Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. B. ir A. K. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 str. 1 d. (dvi nusikalstamos veikos), 261 str. 1 d., ir nuteistas:

pagal LR BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų pardavimą A. K. 2007-05-20) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams;

pagal LR BK 260 str. 1 d. (už psichotropinių medžiagų pardavimą V. D. 2007-05-23) – laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta 4 (ketverių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

pagal LR BK 261 str. – laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 5 d., 6 d., paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė M. B. paskirta laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 261 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. K. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto LR BK 264 str. 2 d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

Šiuo nuosprendžiu taip pat pripažinti kaltais ir nuteisti V. D. ir R. F. , tačiau nuosprendis dėl jų apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, t. y. M. B. iki 2007 m. gegužės 20 d., ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, neteisėtai, iš nenustatyto asmens, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis amfetaminų grupei priskiriamos psichotropinės medžiagos (amfetamino, metamfetamino), kurią neteisėtai laikė iki 2007 m. gegužės 20 d. vakaro. Neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą atgabenęs į (duomenys neskelbtini) už 10 Lt pardavė A. K. .

M. B. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti bei jas platino nepilnamečiui, t. y. M. B. iki 2007 m. gegužės 23 d., neteisėtai, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytu laiku, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis amfetaminų grupei priskiriamos psichotropinės medžiagos (amfetamino, metamfetamino), kurią neteisėtai laikomą 2007 m. gegužės 23 d. vakare (duomenys neskelbtini) pardavė bei tokiu būdu platino nepilnamečiui V. D. , gim. (duomenys neskelbtini).

A. K. nuteistas už tai, kad neteisėtai, ne gydymo tikslais platino psichotropines medžiagas nepilnamečiams, t. y. A. K. 2007 m. gegužės 20 d., vakare, tikslus laikas ikiteisminiame tyrime ir teisme nenustatytas, (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą kitaip platinti, iš M. B. už 10 Lt įgijęs tyrimo metu nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis amfetaminų grupei priskiriamos psichotropinės medžiagos (amfetamino, metamfetamino), toje pačioje vietoje psichotropinę medžiagą perdavė ir tokiu būdu platino nepilnamečiui V. D. , gim. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendį ir išteisinti jį dėl nusikaltimų, numatytų LR BK 260 str. 1 d., 261 str., neįrodžius jo dalyvavimo padarant minėtas nusikalstamas veikas. Nurodo nesutinkantis su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir kategoriškai neigia savo kaltę, pažymėdamas, jog teismo išvados yra prieštaringos, spėjamojo pobūdžio ir neatitinkančios faktinių bylos aplinkybių, be to, nuosprendis priimtas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pirmiausia skunde nurodoma, jog buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas (LR BPK 22 str. 3 d.), jam pareikštas kaltinimas ne tik nepatvirtintas konkrečiais įrodymais, t. y. nenurodytas įsigytų ir realizuotų psichotropinių (galbūt narkotinių) medžiagų kiekis, bet nepagrindžiama ir tai, kad jis iš tiesų įgijo ir realizavo psichotropinę medžiagą (kuri nesukonkretinama), o apsiribojama tik nuoroda į amfetaminų grupei priskiriamas psichotropines medžiagas. Apelianto įsitikinimu, jam pareikštuose kaltinimuose nenurodant nusikalstamą veiką apibūdinančių požymių, tarp jų ir vieno svarbiausių – nusikaltimo dalyko, kuris pagal inkriminuojamas veikas yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, iš jo atimta konstitucinė teisė – teisė į gynybą. Pacitavęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2002-06-21 senato nutarimo Nr. 37 2 punkto nuostatas, tvirtina apygardos teismą nesilaikius minėto išaiškinimo ir jo kaltę pagal LR BK 260 str. 1 d., 261 str. konstatavo nenustačius nusikaltimo dalyko. Atkreipia dėmesį, kad šią faktinę aplinkybę teismas paminėjo skundžiamame nuosprendyje: „byloje nėra nustatyta, kokį kiekį amfetamino kaltinamasis M. B. pardavė A. K.“.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą nuteistasis A. K. ir jo gynėjas, taip pat nuteistojo M. B. gynėja prašė patenkinti nuteistųjų apeliacinius skundus, o prokuroras prašė atmesti abu apeliacinius skundus.

