Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje:

M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilnius, pilietybė Lietuvos, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilnius, vedęs, dirba UAB „G. ir g.“ direktoriumi, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė - 38 MGL ( 1900 EUR) dydžio bauda. Baudos sumokėjimo terminas iki 2024 m. balandžio 25 d.,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2021-11-23 įstatymo Nr. XIV-692 redakcija galiojanti nuo 2022-05-01).

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. organizavo apgaulingą teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl to negalima iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, o būtent: jis dirbdamas UAB „G. ir G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Neringa, direktoriumi, teikdamas viešojo maitinimo paslaugas šeimos restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, turėdamas teisę atstovauti UAB „G. ir G.“, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą, veikdamas UAB „G. ir G.“ vardu, jos naudai ir interesais, ir būdamas pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-04-30) 21 straipsnį 1 dalį ir Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Finansinė apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galioja nuo 2022-05-01) 13 straipsnio 1 dalį atsakingas už apskaitos organizavimą, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galiojusi iki 2022-04-30) 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (redakcija galioja nuo 2022-05-01) 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“, 3 straipsnio 3 dalies nuostatas, kurios numato, kad „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos)- ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1056 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos taisyklių“ 13 punkto, nuostatas, kurios numato, kad „Kasos aparatus naudojantys ūkio subjektai, priėmę grynuosius ir (arba) negrynuosius pinigus, kai yra naudojamasi mokėjimo priemone, <...> pateikia apskaitos dokumentą – kasos aparato kvitą.“, 2003 m. rugsėjo 18 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymo Nr. V-255 „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių” 49.3 punkto, nuostatas, kurios numato, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, 49.4 punkto, nuostatas, kurios numato, kad „užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustatyti visą mokėtiną sumą”, 49.5 punkto, nuostatas, kurios numato, kad “kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą“, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d., Neringoje ir Klaipėdoje, tyčia, organizavo apgaulingą UAB „G. ir G.“ finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymą, t. y. M. V. siekdamas išvengti mokėtinų mokesčių, UAB „G. ir G.“ apskaitą organizavo taip, kad dalis įvykusių ūkinių operacijų – piniginių lėšų grynaisiais gavimas už UAB „G. ir G.“ suteiktas viešojo maitinimo paslaugas būtų neužregistruotas bendrovės apskaitoje. Jis apskaitos dokumentų dėl dalies faktiškai įvykusių ūkinių operacijų – grynųjų įplaukų gavimo nepateikė UAB „G. ir G.“ apskaitą tvarkančiai UAB „F.“ finansininkei L. P., dėl ko L. P., būdama suklaidinta ir neturėdama apskaitos dokumentų, patvirtinančių ūkinių operacijų tapatumą, neįtraukė šių ūkinių operacijų į UAB „G. ir G.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. 1133 (448+685) atvejais neapskaitė apskaitos dokumentais – kasos aparatų fiskaliniais kvitais ir neužregistravo apskaitos registruose – kasos aparato kasos operacijų žurnaluose iš viso 57506,85 Eur grynųjų pinigų įplaukų gavimo (2021 m. – 16758,50 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 2025,85 Eur, 2022 m. gegužės – spalio mėn. – 38722,50 Eur), 4748,26 Eur pardavimo PVM (2021 m. – 1383,72 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 167,27 Eur, 2022 m. gegužės – spalio mėn. – 3197,27 Eur), 52758,59 Eur pajamų gavimo (2021 m. – 15374,78 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 1858,58 Eur, 2022 m. gegužės – spalio mėn. – 35525,23 Eur), bei 57506,85 Eur piniginių lėšų panaudojimo. Todėl UAB „G. ir G.“ PVM deklaracijose (forma FR0600), kurias pateikė mokesčių administratoriui deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą (deklaravo mažiau sandorių, pardavimo PVM (9 proc.), mažiau mokėtino į biudžetą PVM), dėl to nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio 4748 Eur, bei Metinėse pelno mokesčio deklaracijose (forma PLN204), kurias pateikė mokesčių administratoriui deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną (deklaravo mažiau pajamų ir pelno, mažiau mokėtino į biudžetą pelno mokesčio), dėl to nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo pelno mokesčio 7914 Eur, iš viso 12662 Eur mokesčių ir tuo padarė žalą valstybei. Dėl padarytų Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies, nuostatų pažeidimų už laikotarpį nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „G. ir G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Kaltinamasis M. V. ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo prisipažino visiškai ir parodė, kad yra UAB „G. ir G.“ direktorius. UAB „G. ir G.“ akcininkai V. E., A. E., Ž. C. bendrovės veiklai nevadovavo bei iš jų nurodymų dėl bendrovės veiklos organizavimo jis negaudavo. UAB „G. ir G.“ teikia viešojo maitinimo restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, bei UAB „G. ir G.“ teikia apgyvendinimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. UAB „G. ir G.“ dirba tik vasaros sezono metu, vidutiniškai dirba apie 18 darbuotojų. UAB „G. ir G.“ buhalterinę apskaitą nuo 2017 metų pagal 2017 m. sausio 1 d. buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį tvarko UAB „F.“ direktorė L. P., dokumentus pateikdavo jis bei kiti UAB „G. ir G.“ darbuotojai elektroniniu paštu arba pristatydavo į UAB „F.“. Už pinigines lėšas banko sąskaitose yra atsakingas jis, mokėjimo pavedimus atlikdavo jis pats. Už grynus pinigus esančius/ buvusius UAB „G. ir G.“ kasoje buvo jis atsakingas. UAB „G. ir G.“ veiklos vykdymo vietose – restoranuose „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir adresu (duomenys neskelbtini), Neringa yra įrengti kasos aparatai, kuriuose nuo 2021 metų naudojama apskaitos ir valdymo sistemos programinė įranga UAB „nSoft“. Su šiais kasos aparatais dirba UAB „G. ir G.“ darbuotojai, įveda gautus iš klientų užsakymus, perduoda užsakymus į virtuvę, atspausdina klientui prečekį bei atsiskaitymo su klientu metu atspausdina fiskalinį kvitą. Kiekvienos dienos pabaigoje iš kasos aparatų pinigus inkasuodavo restoranų vadovai bei šiuos inkasuotus pinigus padėdavo į tam skirtą seifą, po ko jis įnešdavo su kortele į UAB „G. ir G.“ sąskaitą banke. Dėl pranešime apie įtarimą nurodytų aplinkybių, kad UAB „G. ir G.“ laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. 1133 atvejais neapskaitė kasos aparatų fiskaliniais kvitais iš viso 57506,85 Eur grynųjų pinigų įplaukų, 4748,26 Eur pardavimo PVM, 52758,59 Eur pajamų gavimo bei 57506,85 Eur piniginių lėšų panaudojimo, gali paaiškinti, kad sutinka, su tuo, kad vykdant viešąjį maitinimą veiklą restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, ne visais atvejais buvo išmušti fiskaliniai kasos kvitai. Tai įvyko dėl jo netinkamo darbo organizavimo, nes netinkamai kontroliavo UAB „G. ir G.“ visų darbuotojų darbą. Aplinkybių, kodėl nebuvo išmušti fiskaliniai kvitai pranešime apie įtarimą nurodytiems prečekiams, jis nurodyti negali, nes jų nežino, spėja, kad fiskaliniai kvitai nebuvo išmušti, nes maitinosi jis ir jo šeima, jo draugai, maitinosi patys darbuotojai, galėjo išeiti klientai neatsiskaitę, buvo organizuojamos prezentacijos, kurių metu buvo vaišinami svečiai, galėjo būti padarytos darbuotojų klaidos suvedant į kasos aparatą užsakymų duomenis, įvairiai, kaip minėjo šių aplinkybių nurodyti negali, jų nežino. Sutinka, kad 57506,85 Eur piniginių įplaukų nebuvo apskaityta UAB „G. ir G.“ finansinėje apskaitoje, tačiau šių 57506,85 Eur jis asmeniškai gavęs nebuvo, todėl jų ir negalėjo pasisavinti arba panaudoti savo reikmėms, arba kitiems tikslams. Kur šios piniginės lėšos buvo panaudotos jis nežino, nes nežino dėl kokių priežasčių nebuvo išmušti šie fiskaliniai kvitai. Nori pažymėti, kad UAB „F.“ atstovai UAB „G. ir G.“ buhalterinę apskaitą tvarkė, bendrovės mokėtinus mokesčius apskaičiavo, deklaracijas pildė, pagal jiems pateikiamus UAB „G. ir G.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Apie tai, kad laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. dalis UAB „G. ir G.“ pajamų buvo neapskaityta UAB „F.“ atstovams nebuvo žinoma. Dar kartą tvirtina, jog pilnai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką dėl kurios padarymo jam buvo įteiktas 2023 m. lapkričio 3 d. pranešimas apie įtarimą, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai galisi bei įsipareigoja priskaičiuotus 12 662 Eur (pridėtinės vertės ir pelno mokesčius) sumokėti į valstybės piniginius fondus, dėl to su prašymu kreipėsi į prokurorą, kad iš piniginių lėšų, kurios buvo paimtos kratos metu iš jo buto, nustatyta žala būtų pervesta į VMI surenkamąją sąskaitą. Siekiant kiek įmanoma kuo trumpesnio proceso, prašo ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu pabaigti vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, skiriant jam kiek įmanoma mažesnę baudą, kadangi turiu du mažamečius vaikus, o ir darbo pobūdis susijęs tik su sezoniškumu, kas dabartiniu laikotarpiu iššaukia pajamų stygių (4 t., b. l. 138-142).

