Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, pradinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus apygardos teismo 2004 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

2) Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 300 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant pradėti dirbti bei be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

3) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant dirbti, be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą sutikimo, neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – žalos atlyginimas, įpareigojant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti 456,91 Lt turtinę žalą;

4) Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir paskirta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

5) Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 164 straipsnį ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. spalio 20 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

6) Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta galutinė sumažinta 60 parų arešto bausmė;

7) Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laiką pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su legaliu darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

8) Molėtų rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Molėtų rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta subendrinta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant G. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį gydytis priklausomybės ligą – alkoholizmą, tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nesilankyti viešojo maitinimo įstaigose, kur parduodamas alkoholis vartojant jį vietoje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

9) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. liepos 19 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 45 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 30 parų arešto bausmė;

10) Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2020 m. birželio 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 90 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta sumažinta 60 parų arešto bausmė. Bausmė atlikta 2020 m. rugsėjo 7 d., teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. M. 2024 m. kovo 31 d. apie 11.08 val. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) kieme sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

Proceso dalyvių parodymai ir bylos nagrinėjimo metu surinkti rašytiniai įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad Velykų pirmą dieną vartojo alkoholio, susipyko su sugyventine ir paėmęs automobilio raktelius, sėdo į automobilį ir važiavo. Kai sugyventinė pamatė, kad jis išėjo pro vartus, bandė jį vytis, bet buvo per vėlu. Automobilį vairavo gatvėje prie savo namų link (duomenys neskelbtini) gatvės. Automobilis priklauso sugyventinės mamai, tačiau juo naudojasi sugyventinė. Pats teisės vairuoti neturi ir niekada neturėjo. Įpūtė apie 3 promiles ir su nustatytu neblaivumo laipsniu sutinka, savo veiksmus vertina blogai, dėl to gailisi. Su žmonėmis, kuriems jis padarė žalą, dėl žalos atlyginimo jau yra susitaręs ir jie pretenzijų neturi. Automobilis buvo pirktas prieš maždaug 6 metus už 1 200 eurų. Automobilis yra važiuojantis, tačiau reikia daug remonto ir remontuoti nėra verta. Šiai dienai automobilio vertė yra 200 eurų. Ilgą laiką nevartojo alkoholio, gydėsi (duomenys neskelbtini) esančiame priklausomybių centre ir tai labai padėjo. Planuoja toliau gydytis priklausomybę alkoholiui (b. l. 158–159).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorui sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos R. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. M. parodė, jog automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2018 m. ir tapo šio automobilio savininke. Kiek tiksliai už šį automobilį mokėjo, negali pasakyti, nes galima sakyti, kad jį pirko dukra S. A.. Šiuo automobiliu praktiškai nevažinėjo. Kaip jau ir minėjo, šiuo automobiliu naudojosi, automobilį prižiūrėjo ir juo rūpinosi dukra. 2024 m. kovo 31 d. paskambino dukra ir pasakė, kad sugyventinis G. M., su jai priklausančiu automobiliu, būdamas neblaivus, padarė eismo įvykį. Dukra visų įvykio aplinkybių nepasakojo, todėl jų nežino, kaip atsitiko, kad G. M. važiavo šiuo automobiliu, matomai jie apsipyko. Prašo grąžinti jai priklausantį automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį pažada saugoti iki sprendimo priėmimo (b. l. 72–74).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos S. A. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja S. A. parodė, jog su G. M. yra sugyventiniai. Kartu gyvena jau 1,5 metų. Pastaruosius pusę metų gyvena nuomotame name, (duomenys neskelbtini). 2018 m. jos mama R. M. pirko automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Už šį automobilį mokėjo 1 200 eurų. Šis automobilis buvo pirktas jai, tačiau registruotas mamos vardu. Šiuo automobiliu ji važinėja, rūpinasi automobilio priežiūra. Šis automobilis draustas draudimo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo automobiliu sugyventinis G. M. nesinaudoja ir juo nevažinėja, nes neturi teisės vairuoti transporto priemonių. 2024 m. kovo 31 d. G. M. vartojo alkoholinius gėrimus, kuriuos pradėjo vartoti gerokai iki Šv. Velykų. Ryte apsipyko dėl buitinių nesutarimų, apie 11.00 val. namuose pagriebęs raktus nuo automobilio, išlėkė į kiemą ir sėdęs į automobilį, išvažiavo. Ji nespėjo jo sulaikyti. Kur jis išvažiavo, pasakyti negali, mano, kad jis norėjo „atvėsti“ ir pabūti vienas. Toli nenuvažiavo, per kelis namus išgirdo trenksmą ir suprato, kad įvyko eismo įvykis, kur G. M. su automobiliu įvažiavo į kitą automobilį. Po įvykio automobilis buvo išvežtas, dėl šio įvykio G. M. labai pergyvena, nuoširdžiai gailisi (b. l. 77–80).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo D. M. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. M. parodė, jog 2024 m. kovo 31 d. apie 11.18 val., stovėdamas kambaryje prie lango, pamatė greitai pravažiuojantį automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės. Sankryžoje automobilis nestabdydamas kirto sankryžą ir įvažiavo į kaimyno (duomenys neskelbtini) kiemą, ir atsitrenkė į kieme stovėjusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekį. Matė, kad automobilį vairavo vienas vyras, kitų žmonių nebuvo. Po smūgio greitai išėjo į kiemą ir nuėjo prie įvykio vietos. Iš automobilio išlipo tas pats vyras, kurį matė vairuojantį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“ automobilį, šį vyrą matė pirmą kartą. Vyras buvo neblaivus, sunkiai pastovėjo vienoje vietoje. Vyras automobilio raktelius laikė rankoje, šalintis iš įvykio vietos nebandė. Įvykio vietoje taip pat buvo ir kaimynas į kieno automobilį vyras atsitrenkė, tai R. K.. Jis (D. M.) paskambino „112“ ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol atvyko policijos pareigūnai, visada buvo įvykio vietoje. Policijos pareigūnai vyrą įsodino į tarnybinį automobilį. Jis ir R. K. parašė paaiškinimus dėl įvykio (b. l. 84–87).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus tyrėjos N. P. 2024 m. kovo 31 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2024 m. kovo 31 d. apie 11.18 val. (duomenys neskelbtini), G. M., vairuodamas automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės, įvažiavo į kiemą (duomenys neskelbtini) ir atsitrenkė į kieme stovintį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su priekaba, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso R. K.. Alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmo tikrinimo metu G. M., 11.45 val. buvo nustatytas 2,95 promilių girtumas, antro tikrinimo metu, 12.05 val. buvo nustatytas 2,82 promilių girtumas. Automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nutransportuotas į uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). G. M. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje (b. l. 10–15).

