- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-03-03
- Bylos Nr.
- PK-14-874/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-18-3-00029-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vijoleta Kurtkienė
- Kaltinamasis
- O. S.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje privataus kaltinimo tvarka
O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, išsituokusi, turinti vidurinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 str. 1 d., 155 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
O. S. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinama tuo, kad ji 2012 m. rugsėjo 19 d. apie 16 val. 30 min. Joniškio miesto parduotuvėje „Gausa“, esančioje Livonijos g. 2, viešai pažemino B. B. pareikšdama, kad pastaroji vagia iš parduotuvės ir tuo pačiu viešai paskleidė apie nukentėjusiąją tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią nukentėjusiąją pažeminti ir pakirsti pasitikėjimą ja, t. y. padarė nusikaltimus, numatytus BK 154 str. 1 d., 155 str. 1 d. 2012 m. rugsėjo 27 d. apie 16 val. kaltinamoji O. S. toje pačioje vietoje, t. y. parduotuvėje „Gausa“, viešai pažemino B. B., pakartotinai pareikšdama, kad ši yra vagis, ir tokiu būdu žodžiu užgauliai nukentėjusiąją pažemino, t. y. pakartotinai padarė nusikaltimą, numatytą BK 155 str. 1 d.
Kaltinamoji O. S. savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad su B. B. buvo bendradarbės, palaikė draugiškus santykius. Santykiai pasikeitė, kai I. A. pritrūko 70 Lt kasoje. Tą dieną B. B. grįžo į darbą po ligos. Sekančią dieną ji kolegėms pasiūlė kviesti valdžią ir aiškintis, kodėl trūksta pinigų kasoje, tačiau vedėja N. P. atsisakė. Kai B. B. dirbdavo prie kasos, trūkdavo pinigų, todėl ji apie nukentėjusiąją gal du kartus išsakė savo nuomonę. Ar buvo tuo metu parduotuvėje klientų, nepamena. Kai B. B. sirgo, kasoje būdavo 1-3 Lt trūkumas, bet ne 70 Lt ar 200 Lt. Paeiliui visos dirbo prie kasos, nes kasdien dirbti prie kasos yra psichologiškai sunku dėl galimų trūkumų. Kas būdavo prie palaidinių, tas trumpam pakeisdavo dirbantį kasoje. Ji net norėjo atsisakyti dirbti prie kasos, bet vadybininkė pasakė, kad turi dirbti. Ji dirbo parduotuvėje „Gausa“ nuo atidarymo 2011 m. balandžio mėn. Kad B. B. būtų paėmusi iš kasos pinigus ar kokį daiktą, nėra mačiusi. Trūkumus dengdavo pačios pardavėjos, jie oficialiai nebuvo fiksuojami. Ji gauna pašalpą už dukrą, turi paveldėtą iš mamos pusę buto, materialinė padėtis sunki. Po B. B. išėjimo iš darbo parduotuvės kasoje pasitaikė kelių litų trūkumai, bet didelių trūkumų nebebuvo. Jai sukėlė abejones nukentėjusiosios sąžiningumas. Yra buvęs atvejis, kai vairuotojui baigus iškrauti maišus su drabužiais, atbėgo B. B. ir nusitempė du maišus pigių prekių į kambariuką, bet paaiškėjo, kad ten buvo brangių drabužių maišas su magnetukais. Ryte atėjo B. B. sesuo nusipirkti tų maišų, bet paaiškėjo, kad jie su magnetukais. Valdžia nebeleido B. B. valyti parduotuvės po didesnių trūkumų pastebėjimo. Ją darbe nuolat žemino, vagino B. B. ir N. P., todėl buvo parašiusi pareiškimą išeiti iš darbo. Darbe buvo psichologiškai traumuojama, bijojo, kad jai bus trūkumai kasoje, kuriuos reikės dengti. Pareiškimą atsiėmė, nes paskambino vadybininkė R. B. ir prašė grįžti. Grįžusi pamatė didelį nepasitenkinimą iš bendradarbių pusės. Apie trūkumus kasoje ji pasakė direktoriui. Kitų darbuotojų ji neįtarė, kol I. A. nepasakė, kad įtaria B. B. Ji nesijaučia kalta, tik išsakė savo nuomonę, todėl prašo išteisinti. Ji negalėtų sumokėti 10000 Lt neturtinės žalos. Sveikatos būklė bloga, lankosi psichikos centre, gulėjo ligoninėje, serga depresija.