Be kaltinamojo M. V. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.

Liudytoja L. P. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad yra UAB „F.“ direktorė, teikia juridiniams asmenims finansinės (buhalterinės) apskaitos tvarkymo paslaugas, o pagal pasirašytą 2017 m. sausio 1 d. Buhalterinės apskaitos paslaugų sutartį Nr. 2017-4 tvarko UAB „G. ir G.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą. UAB „G. ir G.“ veiklai kiek jai žinoma vadovauja direktorius M. V.. UAB „G. ir G.“ teikia viešojo maitinimo restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa ir restorane „B. H.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, bei UAB „G. ir G.“ teikia apgyvendinimo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Už pinigines lėšas banko sąskaitose buvo/ yra atsakingas pats direktorius M. V.. Už grynus pinigus buvusius UAB „G. ir G.“ kasoje buvo/ yra atsakingas direktorius M. V.. Į jos pareigas, tvarkant UAB „G. ir G.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą, įeina finansinės apskaitos tvarkymas pagal jai pateiktus pirminius finansinės apskaitos dokumentus, deklaracijų ir ataskaitų sudarymas bei jų pateikimas Valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai). Taip pat į jos pareigas įeina VĮ „Registrų centras“ metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų pateikimas. Deklaracijas VMI, VSDFV ji pateikdavo elektroniniu būdu. Visi duomenys ir dokumentai reikalingi UAB „G. ir G.“ apskaitai tvarkyti jai būdavo pateikiami elektroniniu paštu arba pristatomi į UAB „F.“ patalpas, juos teikdavo UAB „G. ir G.“ direktorius M. V. bei kiti bendrovės darbuotojai, buvo siunčiami per pristatymo tarnybas. UAB „G. ir G.“ apskaita buvo tvarkoma apskaitos programa „Rivile GAMA“. Dėl specialisto išdavos metu nustatytų neįtrauktų į UAB „G. ir G.“ finansinę (buhalterinę) apskaitą ūkinių operacijų: laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. 1133 atvejais neapskaitytų kasos aparatų fiskaliniais kvitais iš viso 57506,85 Eur grynųjų pinigų įplaukų, 4748,26 Eur pardavimo PVM, 52758,59 Eur pajamų gavimo bei 57506,85 Eur piniginių lėšų panaudojimo, gali paaiškinti, kad ji apie šias ūkines operacijas nieko nežinojo ir nežino, jai jokie dokumentai ar duomenis dėl šių įvykusių ūkinių operacijų pateikti nebuvo. Jai būdavo pateikiamos mėnesio „Z“ ataskaitų suminė ataskaitą, pagal kurią ji ir įtraukdavo į apskaitą operacijas atliktas per UAB „G. ir G.“ kasos aparatus. Jeigu jai būtu pateikti dokumentai susiję su šiomis ūkinėmis operacijomis, tai ji šiuos dokumentus būtu įtraukusi į UAB „G. ir G.“ finansinę apskaitą bei būtu įtraukusi pardavimo pajamas, PVM į deklaracijas teikiamas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Ji neturi kaip patikrinti ar jai pateikti visi dokumentai ir duomenys apie atliktas UAB „G. ir G.“ ūkines operacijas, dirba UAB „F.“ biure arba savo namuose, dokumentai jai pateikiami elektroniniu paštu bei UAB „G. ir G.“ veikloje nedalyvauja (1 t., b. l. 58-61).

Liudytoja G. L. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „G. ir G.“ restorano „B. H.“ terasoje padavėja dirbo apytiksliai nuo 2022 m. birželio 23 d. iki 2022 m. rugpjūčio 16 d., apie du mėnesius. Dirbdama padavėja ji aptarnaudavo klientus, palaikydavo tvarką. Iš pradžių būdavo iš klientų priimamas užsakymas, vėliau po aptarnavimo pateikiamas priečekis (nefiskalinis čekis), o atsiskaitymo metu išmušamas fiskalinis čekis. Prie kasos aparato buvo įrengta kamera, ir padavėjos buvo nuolat kontroliuojamos. Ji pati kasos aparato „Z“ ataskaita nenuiminėdavo, tai darydavo administratorius (1 t., b. l. 66-69).

