- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- 2S-2678-653/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34140-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkotvarka“
- Kategorijos
- 3.4.1.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkotvarka“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Aplinkotvarka“ pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, išieškant palūkanas iš skolininko akcinės bendrovės - firmos „VITI“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Kreditorius UAB „Aplinkosauga“ 2015 m. spalio 2 d. kreipėsi su pareiškimu į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą, priteisiant iš skolininko AB – F „VITI“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus ir skolininko sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo iki 2015 m. spalio 15 d. grąžinti kreditoriui 200 000 Lt (57 924 EUR) skolą. Skolininkas taikos sutarties tinkamai neįvykdė ir liko skolingas kreditoriui 27 287,30 EUR. Kadangi skolininkas praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą, pareiškėjas prašė teismo priteisti iš skolininko 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 5 d. nutartimi atsisakė priimti kreditoriaus UAB „Aplinkotvarka“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš skolininko AB – F „VITI”. Teismas nustatė, jog šalys taikos sutartimi susitarė, jog kreditorius nereikalaus iš skolininko 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, įsiteisėjusi, todėl taikos sutartis įgijo res judicata galią ir vėl kreiptis į teismą toms pačioms šalims dėl to paties ginčo dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama. Teismas atsisakė priimti kreditoriaus pareiškimą, remdamasis CPK 435 straipsnio antrąja dalimi.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu kreditorius UAB „Aplinkotvarka“ prašo nutartį panaikinti ir priteisti iš skolininko AB – F „VITI“ 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo. Nurodo, jog skolininkas be teisėto pagrindo atsisako vykdyti taikos sutartimi prisiimtas pareigas, todėl jis netenka teisės reikalauti, kad pareiškėjas taip pat laikytųsi taikos sutartimi prisiimtų pareigų – nereikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Būtent taip pirmosios instancijos teismas, laikydamasis sutarties aiškinimo principų (tikrųjų sutarties šalių ketinimų nustatymo, sąžiningumo, sutarties sąlygų tarpusavio ryšio, sutarties esmės, tikslo, jos sudarymo aplinkybių nustatymo), turėjo aiškinti pareiškėjo ir skolininko sudarytos taikos sutarties sąlygas. Skolininkas neatlygintinai naudojasi kreditoriaus piniginėmis lėšomis, todėl kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko palūkanų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaudamasis CPK 320 straipsniu, 338 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.
Iš civilinės bylos duomenų matyti, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi kreditoriaus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo atsisakė priimti CPK 435 straipsnio 2 dalies pagrindu, nustatęs, jog yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės – ginčas tarp kreditoriaus ir skolininko dėl 6 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo jau yra išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.2-3704-565/2015 patvirtinus šalių taikos sutartį, pagal kurios nuostatas kreditorius įsipareigojo nereikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų iš skolininko. Apeliantas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka atskirajame skunde nurodytais motyvais, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo su jais sutikti.
Apeliantas nurodo, jog skolininkas be teisėto pagrindo atsisako vykdyti taikos sutartimi prisiimtas pareigas, todėl jis netenka teisės reikalauti, kad pareiškėjas taip pat laikytųsi taikos sutartimi prisiimtų pareigų – nereikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Tačiau tokie apelianto argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis - Vilniaus apygardos teismas 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi (civilinėje byloje Nr.2-3704-565/2014) patvirtino tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytą taikos sutartį, kuria skolininkas įsipareigojo nustatytu grafiku iki 2015 m. spalio 15 d. sumokėti kreditoriui 200 000 Lt skolos sumą. Taikos sutarties 6 punktu buvo susitarta, kad kreditorius nereikalauja iš skolininko 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Taikos sutarties 9 punkte įtvirtinta, kad šalims žinoma ir suprantama, jog teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią ir kad teismo patvirtinta taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtinus tarp kreditoriaus ir skolininko sudarytą taikos sutartį, civilinė byla Nr.2-3704-565/2014 pagal ieškovo UAB „Aplinkotvarka” ieškinį atsakovui AB – F „VITI” dėl skolos priteisimo buvo nutraukta. Ši nutartis yra įsiteisėjusi, apeliacine tvarka neskųsta, duomenų, kad būtų pakeistos taikos sutarties sąlygos, byloje nėra. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog taikos sutartis yra civilinė sutartis, kuria ginčo šalys laisvo apsisprendimo būdu išsprendžia kilusį ginčą, sutarties sąlygomis apibrėždamos kiekvienos jų teises ir pareigas. Sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią, todėl vien ta aplinkybė, kad skolininkas nevykdo sutarties sąlygų, nėra teisėtas pagrindas kreditoriui nesilaikyti savo laisva valia sutartinių įsipareigojimų nereikalauti 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Taigi apelianto argumentai, jog skolininkui nevykdant taikos sutartimi prisiimtų pareigų, jis netenka teisės reikalauti, kad apeliantas laikytųsi taikos sutartimi prisiimtų pareigų, atmestini kaip nepagrįsti.
Įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčas išsprendžiamas galutinai ir teismo sprendimas turi būti vykdomas toks, koks jis yra priimtas, nes vykdymo procese teismo sprendimo pakeisti negalima. Teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas ir pakeistas tik instancine tvarka arba, esant įstatyme nurodytam proceso atnaujinimo pagrindui, – atnaujinus civilinės bylos procesą (CPK 365–369 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-437/2013). Apeliantas pats laisva valia nustatė abipusiškai priimtinas ginčo su skolininku sprendimo sąlygas, susitardamas dėl taikos sutarties sąlygos, kad jis nereikalaus iš skolininko 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Šią taikos sutarties sąlygą patvirtinus teismui, apeliantas nebeteko teisės reikalauti iš skolininko minėtų palūkanų dėl taikos sutartyje nurodytos skolos nemokėjimo. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią, apeliantui buvo žinoma ir suprantama, ką patvirtina tos pačios taikos sutarties 9 punktas.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai, jog teismas turėjo laikytis sutarties aiškinimo principų ir aiškinti pareiškėjo ir skolininko sudarytos taikos sutarties sąlygas, taip pat nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Nagrinėjamoje byloje kreditorius prašė teismo priteisti iš skolininko metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, nereikšdamas reikalavimo modifikuoti šalių taikos sutartį, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo kitaip aiškinti pakankamai aiškiai suformuluotą taikos sutarties įsipareigojimą.
Kiti kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o kreditoriaus atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio pirmu punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.