Nukentėjęs asmuo B. B. parodė, kad anksčiau su kaltinamąja buvo bendradarbės. Santykiai pablogėjo, kai kaltinamoji pradėjo ją kaltinti dėl trūkumų parduotuvėje. Iš pradžių nekreipė dėmesio, nes žinojo apie kaltinamosios nuotaikų kaitą. Po to, kai pradėjo viešinti prie kolegių, parduotuvės klientų, pradėjo pyktis. Su kolegėmis rytais susirinkus išplauti parduotuvę, girdėdavo kaip O. S. ją apvagindavo. 2012-09-19 dirbo ji, kaltinamoji, N. P. ir A. D. Ji dirbo salės gale prie vaikiškų drabužių ir patalynės, prie kasos dirbo kaltinamoji, kurią pakeisdavo N. P., o A. D. stovėjo prie kabinų. Apie 16.30 val. baigus iškabinėti rūbus, jos susirinko ir stovėjo prie batų lentynos, netoli kasos. Ji su N. P. kabino skareles. Ją įžeidė kaltinamosios pasakyti žodžiai: „Jei Birute, tu nevogtum, visos dirbtume draugiškai“. Parduotuvėje buvo klientų, kurie atkreipė dėmesį, pradėjo į ją žvalgytis. N. P. bandė kaltinamąją nuraminti. Kaltinamosios žodžiai ją įžeidė, apšmeižė ir pažemino. Kai kaltinamoji ėmė grasinti, kad jos draugas U. J. su jomis susidoros, nes jai gadina nervus, ji išsigando. Tai taip pat vyko prie klientų. Ji prašė iškviesti vadybininkę ar paskambinti direktoriui, tada kaltinamoji nusiramino. Atvykusi vadybininkė R. B. jų nesiklausė, pasakė, kad visos nesąžiningos, kad parduotuvėje dideli trūkumai, bet sumos neįvardijo. Vadybininkė buvo mačiusi kaltinamosios išpuolius, buvo sakiusi, kad ji pardavėja dirbti negali. 2012-09-27 apie 16 val. kilus konfliktui parduotuvės salėje, kaltinamoji priėjusi prie jos pasakė: „Tu esi nesąžininga, parduotuvėj tokių žmonių nereikia ir tu čia nebedirbsi.“ Šiuos žodžius girdėjo kolegės. Tą dieną dirbo ji, kaltinamoji, gal dar N. P. Kaltinamoji ją įžeidė apkaltindama, kad vagia iš kasos. Ji pasakė, kad atvažiuos R. B. ir viską išspręs. Po tokių konfliktų kitą dieną kaltinamoji kalbėdavo kaip niekur nieko. Po to, vėl įžeidinėdavo. Kaltinamoji nenurodydavo jokių faktų ar motyvų. Ji iš darbo išėjo savo noru, kadangi nebegalėjo apsikęsti kaltinimų. Prašyme nenurodė priežasčių. Buvo atvejis, kai kasoje trūko 70 Lt, bet tą dieną jai buvo laisvadienis. S. B. išeidama iš darbo pasakė, kad trūko 200 Lt, ir trūkumą padengė pati. Būdavo, kad kasoje trūkdavo 7-10 Lt sumų. Kas padengdavo tuos trūkumus, nežino. Ji dengė vienintelį kartą 10 Lt, kai suklydo žmogui atiduodama grąžą. Joms leisdavo įsigyti prekių, kurias pasidėdavo pagalbinėse patalpose esančiame kambarėlyje. Į parduotuvę atveždavo daug maišų prekių: vienas prekes kabindavo salėje, kitas prekiavo kilogramais maišuose. Tuos maišus, kurie parduodami kilogramais, reikėdavo sunešti į kambarėlį. Per neapdairumą kambarėlyje atsirado maišas su brangesnėmis