Nuteistųjų M. B. ir A. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendis naikinamas, o byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas LR BPK 219 str. reikalavimų iš esmės neatitinkantis kaltinamasis aktas, šio pažeidimo negalima ištaisyti teisme ir jis trukdo nagrinėti bylą (LR BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

LR BK 260 str. 1 d. numato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą. Šioje normoje objektyvieji veikos požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame LB BK straipsnyje nurodytų veikų. LR BK 261 str. numato atsakomybę asmeniui, platinusiam narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiui.

Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, kad M. B. buvo kaltinamas iki 2007 m. gegužės 20 d., neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs amfetaminų grupei priskiriamą psichotropinę medžiagą, turint tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, bei ją 2007 m. gegužės 20 d. vakare pardavęs A. K. (LR BK 206 str. 1 d.). Apeliantas M. B. taip pat buvo kaltinamas iki 2007 m. gegužės 23 d. neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs amfetaminų grupei priskiriamą psichotropinę medžiagą, turint tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, bei ją 2007 m. gegužės 23 d. vakare platinęs nepilnamečiui V. D. , gim. (duomenys neskelbtini) (LR BK 260 str. 1 d., 261 str.) (t. 2, b. l. 173-182). Kitas apeliantas A. K. buvo kaltinamas 2007 m. gegužės 20 d., vakare, neteisėtai platinęs psichotropinę medžiagą nepilnamečiams, ne gydymo tikslais lenkęs nepilnametį vartoti amfetaminų grupei priskiriamą psichotropinę medžiagą (LR BK 261 str. 1 d., 264 str. 2 d.) (t. 2, b. l. 173-182).

Taigi analizuojamu atveju M. B. buvo kaltinamas neteisėtai įgijęs, laikęs, gabenęs bei platinęs psichotropinę medžiagą. Vadinasi, kaltinant asmenį atlikus minėtus veiksmus, būtina kaltinamajame akte išsamiai išdėstyti įgijimą, laikymą, gabenimą ir platinimą pagrindžiančius faktus. Vadovaujantis LR BPK 219 str. reikalavimais, kaltinamajame akte privalu nurodyti nusikalstamos veikos aprašymą: padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes.

Kolegija sutinka su apelianto M. B. teiginiais, jog pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, jame nenurodytos svarbios aplinkybės, dėl ko buvo pažeista jo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas.

Kaltinamajame akte M. B. neteisėtas psichotropinės medžiagos įgijimas, laikymas, gabenimas, turint tikslą ją parduoti ir kitaip platinti, dėstomas taip: “M. B. , iki 2007 m. gegužės 20 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir tokiu būdu platinti, įgijo nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis amfetaminų grupei priskiriamos medžiagos (amfetamino, metamfetamino), kurią neteisėtai laikė su savimi. 2007 m. gegužės 20 d., vakare, tikslus laikas nenustatytas, neteisėtai laikomą psichotropinę medžiagą atgabeno į (duomenys neskelbtini), ir už 10 Lt pardavė A. K. “ (t. 2, b. l. 173-174). Analogiškos aplinkybės išdėstomos ir dėl 2007 m. gegužės 23 d. veikos, kaltinant jį psichotropinę medžiagą pardavus ir tokiu būdu platinus nepilnamečiui V. D. (t. 2, b. l. 174). Kaip matyti, kaltinime visiškai neaptariama, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir iš ko apeliantas įgijo psichotropinę medžiagą, neatskleistas gabenimas. Maža to, kaltinime net nenurodoma, kokią konkrečiai psichotropinę medžiagą apeliantas įgijo, laikė, gabeno ir platino (apsiribojama tik nuoroda į amfetaminų grupei priskiriamą psichotropinę medžiagą), nenurodomas jos kiekis.

Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002-06-21 nutarimą Nr. 37 „Dėl teismų praktikos nagrinėjant psichotropinių ar narkotinių medžiagų grobimo, neteisėto šių medžiagų ir jų pirmos kategorijos pirmatakų (prekursorių) gaminimo, įgijimo, laikymo, gabenimo, siuntimo, pardavimo ar kitokio platinimo baudžiamąsias bylas“ 11 punktą, įgijimu laikomi tokie veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna psichotropines ar narkotines medžiagas ir pirmos kategorijos jų pirmtakus (prekursorius). Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas ir kt. Nutarimo 12 punkte išaiškinta, jog laikymas – psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). To paties nutarimo 13 punkte nustatyta, kad gabenimas (taip pat ir siuntimas) apima psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos tų medžiagų pirmtakų (prekursorių) buvimo, laikymo vietos pakeitimą, perkeliant juos didesniais nuotoliais (pavyzdžiui, iš miesto į kaimą, iš vieno miesto į kitą, iš gatvės į gatvę ir pan.). Medžiagos gali būti gabenamos vežant jas transporto priemone, nešant lagamine, kišenėse, krepšyje ir tt. Nutarimo 14 ir 15 punktai aiškina „pardavimo“ bei „kitokio platinimo“ sąvokas. Pardavimas yra vienas iš psichotropinių ar narkotinių medžiagų, taip pat pirmos kategorijos jų pirmtakų (prekursorių) platinimo būdų. Tai medžiagų perdavimas kitam asmeniui už tam tikrą pinigų sumą. Kitoks platinimas minėtų medžiagų ir prekursorių perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, duodant paskolą ir tt. (kitoks platinimas bus konstatuojamas ir tuomet, kai medžiagų turėtojas suleis jų dozę kitam asmeniui). Tad kaltinant M. B. neteisėtu psichotropinių medžiagų įsigijimu, laikymu, gabenimu, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, buvo būtina kaltinime aiškiai išdėstyti tai patvirtinančius esminius duomenis, tačiau akivaizdu, kad tai nebuvo padaryta. Pažymėtina, kad prokuroras privalėjo detaliai atskleisti kiekvieną kaltininkui inkriminuotą LR BK 260 str. 1 d. objektyvųjį veikos požymį ir nei vienam iš alternatyviai straipsnio dispozicijoje išvardintų objektyviųjų požymių negali būti keliami mažesni reikalavimai juos išdėstant kaltinamajame akte, o vėliau juos įrodinėjant bei pagrindžiant teismo nuosprendyje.

