- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-08-28
- Bylos Nr.
- e2S-1614-273/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-01266-2017-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Ieškovas
- J. M., Z. Č.
- Atsakovas
- G. Ž., V. Ž.
- Kategorijos
- 3.1.14.3Ieškinio trūkumų šalinimas
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. M. ir Z. Č. atstovo advokato V. M. atskirąjį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties dėl ieškovų J. M. ir Z. Č. ieškinio atsakovams G. Ž. ir V. Ž. dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo trūkumų šalinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. M. ir Z. Č. kreipėsi į Jonavos rajono apylinkės teismą su ieškiniu prašydami įpareigoti atsakovus G. Ž. ir V. Ž. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, kelyje tarp Kauno g. 36, Jonava bei Kauno g. 42, Jonava, bei sutvarkyti statybvietę, priteisti iš atsakovų (solidariai) visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi ieškovams nustatė 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
3. Teismas nurodė, kad ieškovų ieškinys neatitinka CPK 135 straipsnio reikalavimų, nustatytų ieškinio formai ir turiniui. Ieškinyje nurodyti reikalavimai bei juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės yra neaiškūs, netikslūs, neatitinka CK 1.138 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatytų civilinių teisių gynybos būdų ir nesudaro galimybės nagrinėti tuos reikalavimus teismine tvarka. Nurodė, kad ieškinyje neįvardinta, kokie konkretūs savavališkos statybos darbai ir kokioje konkrečioje vietoje yra atlikti ir kokie likę padariniai, kuriuos prašoma pašalinti. Teismas nurodė, kad tarp pateiktų įrodymų nėra atsakovei priklausančio žemės sklypo ribų, iš taip suformuluoto reikalavimo nėra aišku ne tik tai, kokie konkretūs savavališkos statybos darbai yra atlikti ir kokie yra likę padariniai, kuriuos prašoma pašalinti, bet ir kam priklausančiame žemės sklype ar sklypuose (ieškovui, atsakovams (-ei) ar valstybei) ir kokioje konkrečioje to sklypo ar tų sklypų vietoje jie yra atlikti, nes ieškinyje nėra sukonkretinta ir aiškiai nurodyta servitutinė kelio teritorija, kurioje teigiama esant pradėtos neteisėtos statybos ir kelio griovimo darbai.
4. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai turi būti suformuluoti pagal vieną iš Lietuvos Respublikos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje išvardintų punktų, neapsiribojant vien formuluote ,,pašalinti savavališkos statybos padarinius“.
5. Teismo vertinimu ieškovai turėtų pagrįsti, jog situacija nėra pasikeitusi šiuo metu, kadangi ieškovų teisiniu pagrindu įvardintas 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas buvo atliktas prieš 5 mėnesius.
6. Teismas nurodė, kad ieškovai turi pateikti įrodymus, kad jie dėl savavališkos statybos kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), pateikti Inspekcijos sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Prie ieškinio pateikto priedo Nr. 10 „Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento informacinio pranešimo Nr. (15.17)-2D-248 nuorašo neįmanoma atidaryti ir susipažinti su jo turiniu.