Liudytoja E. N. apklausta ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad UAB „G. ir G.“ padavėja dirbo apytiksliai nuo 2021 m. gegužės 31 d. – birželio 1-2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 17 d., restorane „B. H.“ adresu (duomenys neskelbtini), Neringa. Dirbdama padavėja, ji aptarnaudavo klientus. Užsakymai gauti iš klientų būdavo suvedami į kasos aparatą, tada virtuvėje išeidavo kvitas su užsakytu maistu, o bare išeidavo kvitas su užsakytais gėrimais, kuriuos gavus, pateikdavo klientams. Prieš atsiskaitant su klientais pasiteiraudavo kokiu būdu bus atsiskaitoma, pateikdavo jiems nefiskalinius kvitus, jeigu kortele, tai pateikdavo terminalą, jeigu grynais, tai paimdavo pinigus grynais. Visai atvejais gautus iš klientų pinigus, išskyrus vieną atvejį, kai už atskiro staliuko po renginio „Ant Bangos“ buvo vaišinami didžiajai, apskaitydavo per kasos aparatą, t. y. išmušdavo fiskalinius kvitus. Į kasos aparatą visas operacijas suvesdavo su jai priskirtu čipu, visus iš klientų gautus pinigus grynais nešiodavosi su savimi, o dienos pabaigoje administratorei patikrinus kiek turi suprekiautos apyvartos grynais, šiuos pinigus atiduodavo administratorei bei atiduodavo kortelių atsiskaitymo čekius. Pati kasos aparato „Z“ ataskaitų nenuiminėdavo (1 t., b. l. 74-77).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Dalios Stonienės 2023 m. lapkričio 28 d. nutarimu nutarta atskirti ikiteisminį tyrimą dėl UAB „G. ir G.“ apgaulingo finansinės apskaitos organizavimo pagal BK 222 str. 1 d. į atskirą ikiteisminį tyrimą, iš bylos Nr. 04-6-000034-22 atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 04-6-00017-23 ( 1 t., b. l. 1-3).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vyriausiojo tyrėjo A. T. 2023 m. rugsėjo 26 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstos veikos požymių nustatymo, nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-6-000034-22, dėl UAB „S. N.“ bei kitų įmonių galimai apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo bei neteisingų duomenų apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą valstybės įgaliotoms institucijoms, kurių suma viršija 900 MGL pateikimo, pagal BK 220 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1dalį ( 1t., b. l. 23-27)

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Klaipėdos apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyrius vyriausiosios tyrėjos I. S. 2023 m. spalio 26 d. tarnybinio pranešimo dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nustatyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas atliekame ikiteisminiame tyrime dėl galimai UAB „G. ir G.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Neringa, apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ( 1 t., b. l. 35-37).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2022 m. gruodžio 15 d. nutartimi buvo leista atlikti kratą Ž. C. ( M. V. sutuoktinės) gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini)( 1t., b. l. 106-109).

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo matyti, kad Ž. C. ir M. V. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), paimti įvairūs dokumentai ir grynųjų pinigų viso 40634,50 eurų ( 1 t., b. l . 110-115).

Klaipėdos apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro 2023 m. lapkričio 21 d. nutarimu patenkinus M. V. prašymą pavesta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš depozitinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti 12 662 Eur į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, o likusią sumą - 27 972,5 Eur pervesti į M. V. asmeninę sąskaitą ( 1 t., b.l.155-158).

Iš 2023 m. lapkričio 24 d. mokėjimo nurodymo Nr. 12662,00 Eur sumai matyti, kad 12662,00 Eur žala apskaičiuota valstybės biudžetui pagal 2023 m. spalio 20 d. specialisto išvadą Nr. IBPS-V-2868252-23 dėl UAB „G. ir G.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, atlyginta (1 t., b. l. 167).

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartimi leista daryti katą UAB „F.“, veiklos vykdymo vietoje, patalpose, (duomenys neskelbtini), Klaipėda ( 1 t., b. l. 177-179).

Iš 2022 m. gruodžio 15 d. kratos protokolo UAB „F.“ ir 2022 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad UAB „G. ir G.“ apskaitą tvarkančioje bendrovėje UAB „F.“, 2022 m. gruodžio 15 d. kratos metu paimti UAB „G. ir G.“ 20 segtuvų su apskaitos dokumentais ir apskaitos registrai įrašyti į laikmeną (1 t., b. l. 180-186, 187-193).

Iš 2023 m. sausio 19 d. reikalavimo adresuoto UAB „G. ir G.“ nustatyta, kad iš UAB „G. ir G.“ reikalaujama pateikti visus apskaitos dokumentus bei suvestinius apskaitos registrus (3 t., b. l. 52-53).

Iš 2023 m. kovo 20 d., 2023 m. kovo 21 d., 2023 m. balandžio 21 d., 2023 m. gegužės 5 d., 2023 m. gegužės 9 d., 2023 m. gegužės 12 d. UAB „F.“ lydraščių matyti, kad pateikti UAB „G. ir G.“ dokumentai, apskaitos registrai, USB laikmenos su dokumentais, apskaitos registrais ir kontrolinėmis juostomis (3 t., b. l. 60-62, 67, 72-73, 74-75, 76-77, 78).

