Šiaulių apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., gim. (duomenys neskelbtini) Akmenės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, UAB „Centrum Dina“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 307 str. 2 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G. manoma 2008 m. balandžio mėnesį, tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą įtraukti R. P. į prostituciją ir pelnytis iš prostitucijos, jo išnuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo R. P. atžvilgiu fizinę prievartą – parvertė ant lovos ir du kartus ranka sudavė per veidą, tokiais savo veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai R. P. fizinį skausmą, bei panaudojo psichinę prievartą – pagrasino viešai paskelbti ją kompromituojančią informaciją ir tokiu būdu privertė nukentėjusiąją R. P. sutikti teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį piniginio atlygio perduoti jam. Po ko, 2008 metais balandžio – liepos mėnesiais, R. G. reikalavimu, R. P. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), priiminėjo mobiliojo ryšio telefonu užsakymus ir vertėsi prostitucija – teikė lytines paslaugas vyrams už piniginį atlygį, o R. G. vykdė šios neteisėtos veiklos kontrolę, baudė fiziškai už nepaklusnumą, skirstė pelną, gautą iš prostitucijos bei dalį pelno pasilikdavo sau. Tokiu būdu R. G., panaudodamas fizinę ir psichinę prievartą, įtraukė R. P. į prostituciją bei organizavo ir vadovavo prostitucijai Šiaulių mieste ir gavo iš R. P. prostitucijos nenustatytą sumą pajamų.

Be to, jis manoma 2008 m. lapkričio 3 d., tiksliai nenustatytu laiku, turėdamas tikslą apgaule įtraukti L. F. į prostituciją ir pelnytis iš jos prostitucijos, susipažino su nukentėjusiąja L. F. ir pasiūlė jai dirbti masažiste R. G. išsinuomotame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), L. F. sutikus su R. G. pasiūlymu ir nuvykus į R. G. išsinuomotą butą, R. G. panaudojo L. F. atžvilgiu psichinę prievartą – grasino susidoroti fiziškai su L. F. ar jos vaiku bei artimaisiais ir tokiu būdu privertė nukentėjusiąją L. F. sutikti teikti seksualines paslaugas už piniginį atlygį bei dalį piniginio atlygio perduoti jam. Po ko, 2008 m. lapkričio 3-13 d., R. G. reikalavimu L. F. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefonu priiminėjo užsakymus ir vertėsi prostitucija – teikė lytines paslaugas vyrams už piniginį atlygį, o R. G. vykdė šios neteisėtos veiklos kontrolę, skirstė pelną, gautą iš prostitucijos bei dalį pelno pasilikdavo sau. Tokiu būdu R. G. apgaule ir panaudodamas psichinę prievartą įtraukė L. F. į prostituciją bei organizavo ir vadovavo prostitucijai Šiaulių mieste ir gavo iš L. F. prostitucijos nenustatytą sumą pajamų.