7. Teismas nurodė, kad ieškinyje nėra nurodytas ne tik ieškovų, bet ir atsakovų elektroninio pašto adresų, telefono ir fakso numerių, kitų turimų elektroninių ryšių priemonių adresų, pažeista CPK 111 str. 2 d. 2 p., 135 str. 1 d., 175 ¹ str. 3 d. 1 p.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Atskirajame skunde ieškovų atstovas prašė panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir išspręsti ieškinio priėmimo klausimą. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismo nutartis yra neteisėta, neargumentuota, nepagrįsta, priimta pažeidžiant civilinio kodekso ir civilio proceso kodekso normas, pažeidžianti ieškovų konstitucines teises į teisingą teismą. Nustatyti ieškinio trūkumai yra pertekliniai, teisiškai pagrįsti ir būtini. Teismas neatliko savo pareigos, neįgyvendino išaiškinimo pareigos, pažeidė ieškovų teisėtų lūkesčių principą.;
1.2. Teismo reikalavimas pateikti įrodymus ar faktinė situacija nėra pasikeitusi, pažeidžia protingumo ir koncentruotumo principus. Jeigu antstolio S. U. įvertinta ir protokole aprašyta situacija būtų šiandien pasikeitusi, ieškovai nesikreiptų į teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo teismine tvarka. Šis teismo reikalavimas finansiškai apsunkina ieškovų padėtį, kadangi antstolio paslaugos yra mokamos;
1.3. Teismo nurodyti trūkumai yra neesminiai ir gali būti pašalinti pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje;
1.4. Ieškinyje yra nurodytas ieškovus atstovaujančio advokato el. pašto adresas bei kontaktinis telefono numeris.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).
10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatytas terminas ieškovų ieškinio trūkumams pašalinti – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. vasario 5 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-518/2002; 2009 m. birželio 8 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-252/2009; 2011 m. gruodžio 27 d. nutartis c. b. Nr. 3K-7-404/2011). Asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių - civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu ieškinio įforminimu.
12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje pažymėta, kad ieškinio priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis procesinių įstatymų nustatytos tvarkos, todėl teismas neturi pagrindo reikalauti, kad ieškovas, jau paduodamas ieškinį, pateiktų įrodymus, kurie ne tik patvirtintų ieškinyje išdėstytas faktines aplinkybes, bet ir įrodytų teisę į ieškinio patenkinimą. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Ieškinio priėmimo stadijoje reikalavimo pagrįstumas nesvarstomas, o nepagrįstas ieškinys gali būti atmestas išnagrinėjus bylą iš esmės. Teismas byloje esančius įrodymus vertina priimdamas sprendimą ir pagal tai vienas aplinkybes laiko įrodytomis, o kitas – ne, ir atitinkamai tenkina arba atmeta ieškinio reikalavimus (CPK 185 str.). Proceso įstatyme yra nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 str. 2 d. 5 p., 135 str. 1 d. 2 p.). Teismas, nustatęs, jog ieškinio reikalavimas, atsižvelgiant į konkrečias ginčo aplinkybes, yra netinkamas, gali pasiūlyti ieškovui pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje pakeisti ieškinio dalyką (CPK 141 str. 1d., 158 str., 225 str. 6 p., 230 str. 1 d.). Ne visi ieškinio trūkumai yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą. Įstatyme neapibrėžta, kokios kliūtys tolesnei proceso eigai yra esminės, t. y. kokie ieškinio trūkumai yra esminiai, todėl kiekvienu atveju teismas šį kriterijų taiko atsižvelgdamas į pareikšto ieškinio reikalavimo esmę ir ieškinyje nurodytas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo mėn. 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalga Nr. AC-36-1, kat. 106.3; Teismų praktika 36).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu prašo įpareigoti atsakovus nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius, kelyje tarp Kauno g. 36, Jonava bei Kauno g. 42, Jonava, bei sutvarkyti statybvietę. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovai neturėdami statybą leidžiančio dokumento pradėjo netesėtas statybas ir kelio griovimo darbus kelyje tarp Kauno g. 36 bei Kauno g. 42, Jonavoje, servitutinėje šio kelio teritorijoje ir tokiu būdu atėmė galimybę ieškovams patekti į savo gyvenamuosius namus atitinkamai adresu Kauno g. 36 bei Kauno g. 42, Jonavoje. Ieškovai patekti į savo namus gali tik keliu, esančiu tarp namų Kauno g. 40 ir Kauno g. 36. Teigiama, kad atsakovai uždraudė šiuo keliu eiti / važiuoti ieškovams. Ieškovų pateiktais į bylą ir Nekilnojamojo turto registro duomenimis, kuriais teismas gali pasinaudoti remdamasis CPK 179 straipsnio 3 dalimi, yra nustatyta, kad namas ir sklypas, esantys Kauno g. 40, Jonavoje, nuosavybės teise priklauso atsakovei V. Ž., namas ir sklypas Kauno g. 42 priklauso ieškovei Z. Č., o namas ir sklypas, esantis Kauno g. 36, Jonavoje, priklauso ieškovui J. M., kuriame yra įregistruotas kelio servitutas. Atsakovei V. Ž. priklausančiame žemės sklype Kauno g. 40 kelio servitutas nėra įregistruotas.