Iš 2023 m. liepos 18 d. UAB „nSoft“ raštu pateiktos „nPoint apskaitos ir valdymo sistemos aprašymo restoranams ir barams“ matyti, kad „nPoint apskaitos ir valdymo sistemos aprašymo restoranams ir barams“ 3.10. punkte „Atsiskaitymas, mokėjimo būdo pasirinkimas“ nurodyta, kad „Jei aptarnaujate klientus prie stalų, prieš klientui pateikiant fiskalinį kvitą - atspausdinkite prečekį“, „Klientui atsiskaitant, spauskite mygtuką „mokėti“, „Bus atidaroma atsiskaitymo formą, kurioje galite įvesti kliento mokamą pinigų sumą, kad sistema parodytų, kiek reikia duoti grąžos. Galite patikslinti apmokamo čekio svečių kiekį ir pasirinkti mokėjimo būdą“ (aprašymo 17 lapas) (3 t., b. l. 82-132).

Iš VĮ „Registrų centras“ pateiktų dokumentų nustatyta, kad 2015 m. gegužės 22 d. UAB „G. ir G.“ steigimo sutartimi į UAB „G. ir G.“ direktoriaus pareigas paskirtas M. V. (3 t., b. l. 147-152).

Iš 2023 m. spalio 20 d. specialisto išvados Nr. IBPS-V-2868252-23 dėl UAB „G. ir G.“ ūkinės finansinės veiklos nustatyta, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (galiojo iki 2022-04-30) 25 punkto nuostatas „Ūkio subjekte kasininko pareigos laikinai arba nuolat pavedamos ūkio subjekto vadovo įsakymu“, 30 punkto nuostatas „Už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Patikrinus UAB „G. ir G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruotų elektroninių kasos aparatų kontrolinių juostų duomenis su ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais apskaitos dokumentais, nustatyta, kad fiksuoti nefiskaliniai kvitai, kuriems nebuvo suformuoti fiskaliniai kvitai ir taip neįtraukta į apskaitą įplaukos:

- kasos aparatu Nr. EM 2015053907 laikotarpiu nuo 2021-06- 05 iki 2022-09-11 406 atvejais (2021 m. – 224 atvejai, 2022 m. – 182 atvejai) neįtraukė į apskaitą iš viso 15970,91 Eur įplaukų;

- kasos aparatu Nr. EM 2015053906 laikotarpiu nuo 2021-06-24 iki 2022-09-24 344 atvejais (2021 m. – 67 atvejai, 2022 m. – 277 atvejai) neįtraukė į apskaitą iš viso 19669,55 Eur;

- kasos aparatu Nr. EM 2015053948 laikotarpiu nuo 2021-08-21 iki 2022-08-21 38 atvejais (2021 m. – 4 atvejai, 2022 m. – 34 atvejai) neįtraukė į apskaitą iš viso 3142,47 Eur.

Pagal UAB „G. ir G.“, adresu (duomenys neskelbtini), Neringa, įregistruoto elektroninio kasos aparato Nr. EM 2015053920 kontrolinių juostų duomenis, sutikrinus su ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktais apskaitos dokumentais, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-10-01 345 atvejais (2021 m. – 105 atvejai, 2022 m. – 240 atvejų) fiksuoti nefiskaliniai kvitai, kuriems nebuvo suformuoti fiskaliniai kvitai ir taip neįtraukė į apskaitą iš viso 18723,92 Eur įplaukų.

Iš 2023 m. spalio 20 d. specialisto išvados nustatyta, kad įvertinus UAB „G. ir G.“ apskaitos dokumentus, ikiteisminio tyrimo bylą, nustatyta, kad UAB „G. ir G.“ finansinė apskaita buvo tvarkoma iš dalies nesilaikantis teisės aktų reikalavimų:

1) LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, kur nurodyta, kad „Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...> Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus”[2], Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, 49.4 punkto, kuriame nurodyta, kad „užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustatyti visą mokėtiną sumą”, 49.5 punkto, kuriame nurodyta, kad “kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą“[6], t. y. laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-04-30 448 atvejais (2021 m. – 400 atvejų, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 48 atvejai) nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos aparatų fiskaliniais kvitais iš viso 18784,35 Eur (2021 m. – 16758,50 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 2025,85 Eur) įplaukų, 1550,99 Eur (2021 m. – 1383,72 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 167,27 Eur) pardavimo PVM, 17233,36 Eur (2021 m. – 15374,78 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 1858,58 Eur) pajamų gavimo;

- 12 straipsnio 4 dalies reikalavimų „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius”, 16 straipsnio 1 dalies reikalavimų „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ [2], Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, 49.4 punkto, kuriame nurodyta, kad „užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustatyti visą mokėtiną sumą”, 49.5 punkto, kuriame nurodyta, kad “kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą“[6], t. y. laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-04-30 448 atvejais (2021 m. – 400 atvejų, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 48 atvejai) apskaitos registruose – Kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, Didžiojoje knygoje neužregistravo iš viso 18784,35 Eur (2021 m. – 16758,50 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 2025,85 Eur) įplaukų, 1550,99 Eur (2021 m. – 1383,72 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 167,27 Eur) pardavimo PVM, 17233,36 Eur (2021 m. – 15374,78 Eur, 2022 m. sausio – balandžio mėn. – 1858,58 Eur) pajamų gavimo.

