Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2018-03-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-11555-433/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
e2YT-11555-433/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-06097-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Edvardas Juozėnas
Kreditorius
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Vinerta“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-11555-433/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06097-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.4.5.11; 3.5.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. kovo 15 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Edvardas Juozėnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo (skolininko) J. K. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuoti asmenys išieškotojai – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, BUAB „Vinerta“, atstovaujamas bankroto administratorius MB „Valdymo ekspertai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

teisme buvo gautas pareiškėjo 2018-02-12 skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo skolininkas J. K. nesutinka su antstolės 2018-01-23 patvarkymu ir prašo sumažinti išskaitų dydį iki 20 proc. per mėnesį, lėšų, kurios neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) tik po Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 668 straipsnio 1 dalies pritaikymo; CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti kaip vienkartinę galimybę kas mėnesį pasinaudoti 1 MMA, taip pat taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 nuostatas bei praktiką; atsižvelgti į tai, kad skolininkas yra išlaikomas artimųjų, o šios gaunamos lėšos nėra darbo užmokestis.

Antstolė V. M. 2018-02-27 patvarkymu Nr. S1-33929 atsisakė tenkinti skundą. Nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformulavo vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisykles. Minėtoje nutartyje Teismas išaiškino, kad nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vienos MMA dydžio neviršijančią sumą. Todėl savo patvarkyme jis turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, t. y. kad išieškojimas vykdytinas iš lėšų sumos, viršijančios vienos MMA dydį. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat konstatavo, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Taigi skolininko reikalavimas, jog jam kas mėnesį būtų leidžiama naudotis 1 MMA dydžio suma yra visiškai nepagrįstas. Išplėstinė teisėjų kolegija suformulavo ir tokią vykdymo proceso teisės normų, reglamentuojančių išieškojimo iš skolininkams fiziniams asmenims priklausančių pajamų tvarką, aiškinimo ir taikymo taisyklę, t. y. jog skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. Vadovaujantis minėtais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais, 2018-01-23 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1-32090, skolininkui buvo sudaryta vienkartinė galimybė pasinaudoti 1 MMA. Patvarkyme taip pat nurodyta, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Pažymi, kad CPK 736 straipsnis detaliai reglamentuoja kaip turi būti vykdomi atskaitymai iš skolininko gaunamų pajamų ir numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Taigi vykdymo procese išieškojimo iš tokių piniginių lėšų dydis ir tvarka detaliai reelamentuojami įstatymo nuostatų. Antstolė skolininko atžvilgiu vykdo net 4 vykdomąsias bylas, tad patvarkyme įtvirtintas reikalavimas išskaityti 50 proc. iš skolininko gaunamų lėšų sumos, neviršijančios 1 MMA, yra teisėtas ir pagrįstas. Jokio įstatyminio pagrindo išskaitų mažinimui nėra. Atkreipia dėmesį į tai, kad pataisos namams įstatymo nustatyta tvarka vykdant atskaitymus iš skolininko gaunamų lėšų, skolininkas turi galimybę disponuoti po atskaitymų liekančiomis piniginėmis lėšomis, iš kurių ir gali tenkinti savo poreikius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, antstolė darė išvadą, kad jokio pagrindo tenkinti skolininko skundą, t. y. leisti disponuoti 1 MMA dydžio suma kas mėnesį, sumažinti išskaitų dydį iki 20 proc., nėra, o 2018-01-23 patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1-32090 yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis įstatymo nuostatas bei suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. Antstolė nutarė atsisakyti patenkinti skundą; nestabdyti vykdomųjų bylų; skundą kartu su patvarkymu ir vykdomosiomis bylomis per EPP sistemą pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui; patvarkymą išsiųsti šalims.

Byloje dalyvaujantiems asmenims apie galimybę pateikti atsiliepimus į pareikštą skundą, taip pat apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareikštą skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis), kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka (CPK 510-512 straipsniai).

Teismui pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0015/16/01146, 0015/12/03975, 0015/13/00381 ir 0015/12/03483. Iš šių vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo Vilniaus miesto Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2012-11-02, 2012-12-31, 2013-02-01 išduotus nutarimus, atitinkamai Nr. 10N-1912696-12, Nr. 10N-2063197-12, Nr. 10N-2101168-12 dėl skolų išieškojimo iš skolininko J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotojo valstybės, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai; taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. iduotą vykdomąjį raštą Nr.1-357-843/2015 dėl skolos išieškojimo UAB „Vinerta“ naudai. Nenustačiusi akivaizdžių kliūčių vykdomuosius dokumentus priimti, antstolė užvedė minėtas vykdomąsias bylas ir pradėjo vykdymo veiksmus. Antstolė 2018-01-23 patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų Nr. S1-32090, vadovaudamasi CPK 688 straipsniu, areštavo 9 551,72 Eur skolos ir 1 156,50 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 10 708,22 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, nurodant, kad vadovaujantis CPK 668 straipsnio 1 dalimi, skolininkui turi būti sudaroma vienkartinė galimybė nuo lėšų arešto pradžios pasinaudoti 1 MMA. Jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, pareikalavo vadovaujantis CPK 749, 611, 733-743 straipsniais, iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 70 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), ir 50 procentų nuo skolininko gaunamų lėšų, neviršijančios vieno MMA. Išskaitytas sumas prašė pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą Nr. LT24 4010 0495 0034 1261, Luminor Bank AB, banko kodas 40100, nurodant skolininko vardą, pavardę ir vykdomosios bylos numerį. Antstolė pažymėjo, kad šis patvarkymas galioja iki visiško jo įvykdymo. Antstolės kontoroje 2018-02-22 buvo gautas skolininko J. K. 2017-09-18 skundas dėl antstolės V. M. veiksmų, kuriuo, kaip jau minėta, skolininkas prašo sumažinti išskaitų dydį iki 20 proc. per mėnesį, lėšų, kurios neviršija vienos MMA tik po CPK 668 straipsnio 1 dalies pritaikymo; CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatas taikyti kaip vienkartinę galimybę kas mėnesį pasinaudoti 1 MMA, taip pat taikyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutarties Nr. 3K-7-315-421/2017 nuostatas bei praktiką ir atsižvelgti į tai, kad skolininkas yra išlaikomas artimųjų, o šios gaunamos lėšos nėra darbo užmokestis. Antstolė, kaip minėta, atsisakė tenkinti skundą ir persiuntė jį teismui.

