Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu darbininku, faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistumui išnykus laikytinas neteistu,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Z. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 01.00 val. kelyje Kuršėnai-Dirvonėnai-Raudėnai-Tryškiai, (duomenys neskelbtini), Šiaulių rajone, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2025 m. rugpjūčio 14 d. 08.20 val. įvykio vietoje alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. ARTB-0194 (patikros sertifikato Nr. 2359294) jam buvo nustatytas 1,71 promilių neblaivumas.

2. V. Z. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad šį mėnesį, naktį iš 13 į 14 d., jis paprašytas draugo L. M., vežė jį ir dar vieną pastarojo draugą, kurio anketinių duomenų nežino, į (duomenys neskelbtini) kaimą. Tuo metu jis vairavo blaivus. Grįžtant, apie vidurnaktį, jis kliudė stulpą (duomenys neskelbtini) kaime. Kartu vykę asmenys pasišalino. Jis liko automobilyje iki pat ryto, kol atvyko pareigūnai. Laukdamas ryto jis gulėjo automobilyje ant galinės sėdynės ir išgėrė du plastikinius 1 litro talpos alaus butelius. Atvykę pareigūnai patikrino jo neblaivumą, su nustatytu neblaivumu sutiko ir šiuo metu neginčija. Jis vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jam ir yra registruotas jo vardu. Dėl savo veiksmų gailisi. 2018 m. jis buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, paskirtą arešto bausmę atliko, uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones terminas baigėsi 2019 m., buvo susigrąžinęs teisę vairuoti.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 426 ir 432 straipsnių nuostatomis, byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, prisipažįsta esąs kaltas, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas.

Motyvuojamoji dalis

3.1. Be paties kaltinamojo V. Z. visiško prisipažinimo teisme, jo kaltė įrodoma ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme išvardytais ir teismo įvertintais įrodymais:

