- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-31
- Bylos Nr.
- I-3294-821/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01485-2019-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Iveta Pelienė
- Pareiškėjas
- A. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. R. (toliau – pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo), neturtinės žalos atlyginimą – 1 000 Eur.
Teigia, kad periodiškai laikotarpiais nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriaus - kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) kamerose Nr. 309, Nr. 275 ir Nr. 120 netinkamomis sąlygomis, t. y. sanitarinis mazgas įrengtas gyvenamojoje patalpoje, atitvertas tik sienele ir vietoje durų, pakabinta užuolaida; nebuvo atskiros oro šalinimo sistemos, todėl jautėsi nemalonūs kvapai; nebuvo užtikrinta sanitarinio mazgo higiena. Dėl šių priežasčių, pasak pareiškėjo, buvo pažemintas jo orumas, patyrė dvasinius, psichologinius išgyvenimus, jautė diskomfortą, todėl mano, kad jam padaryta neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš atsakovės atstovo Vilniaus PN.
Atsiliepimas
Atsakovę Lietuvos valstybę atstovaujantys Vilniaus PN (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) pateiktame atsiliepime (b. l. 7–11) su pareiškėjo skundu nesutinka, prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K atitinkamose kamerose periodiškai buvo laikomas nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. imtinai, o nuo 2019 m. balandžio 5 d. išvyko į Vilniaus PN.
Paaiškina, kad Lukiškių TI-K gyvenamosios kameros įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą įstaigoje.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas nurodo, kad sanitarinis mazgas kamerose atskirtas nuo likusio kameros ploto sienele, kuri yra ne mažesnė kaip 1,5 m aukščio.
Taip pat atsiliepime nurodo, kad Lukiškių TI-K kamerose langai pritaikyti vėdinimui natūraliu būdu pro langus, kas atitinka higienos normų reikalavimus. Tvarkyti gyvenamąsias kameras bei kamerose esančius sanitarinius mazgus turi jose apgyvendinti asmenys.
Informuoja, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro patikrinimų kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atlikta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su pareiškėjo reikalavimu atlyginti neturtinę žalą. Atsiliepime paaiškina, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendrojo pobūdžio, nėra konkretumo, kuo būtent pasireiškia pareiškėjui padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, nei kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiškėjas pateikė atsikirtimus į atsakovo atstovės atsiliepimą, kuriuose papildomai skundžiasi dėl minimalaus gyvenamojo ploto neužtikrinimo (b. l. 38).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas šioje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalimi, turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Vilniaus PN veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Vilniaus PN neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos. Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijų pareigūnai (darbuotojai) neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovės atstovui.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad nebuvo užtikrintas privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu.
Ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – PĮĮET) 16.5 papunktyje nustatyta, kad: įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos; sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas; sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga, o ginčo laikotarpiu galiojusių Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – TIĮET) 14.5 papunktyje nustatyta, kad: kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa; ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga; esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto; kameroje įrengiamas praustuvas.
Įvertinus Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus pranešime (b. 1. 27–28) pateiktus duomenis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nuo likusio gyvenamojo ploto sanitarinio mazgo patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir gerinant suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygas asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse. Teismas, atsižvelgęs į aptartą teisinį reguliavimą ir vadovaudamasis suformuota Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose (žr. Europos Žmogaus Teisių Teismo 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt.) konstatuoja, kad nors Vilniaus PN kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų PĮĮET ir TIĮET reikalavimų, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos. Nors Vilniaus PN Turto ir valdymo skyriaus pranešimas (b. 1. 27–28) patvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengtos užuolaidos, tačiau sanitarinį mazgą atskirianti užuolaida nėra laikoma tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų, asmens privatumo užtikrinimo aspektu.
Kadangi ginčas keliamas dėl privatumo užtikrinimo, naudojantis sanitariniu mazgu, svarbu nustatyti, kokiose kamerose pareiškėjas buvo kalinamas su kitais asmenimis. Skunde pareiškėjas nurodo, jog kartu su kitu asmeniu buvo kalinamas šiais laikotarpiais: nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 28 d. kameroje Nr. 309; nuo 2019 m. sausio 31 d. iki 2019 m. vasario 1 d., nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 11 d. kameroje Nr. 275; nuo 2019 m. kovo 8 d. iki 2019 m. kovo 12 d., nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. balandžio 1 d., nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 5 d. kameroje Nr. 120. Iš byloje esančių rašytinių dokumentų (nuteistųjų (suimtųjų) tranzitų vykstančių per Lukiškių TI-K apskaitos kortelių (b. l. 46–54) ir atsakovo atstovės pateikto atsiliepimo (b. l. 7–11) nustatyta, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas šiose Lukiškių TI-K kamerose tokiais laikotarpiais, t. y. nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 27 d. kameroje Nr. 309; 2019 m. kovo 29 d. kameroje Nr. 115; nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kameroje Nr. 23. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo atstovės pateiktais duomenimis, kokiais laikotarpiais pareiškėjas atitinkamose kamerose buvo laikomas kartu su kitu asmeniu, tokių duomenų nenuginčijo ir pareiškėjas, todėl teismas daro išvadą, kad pareiškėjas kartu su kitu asmeniu buvo laikomas 6 paras neužtikrinant pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu.
