Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Aušrelės Mažrimienės,

2024 m. spalio 8 d. viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. skundą bei patikslintą skundą atsakovei Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Kalėjimo viršininkas, atsižvelgdamas į surinktą dokumentinę medžiagą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 80 straipsnio nuostatomis, priėmė Sprendimą, kuriuo paskyrė pareiškėjui nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą.

Atsakovė akcentuoja, kad BVK nustatyta, jog nuteistieji turi pareigą vykdyti įstatymuose ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ patvirtintose Laisvės atėmimo įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau – ir Taisyklės) nustatytus reikalavimus. Taisyklių 39.12 papunktyje nustatytas draudimas nuteistiesiems vartoti necenzūrinius žodžius, žargoną, pravardes, triukšmauti.

Tuo tarpu BVK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad už BVK nustatytų pareigų nevykdymą ir (ar) nustatytų draudimų nesilaikymą, nuteistieji gali būti drausminami skiriant drausmines nuobaudas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo skirta nuobauda už tai, kad atsisakė vykdyti laisvės atėmimo vietos įstaigos pareigūno reikalavimus bei pažeidė draudimą vartoti necenzūrinius žodžius.

Pabrėžia, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas yra užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti sąlygas normaliai pataisos įstaigos veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų pažeidimų prevenciją.

Tarnyba teigia, jog išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo buvo konstatuota, kad jam drausminė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai. Sprendimas priimtas vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, įvertinus visas padaryto pažeidimo aplinkybes. Nuobauda paskirta laikantis BVK nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, todėl pagrindo panaikinti Sprendimą nebuvo nustatyta.

Atsakovė laikosi pozicijos, jog minėtos aplinkybės įrodo, kad Sprendimas yra teisėtas bei pagrįstas, o Tarnyba 2024 m. birželio 28 d. sprendimu pagrįstai jį paliko galioti, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. N5N-18-363 „Dėl nuteistajam J. R. drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 2S-3161 „Dėl skundo išnagrinėjimo“, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų matyti, kad 2024 m. balandžio 18 d. Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė Pranešimu informavo Kalėjimo viršininką, jog 2024 m. balandžio 18 d., apie 10.05 val. pareiškėjas buvo pakviestas į 6 būrio Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės kabinetą, nes buvo norima įteikti jam atsakymą į pareiškėjo prašymą dėl darbo. Pareiškėjui užėjus į kabinetą, paprašius apie atsakymo įteikimą ir supažindinimą su juo patvirtinti parašu, pareiškėjas kategoriškai atsisakė tai padaryti. Taip pat jis reiškė nepasitenkinimą specialistės darbu, šmeižė, kad apie pareiškėją skleidžia įvairią neigiamą informaciją Kalėjimo Kriminalinės žvalgybos skyriui, įžeidinėjo specialistę necenzūriniais žodžiais. Pažymėta, jog įvykis užfiksuotas vaizdo registratoriumi.

Tarnybos Kauno kalėjimo 2024 m. balandžio 24 d. protokole Nr. RV-19-948 „Dėl suimtojo (nuteistojo) atsisakymo pasiaiškinti raštu“ teigiama, kad pareiškėjas 2024 m. balandžio 18 d. galimai pažeidė suėmimo atlikimo režimo reikalavimus ir atsisakė pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau žodžiu nurodė, kad paaiškinimą rašys grįžęs į Kalėjimą.

2024 m. balandžio 25 d. Kalėjimo Komisijos, patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ir kitais klausimais protokole Nr. RV-18-1951 2.3 punkte nurodyta, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietoje. Pareiškėjas buvo pakviestas į Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės kabinetą, jog pasirašytų gautą atsakymą į prašymą, bet kategoriškai atsisakė tai padaryti. Pareiškėjas pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius, šmeižti specialistę. Atsisakė rašyti paaiškinimą. Komisijos nariai, apsvarstę pateiktą dokumentinę medžiagą ir atsižvelgę į pareiškėjo elgesį bei pažeidimo padarymo aplinkybes, vienbalsiai Kalėjimo viršininkui siūlė skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą.

Kalėjimo viršininkas, remdamasis Pranešime bei Kalėjimo Komisijos patariančios kalėjimo viršininkui nuteistųjų teisinės padėties keitimo ir kitais klausimais 2024 m. balandžio 25 d. protokole nurodytomis aplinkybėmis, nusprendė, jog pareiškėjas savo veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punkto bei Taisyklių 39.12 papunkčio nuostatas. Kalėjimo viršininkas, vadovaudamasis BVK 79 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir BVK 80 straipsnio nuostatomis, nusprendė pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoką į fondą.

BVK (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2023-05-05 iki 2024-05-14) yra įtvirtinti pataisos režimo reikalavimai. BVK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bausmes atliekantys nuteistieji, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams Lietuvos Respublikos įstatymų, Europos Sąjungos teisės aktų ir tarptautinių sutarčių nustatytas teises, laisves ir pareigas su Lietuvos Respublikos įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, teismo nuosprendžiuose ar nutartyse nustatytais apribojimais.