3.2. V. Z., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, parodė, kad kaltę visiškai pripažįsta. 2025 m. rugpjūčio 13 d. vakare jis buvo namuose. Vėlai vakare, tikslaus laiko neprisimena, galėjo būti gal apie 23 val., per „Messenger“ programėlę jam paskambino jo draugas. Kadangi šis asmuo nėra susijęs su tiriamu įvykiu, todėl šio vardo ir pavardės nurodyti nenori. Draugas jo paklausė, ar jis negalėtų šį nuvežti pas draugą, kuris gyvena kažkur už (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis tuo metu buvo blaivus ir sutiko savo draugui pagelbėti. Su juo pakalbėjęs išvažiavo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini) kaime, Šiaulių rajone, tikslaus adreso nežino. Kiek tiksliai buvo valandų, kai nuvažiavo pas savo draugą, negali pasakyti. Pas jį buvo gal kokias 10 minučių. Prieš jiems išvažiuojant atėjo to jo draugo pažįstamas, kurį jis anksčiau yra matęs, tačiau nei vardo, nei pavardės nežino. Akivaizdžiai matėsi, kad šis yra neblaivus. Minėtas asmuo atsisėdo į jo automobilio „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) galą, o jo draugas atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės. Išvažiavus iš draugo namų, jie važiavo pas pažįstamą link Šiaulių rajone esančio (duomenys neskelbtini) kaimo. Jis negali nurodyti, kur tiksliai jie važiavo, nes tos vietos jam nėra žinomos. Kelią jam rodė jo draugas. Nuvažiavus prie kažkokios sodybos, kur tiksliai ji yra, negali pasakyti, jo draugas nuėjo iki gyvenamojo namo, tačiau jo durų niekas neatidarė. Po to, jie išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Dar neprivažiavus šio kaimo, važiuojant žvyrkeliu, trumpam pasuko galvą į gale sėdintį asmenį ir jam kažką pasakė. Kai vėl pasižiūrėjo į kelią, automobilis jau buvo užvažiavęs ant dešinėje kelio pusėje esančio žolyno. Jis bandė išvažiuoti į kelią, tačiau iš to streso susimaišė ir automobilio vairą pasuko ne kairėn, o dešinėn, dėl ko automobilis priekine keleivio puse trenkėsi į šalikelėje esantį elektros stulpą. Kiek tiksliai buvo valandų, kai įvyko eismo įvykis, negali pasakyti, gal apie 01:00 val. Kadangi važiavimo greitis tikrai nebuvo didelis, galėjo būti apie 50-60 km/h, tai nei jis, nei kartu su juo važiavę asmenys nesusižalojo, tik buvo šiek tiek apgadintas automobilis. Kartu su juo važiavę asmenys, išlipę iš automobilio, iš karto pasišalino, sakydami, kad jiems nereikia problemų. Jiems išėjus, jis nežinojo, kaip elgtis, buvo pasimetęs. Kadangi nežinojo, kur yra, lauke buvo tamsu, todėl pagalbos nėjo ieškoti, tiesiog liko įvykio vietoje. Į Bendrąjį pagalbos centrą neskambino ir nepranešė apie įvykį, nes nežinojo, kaip paaiškinti, kur yra. Manė, kad prašvitus pro šalį kas nors važiuos ar eis, tada jis sužinos vietovės pavadinimą. Iki ryto jis sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės. Prieš įvykį ten sėdėjęs asmuo buvo palikęs du „bambalius“ alaus. Vienas buvo pilnas, o kitas šiek tiek nugertas. Laukdamas ryto nusprendė atsigerti alaus ir jį po truputį gurkšnojo. Kadangi važiuoti neketino, manė, kad automobilis bus išvežtas tralu, todėl alų ir gėrė. Jį išgėrė visą. Apie 07:30 val. pro šalį važiavo jam nepažįstamas vyras. Mano, kad jis buvo girininkas. Šis jam pasakė, kad lauktų policijos. Jis taip ir padarė. Kelios minutės po 8 valandos atvyko policijos pareigūnai. Pareigūnams tą patį papasakojo. Jie du kartus tikrino jo blaivumą. Abu kartus įpūtė maždaug vienodai, apie 1,7 promiles. Dėl savo elgesio labai gailisi. Nežinojo, kad negalima vartoti alkoholio po eismo įvykio, kol atvyks policijos pareigūnai ir patikrins blaivumą. Automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jam, yra įregistruotas jo vardu. Teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2018 metų. Tais pačiais metais jis automobilį vairavo neblaivus, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir metams laiko jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Pasibaigus šiam terminui, jis iš naujo laikė egzaminus ir vėl įgijo teisę vairuoti automobilius. Kaltu dėl pareikšto įtarimo prisipažįsta visiškai, dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi (b. l. 63–66);

3.3. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytu adresu yra žvyro kelias link (duomenys neskelbtini). Dešiniame kelio kelkraštyje yra automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavęs į elektros tinklų stulpą. Apgadintas elektros tinklų stulpas, automobilio priekinis bamperis ir priekinis stiklas. Automobilio viduje vairuotojo pusėje buvo iššokusios oro pagalvės. Iš įvykio vietos buvo paimtas automobilis, jo užvedimo raktelis, registracijos liudijimas, registratoriaus kortelė, vairuotojo pažymėjimas. Užregistruotas eismo įvykis (b. l. 11–32);

3.4. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. 08.03 val. V. Z. buvo nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, 08.20 val. jam nustatytas 1,71 promilės neblaivumas. V. Z. su tikrinimo rezultatais sutiko (b. l. 38);