Kaltinamasis R. G. ir gynėjai advokatai Arūnas Koskus ir Valdas Falkauskas mano, kad kaltinamasis aktas byloje surašytas, iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą dėl šių motyvų: Prokurorė V. B. savo 2011-06-16 d. ir 2011-08-11 dienos nutarimais, atsisakydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo R. P. atžvilgiu dėl siekimo išvengti turtinės prievolės pagal paskolos sutartį, faktiškai konstatavo, kad duomenys, kurie tiriami teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys yra tarpusavyje neatsiejamai susiję, todėl neištyrus šių duomenų atliekamame ikiteisminiame tyrime, bylos teisme nagrinėti negalima, nes kaltinamajame akte turi būti užfiksuotos visi duomenys apie paskolos sudarymo aplinkybes, kadangi šios paskolos sudarymas galimai turėjo įtakos R. P. galimam įtraukimui į galimą prostituciją. Šią išvadą darome štai dėl ko: Prokurorė savo 2011-08-11 d. nutarime konstatuoja : "(...) Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra užfiksuoti duomenys dėl kokių priežasčių R. P., nors ir negavusi paskolos sutartyje nurodytų pinigų, pripažino skolą ir sutiko ją atidirbti (...) ". Tos priežastys, užfiksuotos šiuo metu atliekamame ikiteisminiame tyrime yra R. P. 2009-02-02 d. liudytojo apklausos protokole užfiksuoti parodymai, kad "(...) Todėl aš tuos pinigus būtinai turėsiu atidirbti (...)"; 2009-10-30 dienos prašyme ( b.l. 20) Šiaulių apygardos vyriausiajam prokurorui R. P. paaiškinimai, kad: "(...) 2009-06-26 d. prašymu kreipiausi į Jus, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo, neatsiejamai susijusio su R. G. įvykdyta nusikalstama veika pagal LR BK 307 str. 2 d. ir 308 str. 2 d. Kaip jau nurodžiau, R. s G. sukčiavimo būdu įtraukė mane į prostituciją ir siekė ne tik pasipelnyti iš šios nelegalios veiklos, bet ir neteisėtu būdu sukčiaudamas privertė mane pasirašyti paskolos sutartį, pagal kurią aš neva gavau pinigus 47.000 Lt. (...) R. G. vertė mane užsiimti prostitucija teigdamas, kad turiu mokėti procentus R. ( S.) už paskolintus pinigus. Praėjus kuriam laikui jis pareiškė, kad (...) aš turiu jam atiduoti 70 procentų visų uždirbtų pinigų, kuriuos jis panaudos procentams už paskolą grąžinti (...) ". Be to 2010-05-13 dienos akistatos metu tarp "nukentėjusiosios" R. P. ir R. S. R. P., atsakydama į advokato klausimą, nurodė, kad visi pinigai gauti už (neva tai (aut. pastaba)) suteiktas seksualines paslaugas buvo perduodami R. G. paskolos grąžinimui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad "(...) R. G. vykdė šios neteisėtos veiklos kontrolę, baudė fiziškai už nepaklusnumą skirstė pelną gautą iš prostitucijos bei dalį pelno pasilikdavo sau (...)". Visa tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamajame akte nėra nurodytas nusikalstamos veikos būdas - apgaulė, nors dėl to R. P. kreipėsi į prokurorą. Byloje nėra jokio procesinio sprendimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl R. P. įtraukimo apgaule į prostituciją. Kaltinamajame akte nėra nurodytos kitos svarbios aplinkybės, liečiančios paskolos sutarties sudarymą, neva kaip įrankį, įtraukiant R. P. į prostituciją. Šios aplinkybės turi būti išnagrinėtos, sujungiant abi baudžiamąsias bylas ir atliekant procesinius veiksmus, bei aprašytos kaltinamajame akte arba priimant procesinį sprendimą nutraukti ikiteisminį tyrimą. Šių pažeidimų ištaisymas teisme negalimas, kadangi visi įrodymai, liečiantys faktines paskolos sudarymo bei pelno, gauto iš tariamos prostitucijos, paskirstymo, mokant 70 procentų gautų pinigų paskolai grąžinti aplinkybes, yra baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo; Kaltinamajame akte R. G. yra inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 dalyje, nors pagal BK 140 str. 3 dalį už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas ir šiame straipsnyje numatyta veika pagal BPK 407 str. gali būti tiriama tik privataus kaltinimo tvarka. Todėl ir dėl šios priežasties byla grąžintina prokurorui.

Motyvuojamoji dalis

Byla grąžintina prokurorui.

Prokurorė nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka LR BPK reikalavimus ir pagrindo grąžinti bylą prokuratūrai nėra.

Gynėja advokatė E. P. ir jos ginama nukentėjusioji prašo teismo bylą grąžinti prokuratūrai, nes jų nuomone yra pagrindas ją grąžinti prokuratūrai, išplečiant kaltinimą, tyrimui papildyti.

Gynėja advokatė J. Bieliauskienė ir jos ginama nukentėjusioji palieka spręsti teismui.