Dėl skunde nurodomų kitų pažeidimų, susijusių su atskiros oro šalinimo sistemos sanitarinio mazgo patalpoje įrengimo bei higieniško sanitarinio mazgo, visų pirma, pasisakytina, jog atsakovo atstovė atsiliepime nurodė, kad kamerose esantys langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos per langus natūraliu būdu, o ir iš aukščiau nurodytų teisės aktų matyti, kad nėra nustatytų reikalavimų įrengti atskirą oro šalinimo sistemą sanitarinio mazgo patalpoje, todėl pareiškėjo argumentai dėl nemalonaus kvapo nagrinėjamu aspektu nevertintini. Taipogi kaip yra nurodyta atsakovo atstovės atsiliepime, tvarkyti gyvenamąsias kameras ir valyti jose esančius sanitarinius mazgus turi patys nuteistieji, tuo tikslu jiems yra išduodamos valymo priemonės. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjui nebuvo išduotos reikalingos priemonės sanitarinių mazgų valymui, todėl pareiškėjo argumentai dėl nehigieniškų sanitarinių mazgų atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas pateiktuose atsikirtimuose nurodo, kad nebuvo užtikrintas minimalus 3,6 kv. m plotas vienam asmeniui.
Ginčui taikytini laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – HN 134:2015). HN 134:2015 kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 1) 1.3.1 punkte, ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 5 d. įsakymo Nr. V-109 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas 2) 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, numatytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip – 3,6 kv. m – suaugusiam asmeniui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas 2019 m. sausio 25 d. atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 125, plotas - 6,43 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. sausio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 111, plotas - 7.45 kv. m (1 asmuo kameroje); tą pačią dieną buvo perkeltas į kamerą Nr. 309, plotas - 7,72 kv. m (2 asmenys kameroje), kurioje buvo laikomas iki 2019 m. sausio 27 d. (2019 m. sausio 28 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. sausio 31 d. grįžo į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 119, plotas – 7,31 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. vasario 1 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus, iš kurių grįžo 2019 m. vasario 8 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 104, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 275, plotas - 7,85 kv. m (1 asmuo kameroje), t. y. nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. vasario 10 d. buvo kameroje Nr. 275 (1 asmuo kameroje) (2019 m. vasario 11 d. išvyko i Šiaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. vasario 14 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių TI-K ir išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2019 m. kovo 11 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 120, plotas - 7,38 kv. m (1 asmuo kameroje); 2019 m. kovo 12 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių; 2019 m. kovo 14 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių Tl-K ir išvyko į Vilniaus pataisos namus; 2019 m. kovo 29 d. atvyko iš Vilniaus pataisos namų į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115, plotas - 7.45 kv. m (2 asmenys kameroje); nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. kamera Nr. 123, plotas - 7,38 kv. m (2 asmenys kameroje) (2019 m. balandžio 1 d. išvyko į Šiaulių tardymo izoliatorių); 2019 m. balandžio 4 d. atvyko iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus į Lukiškių Tl-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 124, plotas – 7,31 kv. m (l asmuo kameroje); 2019 m. balandžio 5 d. išvyko į Vilniaus pataisos namus. Bylos duomenys patvirtina, kad periodiškai ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose daugiausiai vienas, o su kitu asmeniu buvo laikomas tik 6 paras, o vienam asmeniui tenkantis kameros patalpos plotas atitiko Įsakymo 1 ir Įsakymo 2 1.3.1 punkte nurodytus minimalaus ploto reikalavimus (t. y. vienam asmeniui tenkantis kameros plotas nuo 6,43 kv. m iki 7,85 kv. m, o dviem asmenims tenkantis kameros plotas – nuo 7,38 kv. m iki 7,72 kv. m, kas reiškia, kad kameroje kalinčiam asmeniui tenka ne mažiau nei 3,6 kv. m bendro kameros ploto). Taip pat teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kamerų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje laikomų asmenų skaičiaus. Tai atitinka ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamą praktiką (žr., 2019 m. balandžio 24 d. nutartį Nr. A-2169-525/2019). Todėl pareiškėjo argumentai dėl kamerų ploto - 3,6 kv. m tenkančio vienam asmeniui neatitikties teisės aktų reikalavimams yra nepagrįsti.
Nagrinėjamu atveju, teismas išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų (neužtikrinus privatumo naudojantis sanitariniu mazgu) atsirado tokio masto pasekmių, kurias būtų galima laikyti neturtine žala, kuri atlyginama pinigais pagal CK 6.250 straipsnį. Dar daugiau, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją. Atsižvelgiant į tai, kas buvo išdėstyta prieš tai, konstatuotina, kad šiuo atveju pats pareiškėjo teisės pažeidimo pripažinimas yra pakankama ir teisinga satisfakcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais nepriteistinas, ir tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pabrėžtina, jog pats pareiškėjas iš esmės nepateikė jokių įrodymų pagrįsti, kad jam buvo padaryta esminė neturtinė žala, kurią reikėtų įvertinti pinigais, ir byloje nėra jokio pagrindo išvadai, jog nustatyti pareiškėjo nepatogumai buvo tokio pobūdžio ir pareiškėjo teises pažeidė tokiu būdu, kad joms apginti nepakanka konstatuoti paties pažeidimo fakto.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1– 4 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. R. skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad pareiškėjo A. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime sąlygas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeista nuo 2019 m. sausio 25 d. iki 2019 m. sausio 27 d. ir nuo 2019 m. kovo 29 d. iki 2019 m. kovo 31 d.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.