3,00 promilių girtumo laipsnis (po paklaidos 2,85 promilės), ir važiuodamas atbuline eiga atsitrenkė į stovintį automobilį, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis, tokiais savo veiksmais keldamas pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Negalima neįvertinti ir to, kad pažeidėjui nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, o tai leidžia teismui daryti išvadą, kad V. G. ypatingai neatsakingai pasielgė ir būdamas tokios būsenos sėdo už automobilio vairo.

Teismas pažymi, kad prieš darydamas teisės pažeidimą V. G. privalėjo numatyti ir įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam, todėl turi prisiimti ir neigiamus tokio veikimo padarinius. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, jos saugumą, siekdamas prevencinėmis priemonėmis užtikrinti saugų eismą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su asmeniniu komfortu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, jog pažeidėjo dirbamas darbas, kuriam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, nelaikytinas išskirtine aplinkybe, sudarančia pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnį. Pakartotinai teikdamas prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, V. G. jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas švelninti specialiosios teisės atėmimo terminą, nenurodė.

V. G. anksčiau ne kartą baustas administracine tvarka, anksčiau jo padaryti pažeidimai susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, be to, jis buvo baustas ir už vairavimą esant neblaiviam (b. l. 47), ir nors ši teismo paskirta nuobauda išnykusi, tačiau charakterizuoja asmenį, kaip linkusį pažeisti teisės normas. Be to, V. G. iš ankstesnių baustumų išvadų nepadarė, 2015 m. sausio 2 d. itin šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus padarė administracinį teisės pažeidimą ir tik atsitiktinumo dėka buvo išvengta itin skaudžių pasekmių. V. G. nurodyta aplinkybė, kad neturint teisės vairuoti transporto priemones, nėra jokių galimybių įsidarbinti pagal naujai įgytą amatą, nėra pakankamas pagrindas taikyti įstatymų išimtis ir sutrumpinti jam skirtą specialiosios teisės atėmimo terminą bei grąžinti teisę vairuoti transporto priemones.

V. G. pageidavimo sutrumpinti paskirtos administracinės nuobaudos terminą, paremto deklaratyviais teiginiais, jog paskirtos nuobaudos tikslai jau pasiekti, taip pat argumentais, jog atgavęs vairuotojo pažymėjimą, galėtų dirbti tai, ką sugeba, tenkinimas neatitiktų šiai administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, jog V. G. sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai, todėl jo prašymas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ATPK 302¹⁵ straipsniu, 329 straipsniu, -

nutaria:

V. G. prašymo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-27 nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo – termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.