Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

asmeniui, kuriam siūloma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, – A. S. (dalyvavimas užtikrintas vaizdo konferencijos būdu), jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 4 dalyje,

A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini),

teistas 2015 m. gegužės 21 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (2 nusikaltimai), 178 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 2 dalį (6 nusikaltimai); subendrintos paskirtos bausmės iš dalies sudedant ir galutinė bausmė paskirta 1 metų 5 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atlikęs,

A. S., asmens kodas asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nesimokantis, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) (šiuo metu laikomas (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams, - auklėjamo poveikio priemonė elgesio apribojimas įpareigojant visu bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., mokytis arba dirbti, arba būti registruotam darbo biržoje, - auklėjamojo poveikio priemonė įspėjimas. Vadovaujantis BK 92 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2015 m. gruodžio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė –laisvės atėmimas 1 metams, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinė bausmė –laisvės atėmimas 1 metams,- auklėjamojo poveikio priemonė elgesio apribojimas 10 mėnesių, įpareigojant būti gyvenamojoje vietoje nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su svarbiomis priežastimis, tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 2 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

3) 2016 m. vasario 10 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė terminuotas laisvės atėmimas 2 metams 1 mėnesiui, - auklėjamo poveikio priemonė elgesio apribojimas įpareigojant visu bausmės vykdymo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, įpareigojant tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, uždrausti be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo keisti gyvenamąją vietą. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

4) 2017 m. liepos 20 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, psichikos sveikatos centre pagal gyvenamąją vietą.

5) 2018 m. kovo 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, pagal jo gyvenamąją vietą.

6) 2018 m. liepos d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

7) 2018 m. spalio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje (2 uždraustos veikos), 180 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.

8) 2018 m. lapkričio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 180 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 1 dalyje, 259 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (2 uždraustos veikos), ir paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendrojo stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje,

perduotas teismui dėl baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 4 dalyje, padarymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. ir A. S. 2018-02-03 apie 17:23 val., veikdami bendrininkų grupėje, UAB „B.“ priklausančiame salone, esančiame prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo minkštasuolio paėmė 157,78 euro vertės planšetę „Huawei MediaPadT3 10“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurią A. S. įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, ir A. B. kartu su A. S., nepateikdami prekės apmokėjimui, iš salono pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „B.“ priklausantį turtą, padarydami bendrovei 157,78 euro turtinę žalą.

A. S. ir A. S. 2018-02-28, apie 13:18 val., veikdami bendrininkų grupėje, atėjo į UAB „G.“ priklausančią parduotuvę „ElektroMarkt“, esančią prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), kur A. S. nuo lentynos su prekėmis paėmė 239,99 Eur vertės BT kolonėlę JBL PULSE3, kurią perdavė A. S., kuris kolonėlę paslėpė po drabužiais, ir kartu, nepateikdami prekės apmokėjimui, iš parduotuvės pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „G.“ priklausantį turtą, padarydami bendrovei 239,99 euro turtinę žalą.

A. S. 2018-02-28, apie 13:00 val., ties kepyklėle „Mon Ami“, esančia prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), priėjęs prie I. D., pastarąją apkabino bei iš jos (I. D.) striukės kišenės ištraukė 92 eurų vertės mobiliojo ryšio telefoną Xiaomi Redmi 5A su 4 Eur vertės SIM kortele AB „Telia“, tokiu būdu pagrobė svetimą I. D. priklausantį turtą, padarydamas nukentėjusiajai I. D. 96 eurų turtinę žalą.

Dėl planšetinio kompiuterio vagystės iš „Bitė“ salono

Teisiamojo posėdžio metu A. B. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ buvo kartu su A. S. Užėjo į saloną pasikrauti telefonų ir pamatė tą planšetę, ji gulėjo ant fotelio. Prisėdo prie planšetės, nes norėjo pasižiūrėti automobilių – jis (A. B.) ketino pirkti kitą automobilį. Automobilį apžiūrėjo per planšetę ir jam kilo mintis ją paimti. Jis planšetę pasiėmė, jie išėjo iš salono ir tik būdamas prie namų jis pasakė A. S., kad paėmė planšetę. Grįžęs namo planšetę davė savo sūnui, šis žaisdamas ją sudaužė, todėl planšetę išmetė.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (3 t., b. l. 8, 13), A. B. pareiškė, jog ikiteisminio tyrimo metu davė kitokius parodymus, nes bijojo. Bijojo nuosprendžių, teismų. Sakė netiesą ikiteisminio tyrimo metu sakydamas, kad abu pagalvojo, kad planšetę kažkas paliko, ir kad abu sugalvojo ją paimti. Teisme sako tiesą, ne A. įsidėjo planšetę, o jis (A. B.) ją pasiėmė. A. jam neatidavė planšetės, nes ji buvo pas jį (A. B.) visą laiką. Nebuvo sutikęs civilinio ieškovo, todėl žalos iki šiol neatlygino. Įsipareigoja per 6 dienas nueiti į saloną ir atlyginti padarytą žalą.