prekėmis. Visos nešė maišus. Kambarėlis labai mažas. Ji nepasidėjo to maišo su brangesnėmis prekėmis. Be kaltinamosios jos niekas neįtarinėjo, kad ji yra nesąžininga. Kaltinamoji buvo parašiusi pareiškimą išeiti iš darbo apie rugsėjo 24-25 d., o ji parašė rugsėjo 30 d. Kaltinamoji neišėjo iš darbo, nes atvažiavo vadybininkė, jos pasikalbėjo ir O. S. grįžo dirbti. Kaltinamoji yra labai įtari ir ne tik jos atžvilgiu, kaltino ir S. B., ir N. P. Jai buvo žinoma, kad kaltinamoji lankosi psichikos centre, geria vaistus, viena augina vaiką, kad mirė mama. Ir vadybininkė, ir direktorius matė, kad kaltinamoji yra neprognozuojama. Matėsi kaltinamosios nuotaikų kaita, šnekėdavosi su savimi, tačiau mano, kad kaltinamoji manipuliuoja savo liga. Kaltinamosios elgesiui dalinai galėjo turėti įtakos psichikos būklė.
Liudytoja N. P. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvusios bendradarbės. Girdėjo, kaip kaltinamoji kiekvieną dieną kaltindavo B. B. vagystėmis. Paskui ir ją kaltindavo. Visos dirbo nuo 2011-04-11. Iš pradžių kolektyvas buvo darnus. Po to, pradėjo trūkti kasoje pinigų. Tai sužinojo iš vedėjos S. B. Išėjus S. B., ji tapo vedėja. Kasoje dirbo po vieną žmogų paeiliui. Trūkumus dengdavo pačios, kai sumos buvo didesnės, visos kartu dengdavo. Trūkdavo kasoje po kelis litus, nedarydavo dėl to problemų. Kai kaltinamoji ateidavo blogos nuotaikos, visos būdavo blogos, prie visų kabinėdavosi. Tą, kuri dirbdavo kasoje, pavaduodavo ta, kuri arčiausiai stovėdavo. Trūkumus dengti kaltinamajai reikėjo vieną kartą, kai visos dengė 70 Lt trūkumą. Dienų tiksliai nepamena, bet buvo, kad O. S. su B. B. pykosi. Rugsėjo 19 d. ir 27 d. gali būti, kad ji ir negirdėjo pastarųjų konflikto. Iš kur atsirasdavo didesni trūkumai, nežino. Žinojo apie kaltinamosios sveikatą, kad geria vaistus nuo depresijos, buvo nepastovios nuotaikos, O. S. mama sunkiai sirgo, po to, mirė. Kartais darbe pasijuokdavo iš kaltinamosios, tačiau ši juokų nesuprasdavo. Ji išėjo iš darbo savo noru, nes buvo neįmanoma dirbti, kaltinamoji skųsdavo vadybininkei, kad ji kasoje čekiukus klijuoja. Popieriukuose nuo etikečių nurodyta suma nesutapdavo su kasoje esamais pinigais, bet tai nebuvo svarbu. Svarbu, kad kasoje pinigai atitiktų su kasos juosta. Paskutinę darbo dieną kaltinamoji ją apkaltino dešros vagyste. Jos susipyko, ji išėjo nesuskaičiavusi pinigų. Kaltinamoji sakė, kad ateis jos draugas ir jas primuš, tačiau ji neišsigando, nes nepatikėjo. Į kaltinamosios žodžius nekreipdavo dėmesio. Buvo atvejis, kad kaltinamoji kaltino nukentėjusiąją girdint klientams, tada liepdavo joms eiti į kambarėlį išsiaiškinti. Negirdėjo, kad nukentėjusioji būtų prisipažinusi ėmusi pinigus.