Tiek dėl 2007 m. gegužės 20 d., tiek ir dėl 2007 m. gegužės 23 d. nusikalstamų veikų M. B. pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, pagrįstas prielaidomis. Nenurodoma tiksli data, kada M. B. įgijo psichotropinę medžiagą, neaišku, kokiu laiku, kur ir iš ko ji buvo įgyta. Kaltinant pastarąjį gabenus psichotropinę medžiagą, visai neatskleistas tokios nusikalstamos veikos turinys. Laikymas motyvuojamas tuo, jog įgytą medžiagą jis laikė su savimi. Pardavimas pirmuoju atveju (dėl 2007 m. gegužės 20 d. nusikalstamos veikos) grindžiamas tuo, kad jis psichotropinę medžiagą už 10 Lt pardavė A. K. , o antruoju atveju teigiama ją platinus nepilnamečiui V. D. , detaliau nenurodant platinimo turinio (ar psichotropinė medžiaga buvo parduota ar platinta „kitokiu būdu“, t. y. atsilyginant už ką nors ar atvirkščiai darant pastarajam paslaugą ir tt.). Pabrėžtina, kad visais atvejais itin reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad kaltinime nė vienu atveju (įsigijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo) nenurodyta, nei kokią psichotropinę medžiagą M. B. įgijo, nei kokį jos kiekį, o tik apsiribojama nekonkrečia formuluote „nenustatytą kiekį miltelių, kurių sudėtyje buvo nenustatytas kiekis metamfetaminų grupei priskiriamos psichotropinės medžiagos (amfetamino, metamfetamino). Kaip matyti, kaltinime netgi įvardijamos dvi skirtingos psichotropinės medžiagos (amfetaminas, metamfetaminas), kas kaltinimą padaro dar labiau nekonkretesnį (neaišku, ar kaltinamasis turėtų gintis dėl amfetamino ar dėl metamfetamino įsigijimo, laikymo, gabenimo ir platinimo). Neginčytina, kad tam tikrais atvejais kai kurios aplinkybės gali būti nenustatytos, tokiu atveju kaltinime jos išdėstomos tiek, kiek nustatytos bylos duomenimis. Tačiau analizuojamu atveju kaltinime iš esmės neatskleistas nusikalstamos veikos turinys, nenurodomi esminiai duomenys, kaltinimas yra neaiškus, netikslus, dėl ko esant tokiai situacijai, M. B. nežinojo, nuo kokio kaltinimo gintis, tokiu būdu suvaržant jo teisę į gynybą.

Apeliantas A. K. buvo kaltinamas neteisėtai platinęs psichotropines medžiagas nepilnamečiui, lenkęs nepilnametį jas vartoti, tačiau ir šiuo atveju neįvardijama psichotropinė medžiaga, jos kiekis.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju, esant ydingam kaltinimui, buvo pažeista apeliantų teisė žinoti, kuo jie yra kaltinami bei nebuvo užtikrinta tinkama teisė pasirengti gynybai. Šias teises jiems garantuoja LR BPK 22 str. 3 d. ir 44 str. 7 d.

Iš byloje esančių M. B. ir A. K. įteiktų pranešimų apie įtarimą (t. 1, b. l. 122, 126, 176, 183) ir paties kaltinamojo akto (t. 2, b. l. 173-182) matyti, kad jau nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo grubiai pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, o tuo pačiu įtariamųjų teisė žinoti, kokio nusikaltimo padarymu jie įtariami (LR BPK 22 str. 3 d., 44 str. 7 d.), todėl kolegija, spręsdama, ar yra pasiektas teisingas bylos nagrinėjimas, turi atsižvelgti į šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo proceso visumą.

Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies ,,a“ punkte įtvirtina kaltinamojo teisė būti skubiai ir išsamiai informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau EŽTT) byloje Pelissier ir Sassi prieš Prancūziją nurodė, kad reikia atkreipti ypatingą dėmesį į pranešimą kaltinamajam apie kaltinimą. Detali informacija apie nusikaltimą baudžiamajame procese yra itin svarbi, kadangi nuo jos pateikimo momento įtariamajam yra oficialiai pranešta apie pateikiamo jam kaltinimo faktinį ir teisinį pagrindą. Šiuo konkrečiu atveju nebuvo paisoma Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies ,,a“ punkte įtvirtinto reikalavimo, jog kaltinamasis turi teisę būti išsamiai informuotas tiek apie veikas, kurias jis įtariamas padaręs ir kuriomis grindžiamas kaltinimas, tiek ir apie šių veikų teisinį vertinimą.

EŽTT byloje Sipavičius prie Lietuvą pasisakė, kad kaltinamasis aktas turi būti surašytas išsamiai ir tiksliai. Tai taikytina tiek faktinių aplinkybių išdėstymui, tiek jų teisiniam vertinimui.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. kiekvienam asmeniui garantuoja jo teisę į teisingą teismą. Sudėtinė asmens teisės į teisingą teismą dalis yra asmens teisė į gynybą. Kadangi buvo pažeistos apeliantų teisės į gynybą, todėl apeliacinės instancijos teismas negali įgyvendinti Konstitucijoje įtvirtino teisingumo vykdymo funkcijos. Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime konstatuoja, jog ,,baigiamieji teismo aktai turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims, o jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas“.