Lietuvos Respublikos BPK 234 str. 2 d. nustatyta, jog byla perduodama prokurorui, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Duomenys, kurie tiriami teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys yra tarpusavyje neatsiejamai susiję. Baudžiamojoje byloje ir ikiteisminiame tyrime figūruoja paskolos sudarymas, kuris galimai galėjo turėti įtakos R. P. įtraukimui į prostituciją. Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sukčiavimo ir sprendimas šioje byloje gali įtakoti nusikalstamos veikos kvalifikaciją byloje, kuri nagrinėjama teisme. Nagrinėjant bylą teisme turi būti gilinamasi į paskolos sudarymą, nusikalstamos veikos padarymo būdą, o atliekant ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo turi būti gilinamasi į baudžiamoje byloje esančioje teisme užfiksuotus įrodymus. Todėl galimai reikėtų išplėsti kaltinimą byloje ir apimant paskolos sudarymo aplinkybes. Be to kaltinamajame akte R. G. nurodyta, kad jis organizavo ir vadovavo prostitucijai Šiaulių mieste, ko nepatvirtina byloje surinkti įrodymai. Kaltinamajame akte R. G. yra inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta BK 140 str. 1 dalyje, nors pagal BK 140 str. 3 dalį už šią veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar prokuroro reikalavimas, o to byloje nėra.

Šie esminiai kaltinamojo akto turinio pažeidimai trukdo nagrinėti bylą bei suvaržo kaltinamojo teisę į gynybą, kaltinamasis negali efektyviai pasiruošti gintis teisiamajame posėdyje. Dėl šių trūkumų išnagrinėti baudžiamąją bylą teisme iš esmės nėra galimybės.

Tai yra svarbios aplinkybės, kurias nustačius iš esmės turi būti patikslintas kaltinimas, bei pateikti pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas. Teisme iš esmės visko išvardyto padaryti negalima, nes gali keistis nusikalstama veika, todėl pripažintina, jog kaltinamasis aktas surašytas neatitinkantis iš esmės reikalavimų, numatytų LR BPK 219 str. ir tai trukdo bylą nagrinėti. Šiuo atveju dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, teismas negalės priimti šioje byloje aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Bylos perdavimas prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą duoda pagrindą manyti, kad kaltinimas bus patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Byla taip pat perduotina prokurorui vadovaujantis ir protingumo, sąžiningumo ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Teismas atkreipia dėmesį, jog prokuroras atsakingas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduodama tik tinkamai parengta byla ( LR Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5d. nutarimas). Iš Konstitucijos, konstitucinės jurisprudencijos kontekste, teismui kyla pareiga nustatyti objektyvią tiesą bei teisingai išspręsti bylą ir tai suponuoja, kad jei teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 1A-234/2009, 2009-04-30), todėl byla perduotina prokurorui.

Dėl to, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas tinkamai ir aiškiai pasisakė ir EŽTT: „Teismas primena, kad proceso teisingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į proceso visumą. 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencija) nurodo, kad ypatingą dėmesį reikia atkreipti į pranešimą kaltinamajam apie „kaltinimą“. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, kadangi nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra formaliai raštu pranešta apie faktinį ir teisinį jam pareikštų kaltinimų pagrindą. Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punktas suteikia kaltinamajam teisę būti informuotam ne tik apie kaltinimo „pagrindą“, t.y. veiksmus, kuriuos, kaip teigiama, jis padarė ir kuriais grindžiamas kaltinimas, bet ir teisinį šių veiksmų kvalifikavimą. Ši informacija turi būti detali (Dallos v. Hungary, no. 29082/95, 2001-03-01, § 47)“. Tai pasisakyta Europos žmogaus teisių teismo byloje Sipavičius prieš Lietuvą 9 2002-02-21d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 234 str. 2 d., 254 str. 2 d., 440 str.,

nutarė:

Baudžiamąją bylą, kurioje R. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., 307 str. 2 d., perduoti prokurorui ikiteisminio tyrimo papildymui ir pažeidimams pašalinti, nustatant šešių mėnesių terminą.

Nutartis skundžiama per 7 d. Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių miesto apylinkės teismui.