Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2015-01-29 · Civilinė byla Nr. 2-114-341/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-01-29
Bylos Nr.
2-114-341/2015
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-03100-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Marius Rapolas Žukas, Marius Rapolas
Ieškovas
J. C.
Atsakovas
M. G.
Kategorijos
  • 74.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-114-341/2015Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03100-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 74.2.4.; 78.2.1.; 99.5.; 99.7.; 113.1.; 114.9.1.; 114.9.3.1.; 116.4.; 125.1.
VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 29 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Marius rapolas Žukas,Sekretoriaujant A. Buinovskienei,

dalyvaujant ieškovei J. C., jos atstovui advokatui A.Merkiui, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Čuchonskai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. C. ieškinį atsakovui M. G., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriui, dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, jo gyvenamosios vietos nustatymui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo jo gyvenamosios vietos nustatymo ir prašė: Priteisti nuo 2014 m. balandžio 1 d. iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 500 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis, iki jis sulauks pilnametystės. Nustatyti, kad nepilnamečio D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta yra kartu su motina J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) Ieškiniu ieškovė nurodė, kad santuokos su atsakovu nebuvo sudarę. Tačiau gyvenant kartu 2007 m. gegužės 31 d. jiems gimė sūnus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) Kartu su atsakovu nebegyvena nuo 2014 m. balandžio mėnesio. Pradėjus gyventi skyrium atsakovas jokio išlaikymo vaikui nebeteikia. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.192 straipsnio 1 dalį atsakovas neabejotinai turi pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai ar vienas iš jų nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymą priteisia teismas (CK 3.194 straipsnio 1 dalis). Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Teisė į išlaikymą atsiranda nuo vaiko gimimo. Tuo atveju, jeigu tėvas (motina) vykdęs išlaikymo pareigą ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos A. T. semito 2005 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 54 patvirtintos Lietuvos Respublikos teismų praktikos taikant įstatymus, reglamentuojančius tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus, apibendrinimo apžvalgos (toliau - apžvalga) 10 skirsnis). Atsakovas pareigos išlaikyti savo nepilnametį vaiką, kaip ir minėta, faktiškai nebevykdo nuo 2014 m. balandžio mėn., taigi išlaikymas priteistinas nuo 2014 m. balandžio 1 d. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalies nuostatas išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikas sveikas, kokių nors specialių poreikių neturi. Minėtos apžvalgos 5 skirsnyje konstatuota, kad „priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti pripažintinas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas." Tokia išvada padaryta atsižvelgiant ir į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesne už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Tokiu būdu, teismų praktikoje faktiškai pripažįstama, kad tokio išlaikymo dydžio nebūtina ir nebereikia pagrįsti išskirtiniais vaiko poreikiais ir/ar papildomais įrodymais. Šiuo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau - MMA) yra 1000 Lt. Atsižvelgdama į tai, kad pareigą išlaikyti vaikus turi abu tėvai, pageija, kad iš atsakovo sūnui būtų priteistas 500 Lt dydžio išlaikymas, mokamas kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki jis sulauks pilnametystės. Per vienerius metus tai būtų 6 tūkst. Lt (500 x 12). Ši suma faktiškai ir laikytina ieškinio suma (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovė šiuo metu nedirba, dar augina mažą 2012 m. gegužės 28 d. gimusią dukrą G. N. ir gauna tik 540 Lt dydžio vaikams skirtą socialinę pašalpą. Iki dukrai sueis treji metai, darbo biržoje ieškovės neregistruoja. Jokio nekilnojamojo turto, transporto priemonių neturi. Su vaikais gyvena pas savo tėvus. Atsakovo išlaikymas sūnui yra labai reikalingas. Duomenų apie atsakovo pajamas neturi. Pageidautų, kad sūnaus D. G. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove. Sūnus iš esmės dar labai mažas, nuo pat gimimo gyvena su ieškove, juos sieja glaudus emocinis ryšys, todėl jo gyvenamosios vietos nustatymas kartu ieškove visiškai atitiktų vaiko interesams. Nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014 m. liepos 2 d. sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (1.7.) S-2293 yra atleista.

Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, atsiliepimo teismui nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais pagrindais. Ieškovė nurodė, kad šiuo metu gyvena su vaikais, tame tarpe ir ginčo vaiku, jos motinos bute Vilniaus rajone, Pagiriuose. Ginčo vaikas lanko mokyklą, šokių būrelį. Atsakovas ginčo vaiko materialiai neremia nuo 2014m. balandžio 01d., kada ieškovė su ginčo vaiku išėjo gyventi pas savo tėvus į Vilniaus rajoną iš atsakovo gyvenamosios vietos pas jo tėvus Trakų rajone. Atsakovas su ginčo vaiku nuo jų išsikraustymo ryšio nepalaiko, materialiai neremia. Vieną kartą buvo atvažiavęs pas ginčo vaiką per šį laikotarpį, davė 20 Lt. Ieškovė niekur nedirba, augina kitą mažametį vaiką.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas nurodė, kad išvadą ieškinio reikalavimą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi ginčo nepilnametį sūnų D. G., a. k. . (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-31 (b. l. 4). Ieškovė taip pat turi kitą vaiką- dukrą G. N., gim. 2012-05-28 (b.l. 5).

Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tačiau šis principas reiškia, kad esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiuose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 1 – 2 d.). Įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

CK 3.192 straipsnis reglamentuoja tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, turi nustatyti šiuos teisiškai reikšmingus faktus: konkretaus vaiko poreikius ir abiejų tėvų turtinę padėtį. Lietuvoje ratifikuota J. T. Vaiko teisių konvencija (konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalis numato, jog išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tai reiškia, kad išlaikymo dydis visais atvejais yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą, kitaip teikiamas mažesnio dydžio išlaikymas neatitiktų išlaikymo paskirties. Todėl jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2006).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su ginčo vaiku gyvena ieškovės motinai priklausančiame bute Vilniaus r. sav. Kaip jau buvo paminėta, teismas turi įvertinti vaiko (vaikų) poreikius, t.y. bylos nagrinėjimo metu egzistuojančius realius poreikius, o ne apskritai galinčius padidėti poreikius ateityje. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į pasikeitusius vaiko poreikius, į vieno iš tėvų turtinę padėtį, priteisto išlaikymo dydžio ar/ir formos pakeitimas galimas CK 3.201 straipsnio pagrindu. Ieškovė remiasi Lietuvos A. T. formuojama praktika, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (nuo 2013-01-01 iki 2014-10-01- 1000 Lt, nuo 2014-10-01- 300Eur) ir kurio įrodinėti nereikia. Iš pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė nedirba, augina kitą vaiką iki trejų metų, registruotino turto neturi, gyvena iš socialinės pašalpos už vaikus (b. l. 6-9, 38-40). Atsakovas byloje esančiais duomenimis (b.l. 8-9, 35-37) niekur nedirba, registruotino turto neturi.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Atsižvelgiant į išdėstytą ir į Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadą, pačios ieškovės reikalaujamą 500 Lt kas mėnesį pinigų sumą ginčo vaikui, išlaikymas vaikui periodinėmis išmokomis po 500 Lt(atitinka 144,81 Eur) per mėnesį iki vaiko pilnametystės šiuo atveju būtų pagrįstas ir atitinkantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.198 str., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.), o pasikeitus ginčo vaiko poreikiams ar šalių turtinei padėčiai, išlaikymo suma gali būti peržiūrima (CK 3.201 str.). Ieškovė išlaikymą gali naudoti išimtinai tik ginčo vaiko interesams (CK 3.203 str.). Priteistas išlaikymas uzufrukto teise pavestinas valdyti ir tvarkyti ieškovei (CK 3.185 str., 3.190 str.).

LR CK 3.200 str. numatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Atsižvelgiant į ieškovės nurodytas faktines aplinkybes iš kurių matyti, kad atsakovas išlaikymo neteikia ginčo vaikui nuo 2014-04-01 iki šiol, pats atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikęs, ieškinyje ieškovės nurodytų faktinių įrodymų nepaneigęs kitais įrodymais, ieškovė ieškiniu ir teismo posėdyje prašo priteisti išlaikymą ginčo vaikui nuo 2014-04-01d. po 500 Lt kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki ginčo vaiko pilnametystės, ieškinį ieškovė pateikusi teismui 2014-09-18 (b.l. 2-3), Išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-09-17 imtinai, skaičiuojant po 500 Lt per mėnesį sudaro 2783 Lt, be to ieškovė teismo posėdyje nurodė, kad atsakovas ginčo vaikui per ginčo laikotarpį davė 20 Lt, todėl išlaikymo įsiskolinimo suma sudaro 2763 Lt(atitinka 800,22 Eur). Nurodyta suma priteistina iš atsakovo.

Remiantis aukščiau nurodytais ir aptartais įrodymais, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas ilgą laiką nebegyvena kartu su ginčo vaiku, ginčo vaikas nuolat gyvena su ieškove - jų motina, pastarosios gyvenamojoje vietoje Vilniaus rajone, šioje vietovėje ginčo vaikas lanko mokyklą, ieškovė juo rūpinasi, atsižvelgiant į ginčo vaiko, kaip mažamečio, amžių, emocinį ryšį su motina, ginčo vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove jos gyvenamojoje vietoje (CK 3.174 str.).

Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio mokėjimo buvo atleista, iš atsakovo valstybės naudai, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, priteistina 407,89 Lt(atitinka 118,13 Eur) žyminio mokesčio, 7,44 Lt(atitinka 2,15 Eur) pašto išlaidų, už antrinės teisinės pagalbos išlaidas 332,90 Eur - viso 453,18 EUR (CPK 79, 88, 93, 96, 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR CPK 88,93,96,98,177 str., 185 str., 259-269 str., 270 str.,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), po 144,81 Eur(vieną šimtą keturiasdešimt keturis Eur ir 81 Euro centą) kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo 2014-09-18 iki D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pilnametystės. Šią išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio sūnaus D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę J. C., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 800,22 Eur ( aštuonis šimtus EUR ir 22 Euro centus) išlaikymo jo nepilnamečiam sūnui D. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. 2007-05-31, įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2014-04-01 iki 2014-09-17 imtinai.

Priteisti iš atsakovo M. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 453,18 EUR bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, iš jų:

120,28 Eur (vieną šimtą dvidešimt Eur ir 28 Euro centus)- (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660);332,90 Eur (tris šimtus trisdešimt du Eur 90 Euro centų)- (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo bankas Swedbank, a. s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis- įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą);

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Rapolas Žukas