Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal R. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutarties, kuria R. U. skundas netenkintas ir Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimas, kuriuo R. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija 2021 m. spalio 12 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. AM- AAD-ANR_N-4222-2021 R. U. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 281 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, 2021 m. gegužės 21 d., 10.25 val. žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (vietos koordinatės LKS: (duomenys neskelbtini)), nugenėjo patenkinamos būklės dvikamienės liepos 75,0 cm skersmens, viršūnes, neturėdamas tam Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto leidimo medžių genėjimui, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkto reikalavimus ir jam paskirta administracinė nuobauda – 130 EUR dydžio bauda.

2. R. U. Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir Institucijos 2021 m. spalio 12 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog R. U. veika kvalifikuota teisingai, pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti, Institucijos nutarimu.

II. Skundo argumentai ir proceso dalyvio prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

14. Iš Apžiūros akto matyti, jog gavę pranešimą, pareigūnai atvyko į įvykio vietą ir užfiksavo nukirstas dvikamienės liepos šakas, kurių skersmuo viršija leistinas ribas –26 cm, 21 cm, tačiau apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. U. parodė, jog genėjo tik mažas, plonas šakas, o kitus šviežiai nupjautus medžio gabalus atsivežė automobiliu, jas vadino nesukapotomis malkomis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu apylinkės teismas pagrįstai tokią versiją laikė R. U. gynybine pozicija. Nors liudytojas F. M. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną R. U. tvarkė iš miško atsivežtas malkas, kurias atsivežė bagažinėje, tačiau tuo pačiu parodė ir tai, kad R. U. pjovė šalia garažų augusios liepos šakas. Aptarti liudytojo parodymai nepaneigia nei liepos genėjimo fakto, nei tai, jog į įvykio vietą atvykę specialistai išmatavo būtent nupjautų liepos šakų, o ne malkų diametrą. Įvykio vietoje aplinkybes fiksavę liudytojai S. T. ir E. S. kategoriškai parodė, kad medžio šakos, jų vadintos viršūnėmis, kurių diametrai – vienos 26 cm, kitos 21 cm, yra nuo to paties medžio, augančio (duomenys neskelbtini), ir atmetė galimybę, jog tai galėtų būti atvežtos šakos iš miško. Nurodė, kad šakos buvo storos, lapuotos, lapija nesiskyrė nuo šalia esančio medžio, be to, matėsi šviežios pjovimo žymės. Šis faktas akivaizdus ir iš byloje esančių fotonuotraukų, kuriose taip pat matyti, jog nupjautos šakos yra pakankamai storos ir ilgos, todėl pagal savo gabaritus niekaip nebūtų tilpusios į lengvojo automobilio bagažinę. Nors šalia aptariamos liepos nebuvo matyti drožlių, ši aplinkybė nepaneigia pjovimo fakto, kadangi pjovimo darbai buvo atliekami sąlyginai dideliame aukštyje ir drožles vėjas galėjo paskleisti po teritoriją. Tai, kad šakos guli ne tik ant žemės, tačiau ir ant šalia esančių objektų (metalinių statinių), taip pat sustiprina teismo įsitikinimą, kad jos buvo nupjautos ir nukritusios būtent nuo nuotraukoje užfiksuotos dvikamienės liepos, o ne atvežtos lengvuoju automobiliu kaip malkos.

15. Tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek ir savo 2021 m. gegužės 21 d. paaiškinime Institucijai R. U. teigė, kad medžio šakos buvo aplūžę, kai kurios kabėjo ore ir kėlė grėsmę. Analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas F. M., kuris 2021 m. rugsėjo 14 d. paaiškino, jog dvikamienė liepa po žiemos buvo aplūžusi, todėl pasiūlė R. U. apgenėti grėsmę keliančias šakas. Nors šioje dalyje liudytojo ir R. U. parodymai tarpusavyje sutampa, tačiau bet kuriuo atveju nepaneigia Institucijos užfiksuoto fakto, jog nupjautos šakos buvo storesnės už leistiną dydį ir leidimo jas savarankiškai pjauti R. U. neturėjo. Duomenų, kad apie grėsmę keliančias šakas būtų informuotos atsakingos institucijos, kaip numatyta Aprašo 4.2 punkte, nėra, toks faktas vizualiai taip pat neužfiksuotas. Iš byloje esančių nuotraukų matoma, kad nupjautos nukritusios medžio šakos yra gyvybingos, su lapais, t. y. žaliuojančios (tą patvirtino ir liudytojai E. S. bei S. T.). Šiuo atveju aktualu ir tai, kad pranešimas, po kurio pareigūnai operatyviai sureagavo ir atvyko į įvykio vietą, buvo gautas dėl dvikamienės liepos kirtimo, o ne dėl jos smulkių, nulūžusių šakų genėjimo. Be to, siejant liudytojo F. M. parodymus su įvykio vietoje darytomis nuotraukomis, nupjautų liepos šakų kiekis neįtikina aukštesnės instancijos teismo, kad visos matomos šakos buvo nulūžusios dėl gamtos stichijos, nė vienoje byloje esančioje nuotraukoje nėra matomų medžio šakų lūžimo žymių.

16. Be kita ko, R. U. skunde kritikuoja apylinkės teismo išvadą dėl galimybės naudojant tik kopėčias pasiekti ne tik medžio viršūnę, bet ją dar ir genėti benzininiu pjūklu, laiko ją prielaidinio pobūdžio. Sutiktina, jog medis yra sąlyginai aukštas, kas objektyviai apsunkina bet kokį genėjimo procesą, tačiau tokie R. U. argumentai nelaikytini esminiais, o ir prieštarauja jo paties parodymams, kad genėjo dvikamienę liepą, panaudodamas „ožiuką“ ir kopėčias. Be to, siekdamas gauti papildomus įrodymus, R. U. lipo į dvikamienę liepą tam, kad užfiksuotų ir išmatuotų jos nupjautų viršūnių skersmenį. Tai rodo, jog apeliantas turėjo objektyvią galimybę užlipti iki medžio viršutinės lajos ir jį nugenėti, tuo tarpu įrankis, kuris tam buvo naudojamas, šiuo atveju esminės reikšmės neturi.

17. Viso proceso metu apeliantas tvirtino, jog jo nupjautos šakos nebuvo medžio viršūnės. Siekdamas tai įrodyti, teikė fotonuotraukas, kuriose, jo teigimu, matyti viršutinė nupjauta medžio dalis, pjovimo vieta patamsėjusi (b. l. 86-87). Atsižvelgiant į tai, R. U. nuomone, apylinkės teismas išplėtė administracinio nusižengimo ribas, inkriminuodamas naują faktinę aplinkybę, jog jis nugenėjo ne dvikamienės liepos viršūnes, o ūglius, kurie prilyginami aptariamos dvikamienės liepos viršūnėms. Pažymėtina, kad tuos pačius faktus R. U. ginčijo ir skųsdamas Institucijos priimtą nutarimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl jų pasisakė ir išaiškino, ką laiko medžio viršūnėmis. Tikėtina, jog prilygindamas ūglius medžio viršūnėms, teismas vadovavosi bendrąja logika, viršūnėmis laikydamas viršutines medžio dalis, vis tik, sutiktina su Institucijos ir R. U. pozicijai, kad aptariamam išaiškinimui buvo reikalingos specialiosios žinios. Kita vertus, toks teismo išaiškinimas nelaikytinas esminiu skundžiamos nutarties trūkumu ar administracinio nusižengimo ribų išplėtimu.

