Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-09-26 · Civilinė byla Nr. 2S-722-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-26
Bylos Nr.
2S-722-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-04019-2017-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Jonaitienė
Pareiškėjas
V. Š.
Kreditorius
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-722-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04019-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.5.21.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.5. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 26 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Jonaitienė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. Š. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-5062-452/2017 pagal pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų suinteresuotiems asmenims antstolei V. Ž., išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas V. Š. pateikė skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų, prašydamas grąžinti priverstinai nurašytas pinigines lėšas 307,17 Eur.Nurodė, kad antstolė nepagrįstai vykdo išieškojimą iš lėšų, kurios išmokėtos atlyginant žalą už eismo įvykio metu apgadintą jam priklausantį automobilį. Nurašius lėšas nebeturi pinigų susiremontuoti automobilį, be kurio negali tinkamai tenkinti savo poreikių bei susirasti darbo.Antstolė V. Ž. 2017 m. gegužės 8 d. patvarkymu Nr. S-1950 pareiškėjo skundo netenkino ir skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0113/15/00279/1, 0113/15/00179/1 ir 0113/12/00989/1 persiuntė Panevėžio miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 25 d. nutartimi pareiškėjo V. Š. skundą dėl antstolės V. Ž. veiksmų atmetė.Teismas sprendė, jog lėšos, pareiškėjo gautos kaip žalos atlyginimas už eismo įvykio metu apgadintą automobilį, nėra priskiriamos lėšoms, iš kurių išieškoti nėra galima. Nesant draudimo nukreipti išieškojimą konstatuotina, kad antstolė pagrįstai nurašė pareiškėjo pinigines lėšas ir nurodė šias lėšas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Teismas pažymėjo, jog CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, tačiau teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš lėšų gautų kaip žalos atlyginimas, todėl antstolės veiksmai, nurašant pareiškėjui priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.Teismas konstatavo, kad pareiškėjo iš kitų asmenų gautos lėšos nepriskirtinos CPK 739 straipsnyje numatytoms piniginėmis lėšoms, iš kurių negalima išieškoti, todėl antstolė, nurašydama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas V. Š. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų tenkinti, pripažinti neteisėtais antstolės V. Ž. veiksmus nurašant 269,83 Eur sumą, panaikinti 2017 m. balandžio 11 d. nurodymą priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-113-3283 S-1812 ir įpareigoti antstolę grąžinti 269,83 Eur sumą.Nurodo, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą. Išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). 2017 m. balandžio 11 d. į jo banko sąskaitą buvo pervesta 307,17 Eur dydžio draudimo išmoka, t. y. suma neviršijant vieno MMA. Todėl yra įsitikinęs, kad antstolės veiksmai yra neteisėti.Teigia, jog CPK 668 straipsnyje įtvirtintais apribojimais yra apsaugomas skolininko turtas, kuris yra reikalingas esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams patenkinti. Antstolei priverstinai nurašius lėšas nuo jo sąskaitos banke, jis nebegali patenkinti esminių ir gyvybiškai svarbių poreikių – įsigyti maisto, vaistų, nuvykti į gydymo įstaigas, susiremontuoti sugadintos transporto priemonės, kuri yra būtina jam ieškant darbo.Mano, kad nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas Nr. S-17-113-3283 S-1812 nurodyta 71,40 Eur lėšų suma, kuria jis gali disponuoti per vieną kalendorinį mėnesį, neatitinka teisingumo, sąžiningumo, protingumo principų. Be jos jam turėtų būti paliekama vienintelė turima piniginių lėšų suma, neviršijanti vienos MMA dydžio. Nurodyme turėjo būti pažymėta, jog išieškojimas nekreipiamas į skolininko lėšų sumą, viršijančią vieną MMA.Teigia, kad nėra aišku, kodėl buvo nurašyta 269,83 Eur suma. Išieškojimas vykdomojoje byloje Nr. 0113/12/00989/1 yra 34 Eur, vykdymo išlaidos sudaro 98,10 Eur, tai viso galėtų būti priskaičiuota 132,10 Eur.