Liudytoja D. V. parodė, kad kaltinamąją ir nukentėjusiąją pažįsta, nes dirbo šalia „Gausos“ buvusiame baldų salone. Kaltinamoji jai sakė, kad čia vieni vagys, tačiau jai dirbant niekas nedingo. Kaltinamoji įtarinėjo visą kolektyvą. Jos visos kartu gerdavo kavą, būdavo, kad kitos pardavėjos sakydavo, jog kaltinamoji prasimano, kad trūksta pinigų kasoje. Ji dirbo „Intermedos“ baldų salone, šalia „Gausos“ nuo 2011 m. rudens iki 2012 m. birželio 11 d. 2012 m. rugsėjo mėnesį nebedirbo, nes nuo rugpjūčio 3 d. jau dirbo kitam darbe. Nukentėjusioji yra jos draugė ir davė paskaityti skundą.
Liudytojas A. G. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, o nukentėjusioji jo draugė. Užeidavo į parduotuvę, pasišnekėdavo su pardavėjomis. Pora kartų matė kaip kaltinamoji ir nukentėjusioji pykosi. Kartą vasarą, birželio ar liepos mėn., salėje buvo B. B. ir kaltinamoji, o N. P. prie kasos. Atėjusi kaltinamoji pasakė B. B. „Kodėl tu taip gerai gyveni, vadinasi tu vagi“. Jos susiginčijo. Kitą kartą, rugsėjo antroje pusėje po pietų, jis buvo parduotuvėje, šnekėjo su N. P. ir B. B. Priėjusi kaltinamoji paklausė B. B. „Už ką tu benziną perki? Tu vagi, todėl ir važinėji su mašina“. B. B. susinervavo, kaltinamoji kalbėjo garsiai, girdėjo ir kiti žmonės, susižvalgė. Jis su B. B. draugai, užvažiuoja į svečius kavos išgerti. Yra girdėjęs, kad parduotuvės kasoje yra trūkę pinigų.
Liudytoja S. B. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvusios bendradarbės. Ji dirbo vyr. pardavėja. Kaltinamoji yra labai jautri, dažnai verkdavo, kartais be priežasties, sakė kad vartoja vaistus, lankosi psichikos centre. Nukentėjusioji yra tvirto charakterio, mėgstanti pajuokauti. Ji išėjo iš darbo, nes pasiūlė kitą darbą pagal specialybę. Dirbant parduotuvėje, kartais būdavo trūkumų – 20, 30 Lt. Kaltindavo save, nes nebuvo dirbusi prekyboje. Kai dingo 200 Lt, suprato, kad kažkas ne taip, kad kažkas iš bendradarbių paima pinigus iš kasos. Neįtarė, kas konkrečiai. Apie tai pasakė visom bendradarbėms. Po pinigų dingimo nebesinešdavo į parduotuvę rankinių, ėmė viena kitą įtarinėti. Kaltininko dėl 200 Lt dingimo nepavyko rasti. Jai įtarimų buvo kilę dėl kiekvienos pardavėjos ir atmosfera darbe buvo nemaloni, jautėsi įtampa. Ji iš darbo išėjo 2011 m. lapkričio mėn., jos pareigas perėmė N. P. Žino, kad I. A. taip pat trūko pinigų kasoje, bet ji tada jau nebedirbo. Mano, kad kaltinamoji yra sąžiningas, tiesus ir atviras žmogus. Jos kaltinamoji nėra niekuo kaltinusi.