18. Iš tiesų iš R. U. pateiktų fotonuotraukų matyti, kad medžio pjovimo vieta yra patamsėjusi, o išmatuotas jos skersmuo (38 cm) didesnis, nei išmatuotas institucijos specialistų ant žemės rastų šakų skersmuo, todėl tikėtina, kad medžio viršūnės buvo nupjautos anksčiau, nei 2021 m. gegužės 21 d. Kita vertus, nagrinėjamoje byloje nepagrįstai yra sureikšminamas viršūnių nupjovimo faktas. Prieš tai aptartas teisinis reglamentavimas draudžia apskritai bet kokių, didesnio nei 5 cm diametro, šakų savarankišką pjovimą be leidimo, todėl vien tai, jog aprašant nusižengimo esmę ir nustatytas aplinkybes buvo klaidingai nurodyta, jog nupjautos medžio viršūnės, fiziškai tuo neįsitikinus, tačiau vizualiai žiūrint iš apačios matant, jog viršūnių nėra, nešalina administracine tvarka nubausto asmens atsakomybės už storesnių, nei 5 cm šakų nupjovimą. Iš 2021 m. spalio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje matyti, jog R. U. dalyvavo nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir išreiškė savo nesutikimą dėl kaltinimo genėjus didesnio nei 5 cm storio šakas, teigdamas, kad genėjo iki 5 cm storio, o storesnės šakos atvežtos iš jam priklausančio miško. Taigi, iš apelianto užimtos pozicijos aiškiai matyti, jog kaltinimo esmė jam buvo suprantama ir aiški. R. U. suvokė už kokį pažeidimą traukiamas administracinėn atsakomybėn bei turėjo objektyvią galimybę gintis nuo kaltinimo, ką ir darė viso proceso metu.

19. Administracinių nusižengimų teisenos normos nedraudžia teismui tam tikra apimtimi daryti korekcijų kaltinimo formuluotėse (ANK 635 straipsnio 3 dalis). Šiuo atveju kaltinime nurodyta, jog R. U. pažeidė Aprašo 3 punktą ir padarė ANK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, nupjaudamas dvikamienės liepos viršūnes, tačiau aptarta viršūnių pjovimo aplinkybė kelia pagrįstų abejonių. Kita vertus, neabejotinai pasitvirtino storesnių, nei 5 cm šakų pjovimo be nustatyta tvarka išduoto leidimo faktas, todėl tikslinga šią aplinkybę patikslinti. Apygardos teismo vertinimu nurodyta kaltinimo faktinė aplinkybė nelaikytina esmine, kadangi nekeičia kaltinime nurodytų neteisėtų veiksmų esmės – tiek viršūnių pjovimui, tiek ir storesnių, nei 5 cm šakų savarankiškam pjovimui buvo būtina gauti nustatyta tvarka išduotą leidimą. Be to, toks leidimo reikalavimas R. U. buvo išaiškintas tiek įvykio vietoje, ką patvirtina Apžiūros aktas, tiek ir 2021 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokole bei 2021 m. spalio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje, pateikiant nuorodą į pažeistą teisės aktą ir konkretų jo punktą. Patikslinimas nekeičia ir padaryto pažeidimo kvalifikavimo, todėl nelaikytinas siurpriziniu.

Dėl administracinio nurodymo.

20. R. U. teigimu, jam nepagrįstai nebuvo surašytas administracinis nurodymas. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto argumentais nesutinka.

21. Administracinis nurodymas – į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas asmeniui per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos, o kai administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu surašomas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, – per trisdešimt kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo su administraciniu nurodymu išsiuntimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos, o jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, – minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą.

22. Pagal ANK 610 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinis nurodymas negali būti surašomas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) šio kodekso specialiosios dalies straipsnio ar straipsnio dalies sankcijoje už administracinį nusižengimą nustatyta didesnė negu vieno tūkstančio penkių šimtų eurų maksimali bauda; 2) asmuo per metus padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, išskyrus šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus; 3) asmuo administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui, vengė patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo, vartojo alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo; 4) administracinis nusižengimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą; taip pat administraciniu nusižengimu padaryta turtinė žala, kuri nėra visiškai atlyginta; 5) šio kodekso specialiojoje dalyje už asmens padarytą veiką nustatytas privalomas turto, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, konfiskavimas; 6) asmuo padarė administracinį nusižengimą, susijusį su naudojimusi šio kodekso 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta specialiąja teise, šios teisės neturėdamas arba kai ji iš asmens buvo atimta.