Nustatyta, kad UAB „G. ir G.“ laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-04-30 nesilaikė Lietuvos Respublikos 2000 m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“[1] patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių:

- 3 punkto, kur nurodyta, kad „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas“ reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-04-30 448 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 18784,35 Eur grynųjų pinigų gavimo, todėl negalima nustatyti 18784,35 Eur piniginių lėšų panaudojimo;

- 16 punkto, kur nurodyta, kad „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą” reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-04-30 448 atvejais apskaitos registre „Kasos knyga“ neužregistravo iš viso 18784,35 Eur grynųjų pinigų gavimo, todėl negalima nustatyti 18784,35 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

2) LR FAĮ 3 straipsnio 1 dalies „Ūkinės operacijos pagrindžiamos apskaitos dokumentais“ [3] reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2022-10-31 685 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos aparatų fiskaliniais kvitais 38722,50 Eur įplaukų, 3197,27 Eur pardavimo PVM, 35525,23 Eur pajamų gavimo.

3) LR FAĮ 3 straipsnio 2 dalies „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“[3] reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2022-10-31 685 atvejais apskaitos registruose – Kasos aparato kasos operacijų žurnaluose, Didžiojoje knygoje neužregistravo 38722,50 Eur įplaukų, 3197,27 Eur pardavimo PVM, 35525,23 Eur pajamų gavimo.

4) LR FAĮ 3 straipsnio 3 dalies „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos (toliau – grynųjų pinigų operacijos) – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“ [3], Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. V-255 „Dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių ir sprendimo išregistruoti kasos aparatą FR1156 formos patvirtinimo“ patvirtintų Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklių 49.3 punkto, kuriame nurodyta, kad „registruoti kasos aparatu visus atsiskaitymus ir visas prekybos (paslaugų) operacijas, grynųjų pinigų išmokėjimą, įdėjimą ir išėmimą iš kasos aparato kasos”, 49.4 punkto, kuriame nurodyta, kad „užregistravęs visas prekių (paslaugų) pardavimo (pirkimo) operacijas, pagal kasos aparato duomenis nustatyti visą mokėtiną sumą”, 49.5 punkto, kuriame nurodyta, kad “kasos aparatu registruoti atsiskaitymą pagal mokėjimo būdą“[6] reikalavimų, t. y. laikotarpiu nuo 2022-05-01 iki 2022-10-31 685 atvejais nepagrindė apskaitos dokumentais – kasos aparato fiskaliniais kvitais, kasos aparato kasos operacijų žurnaluose neužregistravo 38722,50 Eur įplaukų, 3197,27 Eur PVM, 35525,23 Eur pajamų gavimo, todėl negalima nustatyti 38722,50 Eur piniginių lėšų panaudojimo.

Išvadoje nurodoma, kad dėl LR BAĮ 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, LR FAĮ 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalies nuostatų nesilaikymo, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-10-31 negalima iš dalies nustatyti UAB „G. ir G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Nustatyta, kad už tiriamąjį laikotarpį UAB „G. ir G.“ pateiktose deklaracijose įrašė duomenis apie pajamas, pelną, turtą ir jų naudojimą neatitinkančius tikrovės, t. y. 1133 atvejais (2021 m. – 400 atvejų, 2022 m. – 733 atvejai) už 2021 m. birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius ir 2022 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo, spalio mėnesius PVM deklaracijose (forma FR0600), kurias pateikė mokesčių administratoriui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą:

- 11 laukelyje „PVM apmokestinami sandoriai“ deklaravo iš viso 52758 Eur mažiau PVM apmokestinamų sandorių;

- 30 laukelyje „9 proc. pardavimo PVM“ deklaravo iš viso 4748 Eur mažiau pardavimo PVM (9 proc.);

- 36 laukelyje „Mokėtinas į biudžetą arba grąžintinas iš biudžeto (-) PVM“ deklaravo iš viso 4748 Eur mažiau mokėtino į biudžetą PVM.