Liudytoja I. A. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvusios bendradarbės. 2012 m. rugsėjį buvo savaitę atostogose. Jai grįžus B. B. ir N. P. išėjo iš darbo. Kad dėl jų išėjimo būtų kalta O. S., jos nesakė. Parduotuvėje yra pasitaikę trūkumų. Tuomet susidėdavo visos ir padengdavo trūkumus. 2011 m. spalio ar lapkričio mėn. jai kasoje trūko 70 Lt. Tą dieną ji dirbo prie kasos, bet prieidavo ir daugiau darbuotojų. Kilo įtarimų, kas galėjo apimti, bet nieko už rankos nepagavo. B. B. irgi ėjo prie kasos, nes ieškojo kondicionieriaus pulto, buvo priėjusi 2-3 kartus. Jai kilo įtarimas, pasakė apie tai kaltinamajai, tačiau pastaroji gynė B., sakė „tu apsirikai“. Po to, kaltinamoji taip pat pradėjo įtarinėti B. B. Bandė aiškintis dėl trūkumo, niekas neprisipažino paėmęs pinigus. Išėjus B. B. iš darbo, didesnių trūkumų nebuvo, pasitaiko po 1-2 Lt. Iš S. B. girdėjo, kad šiai trūko 200 Lt ir pastaroji pati tą trūkumą dengė. 2012-09-18 B. B. grįžo po atostogų į darbą. Ar buvo tada konfliktų su kaltinamąja, nepamena.
Liudytoja R. B. parodė, kad kaltinamoji ir nukentėjusioji buvusios darbuotojos, UAB „Gausuva“ pardavėjos, o ji vadybininkė. Jas pažįsta tik kaip darbuotojas, jokių asmeniškų nesutarimų prieš nė vieną neturi. Kaltinamoji sakė, kad nesutaria su kolektyvu. Jei parduotuvėje trūkumai atsirasdavo dėl darbuotojų kaltės, tai juos dengdavo pačios darbuotojos. Būdavo, kad kasoje trūkdavo pinigų. Kaltinamoji skambindavo jai, sakydavo, kad yra trūkumai. Kitos pardavėjos tai slėpdavo. Jai yra skambinę klientai, skundėsi, kad nebuvo „išmuštas“ čekis, tačiau konkrečių pardavėjų nenurodė. Kaltinamoji skundėsi, kad yra užgauliojama, kad iš jos tyčiojasi. Dėl B. B. turėjo vieną telefoninį pranešimą, kad ši „neišmušė“ čekio. Kaltinamoji sakė, kad galvoja, jog kitos pardavėjos specialiai jai daro trūkumus, kai ji dirba kasoje, kad ji išeitų iš darbo. B. B. išėjo iš darbo savo noru, nes buvo sugriežtinta darbo tvarka. Kiekviena pardavėja turėjo atsiskaityti su kasa, su prekėmis. Sąlygų sugriežtinimui turėjo įtakos kaltinamosios pateikta informacija. Žino, kad kaltinamoji labai greitai įsižeidžia, nesupranta pajuokavimų, kalbant iš karto rodo emocijas, verkia, labai jautri, turi problemų su nervais, gėrė raminančius vaistus. Joniškio parduotuvėje būdavo dideli neatitikimai dar prieš kaltinamosios pranešimus. Po B. B. išėjimo situacija pasikeitė į gerą, trūkumų sumažėjo.
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos 2013-09-27 teismo psichiatrijos - psichologijos ekspertizės akte Nr. 86 TPK-149/2013 nurodyta, kad O. S. mąstymui būdingi specifiniai procesiniam susirgimui būdingi ypatumai (77-79 b. l.).
Iš O. S. asmens sveikatos istorijos matyti, kad kaltinamoji nuo 2010-04-19 yra VšĮ Joniškio psichikos sveikatos centro pacientė, vartoja raminamuosius vaistus, gydėsi Šiaulių psichiatrinėje ligoninėje.
Iš gydymo stacionare istorijos Nr. 770L matyti, kad 2010 m. atlikus O. S. asmenybės vertinimą, buvo konstatuotas aukštas nerimo lygis, problemos su elgesio ir emocijų kontrole, fiksacija į neigiamą gyvenimo patyrimą, vienpusiškas savęs vaizdas, įkyrios mintys apie aplinkinių priešiškumą, empatijos stoka.
