- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-06-20
- Bylos Nr.
- 1-825-1124/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-17097-2022-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Lapėnienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Viktoras Rutkauskas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (A. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas septynis kartus, paskutinį kartą – Vilniaus miesto apylinkės 2021 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį – paskiriant galutinę subendrintą dviejų metų keturių mėnesių laisvės apribojimo bausmę (teismo 2022 m. gegužės 27 d. nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į devyniasdešimties parų arešto bausmę – minėta teismo nutartis šiuo metu neįsiteisėjusi);
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. B. (A. B.) 2022 m. gegužės 15 d. apie 21.50 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu 2022 m. gegužės 15 d. 22.10 val. nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,36 promilių etilo alkoholio koncentracija.
2. Kaltinamasis A. B. teisiamojo posėdžio metu pripažino savo kaltę, gailėjosi. Parodė, kad 2022 m. gegužės mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 21.55 val., jis prie namų parkavo jam priklausantį automobilį M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jam išlipus iš automobilio, prie jo priėjo policijos pareigūnai, kurie turbūt pastebėjo, kad jis yra neblaivus. Patikrinus jo neblaivumą alkotesteriu, buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. Tą dieną jis buvo vartojęs alkoholio. Jis iki 22 val. turėjo būti namuose, tačiau nerado žmogaus, kuris galėtų vairuoti jo automobilį. Kadangi reikėjo važiuoti nedidelį atstumą, automobilį nusprendė vairuoti pats. Automobilis M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, tačiau šis automobilis dar nėra registruotas jo vardu.
3. Byla nagrinėta pagreitinto proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 426–432 straipsniai), taip pat, vadovaujantis BPK 273 straipsniu, įrodymų tyrimas byloje buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, prisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis, jo gynėjas.
4. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis, visiškai įrodyta ir kitais duomenimis, kurie BPK 273 straipsnio tvarka buvo betarpiškai ištirti teisiamajame posėdyje ir pripažinti tinkamais įrodymais.
4.1. Deivydo Kareniausko tarnybinio pranešimo duomenimis, 2022 m. gegužės 15 d. apie 21.40 val., atvykus į įvykį ROIK (duomenys neskelbtini) pagal Vilniaus apskr. VPK OVS nurodymą (triukšmas, garsi muzika) adresu – (duomenys neskelbtini), triukšmas nepasitvirtino, tačiau priėjusi senyvo amžiaus moteris anonimiškai pranešė, kad matė, jog automobilį M. B. automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, vairuotoja neblaivus asmuo, važinėja po Lentvarį. Jam su kolega – vyriausiuoju patruliu Andriumi Mandeika, išėjus į kiemą, įsėdus į tarnybinį automobilį ir pradėjus važiuoti, pastebėjo Klevų al. 30 namo automobilių stovėjimo aikštelėje važiuojantį juodos spalvos automobilį M. B., kuris staiga sustojo. Vėliau pastebėjo, kad iš minėto automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo vietos iš karto išlipo, kaip vėliau paaiškėjo, A. B., kuriam alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARLN-0571, pirmu pūtimu 21.55 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antru pūtimu 22.10 val. – 2,36 promilių neblaivumas. A. B. buvo sulaikytas 2022 m. gegužės 15 d. 21.55 val. ir patalpintas į tarnybinio automobilio laikino sulaikymo patalpą (b. l. 8–9).
4.2. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūros objektas – automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovintis automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu – (duomenys neskelbtini). Automobilio priekyje, šalia pavarų svirties, puodelio laikiklyje yra alaus „Heineken“ 0,5 l talpos skardinė (atidaryta). Priekyje keleivio vietoje, ant grindų po daiktadėže, stovi stiklinis 0,5 l talpos „Švyturio“ alaus butelis (atidarytas). Ant galinės sėdynės guli 15 vnt. 0,5 l talpos „Švyturio“ alaus butelių, vienas „Kalnapilio“ 0,5 l talpos alaus butelis (uždarytais kamšteliais) ir 2 vnt. 0,7 l talpos „Absolut“ degtinės buteliai. Apžiūrėjus objektą, pėdsakų, reikšmingų bylai tirti, nerasta ir nepaimta. Apžiūros metu automobilis M. B. E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimtas ir išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę (b. l. 10–15).
