Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Edvardas Paliokas, sekretoriaujant Erikai Ališauskienei, dalyvaujant ieškovams I. R., K. R., ieškovės atstovei advokatei Zitai Ragauskaitei, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Reginai Domaševičienei, nedalyvaujat atsakovui V. R., trečiojo asmens UAB „Ūkio banko lizingas“ atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovų I. R., K. R. ieškinį atsakovui V. R., trečiasis asmuo UAB Ūkio banko lizingas, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio padidinimo, prievolės kreditoriui vykdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas V. R. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Trečiojo asmens UAB Ūkio banko lizingas atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdį pranešta tinkamai, jokių prašymų negauta, neatvykimo priežastys nežinomos. Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Išvadą byloje teikiančios institucijos - Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nurodė, jog ieškinį palaiko. Vaikas išreiškė norą gyventi kartu su mama. Ieškovė turi tinkamas buities ir gyvenimo sąlygas. Atsižvelgiant į vaiko emocinį ryšį su mama ir į tai, kad jis išreiškė norą su ja gyventi, o tėvas nusišalinęs nuo priežiūros, nepilnamečio K. R., gim. 2000-03-03, gyvenamoji vieta nustatytina mama I. R.. Su prašomu išlaikymo padidinimu iki 500 Lt taip pat sutinka, kadangi vaikas nemažas, poreikiai vis didėja, jam reikia nemažų išlaidų, o atsakovas su vaiku praktiškai nebendrauja, geranoriškai didesnio išlaikymo neskiria bei papildomai prie vaiko išlaikymo neprisideda.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

Dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės

Nustatyta, jog šalių santuoka sudaryta 1998 m. sausio 10 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 35 (b.l. 6). Iš ieškovės, šalių nepilnamečio vaiki ir liudytojos (ieškovės motinos) A. V. paaiškinimų matyti, kad sutuoktiniai kartu nebegyvena nuo 2013 metų gruodžio mėnesio, santuokiniai ryšiai yra visiškai nutrūkę.

Ieškovė prašo nutraukti santuoką dėl sutuoktinio (atsakovo) kaltės. Atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsižvelgia į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu dėl santuokos išrimo sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį, sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką, sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių interesų kito sutuoktinio ar šeimos interesams. Abipusės pagalbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir materialinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu: tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis. CK 3.27 straipsnyje išvardytų pareigų pažeidimas gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (CK 3.60 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010).

Ieškovė nurodė, kad atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, kadangi šeima visiškai nesirūpino, nepadėjo materialiai, neišlaikė vaiko, nuolat girtavo ir keldavo konfliktus, o nuo 2013 metų gruodžio mėnesio aplamai išsikėlė gyventi atskirai. Ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtino ir teismo posėdžio metu apklausta liudytoja A. V. (ieškovės motina), pas kurią šalys gyveno, o ieškovė su sūnumi gyvena iki šiol. Ji patvirtino, jog gyvenant kartu su ieškove, atsakovas nuolat girtavo, konfliktuodavo, su vaiku nebendravo. Atsakovas nenurodė bei nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių ieškovės kaltę. Atsakovo elgesys vertintinas pagrindžiančiu aplinkybes, kad jis pažeidė lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialinės paramos pareigas, todėl santuoka nutrauktina pripažįstant, kad dėl jos iširimo kaltas yra atsakovas (CK 3.27 str. 1 d., 3.60 str., 3.62 str., CPK 177, 178, 197, 185, 186 str.).

Po santuokos nutraukimo šalims paliktinos esamos pavardės – ieškovei – R., atsakovui – R. (CK 3.69 str. 1 d.).

Šalys išlaikymo viena kitai nereikalauja (CK 3.72 str.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Nustatyta, kad šalys I. R. ir V. R. yra K. R., gim. 2000-03-03, tėvai (b.l. 11). Šalių nepilnametis sūnaus K. R. nuo pat gimimo gyvena su motina, I. R., jos motinai priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 13, 24). Ieškovė prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su ja. Šalių sūnus K. R. nurodė, jog norėtų gyventi su mama, su tėvu bendrauja mažai.

Atsakovas V. R. jokių prieštaravimų, kad jo nepilnamečio vaiko K. R. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, su kuria nuo pat gimimo vaikas gyvena, nepareiškė, jokių įrodymų, kurie paneigtų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl K. R. gyvenamosios vietos nustatymo nepateikė. Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė taip pat nurodė, jog sutinka su tuo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Byloje jokių duomenų, kad šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina prieštarautų vaiko interesams nėra. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl sūnaus gyvenamosios vietos nustatymo su ja tenkintinas (CK 3.165 str., 3.169 str. 2 d.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui padidinimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2013-12-04 Kauno apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24388-887/2013 priteistas iš atsakovo V. R. išlaikymas nepilnamečiui vaikui K. R., gim. 2000-03-03, po 300 Lt kas mėnesį mokomomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (b.l. 12). Ieškovė prašo padidinti 2013-12-04 Kauno apylinkės teismo įsakymu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui K. R. nuo 300 Lt iki 500 Lt (145 Eur).

Tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 5 d.). CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pakeisti priteisto išlaikymo dydį pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Šią nuostatą sistemiškai aiškinant su CK 3.201 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydis taip pat gali būti keičiamas, pasikeitus (padidėjus, sumažėjus) vaiko poreikiams. Tokį aiškinimą patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-495/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2009; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.). Taigi, pagal CK3.201 straipsnio, reglamentuojančio išlaikymo dydžio ir formos pakeitimą, nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai.

Ieškovė I. R., prašydama padidinti iš atsakovo priteistą nepilnamečiui sūnui išlaikymą, savo reikalavimą grindžia tuo, kad po teismo įsakymo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė (padidėjo) vaiko poreikiai, be to 2013 metais kreipdamasi į teismą dėl išlaikymo vaikui priteisimo tinkamai neįvertino vaiko poreikių. Šalių nepilnamečio sūnaus K. R. poreikiai ir jiems tenkinti reikalingos išlaidos, ieškovės teigimu, šiuo metu sudaro apie 1000 Lt (289,62 Eur) sumą per mėnesį: vaikas daug paaugo, jo ūgis 186 cm, batų dydis - 45, todėl visus drabužius, avalynę turėjo pakeisti ir pirkti iš suaugusiųjų parduotuvės, kur kainos žymiai didesnės. Vaikas lankė sporto klubą - irklavimą, šiuo metu lanko baseiną, už kurį moka 40 Lt (11,58 Eur), padidėjo ir išlaidos maistui. Ieškovės nurodyta nepilnamečiam sūnui išlaikyti reikalinga pinigų suma, teismo vertinimu, yra reali ir pagrįsta. Vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužius ir avalynę, ugdymo priemones, vaistus, vitaminus, kitas prekes, mokėti už jo ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, todėl spręstina, jog vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga apie 289,62 Eur (1000 Lt) suma. Ieškovė prašo pusę šios sumos priteisti iš atsakovo. Atsakovas prieštaravimų nereiškė.

Sprendžiant dėl padidėjusio išlaikymo priteisimo, būtina įvertinti vaiko tėvų turtinę padėtį. Kaip nurodė ieškovė, jos turtinė padėtis nėra gera, mėnesio pajamas sudaro apie 1000 Lt (289,62 Eur) suma. Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovės mėnesio pajamos sudaro apie 297,14 Eur (1025,97 Lt) (b.l. 16). Ieškovė nekilnojamojo turto, automobilių įgijusi neturi (b.l. 7, 10), gyvena motinai priklausančiame bute.

Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, nepateikė įrodymų apie savo turtinę padėtį, paneigiančių atsakovo galimybę mokėti prašomo dydžio išlaikymą. Teismas savo iniciatyva (CPK 376 str. 1 d.) išsiaiškino, kad atsakovas VSDFV kaip dirbantis asmuo neregistruotas (b.l. 31), gauna 271,98 Eur (939,07 Lt) pareigūnų ir karių valstybinę pensiją (b.l. 30). Atsakovas nekilnojamojo turto, transporto priemonių neįgijęs (b.l. 8, 9). Nors atsakovo, kaip ir ieškovės, turtinė padėtis nėra itin gera, tačiau sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Valstybinės pensijos pareigūnui paskyrimas neatima jam teisės dirbti kitą darbą, todėl atsakovas, žinodamas savo pareigą išlaikyti vaiką, turi dėti pastangas papildomoms pajamoms gauti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog jo amžius, sveikatos būklė, ar kitos aplinkybės riboja jo galimybes dirbti ir gauti pajamas, todėl darytina išvada, kad atsakovas yra darbingas, gali imtis priemonių ir gauti teisėtų pajamų, tačiau nepateikė įrodymų, kad ėmėsi tokių priemonių. Įstatymas neleidžia išlaikymo pareigos perkelti tik vienam iš vaiko tėvų. Be to, ir taip didesnė pareigos dalis išlaikyti vaiką tenka vienam iš tėvų su kuriuo gyvena vaikas, nes gyvenant su vaiku atsiranda nenumatytų išlaidų, reikalingų vystymuisi, auklėjimui, ugdymui ir tėvas ar motina, teikiantis išlaikymą, prie tų išlaidų neprisideda.