Specialiąsias nuteistųjų pareigas reglamentuoja atitinkami BVK skyriai. Pagal BVK 4 straipsnyje įtvirtintą bausmių vykdymo teisėtumo principą, nuteistų asmenų teisių bei laisvių suvaržymus nustato tik LR įstatymai, nuteistojo elgesį gali suvaržyti tik draudimas arba pareiga, o bausmės vykdymo institucija arba pareigūnas gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Įstatymu nustatyta bausmės vykdymo institucijų ir šių institucijų pareigūnų pareiga laikytis bausmių vykdymo teisėtumo principo yra teisinis garantas, kad šios įstaigos ir pareigūnai gali veikti tik įstatymų nustatytais būdais ir priemonėmis. Todėl BVK imperatyviai nustato bendrąją nuteistųjų pareigą – vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis jiems nustatytų elgesio taisyklių, vykdyti bausmės vykdymo institucijos, įstaigos arba pareigūno nurodymus ir įsakymus.

BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punktas reglamentuoja, jog nuteistieji privalo vykdyti įstatymuose nustatytus reikalavimus ir laikytis teisingumo ministro nustatytos laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos, o to paties straipsnio 2 punktas įtvirtina, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo vykdyti laisvės atėmimo vietų įstaigos pareigūnų reikalavimus. Šiame straipsnyje nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 50 straipsnio 3 dalis).

Taisyklių (bylai aktuali redakcija galiojusi nuo 2023-12-12 iki 2024-07-13) 39 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji privalo vykdyti Suėmimo vykdymo įstatyme ir Bausmių vykdymo kodekse jiems nustatytas pareigas bei laikytis jiems taikomų draudimų ir šių elgesio taisyklių. Taisyklių 39.12 papunktyje reglamentuota, kad nuteistieji privalo nevartoti necenzūrinių žodžių, žargono, nenaudoti pravardžių, netriukšmauti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2016 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021; 2024 m. gegužės 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-127-821/2024).

Įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus bei vaizdo registratoriumi užfiksuotą vaizdinę medžiagą nustatyta, kad Pranešime pagrįstai nurodyta, jog pareiškėjas 2024 m. balandžio 18 d. būdamas Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistės kabinete nemandagiai bendravo su pareigūne, vartojo jos atžvilgiu necenzūrinius žodžius, triukšmavo, ją šmeižė, atsisakė vykdyti jos teisėtą reikalavimą parašu patvirtinti atsakymo įteikimą bei supažindinimą su juo. Todėl darytina išvada, kad Sprendime pagrįstai teigiama, jog pareiškėjas minėtais veiksmais pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Taisyklių 39.12 papunktyje įtvirtinus reikalavimus

Minėti duomenys paneigia pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją, jog Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė Pranešime nurodė melagingą informaciją, siekia su juo susidoroti. Taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad Kalėjimo Resocializacijos skyriaus specialistė būtų suinteresuota, kad pareiškėjui būtų paskirta drausminė nuobauda ar siektų melagingai apkalbėti pareiškėją.

Pažymėtina, kad Tarnybos Kauno kalėjimo 2024 m. balandžio 24 d. protokolo turinys paneigia pareiškėjo teiginius, jog Sprendimas buvo priimtas nesudarius jam galimybės pateikti savo poziciją dėl 2024 m. balandžio 18 d. įvykusio konflikto su pareigūne. Akivaizdu, kad pareiškėjui būnant Tarnybos Kauno kalėjime jam buvo sudaryta galimybė pateikti rašytinį paaiškinimą, tačiau jis atsisakė tai padaryti.

BVK 79 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistieji, nevykdantys šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau – pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant šias drausmines nuobaudas: 1) maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma – iki trijų mėnesių; 2) draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); 3) vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuobaudų skyrimo nuteistiesiems tvarką reglamentuoja BVK 80 straipsnis. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant drausmines nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, paskirtų drausminių nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo padarymo. Skiriamos drausminės nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Teisėjų kolegijos vertinimu, drausminė nuobauda pareiškėjui buvo paskirta neviršijant įgaliojimų, ji atitinka padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį, taigi proporcinga ir adekvati, todėl teismas konstatuoja, kad pareiškėjui Sprendimu nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes bei argumentus, nėra teisinio ir faktinio pagrindo naikinti Tarnybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimą, kadangi Tarnyba, kaip centrinė viešojo administravimo institucija, pareiškėjo skundą išnagrinėjo tinkamai, sprendimas yra pakankamai motyvuotas, išsamus, priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, jame nurodyta apskundimo tvarka. Ginčijami sprendimai atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo įtvirtintus reikalavimus, keliamus administraciniam aktui, todėl yra teisėti ir pagrįsti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.

Vadovaujantis minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimo viršininko 2024 m. balandžio 25 d. sprendimo Nr. N5N-18-363 „Dėl nuteistajam J. R. drausminės nuobaudos skyrimo“ ir Lietuvos kalėjimų tarnybos 2024 m. birželio 28 d. sprendimo Nr. 2S-3161 „Dėl skundo išnagrinėjimo“ neteisėtumo pagrindų, pareiškėjo J. R. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.