1) LR PVMĮ 3 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, tai yra UAB „G. ir G.“, laikotarpiu nuo 2021-06-04 iki 2022-10-31 1133 atvejais, gavo iš viso 52758,59 Eur (2021 m. – 15374,78 Eur, 2022 m. – 37383,81 Eur) pajamų už suteiktas viešojo maitinimo paslaugas, tačiau mokesčių administratoriui 1133 atvejais PVM deklaracijose nedeklaravo iš viso 52758,59 Eur (15374,78 + 37383,81) PVM apmokestinamų sandorių ir nepriskaičiavo, nedeklaravo 4748,26 Eur (1383,72 + 3364,54) pardavimo PVM (9 proc.);

- 90 straipsnio 1 dalies nuostatų, tai yra neapskaičiavo ir nesumokėjo iš viso 4748 Eur mokėtino į biudžetą PVM (9 proc.), todėl valstybės biudžetui padarė iš viso 4748 Eur nuostolį.

2) LR ĮFAĮ 5 straipsnio 1 dalies nuostatų, nes UAB „G. ir G.“ finansinėje ataskaitoje – Pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2021 m. (sudarymo data 2022-09-28), kurią 2022-09-29 pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui, deklaravo tikrovės neatitinkančius duomenis apie pajamas ir pelną, tai yra 2021 metų Pelno (nuostolių) ataskaitos 1-oje eilutėje „Pardavimo pajamos“ nedeklaravo 15375 Eur pajamų gavimo, 4 eilutėje „Bendras pelnas (nuostoliai)“ sumažino 15375 Eur pelną, 13 eilutėje „Pelnas (nuostoliai) prieš apmokestinimą“ nedeklaravo 15375 Eur pelno prieš apmokestinimą, 14 eilutėje nedeklaravo 2306 Eur pelno mokesčio (15375 Eur x 15 proc.) ir 15 eilutėje „Grynasis pelnas (nuostoliai)“ nedeklaravo 13069 Eur grynojo pelno (15375 Eur – 2306 Eur).

3) LR PMĮ 4 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes pateikė mokesčių administratoriui 2021 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. deklaravo mažiau iš viso pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą – 15375 Eur pelno, nedeklaravo 2306 Eur mokėtino pelno mokesčio, 2022 metų Metinę pelno mokesčio deklaraciją (forma PLN204), kurioje deklaravo duomenis neatitinkančius tikrovės apie pelną, t. y. deklaravo mažiau iš viso pelno (nuostolių) ataskaitoje apskaičiuotas mokestinių metų pelnas prieš apmokestinimą – 37384 Eur pelno, nedeklaravo 5608 Eur mokėtino pelno mokesčio.

Ištyrus ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 04-6-00034-22 dokumentus, apskaitos dokumentus, nustatyta, kad UAB „G. ir G.“ už laikotarpį nuo 2021-01-01 iki 2022-11-30 nepriskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo iš viso 12662 Eur (2021 m. - 3690 Eur, 2022 m. - 8972 Eur) mokesčių, iš jų: pridėtinės vertės mokesčio – 4748 Eur (2021 m. – 1384 Eur, 2022 m. – 3364 Eur); pelno mokesčio – 7914 Eur (2021 m. – 2306 Eur, 2022 m. – 5608 Eur). (4 t., b. l. 14-32).

Iš 2023 m. lapkričio 22 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtos UAB „ G. ir G.“ kontrolinės juostos, pateiktos UAB „F.“, USB laikmenoje, ir prijungtos prie bylos – įrašytos į kompaktinį diską (4 t., b. l. 76-78).

Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė ir (arba) organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo finansinės apskaitos dokumentų ir (arba) finansinės apskaitos registrų, arba paslėpė, sunaikino ar sugadino finansinės apskaitos dokumentus ir (arba) finansinės apskaitos registrus, arba netvarkė ir (arba) neorganizavo teisės aktų reikalaujamos finansinės apskaitos, jeigu dėl to buvo padaryta didelė turtinė žala valstybei arba fiziniam ar juridiniam asmeniui arba negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 1 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-158-689/2020).

Dalis nusikalstamo buhalterinės apskaitos tvarkymo požymių (tarp jų ir dalykas) yra blanketinio pobūdžio, dėl to veikos kvalifikavimo procese, siekiant suvokti nusikaltimo sudėties požymius, būtina analizuoti teisės šaltinių, į kuriuos nukreipta blanketinė norma, turinį.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 21 str. 1 d. nuostatas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, pagal 4 str. buhalterinė apskaita turi būti tvarkoma taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama. Vadovaujantis minėto įstatymo 6 str. 2 d., į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, o 12 str. 1 d. nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Buhalterinės apskaitos įstatymo 14 str. 2 d. numato, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę ir jų taikymo praktiką apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą – vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, esant tam tikroms sąlygoms, įmonės vadovas. Buhalterinę apskaitą įmonės vadovas gali vesti pats arba samdyti finansininkus. Jei ūkio subjekto vadovas pats tvarko buhalterinę apskaitą, tai už apgaulingą ar aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą atsako tik ūkio subjekto vadovas. Kitu atveju jis gali būti tik šio nusikaltimo bendrininkas (organizatorius, kurstytojas), išskyrus tarpinio vykdymo instituto atvejus, kai apgaulingai apskaitai vesti vadovas panaudoja nekaltą asmenį, t. y. asmenį, atsakingą už buhalterinės apskaitos tvarkymą, bet nežinantį apie tai, kad apskaitos dokumentai, kuriais remiantis tvarkoma buhalterinė apskaita, yra apgaulingi – tada įmonės vadovas tampa nusikaltimo vykdytoju (BK 24 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-648/2016, 2K-454/2012, 2K-379/2012, 2K-376/2012).

Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamasis M. V. būdamas UAB „G. ir G.“ direktoriumi, apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamą finansinę apskaitą, dėl to laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 4 d. iki 2022 m. spalio 31 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „G. ir G.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia kaltinamojo veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius ir kvalifikuota tinkamai.

Pagal naujai įsigaliojusią BK 222 straipsnio 1 dalies redakciją, nepaisant to, kad papildomai atsirado naujos alternatyvios veikos – nesaugojo, netvarkė ir neorganizavo bei naujas požymis – alternatyvūs padariniai – didelė žala, tačiau nustatyta ir nauja alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas. Net ir ši aplinkybė reiškia, kad šis baudžiamasis įstatymas irgi yra švelninantis bausmę, todėl turi grįžtamąją galią. Kad naujosios redakcijos BK 222 straipsnio 1 dalis yra laikomas bausmę švelninančiu įstatymu, patvirtina ir jau galiojanti teismų praktika (Lietuvos Aukščiausio Teismo kasacinės nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-166-495/2023). Palyginus naują 222 straipsnio 1 dalies redakciją su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančia šio straipsnio redakcija, matosi, jog naujoje BK 222 straipsnio 1 dalyje redakcijoje nustatyti pakeitimai palengvina nuteistojo teisinę padėtį, todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kaltinamojo M. V. nusikalstamą veiką iš BK 222 straipsnio 1 dalies (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. XIV-692 redakcijos) perkvalifikuoja į BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakciją).

Pažymėtina, kad BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuojama nusikalstama veika, redakciją rezoliucinėje dalyje privaloma nurodyti tik tada, kai nusikalstama veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią, bet procesinio sprendimo priėmimo metu negaliojančią BK straipsnio redakciją.

Kaltinamojo M. V. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos daromą žalą bei kitas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

M. V. padarė vieną apysunkį nusikaltimą finansų sistemai, juo žala nepadaryta, civilinio ieškinio byloje nėra, teistas už disponavimo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, anksčiau baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplinkybių, dėl kurių jis negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, nenustatyta. Tačiau kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs visus aptartus duomenis, teismas sprendžia, jog kaltinamajam skirtina BK 222 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, jos dydį nustatant mažesnį nei šių bausmių vidurkis, numatytam BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte. Kaltinamasis M. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla baigta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Be to, kaltinamasis M. V. nusikalstamą veiką, už kurią padarymą pripažintas kaltu šiuo baudžiamuoju įsakymu, padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl pastaruoju ir šiuo teismo baudžiamaisiais įsakymas paskirtos bausmės bendrinamos BK 63 straipsnio 3 dalies pagrindu, jas visiškai sudedant.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš M. V. paimti dokumentai ir daiktai ( USB laikmena), saugomi FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžintini M. V.; iš UAB „F.“ paimti UAB „G. ir G.“ apskaitos dokumentai, saugomi FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduotini UAB „F.“ bendrovės atstovui.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 210 MGL (10 500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. V. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę jam paskirti 140 MGL (7 000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę subendrinti visiško sudėjimo būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 3 d. teismo baudžiamojo įsakymo paskirta bausme ( 38 MGL (1 900 Eur dydžio bauda) ir M. V. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 178 MGL ( 8 900 Eur ( aštuonių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Nustatyti, kad 178MGL (8 900 Eur) baudą M. V. savanoriškai privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – iš M. V. paimtus dokumentus ir daiktus ( USB laikmena), saugomus FNTT prie LR VRM Klaipėdos apygardos valdybos tarnybinėse patalpose adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus grąžinti M. V.; iš UAB „F.“ paimtus UAB „G. ir G.“ apskaitos dokumentus, saugomus FNTT Klaipėdos apygardos valdyboje, adresu Pilies g. 12A, Klaipėda, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus perduoti UAB „F.“ bendrovės atstovui.

Įsiteisėjusį teismo baudžiamąjį įsakymą išsiųsti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.