Pirmiausia pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant vykdymo procesą reglamentuojančias CPK bei SVI normas, laikomasi nuostatos, kad vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą. Kad antstolis veiktų neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 straipsnis), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 straipsnis). Tai yra viena iš teismo funkcijų, susijusi su suinteresuotų asmenų vykdymo procese teisių ir teisėtų interesų apsauga. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, bei CPK 5 straipsnis, garantuojantis kiekvienam suinteresuotam asmeniui teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumo principas negali būti aiškinamas kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, todėl asmens teisė kreiptis į teismą turi būti realizuojama įstatymo nustatyta tvarka.

Antra, taip pat pažymėtina, jog tiek CPK, tiek Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatos nenumato draudimo nukreipti išieškojimo į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje. Nagrinėjamu gi atveju nustatyta, kad antstolė 2018-01-23 patvarkymu, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi 3K-7-315-421/2017, suteikė skolininkui vienkartinę galimybę pasinaudoti 1 MMA, nes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje nutartyje konstatavo, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA. Pastarasis draudimas apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Taigi, nukreipdamas išieškojimą į skolininkui priklausančias lėšas laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (ar asmeninėje laisvės atėmimo vietoje esančio skolininko sąskaitoje), esančias pradedant išieškojimą, antstolis neturi teisės nukreipti išieškojimo į vieno MMA dydžio neviršijančią sumą, ir savo patvarkyme turi nurodyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą.

Iš vykdomųjų bylų medžiagos nustatyta, kad antstolė vadovaudamasi aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi, priėmė skundžiamą patvarkymą, kuriuo leido skolininkui pasinaudoti 1 MMA, t. y. nurodė CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą (sudarė vienkartinę galimybę pasinaudoti pinigų sumą, neviršijančią vienos MMA). Skolininko teiginiai, kad jam turėtų būti leidžiama 1 MMA dydžio suma disponuoti kas mėnesį, yra visiškai nepagrįsti, nes pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas. Be to, skundžiame patvarkyme taip pat nurodyta, kad jei po CPK 668 straipsnio 1 dalyje taikyto nurodymo, skolininko lėšų, kurios viršija 1 MMA, neužtenka padengti vykdomam išieškojimui, vadovaujantis CPK 749, 611, 722-743 straipsniuose nustatyta tvarka kiekvieną mėnesį turi būti vykdomos išskaitos iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų. Sutiktina su antstolės nurodytu, kad CPK 736 straipsnis detaliai reglamentuoja kaip turi būti vykdomi atskaitymai iš skolininko gaunamų pajamų ir numato, kad iš skolininkui priklausančios darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, neviršijančių MMA, išskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus, kol bus visiškai padengtos išieškomos sumos – dvidešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pagal kelis vykdomuosius dokumentus – ne daugiau kaip penkiasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Tuo tarpu iš darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų bei davinių dalies, viršijančios MMA dydį, išskaitoma septyniasdešimt procentų (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kaip matyti vykdymo procese išieškojimo iš tokių piniginių lėšų dydis ir tvarka detaliai reglamentuojami įstatymo nuostatų, o atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju antstolė skolininko atžvilgiu vykdo net 4 vykdomąsias bylas, darytina išvada, kad skundžiamame patvarkyme įtvirtintas reikalavimas išskaityti 50 proc. iš skolininko gaunamų lėšų sumos, neviršijančios 1 MMA, yra visiškai teisėtas ir pagrįstas. Pagrindo sumažinti nurodytas išskaitas nėra. Antstolės piktnaudžiavimo procesine padėtimi šioje byloje taip pat nenustatyta.

Papildomai pasakytina, kad nors pareiškėjas skunde teigia, jog lėšų areštas apriboja jo būtinų poreikių tenkinimą, tačiau nuteistiesiems pagal įstatymus užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; kiekvienam nuteistajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; tie, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; maistu nuteistieji taip pat aprūpinami nemokamai. Asmens sveikatos priežiūra laisvės atėmimo vietose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas, todėl pareiškėjo argumentas, jog jo minimalieji poreikiai nėra patenkinti yra nepagrįsti ir atmestini.

Anksčiau išdėstyti argumentai leidžia konstatuoti, kad antstolė, priimdama 2018-01-23 patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų arešto ir išieškojimo nukreipimą iš tokių lėšų elgėsi teisėtai pagal CPK ir SVI reikalavimus, antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių procesinių teisės normų nepažeidė, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Dėl nurodytų priežasčių skolininko skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.

Kiti skundo argumentai neturi reikšmės ginčo išsprendimui.

Teismas nenustatė antstolės vykdymo veiksmų sustabdymo pagrindų (CPK 626 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo J. K. skundą atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Edvardas Juozėnas