Taip pat vėliau posėdžio metu nurodė, kad nelabai su tokia žala sutinka, nesupranta, kaip tokias planšetes galima palikti žmonėms, patys kalti, kad paliko ne toje vietoje.

Teisiamojo posėdžio metu A. S. kaltu neprisipažino, parodė, kad buvo (duomenys neskelbtini) kartu su A. B. Jie norėjo pakrauti telefoną ir jam (A. S.) reikėjo prie interneto prisijungti. Jie užėjo „Bitės“ saloną, jis pakrovė telefoną, A. irgi tuo metu krovė telefoną, ten kažką žiūrėjo, o jis (A. S.) sėdėjo prie savo telefono. Pakrovė telefonus ir nusprendė važiuoti link namų. Jis nepastebėjo, kaip A. galėjo pavogti planšetę. Jiems būnant prie namų, A. parodė tą planšetinį kompiuterį. Neatsimena, ar planšetė buvo neprijungta ar kaip. A. sakė, kad atiduos sūnui pažaisti. Dėl šito nusikaltimo tikrai nieko nežinojo, A. jam tik prie namų pasakė apie kompiuterį ir jie išsiskyrė savo reikalais.

Paskelbus ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus (1 t., b. l. 139-140), A. S. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu atvažiavus į apklausą, jam sakė, kad jeigu neprisipažins, jį suims iki teismo, todėl pasakė taip, nes bijojo, kad suims. Todėl supainiojo net A. (S.) su A. B. Tyrėja gąsdino, kad jeigu neprisipažins, jį suims. Nežinojo, ką sakyti tyrėjai, todėl viską taip paaiškino. Tyrėja sakė, kad jeigu prisipažins, tai jį paleis. Susijaudinęs buvo, todėl taip pasakė. A. niekuo dėtas dėl to salono „Bitė“.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. G. parodė, kad tiesiogiai planšetės vagystės niekas nematė, tik pastebėję trūkumą iš įrašų pamatė, kas pavogė, ir iškvietė policiją. Tokių įvykių būna nedažnai, bet tai ne pirmas kartas. Prekės vertę nurodo atsakingi asmenys. Yra planšetės pardavimo vertė ir ji jau civiliniame ieškinyje yra mažesnė, nes jau nusidėvėjimas buvo paskaičiuotas. Vertė pareiškime įrašyta pardavimo momentui, jau su nusidėvėjimu.

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. parodė, kad dėl jam pareikšto įtarimo prisipažįsta pilnai. 2018-02-03, tikslaus laiko negali pasakyti, bet buvo apie 15 - 17 val., jis atvyko su A. S. į PPC (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Jis kartus su A. vyko į PPC (duomenys neskelbtini), nes jų abiejų mobilūs telefonai buvo išsikrovę ir reikėjo būtinai pasikrauti, kad galėtų paskambinti. Jis kartu su A. nuėjo į parduotuvę Maxima nusipirkti atsigerti ir tada tiesiai kartu nuėjo į Bitės saloną, nes žinojo, kad ten galima pasikrauti mobilius telefonus. Atėjus į Bitės saloną, jis kartu su A. atsisėdo ant minkštasuolio, kur buvo galima pasikrauti mobilius telefonus. Ant minkštasuolio buvo padėtas planšetinis kompiuteris, kuriuo laisvai galėjo visi naudotis, tik buvo jis įjungtas į kroviklį. Po kurio laiko jiems abiem kilo mintis, kad minėtą planšetinį kompiuterį kažkas paliko, nes nėra jokių apsaugų, todėl sugalvojo jį paimti. Po kurio laiko A. įsidėjo į su savimi turėtą rankinę ir kartu išėjo iš Bitės salono. A. paimtą planšetinį kompiuterį atidavė jam, nes A. jo nereikėjo. Jis planšetinį kompiuterį davė naudotis savo vaikui, bet po kurio laiko jis jį sudaužė ir jis planšetinį kompiuterį išmetė. Dėl tokio savo poelgio labai gailisi, padarytą žalą sutinka atlyginti, kai tik susiras darbą (3 t., b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu A. B. taip pat parodė, kad kuo yra įtariamas suprato, kaltu prisipažįsta visiškai. Pilnai patvirtina savo anksčiau duotus parodymus, prie kurių nieko papildyti neturi. Prisipažįsta, kad pranešime nurodytą dieną ir laiku prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančiame „Bitės“ salone kartu su A. S. pavogė planšetę. Pavogti planšetę nutarė dviese. Vėliau planšete naudojosi jo sūnėnas, kuris ją sudaužė. Dėl padaryto labai gailisi ir pažada iki teismo atlygins „Bitės“ salonui padarytą turtinę žalą. Daugiau nieko papildyti neturi (3 t., b. l. 13).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2018-02-03, tikslaus laiko negali pasakyti, bet dienos metu, jis buvo su A. S. adresu (duomenys neskelbtini), PPC „(duomenys neskelbtini)“, vaikščiojo po prekybos centrą, kai po kurio laiko sugalvojo užeiti į „Bitės“ saloną pasikrauti mobilių telefonų, nes baterijos išsikraudinėjo, jie ten abu kartu atsisėdo ant minkštasuolių ir pajungė krauti mobilius telefonus, ant minkštasuolio buvo taip pat padėtas planšetinis kompiuteris, kuris buvo be apsaugos, nebuvo prijungtas prie nieko. Jis pagalvojo, kad gal kas paliko, ir nusprendė jį paimti, jis minėtą planšetinį kompiuterį paslėpė po striuke ir jie kartu po kurio laiko su A. išėjo iš „Bitės“ salono. Jų su A. minėtą dieną niekas nebuvo sulaikę dėl minėto planšetinio kompiuterio. Dėl šio minėto įvykio jis labai gailisi, taip pat nori minėtam „Bitės“ salonui atlyginti padarytą turtinį nuostolį, pasižada, kad iki 2018-08-10 atlygins 227,75 eurus (1 t., b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2018-02-03 PPC (duomenys neskelbtini), „Bitės“ salone jis nebuvo su A. S., su juo buvo jo draugas, jis jį yra matęs kartu su A., bet jo kokių duomenų nežino, taip pat nežino, kur gyvena. Kodėl A. pasakė, kad buvo su juo, jis tikrai nežino (2 t., b. l. 119-121).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro 2019-04-24 nutarimu ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu epizode dėl iš UAB „Bitė salonų tinklo“ pavogto planšetinio kompiuterio Huawei nutrauktas dalyje, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 4 dalyje, požymių (2 t., b. l. 122-124).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. G. parodė, kad 2018-02-03 ji dirbo „Bitės salonų tinkle“ esančiame PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Jų salone parduodamos prekės yra demonstruojamos. 2018-02-03 ant salono esančio suoliuko pakrovimui buvo padėtas planšetinis kompiuteris Huawei MediaPad T3 10, model AGS-L09 IMEI (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos. 2018-02-03 apie 18 val. buvo pastebėta, kad kompiuteris pavogtas. Kompiuterio vertė 227,75 eurų. Saloną filmuoja 2 vaizdo kameros. Peržiūrėjus vaizdo kamerų įrašus buvo nustatyta, kad 2018-02-03 17:23 val. du vaikinai, kurie krovė ant suoliuko savo telefonus, pavogė ir „Bitė salono tinklui“ priklausantį kompiuterį. Ji asmeniškai šio vaizdo kameros įrašo nematė (2 t., b. l. 25-27).