Iš 2024 m. kovo 31 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad atvykus (duomenys neskelbtini), matomas gyvenamasis pastatas bei kiemas. Kieme matomas stovintis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris stovi kryptimi link (duomenys neskelbtini). Priešais automobilį matomas stovintis kitas automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi atstumu nuo gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), automobilio priekinės dešinės pusės ašis atstumu 13,10 m, galinė dešinės pusės ašis 12,05 m atstumu, puspriekabės atstumas ašimi iki gyvenamojo namo yra 7 m. Automobilis „Peugeot“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stovi atstumu nuo gyvenamojo namo, priekinės kairės pusės ašimi atstumu 13,60 m, galinės kairės pusės ašimi 13,58 m. Tarp minėtų automobilių ašių atstumas yra 1,70 m. Detalūs matavimai ir tikslus išsidėstymas užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje, kuri pridedama prie ikiteisminio tyrimo (b. l. 16–25).

Iš 2024 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekiniai dešinės ir kairės pusės sparnai, priekiniai dešinės ir kairės pusės žibintai, priekinės dešinės pusės durys, radiatoriaus grotelės (b. l. 27–44).

Iš 2024 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėtas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad apgadintas priekinis bamperis (b. l. 45–52).

Iš 2024 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo apžiūrėta priekaba „(duomenys neskelbtini)“, apgadinimų nenustatyta (b. l. 53–58).

Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo nustatyta, kad automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. M. (b. l. 63).

Iš 2024 m. kovo 31 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad G. M., alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu, 11.45 val. nustatytas 2,95 promilių neblaivumas, antru tikrinimu, 12.05 val. nustatytas 2,82 promilių neblaivumas (b. l. 67–68).

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą – kaltinamojo G. M. parodymus, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus liudytojų R. M., S. A. ir D. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, rašytinius įrodymus – tarnybinį pranešimą, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolus, neblaivumo nustatymo aktą ir kitą baudžiamosios bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis G. M. įvykdė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes 2024 m. kovo 31 d. apie 11.08 val. (duomenys neskelbtini), kol (duomenys neskelbtini) kieme sukėlė eismo įvykį, vairavo motorinę kelių transporto priemonę – automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,82 promilių neblaivumas.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis savo kaltę visiškai pripažino, sutiko su alkotesterio parodymais, jo neblaivumo laipsnis nustatytas sertifikuotu alkotesteriu. Kaltinamojo vairavimo faktą būnant neblaiviu patvirtina ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinti liudytojo D. M. parodymai, jog kaltinamasis įvykio vietoje buvo neblaivus, sunkiai pastovėjo vienoje vietoje ir kiti byloje esantys rašytiniai bei daiktiniai įrodymai. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad kaltinamajam nustatyti neblaivumo požymiai yra nerišli kalba ir teigė, kad visą dieną vartojo alkoholio. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami kaltinamojo kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo. Tokiu būdu kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji transporto priemonės vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, požymiai, todėl kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą, nurodytą draudimą kaltinamasis ignoravo, vairavo automobilį būdamas stipriai apgirtęs ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Skiriant kaltinamajam G. M. bausmę teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos rūšį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – veika baigta; į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, suvokiant daromos veikos pavojingumą ir norint taip veikti, formali veikos sudėtis; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikalsta dėl neatsakingo, nepagarbaus požiūrio į eismo saugumą, savo ir kitų asmenų sveikatą bei gyvybę, nesaikingo alkoholinių gėrimų vartojimo; į kaltinamojo asmenybę ir socialinį statusą, – laikomas neteistu (b. l. 120–131), baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 132–138), gydytojo psichiatro ir priklausomybės ligų įskaitose registruotas (b. l. 109, 112), skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 113–114), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.