14. Atskirajame skunde teigiama, kad ieškovų ieškinys atitinka visus CPK 135 straipsnyje numatytus ieškinio reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškinio turinį bei skundžiamoje nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus ir argumentus, sprendžia, kad apelianto teiginiai dėl to jog ieškovų ieškinys atitinka visus įstatymo jam keliamus reikalavimus nėra pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria skundžiamoje nutartyje suformuluotai pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškinyje nurodyti reikalavimai bei juos pagrindžiančios faktinės aplinkybės nėra aiškūs ir neatitinka CK 1.138 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos teritorijų ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalyje numatytų civilinių teisių gynybos būdų. Iš ieškinio turinio ir jo priedų nėra aišku kokie konkretūs savavališkos statybos darbai ir kokie likę padariniai, kuriuos prašoma pašalinti, nėra aišku kam priklausančiame žemės sklype ar sklypuose (ieškovui, atsakovams (-ei) ar valstybei) ir kokioje konkrečioje to sklypo ar tų sklypų vietoje jie yra atlikti. Ieškovai nepateikė jokių įrodymų, kad dėl atsakovų savavališkos statybos buvo kreiptasi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, nepateikė duomenų apie šios institucijos surašytą savavališkos statybos aktą. Iš byloje pateikto šios inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento rašto matyti, kad ieškovų atstovas kreipėsi į inspekciją ne dėl savavališkos statybos, o dėl informacijos pateikimo apie išduotą statybos leidimą įvažiavimui į Kauno g. 36 ir Kauno g. 42, Jonavoje. Minėtas departamentas nurodė, kad informacijos apie įvažiavimui išduotą leidimą nėra. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu aukščiau nurodyti ieškinio pagrindo ir dalyko (CPK 135 str. 1 d. 2 p. ir 4 p.) trūkumai yra esminiai, kurie turi būti pašalinti ieškinio trūkumų instituto pagalba. Nagrinėjamoje situacijoje ieškovams pasiūlytina kreiptis į teismą su ieškiniu ne dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, o dėl kelio servituto nustatymo atsakovei V. Ž. priklausančiame sklype Kauno g. 42.
15. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio trūkumu įvardijo aplinkybę, jog ieškovų pateiktame 2016 m. gruodžio 16 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytos aplinkybės neatitinka realios situacijos. Ieškinio priėmimo stadijoje antstolio faktinių aplinkybių protokolo pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo vertinti, kadangi šalių pateikti rašytiniai įrodymai yra vertinimai ne ieškinio priėmimo stadijoje, o bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Ieškinio pareiškime yra nurodytas ieškovų atstovo elektroninio pašto adresas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo reikalauti iš ieškovų nurodyti jų elektroninių paštų adresus. Aukščiau išvardinti ieškinio trūkumai pirmosios instancijos teismo nustatyti nepagrįstai.
16. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad ieškovams nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti yra pasibaigęs, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, ieškovams nustatytinas naujas terminas šioje nutartyje nurodytiems ieškinio pagrindo ir dalyko trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 337 str. 1 d. 4 p.). Ieškovams pakartotinai išaiškinama, kad per nustatytą terminą trūkumų nepašalinus, ieškinys bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį pakeisti.
Ieškovams J. M. ir Z. Č. nustatyti terminą iki 2017 m. rugsėjo 15 d. įskaitytinai nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.