Joniškio rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 26 d. nutartimi kaltinamosios O. S. sutikimu jai buvo paskirta stacionarinė teismo psichiatrinė ekspertizė (88-89 b. l.).
Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos Utenos ekspertinio skyriaus 2014-01-13 raštu Nr. 68U-II-11, iš kurio matyti, kad O. S. 2014-01-09 stacionarinės teismo psichiatrinės ekspertizės atlikimui į VTPT prie SAM Utenos ekspertinį skyrių neatvyko (96 b. l.)
Nukentėjęs asmuo ir privati kaltintoja B. B. savo kaltinimą palaikė, prašė pripažinti kaltinamąją kalta pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. ir paskirti jai bausmę – areštą, bei tenkinti nukentėjusiosios pareikštą civilinį ieškinį dėl 686,00 Lt turtinės ir 10000,00 Lt neturtinės žalos.
Kaltinamosios gynėja baigiamosiose kalbose nurodė, kad teismas turėtų išteisinti O. S. dėl šmeižimo pagal BK 154 str. 1 d. ir įžeidimo pagal BK 155 str. 1 d., nes kaltinamoji neturėjo tiesioginės tyčios apšmeižti ar įžeisti nukentėjusiosios, tik apie ją išreiškė nuomonę, nes eilė faktinių aplinkybių kaltinamajai sukėlė pagrįstų abejonių dėl nukentėjusiosios sąžiningumo. Be to, kaltinamajai turi būti taikomi kiti kriterijai dėl jos sveikatos būklės. Tiek nukentėjusioji, tiek apklausti liudytojai patvirtino, kad kaltinamoji buvo išskirtinė asmenybė dėl sveikatos būklės, garsėjo sąžiningumu. Patvirtino, kad B. B. išėjus iš darbo didelių trūkumų kasoje nebeliko. Kad būtų pripažinta kalta, kaltinamoji turėjo suprasti, kad jos žodžiai neteisingi ir tyčia apšmeižti nukentėjusiąją, tuo tarpu kaltinamoji buvo įsitikinusi, jog sako tiesą. Taip pat prašo priteisti iš nukentėjusiosios kaltinamosios naudai bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, remdamasis surinktais byloje duomenis, kaltinamosios, nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais daro išvadą, kad neįrodyta O. S. kaltė dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., padarymo.
Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Konstituciniu teisinės valstybės principu turi būti vadovaujamasi ir taikant teisę, šis principas įpareigoja teisę taikančias institucijas nenukrypti nuo bendrųjų teisės principų, įtvirtintų demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).
Motyvuojamoji dalis
BK 154 straipsnyje numatyta atsakomybė už tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios paniekinti ar pažeminti kitą žmogų, ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimą. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų konstatavimą apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Kvalifikuojant veiką pagal BK 154 straipsnį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais ir turi būti pateikiama sąmoningai neiškreipiant duomenų. Už nuomonės apie tam tikrus realius faktus ar įvykius paskleidimą baudžiamoji atsakomybė pagal šią normą nekyla. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl teismas privalo nustatyti ne tik tai, kad buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina kito asmens garbę ir orumą, bet ir tai, kad kaltininkas suvokė tokias šios informacijos savybes (neatitiktį tikrovei bei žeminantį pobūdį) ir norėjo taip veikti, siekė paskleisti būtent tokią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2013).
BK 155 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už asmens įžeidimą. Įžeidimas, tai tyčinis (tiesiogine tyčia padaromas) viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Šmeižimas nuo įžeidimo (BK 154 straipsnis) yra atribojamas pagal objektyviuosius požymius. Šios veikos skiriasi tuo, kad šmeižimo atveju paprastai nenurodomi konkretūs faktai, neigiamai apibūdinantys nukentėjusįjį, o neigiamai atsiliepiama apie nukentėjusiojo asmenybę, jo savybes, bruožus ir pan. Taigi visais atvejais, sprendžiant asmens baudžiamosios atsakomybės klausimą, turi būti nustatyta konkreti nusikalstama veika, atitinkanti Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-4/2011).
Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą palaiko nukentėjusysis (BPK 408 str. 1 d.), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (BPK 34 str. 2 d.).
BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. šmeižimas ir įžeidimas yra padaromas tik tiesiogine tyčia, o tai reiškia, kad kaltininkas suvokia užgaulų ir žeminantį savo veiksmų pobūdį kito asmens atžvilgiu ir nori jį pažeminti, įžeisti ir apšmeižti. Už nuomonės pareiškimą asmuo negali būti baudžiamas. Kaltinamoji nuosekliai teigė, kad nukentėjusiosios vagimi nepavadino, bet jos sąžiningumu abejojo. Iš nukentėjusiosios, kaltinamosios bei liudytojų N. P., S. B., I. A., R. B. parodymų nustatyta, kad parduotuvės, kurioje dirbo tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji, kasoje dažnai buvo pinigų trūkumų. Liudytoja I. A. parodė, kad kai kasoje trūko 70 Lt, prie kasos kelis kartus buvo priėjusi B. B. Kaltinamoji iš pradžių gynė B. B., bet po to pati ėmė įtarinėti. Iš kaltinamosios parodymų nustatyta, kad buvo atvejis, kai nukentėjusioji į pagalbines patalpas nusinešė maišą su brangiomis prekėmis. Iš nukentėjusiosios, liudytojos R. B. parodymų nustatyta, kad nukentėjusioji iš darbo išėjo ne dėl O. S. kaltės, o savo noru dėl sugriežtintų darbo sąlygų. Liudytojos I. A., R. B. patvirtino, kad nukentėjusiajai išėjus iš darbo, didesnių trūkumų kasoje nebebuvo. Eilė faktinių aplinkybių kaltinamajai sukėlė abejones dėl nukentėjusiosios sąžiningumo, todėl teismo nuomone, kaltinamoji tik išreiškė savo nuomonę. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad kaltinamoji, būtų supratusi, jog jos žodžiai yra neteisingi ir būtų siekusi tyčia apšmeižti, įžeisti nukentėjusiąją. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, nukentėjusiosios, kaltinamosios, liudytojų N. P., S. B., R. B. parodymų nustatyta, kad parduotuvės darbuotojoms buvo žinoma, jog kaltinamoji buvo labai jautri, dažnai verkdavo, gėrė vaistus nuo depresijos, lankėsi psichikos centre, nesuprasdavo pajuokavimų, todėl pernelyg jautriai reaguodavo į darbe pasitaikančius pinigų trūkumus kasoje. Be to, ir pati nukentėjusioji duodama parodymus pripažino, kad kaltinamosios elgesiui dalinai galėjo turėti įtakos pastarosios psichikos būklė. Liudytojos D. V. parodymais teismas nesiremia, nes liudytoja kaltinime nurodytu laikotarpiu nebedirbo šalia parduotuvės „Gausa“ esančiame baldų salone. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis teismas daro išvadą, kad O. S. veiksmuose nebuvo tyčios apšmeižti ir įžeisti nukentėjusiąją B. B., dėl to jos veiksmuose nėra BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymių visumos, todėl O. S. išteisintina (BPK 3 str. 1 d. 1 p.).
Išteisinus O. S., nukentėjusiosios B. B. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).
Priėmus išteisinamąjį nuosprendį iš B. B. priteistinos O. S. atstovei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos. Pagal byloje esantį 2012-11-06 pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 661961 matyti, kad O. S. sumokėjo advokatei 2420 Lt (58 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir, vadovaudamasis BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išteisinti pagal BK 154 str. 1 d. ir 155 str. 1 d., nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
B. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.
Priteisti iš B. B., a. k. (duomenys neskelbtini), O. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 2420,00 Lt (du tūkstančius keturis šimtus dvidešimt litų 00 ct) bylos procese turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Joniškio rajono apylinkės teisme.