3.5. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo Lauryno Miklušio tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d. dirbo kartu su Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 1-ojo poskyrio jaunesniąja tyrėja G. Skrodenyte. Apie 08.17 val., patruliuodami ir važiuodami keliu Šiaulių r., (duomenys neskelbtini) k., pastebėjo, kad kelio šalikelėje link (duomenys neskelbtini) miestelio pusės, griovyje į elektros stulpą yra atsitrenkęs automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) prie kurio stovėjo, kaip vėliau paaiškėjo, V. Z.. Asmens paklausus, kas nutiko, vyriškis paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 14 d., apie 01 val. pats vairavo automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bei važiavo su draugais link (duomenys neskelbtini) miestelio pusės. Bevažiuojant vienas iš draugų jį užkalbino, dėl to V. Z., nukreipęs dėmesį nuo kelio, nesuvaldė automobilio ir, nuvažiavęs nuo kelio, atsitrenkė į elektros stulpą, kurį nulaužė bei apgadino savo automobilį. Po eismo įvykio draugai pasišalino. Su kuo važiavo ir iš kur, V. Z. nesakė. V. Z. atrodė akivaizdžiai neblaivus, paklausus, ar automobilį vairavo neblaivus, teigė, kad, kai atsitrenkė į elektros stulpą, jis buvo blaivus, bet po eismo įvykio, kai liko vienas prie automobilio, o jo draugai, su kurias važiavo kartu, išėjo, jis vienas atgal atsisėdo į automobilio vidų bei išgėrė porą litrų alaus. Teigė, jog alų gėrė visą naktį. V. Z. pirmuoju tikrinimu nustatytas 1,73 promilės neblaivumas, antruoju tikrinimu -1,71 promilės neblaivumas. V. Z. teigė, jog nežinojo, kad padarius eismo įvykį negalima vartoti alkoholinių gėrimų. Apie eismo įvykį policijai nebuvo pranešęs. Įvykio vietoje daugiau nebuvo jokių kitų asmenų. Įvykio vietos ir daikto (automobilio) apžiūros metu fotografuota, paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis su atrakinimo pulteliu transportuoti į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Pramonės g. 23L, Šiauliuose. V. Z. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykti į Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą (b. l. 39–40).

4. Teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, sprendžia, jog byloje ištirti įrodymai objektyvūs, išsamūs, nuoseklūs bei patikimi ir teismas jais remiasi darydamas išvadą. Įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti. Šių įrodymų visuma pagrįstai įrodo, jog V. Z. 2025 m. rugpjūčio 14 d. apie 01.00 val. kelyje Kuršėnai-Dirvonėnai-Raudėnai-Tryškiai, (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, Šiaulių rajone, vairavo lengvąjį automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir sukėlė eismo įvykį, po kurio vartojo alkoholį iki eismo įvykio aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,71 promilių neblaivumas. Tokie kaltinamojo V. Z. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

5. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 str. 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę (BK 61 str. 1 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį.

6. BK 41 straipsnio 2 dalis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, jog tik teisingos bausmės paskyrimas gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą, t. y. ne tik nubausti nusikaltimą padariusį asmenį, siekti, kad jis daugiau nebenusikalstų ir laikytųsi įstatymų, tačiau ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

7. Kaltinamojo V. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

8. Kaltinamasis V. Z. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta. V. Z. yra vidutinio amžiaus (41 m.), nusikalstamą veiką padarė esant išnykusiam teistumui, todėl laikytinas neteistu (b. l. 81–83), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 88–93), dirba (b. l. 97–99). Byloje nėra duomenų, jog jis būtų įrašytas į psichoneurologinę ir narkologinę įskaitą. Kaltinamasis V. Z. antrą kartą vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, ši aplinkybė neigiamai charakterizuoja V. Z., rodo, kad jis iš anksčiau paskirtų poveikio priemonių tinkamų išvadų nepadarė ir nesistengia gyventi pagal visuomenėje priimtas moralės normas, todėl teismas sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti V. Z. paskyrus arešto bausmę, kurios dydis nustatytinas mažesnis už įstatyme numatytą arešto bausmės, skirtinos už nusikaltimo padarymą (BK 49 str. 3 d.), vidurkį.

9. Kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo kaltu prisipažino visiškai, paskirta bausmė V. Z. mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

10. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

11. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, pobūdis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų. Teismas šią išvadą gali padaryti pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus laisvės atėmimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-160/2009, 2K-115-648/2016). Baudžiamasis įstatymas nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo/arešto bausmės atlikimo.