Kaltinamasis G. M. dirba, gauna pastovias pajamas, tačiau eilę kartų baustas administracine tvarka, paskirtų nuobaudų nesumokėjęs. Nors nusikalstamą veiką padarė būdamas neteistu, tačiau anksčiau du kartus teistas dėl analogiškų nusikaltimų padarymo, o paskirtos arešto bausmės nesulaikė kaltinamojo nuo naujo nusikaltimo padarymo, todėl kaltinamajam neskirtinos baudos ir arešto bausmės, nes, teismo vertinimu, šios bausmių rūšys nepasieks joms keliamų tikslų ir nesulaikys kaltinamojo nuo naujų veikų darymo. Esant šioms aplinkybėms, kaltinamajam G. M. už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skirtina 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu ir kaltinamajam G. M. skirtina sumažinta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-252-677/2015).

G. M. nusikalstamą veiką padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t. y. būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis (2,82 promilės), vairavo transporto priemonę. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Nors G. M. kaltu prisipažino, nurodė, kad gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismo nuomone, netaikant specialiosios teisės atėmimo, šiuo atveju, tai akivaizdžiai neatitiktų bausmės paskirties, todėl G. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte bei 68 straipsnyje, uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septyneriems) metams, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai praneština valstybės įmonei „Regitra“. Toks terminas nustatytas atsižvelgus į padarytos veikos pavojingumą, kaltinamajam nustatytą neblaivumo laipsnį ir jį charakterizuojančius duomenis, tai, kad kaltinamasis, būdamas du kartus teistas dėl analogiškos nusikalstamos veikos padarymo ir vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti, kas rodo, kad anksčiau paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės teigiamos įtakos jam nepadarė.

Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-262-489/2017). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

G. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, todėl nekyla abejonių, kad šis automobilis kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė pagal BK 72 straipsnį laikytinas konfiskuotinu turtu. Kaltinamasis vairavo trečiajam asmeniui R. M. priklausantį automobilį. Transporto priemonės savininkė nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kaltinamasis šį turtą panaudos BK uždraustai veikai daryti, todėl transporto priemonė nekonfiskuotina. Siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, yra būtina iš kaltinamojo išieškoti konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad automobilis „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), įsigytas 2018 m. už 1 200 eurų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis teigė, kad šiuo metu automobilis gali būti vertas 200 eurų, kadangi po eismo įvykio yra apgadintas. Visgi šiame kontekste pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, nustatinėjant konfiskuotino turto vertę, remiamasi automobilio verte, buvusia nusikalstamos veikos darymo metu, o ne po jos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-164-222/2019). Taigi, dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų nusikalstamos veikos darymo metu padaryti automobilio apgadinimai, nustatant automobilio vertę, teisinės reikšmės neturi.

Byloje viešosios įstaigos „Emprekis“ pažyma nepateikta, nesant objektyvių galimybių gauti duomenis apie analogiško automobilio vertę, kaip jau minėta, automobilis pirktas prieš šešis metus už 1 200 eurų, automobilis iki veikos padarymo buvo važiuojantis, techniškai tvarkingas, turėjo leidimą dalyvauti viešajame eisme, todėl įvertinus automobilio pagaminimo metus, natūralų nusidėvėjimą, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, iš kaltinamojo G. M. išieškotina konfiskuotino automobilio „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkanti pinigų suma – 500 eurų.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gauta 2024 m. balandžio 9 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad advokatui Dariui Karabinui teikiant antrinę teisinę pagalbą G. M. šioje byloje, antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma yra 141,67 eurai (b. l. 151–155).

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Atsižvelgiant į kaltinamojo G. M. turtinę padėtį ir tai, kad baudžiamojo proceso normos įsakmiai nurodo būtiną advokato dalyvavimą nagrinėjant bylas pagreitinto proceso tvarka, teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamojo G. M. nepriteisiamos.

Kaltinamajam G. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 102–105), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomoji priemonė panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso, 297–298 straipsniais, 303–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

G. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti G. M. sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5 ir 7 punktais, G. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant G. M. būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje ir gydytis priklausomybę alkoholiui.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, G. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 7 (septynerius) metus, įskaitant ir tokią teisę įgyti, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai pranešti valstybės įmonei „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 5 dalimis, iš G. M. valstybės naudai konfiskuoti R. M. priklausančio automobilio „Peugeot (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 500 (penkis šimtus) eurų. Minėta suma turi būti sumokėta iki nuosprendžio įsiteisėjimo į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 6610. Laiku nesumokėjus priteistos sumos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš G. M. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.