23. ANK 281 straipsnio 1 dalyje už Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, kitų želdynų ir želdinių apsaugą, priežiūrą ir tvarkymą, želdynų projektavimą, želdinių veisimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, kuriuo neteisėtai naikinami saugotini želdiniai, pagal veikos padarymo metu galiojusią redakciją nustatyta nuo 60 iki 200 EUR bauda fiziniams asmenims. Iš to seka, jog sankcijoje numatyta maksimali bauda neviršija 1 500 EUR (ANK 610 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nenustatyta, kad asmuo būtų per metus padaręs pakartotinį administracinį nusižengimą (ANK 610 straipsnio 2 dalies 2 punktas), ar administracinį nusižengimą padarė būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Nenustatyta ir kitų ANK 610 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų, išskyrus ANK 610 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą alternatyvą dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo

24. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo protokole nėra įvardintas žalos dydis, tačiau ji yra apskaičiuota Aplinkos apsaugos departamento prie aplinkos ministerijos Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 8 d. raštu, su kuriuo R. U. supažindintas pasirašytinai (1 t., b. l. 31). Rašte nurodytas apskaičiuotas žalos dydis 675 EUR, nurodyti mokėjimo rekvizitai, E. U. parašu patvirtinta, jog jam buvo žodžiu išaiškinta galimybė aplinkai padarytą žalą atlyginti gera valia iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir iš to kylančios pasekmės, suteiktas protingas laiko tarpas tą padaryti (iki 2021 m. birželio 30 d. administracinio nusižengimo protokolo surašymo). Šalia yra ranka darytas prierašas „atlyginsiu“. Iš čia seka, kad žalos pašalinimo reikalavimas ir sąlygos R. U. buvo žinomos bei aiškios. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo R. U. apskaičiuotos žalos dydžio neatlygino, todėl Institucija neturėjo pagrindo surašyti administracinį nurodymą.

25. Atsakant į skundo argumentą, kad nutarimu nenustatytas ir nenurodytas fizinės, turtinės ar neturtinės žalos padarymo faktas, byloje nėra ir nukentėjusiaisiais pripažintų asmenų, kas sąlygoja kliūčių nebuvimą administracinio nurodymo surašymui aktualios ANK nuostatos, susijusios su turtinės žalos atlyginimu ir priteisimu. ANK 664 straipsnyje numatyta, jog administraciniu nusižengimu padarytą turtinę žalą administracinį nusižengimą padaręs asmuo gali atlyginti savo noru, tokiu atveju padarytos turtinės žalos dydis nustatomas nukentėjusiojo ir administracinį nusižengimą padariusio asmens rašytiniu susitarimu, kuriame nukentėjusysis patvirtina žalos atlyginimo faktą. Tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. Antra vertus, pagal ANK 665 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija gali priteisti tik vieno šimto penkiasdešimt eurų neviršijančios turtinės žalos atlyginimą. Šiuo atveju Vilniaus valdybos Vilniaus rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2021 m. birželio 8 d. raštu žala gamtai įvertinta 675 EUR, todėl Institucija pagal administracinio nusižengimo metu galiojusias nuostatas neturėjo pagrindo į administracinio nusižengimo protokolą įrašyti bei vėliau priteisti žalą, viršijančią įstatyme numatytą žalos dydį.

26. Įvertinęs aukščiau aptartų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog apylinkės teismas, tinkamai išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, bei pagrįstai nustatė, jog R. U. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 281 straipsnio 1 dalyje, su apylinkės teismo išvadomis nesutikti nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. priimta nutartis yra iš esmės pagrįsta ir teisėta, sprendimas priimtas remiantis bylos medžiaga bei faktinės situacijos vertinimu, todėl jos naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

R. U. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. kovo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Patikslinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. spalio 12 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-4222-2021 įrodyta pripažintą administracinio nusižengimo faktinę aplinkybę, nurodant, kad R. U. nupjovė ne dvikamienės liepos viršūnes, o storesnes, nei 5 cm šakas.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.