Teismas, atsižvelgdamas į tokias nustatytas aplinkybes kaip: 1) išlaikymas nepilnamečiui sūnui priteistas 2013 m. gruodžio 4 d., be to vien pagal vaiko motinos pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, nevertinant vaiko poreikių ir tėvų galimybių juos tenkinti, 2) vaikui augant, jo poreikiai neabejotinai didėja, 3) nustatytas labai mažas išlaikymas (86,89 Eur/300 Lt), kuris, negali užtikrinti būtinų minimalių 15 metų paaugliui vystytis sąlygų, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus vaiko poreikiams tenkinti reikiamą sumą, šalių turtinę padėtį - sprendžia, kad nepilnamečio K. R. išlaikymui iš atsakovo priteistina po 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-11-20) iki jo pilnametystės (iš atsakovo priteistina išlaikymo suma padidintina 57,92 Eur (200 Lt) (CPK 178, 197, 185, CK 3.156 str., 3.192 str., 3.194 str. 1 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.201 str.). Išlaikymas indeksuotinas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui tvarkytoja uzufrukto teise ieškovė jau yra paskirta Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-24388-887/2013 (b.l. 12). Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Papildomai pažymėtina, kad atsakovas žinodamas apie tai, kad jis turi išlaikytinį ir pareigą juo rūpintis, būdamas darbingas, neturintis sveikatos problemų (byloje priešingų įrodymų nepateikta), turi imtis priemonių, ieškotis darbo, kad šią pareigą galėtų tinkamai vykdyti.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Dėl turto ir prievolių

Šalys santuokos nutraukimo metu dalintino turto neįgijo (b.l. 7, 8, 9, 10).

Vadovaujantis CK 3.118 straipsnyje įtvirtintomis nuostatomis, turi būti padalintas ne tik turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), bet ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. lapkričio 10 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

Ieškovė nurodė, jog ji kreditorių neturi. Atsakovas turi kreditorių UAB „Ūkio banko lizingas“. Ieškovės teigimu, paskola paimta atsakovui gyvenant atskirai, 2014-01-28, ir buvo skirta jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Apie atsakovo paimtą kreditą ieškovė sužinojo tik iš kreditoriaus atsakovui atsiųsto raginimo. Kadangi paskola nebuvo skirta šeimos poreikiams tenkinti, ieškovė prašo 2014-01-28 vartojimo kredito sutarties Nr. C40145309 pagrindu atsakovo paimtą paskolą iš UAB „Ūkio banko lizingas“, pripažinti atsakovo V. R. asmenine prievole. Atsakovas prieštaravimų nereiškė. Kreditorius savarankiškų reikalavimų nereiškė. Iš byloje esančių duomenų matyti, atsakovas ir UAB „Ūkio banko lizingas“ buvo sudarę Vartojimo kredito sutartį Nr. C40145309 (b.l. 14). Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, 2015 m. balandžio 2 d. Kauno apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo V. R. kreditoriui UAB „Ūkio banko lizingas“ jau yra priteista 882,45 Eur skola, 79,07 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (961,52 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015-04-02) iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidos (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, civilinė byla Nr. eL2-11284-800/2015, teismo įsakymas neįsiteisėjęs), taigi, akivaizdu, jog kreditorius šią prievolę laiko asmenine atsakovo V. R. prievole. Be to, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad pagal anksčiau nurodytą sutartį atsakovo gautos lėšos būtų panaudos bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Esant nurodytoms aplinkybėms, prievolė pagal 2014-01-28 vartojimo kredito sutartį Nr. C40145309, sudarytą atsakovo su UAB „Ūkio banko lizingas“, pripažintina atsakovo V. R. asmenine prievole.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškinį visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 96 str. 1 d.). Ieškovei šioje byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, apmokant 50 proc. žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistina 50 proc. jos sumokėto žyminio mokesčio už reikalavimą nutraukti santuoką, kas sudaro 21,14 Eur (73,00 Lt), kita žyminio mokesčio dalis - 20,85 Eur (72 Lt) iš atsakovo priteistina valstybei (b.l. 17, 15). Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 20,85 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą padidinti vaikui išlaikymą, nuo kurio mokėjimo ieškovė paduodama ieškinį atleista CPK 83 str. 1 d. 2 p. pagrindu bei 5,45 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Valstybei iš atsakovo taip pat priteistina 98,43 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą. (CPK 79 str., 83 str. 1 d. 2 p., 5 p., 85 str. l d. 1 p., 3 p., 88 str. l d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-265 str., 268-270 str., 384 str.,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą 1998 m. sausio 10 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos biure, įrašo Nr. 35, dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims pavardes - ieškovei R., atsakovui – R..

Nustatyti nepilnamečio K. R., gim. 2000-03-03, gyvenamąją vieta su ieškove I. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 įsakymą civilinėje byloje Nr. L2-24388-887/2013, ir iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. R., gim. 2000-03-03, išlaikymui priteisti 144,81 Eur (500 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-11-20) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui tvarkytoja uzufrukto teise yra I. R..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis vykdytina skubiai.

Pripažinti atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenine prievole atsiskaityti su trečiuoju asmeniu UAB „Ūkio banko lizingas“ pagal 2014-01-28 vartojimo kredito sutartį Nr. C40145309.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovės I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 21,14 Eur (dvidešimt vieną eurą, 14 ct) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 98,43 Eur (devyniasdešimt aštuonių eurų, 43 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. 24 7300 0101 1239 4300, nurodant įmokos kodą 5630, paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą) ir 47,15 Eur (keturiasdešimt septynis eurus, 15 ct) kitų bylinėjimosi išlaidų (sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188659752) į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.