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo antstolė V. Ž. prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą, apelianto V. Š. atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pareiškėjas neteisingai supranta CPK 668 straipsnį. Pagal teismų praktiką išieškojimas iš skolininko pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatyto MMA dydžio yra galimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).Pažymi, kad pats pareiškėjas nurodo, jog jo gautos lėšos yra automobilio žalos atlyginimas ir nepatenka į CPK 739 straipsnio taikymo sritį. Įstatymas nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į tokias pinigines lėšas.Teigia, jog piniginių lėšų grąžinimo klausimas sprendžiamas ne skundo padavimu, o pareiškiant ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.Byloje kilo ginčas dėl antstolės teisės išieškoti iš piniginių lėšų, gautų žalai atlyginti už eismo įvykio metu apgadintą automobilį. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad antstolė V. Ž. elgėsi teisėtai ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė, apeliantas su teismo sprendimu nesutinka.Nustatyta, kad antstolė V. Ž. vykdo vykdomąsias bylas dėl skolų išieškojimo iš apelianto išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai. Vykdomojoje byloje Nr. 0113/15/00279/1 iš pareiškėjo išieškoma suma - 30 Eur skola, paskaičiuotos vykdymo išlaidos sudaro – 89 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0113/15/00179/1 išieškoma suma - 5,65 Eur skola, vykdymo išlaidos – 51 Eur. Vykdomojoje byloje Nr. 0113/12/00989/1 išieškoma suma - 34 Eur skola, vykdymo išlaidos – 98,10 Eur. Visa iš pareiškėjo antstolės išieškoma suma, kurią sudaro skolos išieškotojai ir vykdymo išlaidos antstolei – 307,75 Eur. Antstolė 2017 m. balandžio 11 d. priėmė nurodymą Nr. S-17-113-3283 S-1812 priverstinai nurašyti pinigines lėšas - 307,75 Eur nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). 2017 m. balandžio 12 d. per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą nuo pareiškėjo sąskaitos banke nurašyta ir antstolei pervesta 269,83 Eur suma. Nors antstolės 2017 m. balandžio 11 d. nurodyme priverstinai nurašyti pinigines lėšas nuo skolininko atsiskaitomosios sąskaitos nurodytas vykdomosios bylos numeris 0113/12/00989/1, tačiau kaip aukščiau nustatyta, antstolė vykdo tris vykdomąsias bylas dėl išieškojimo iš apelianto, bendra išieškoma suma – 307,75 Eur. Ši suma nurodyta ir 2017 m. balandžio 11 d. antstolės nurodyme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentus, jog antstolės patvarkyme nepagrįstai nurodyta priverstinai nurašoma 307,75 Eur suma.Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Trečiųjų asmenų apeliantui pervedamos lėšos nuo jų pavedimo atlikimo momento tampa pareiškėjo asmeninėmis lėšomis. CPK 739 straipsnyje nurodytas baigtinis sąrašas pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog jo kaip žalos atlyginimas gautos lėšos už eismo įvykio metu apgadintą automobilį nėra priskiriamos CPK 739 straipsnyje nurodytoms pinigų sumoms. Tuo tarpu pareiškėjo gaunama 71,40 Eur socialinė išmoka patenka į CPK 739 straipsnyje nurodytą sąrašą pinigų sumų, iš kurių išieškoti negalima (CPK 739 straipsnio 6 punktas), todėl antstolė pagrįstai šią sumą nurodė 2017 m. balandžio 11 d. patvarkyme, kaip skolininko disponavimui paliekamą sumą. Duomenų apie kitas skolininko gaunamas pajamas, pinigų sumas vykdomosiose bylose nėra ir skolininkas teismui nepateikė (CPK 178 straipsnis), todėl nėra pagrindo išvadai, jog antstolės 2017 m. balandžio 11 d. patvarkyme skolininko disponavimui paliekama pinigų suma nurodyta neteisingai.Apeliantas atskirajame skunde teigia, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 668 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisės normą, mano, jog išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos (MMA). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Pareiškėjas šių argumentų skunde dėl antstolės veiksmų nenurodė ir pirmosios instancijos teismas dėl jų nepasisakė. Atskirajame skunde neleidžiama remtis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Tai reiškia, jog apelianto argumentai, susiję su išieškojimo negalimu nukreipimu į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, negali būti apeliacinio bylos nagrinėjimo dalykas (CPK 301 straipsnio 1 dalis, 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo vertinti šių apelianto argumentų ir dėl jų nepasisako. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK XLVII skyriuje numatytos taisyklės („Išieškojimo iš skolininko turto bendrosios taisyklės“, 662 - 674 straipsniai), taikomos tam turtui ir pajamoms, kurį skolininkas turi tik pradėjus išieškojimą, o ne tam, kuris atsiranda vykdymo eigoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016, 20 punktas).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias vykdymo procesą bei sprendė, kad antstolė, nurašydama pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas, elgėsi teisėtai, nepažeisdama vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį, dėl to skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Birutė Jonaitienė