LR BPK 326 str. 1 d. 5 p. numatyta galimybė apeliacinės instancijos teismui panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą prokurorui. Tokia nutartis gali būti priimama tik esant būtinoms sąlygoms: 1) ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės LR BPK 219 str. reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas; 2) pažeidimas trukdo nagrinėti bylą. Šiuo atveju dėl aukščiau išdėstytų ir aptartų trūkumų, dėl kurių kaltinamasis aktas iš esmės yra ydingas, apeliacinės instancijos teismas negalės priimti šioje byloje aiškaus ir visiems suprantamo sprendimo. Bylos perdavimas prokurorui surašyti naują kaltinamąjį aktą duoda pagrindą manyti, jog kaltinimas bus konkretesnis, patikslintas, taps labiau pagrįstas ir tai padės teismui nustatyti tiesą byloje. Tad apeliacinės instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje perduoti bylą prokurorui kyla iš protingumo, teisingumo, sąžiningumo, onus probandi ir kitų bendrųjų teisės principų, kad šioje byloje prokuroro padarytos klaidos būtų taisomos paties prokuroro. Analizuojamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, baudžiamojo proceso įstatymą prokuroras yra atsakingas už baudžiamojo proceso ikiteisminį tarpsnį. Teismui turėtų būti perduota tik tinkamai parengta byla (LR Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimas). Iš Konstitucijos kylanti teismo pareiga nustatyti objektyvią tiesą bei teisingai išspręsti bylą suponuoja tai, kad jeigu teismas mano, jog neatlikus ikiteisminio tyrimo ar tam tikrų proceso veiksmų, kurių neįmanoma atlikti teisme, jis negalės teisingai išnagrinėti bylos ir priimti teisingo sprendimo. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo byla perduodama prokurorui dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto, yra pagrįstas bei teisėtas ir konstitucinės jurisprudencijos kontekste.

Kadangi nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla dėl įstatymo reikalavimų neatitinkančio kaltinamo akto surašymo grąžinama prokurorui, kolegija neatsakys į M. B. ir A. K. apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, taip pat prašymais išteisinti ar nutraukti baudžiamąją bylą.

Nors kiti nuteistieji – V. D. ir R. F. – dėl nuosprendžio apeliacinių skundų nėra padavę, tačiau nustačius aukščiau išdėstytus trūkumus laikoma, kad netinkamai surašytas kaltinamasis aktas yra susijęs ir su jais, todėl naikinamas visas apkaltinamasis nuosprendis (LR BPK 320 str. 3 d.).

Kadangi apygardos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla perduodama prokurorui, tuo pačiu M. B. ir A. K. panaikinama kardomoji priemonė – suėmimas, nes jiems ši kardomoji priemonė buvo paskirta teisme, abu suimant teismo salėje. Tuo tarpu V. D. kardomosios priemonės – suėmimo terminas, vadovaujantis LR BPK 127 str. 9 d., pratęsiamas trims mėnesiams, nes ši kardomoji priemonė nuteistajam buvo paskirta ikiteisminio tyrimo metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 123 str. 6 d., 127 str. 9 d., 131 str. 3 d.,

nutaria:

panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 3 d. nuosprendį, kuriuo pripažinti kaltais ir nuteisti M. B. , A. K. , V. D. ir R. F. , ir bylą perduoti prokurorui tinkamo kaltinamojo akto surašymui.

Kardomąją priemonę – suėmimą M. B. ir A. K. panaikinti ir M. B. paleisti iš suėmimo, o A. K. paleisti teismo salėje.

Kardomosios priemonės – suėmimo terminą V. D. pratęsti trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2009 m. balandžio 30 d.