4.3. BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2022 m. gegužės 15 d. 22.22 val., adresu – (duomenys neskelbtini), sustabdytas automobilis M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas A. B. yra neblaivus, pirmu pūtimu nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antru pūtimu – 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 5–7).
4.4. Alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARLN-0571, A. B. 2022 m. gegužės 15 d. 21.55 val. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antruoju pūtimu 22.10 val. nustatytas 2,36 promilių neblaivumas (b. l. 17–19).
4.5. 2022 m. gegužės 15 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuoti A. B. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, A. B. nurodžius, kad jis alkoholį vartojo prieš dvi valandas, alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARLN-0571, pirmuoju tikrinimu 21.55 val. jam buvo nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 22.10 val. jam buvo nustatytas 2,36 promilių neblaivumas. A. B. pasirašė akte (b. l. 16).
4.6. VĮ „Regitra“ duomenimis, automobilis M. B. E220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas V. S. vardu (b. l. 22).
4.7. 2022 m. gegužės 13 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarties duomenimis, automobilio M. B., valst Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – A. B. (b. l. 25–27).
4.8. VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio M. B. E220, 2002 m. gamybos, vidutinė kaina Lietuvoje – 1 370 Eur (su PVM) (b. l. 23).
Motyvuojamoji dalis
Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalimi, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
6. Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais, kaip tai numatyta BPK 20 straipsnyje, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad A. B. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51, t. y. 2,36, promilių neblaivumas. Šias išvadas teismas daro įvertinęs įrodymų visumą. A. B. teisme pripažino padaręs nusikalstamą veiką. Jo nurodytas aplinkybes patvirtina ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuoti duomenys. Aptarti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio pagrindu pripažintini įrodymais, atitinka tarpusavyje, vieni kitus papildo, jų visuma pakankama A. B. objektyviai atliktiems veiksmams atskleisti ir jo kaltei pagrįsti. Pagal nustatytas aplinkybes teismas A. B. veiksmus kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
7. BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, įtvirtinančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikoma, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).
9. Skirdamas bausmę, teismas turi atsižvelgti į visas BK nustatytas bausmių skyrimo taisykles. BK 61 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas atsižvelgti į sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių santykį bei šio straipsnio 2 dalyje esantis reikalavimas atsižvelgti į bausmės vidurkio skaičiavimo taisyklę yra tik kelios iš jų. Visos BK bendrosios dalies nuostatos, reglamentuojančios bausmės skyrimą konkrečioje byloje, yra vienodai svarbios, todėl kiekvienos iš jų reikalavimai turi būti nuosekliai vykdomi, įvertinant kiekvieną nustatytą aplinkybę atskirai, taip pat jų visumą. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dėmesį į aritmetinį sankcijoje nurodytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant nusikalstamą veiką ir ją padariusį asmenį. Atsižvelgiant į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, būtina vertinti ne tik kiekvieną iš jų, bet ir jų visumą.
10. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos bausmių rūšys – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
11. Minėta, kad atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nustatymas yra viena iš būtinų bausmės individualizavimo sąlygų.
12. A. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi, šiuo atveju egzistuoja viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti bei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė.
13. Individualizuodamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas taip pat įvertina kitas bausmės skyrimui (jos individualizavimui) reikšmingas aplinkybes: nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą bei pasekmes – kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, turtinė žala nepadaryta; taip pat kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis. Pažymėtina, kad A. B. septynis kartus teistas Lietuvoje, dvylika kartų teistas užsienio valstybėse (b. l. 68–80), nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį, ar įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą, teistumą, būdamas recidyvistu, jam jau buvo skirtos tiek arešto, tiek laisvės atėmimo bausmės, A. B. nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, per paskutinius penkerius metus šešiolika kartų baustas administracine tvarka (didžioji dalis baudų nėra sumokėtos) (b. l. 84–94). Sistemingai daromos nusikalstamos veikos rodo, jog A. B. nėra linkęs kritiškai vertinti savo ankstesnio elgesio, vengia šį gyvenimo būdą keisti. Pažymėtina ir tai, kad A. B. anksčiau taikytos bausmės, taip pat ir susijusios su jo izoliavimu nuo visuomenės, neatgrasė jo nuo naujos nusikalstamos veikos darymo.
14. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti jam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, jos dydį nustatant artimą šios bausmės vidurkiui – 6 mėnesiams.
15. Teismo vertinimu, skirti švelnesnę bausmę ar laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti šiuo atveju nėra pagrindo, nes A. B. išvadų dėl savo nusikalstamo elgesio nedaro ir jo nekeičia – švelnesnės (kitos rūšies) bausmės nebus veiksmingos, jomis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
16. Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu ir kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, taikytinas BK 64¹ straipsnis ir bausmė mažintina vienu trečdaliu.
17. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, A. B. į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 15 d. 21.55 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 00.37 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
18. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama iš esmės tų pačių tikslų, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011). Baudžiamojo poveikio priemonės gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 1 dalis) arba kitais baigtiniame sąraše išvardytais atvejais (BK 67 straipsnio 2 dalis).
19. Vienos iš baudžiamojo poveikių priemonių rūšių, įtvirtintų BK 67 straipsnio 2 dalyje, yra uždraudimas naudotis specialia teise (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
20. BK 68 straipsnyje nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių transporto priemones ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius.
21. Vadovaujantis aptartojo BK 68 straipsnio nuostatomis, atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei siekiant prevencinių tikslų, kaltinamajam taip pat skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.
22. BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfiskuojamas tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas.
23. Teismų praktikoje akcentuojama, kad turto konfiskavimas yra būtina priemonė, siekiant užtikrinti vairavimo apsvaigus kriminalizavimo tikslus – šių tikslų įgyvendinimas, netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant buvo padaryta nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas. Priešingu atveju kiltų situacija, kai asmuo turimą turtą – automobilį, galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti, taip nebūtų užtikrintas prevencinis pobūdis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-114-1073/2018, Nr. 2K-119-976/2018 ir Nr. 2K-134-1073/2018); taip pat galėtų susidaryti situacija, kad kaltininko asmeniniai interesai vertinami aukščiau nei valstybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-79-511/2018). Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims.
24. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-50-788/2018, Nr. 2K-34-699/2018, Nr. 2K-51-699/2018, Nr. 2K-80-511/2018, Nr. 2K-114-628/2019 ir kt.).
25. Teismų praktikoje nurodoma, kad, sprendžiant klausimus dėl BK 72 straipsnio nuostatų netaikymo, asmens asmenybė, šeimos narių interesai ar automobilio vertė nėra laikomi išimtinėmis aplinkybėmis, o tai, kad baudžiamojo poveikio priemonė sukelia tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų asmeniui, nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir protingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-648/2019).
26. Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
27. Taigi, automobilis M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso kaltinamajam, pripažintinas nusikalstamos veikos priemone, jį (aptariamą automobilį) kaltinamasis panaudojo nusikalstamai veikai daryti. Įvertinęs pastarąsias aplinkybes bei vadovaudamasis BK 72 straipsnio 3 dalimi, teismas sprendžia, kad turto (automobilio M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimo taikymas šiuo atveju galimas ir laikytinas proporcinga priemone padarytam nusikaltimui.
28. Kaltinamajam skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialios teisės sustabdymas (b. l. 42–46), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.
29. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas automobiliui M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliktinas galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniu,
nusprendė:
A. B. (A. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. B. paskirti galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, A. B. į paskirtą bausmę įskaityti laiką, jo išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gegužės 15 d. 21.55 val. iki 2022 m. gegužės 16 d. 00.37 val. (viena diena), vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo A. B. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.
A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti A. B. 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesiams naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo, paskyrimo dienos – 2022 m. gegužės 16 d..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti A. B. (A. B.) priklausantį automobilį M. B., valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui M. B. E 220, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
A. B. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.