12. Iš bylos duomenų matyti, jog V. Z. laikomas neteistu, kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios neneigė jos ir nesistengė išvengti atsakomybės, dėl savo veiksmų gailisi, yra dirbantis. Byloje nustatyta viena V. Z. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai V. Z. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl jo atžvilgiu taikytinas arešto bausmės vykdymo atidėjimas, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau parenkant BK 75 straipsnyje numatytus įpareigojimus, kurie padėtų keisti V. Z. elgesį teigiama linkme.

13. Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės, tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str.). Nagrinėjamos bylos kontekste BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo/arešto bausmės vykdymą. Svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Atsižvelgiant į tai, kaltinamajam V. Z. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones, nustatant jos terminą 3 (trejiems) metams nuo kardomosios priemonės - specialios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 71–74).

14. BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nuosekliai formuojamoje kasacinės instancijos teismo praktikoje kelių transporto priemonė laikoma nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo priemone ir atitinka turto, konfiskuotino pagal BK 72 straipsnį, požymius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-51-699/2018, 2K-80-511/2018, 2K-136-699/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme padaręs eismo įvykį ir vartojęs alkoholį iki neblaivumo patikrinimo ar atsisakymo tą atlikti vairuotojas prilyginamas vairavusiam transporto priemonę neblaiviam ir todėl jam taikytina įstatymu nustatyta už šią veiką atsakomybė, įskaitant baudžiamojo poveikio priemonių, tame tarpe ir turto konfiskavimą, taikymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023).

15. Kaltinamasis V. Z. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurios V. Z. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Iš bylos duomenų matyti, jog automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso valdytojui/savininkui V. Z. (b. l. 36). Todėl kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais.

16. Vertinant skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą, svarbu įvertinti kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kaltinamasis V. Z. anksčiau buvo padaręs iš esmės analogišką nusikalstamą veiką, praeityje baustas administracine tvarka už KET pažeidimus. Svarbu tai, kad V. Z. veikė tiesiogine tyčia, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Teismo vertinimu, šios aukščiau nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoją kaltinamąjį ir leidžia daryti išvadą, kad jis atsainiai žiūri į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, iš ankstesnių jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių tinkamų išvadų nėra padaręs, be to, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis ne tik vairavo transporto priemonę, bet ir sukėlė eismo įvykį. Tokios aplinkybės patvirtina faktą, kad netaikant turto konfiskavimo priemonės kaltinamajam, nebūtų užtikrinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Todėl teismo vertinimu paskyrus kaltinamajam V. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, proporcingumo principas ir pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisių bei protingumo kriterijai pažeisti nebus. Taigi, iš V. Z. automobilis „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotinas (BK 72 str. 3 d.).

17. Kaltinamajam V. Z. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 67–78) – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

18. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą Nr. APD-2025-09278 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios sudaro 58,33 Eur, priteisimo iš kaltinamojo V. Z..

19. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad gynėją skyrė teismas, nes gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, šios išlaidos iš jo nėra priteistinos.

20. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, kurie saugomi aikštelėje Pramonės g. 23L, Šiauliai, konfiskuotini;

- transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis voke prie bylos galinio viršelio, perduotinas jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“;

- DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo registratoriaus SD kortelė, esančios voke prie bylos galinio viršelio, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

V. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. Z. skirti 30 (trisdešimties) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalies 6, 8 ir 10 punktais, V. Z. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, paskiriant V. Z. pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų, be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijas leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, V. Z. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo dienos – 2025 m. rugpjūčio 18 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2 dalimi, 3 dalimi, V. Z. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – automobilio „Volkswagen Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.

V. Z. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam V. Z. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuosprendžiui įsiteisėjus:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, saugomus aikštelėje Pramonės g. 23L, Šiauliai, konfiskuoti;

- transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti turto konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį voke prie bylos galinio viršelio, perduoti jį išdavusiai institucijai – AB „Regitra“;

- DVD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, vaizdo registratoriaus SD kortelę, esančias voke prie bylos galinio viršelio, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.