2018-05-07 tikslu patikslinti planšetės kainą buvo bendrauta su A. G., kurį paaiškino, kad pirminiame pareiškime buvo nurodyta preliminari planšetės kaina, tačiau patikslinus kainą buhalterijoje paaiškėjo, kad 2018-02-03 pavogtos planšetės „Huawei MediaPad T3 10“, IMEI (duomenys neskelbtini), kaina yra 157,78 euro. Todėl ši kaina ir buvo nurodyta 2018-02-06 pareiškime bei ieškinyje. Surašytas tarnybinis pranešimas (1 t., b. l. 38).

2018-02-06 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu UAB „B.“ įgaliotas atstovas A. G. pateikė 2018-02-03 įvyko vaizdo įrašą, kuris buvo apžiūrėtas ir prijungta prie ikiteisminio tyrimo (1 t., b. l. 41).

Apžiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo pradžia 2018-02-03 Sat 17:18:50. Atidarius vaizdo įrašą, galima pastebėti „Bitės“ salono salę, kurioje vaikšto klientai bei dirba konsultantai. Pirmajame vaizdo įrašo plane yra minkštasuolis su pakilimu, ant kurio yra keletas lizdų prietaisų pakrovimui bei prie vieno lizdo prijungtas planšetinis kompiuteris. Ant minkštasuolio atsisukęs nugara sėdi vyras. Prie minkštasuolio prieina du vaikinai. Vienas iš jų apsirengęs tamsios spalvos rūbais. Jo megztinis su baltos spalvos užtrauktuku bei gaubtu. Rankoje vaikinas laiko aliejaus butelį. Kitas vaikinas apsirengęs marga, šviesiai mėlynos spalvos striuke bei rankoje laiko telefoną. Po pažastimi jis turi butelį, o per jo petį permesta juodos spalvos rankinė su ilga rankena. 17:19:00 vaikinai atsisėda ant minkštasuolio bei paima pakrovimo laidus. Ką jie daro, nesimato. 17:19:05 jie kelis kartus pasižiūri į planšetinį kompiuterį bei vaikinas, apsirengęs marga striuke, atjungia jį nuo pakrovimo bei pajungia savo telefoną. Vaikinai yra atsisukę šonu į vaizdo kamerą. Vaikinas, apsirengęs marga striuke, yra padėjęs rankas ant minkštasuolio pakylos bei kažką daro su savo telefonu šalia planšetinio kompiuterio. 17:19:47 tas pats vaikinas, belaikydamas vienoje rankoje savo telefoną, kita ranka paima planšetinį kompiuterį bei duoda jį kitam vaikinui. Po kiek laiko jis jį vėl padeda ant minkštasuolio pakylos, atiduoda savo telefoną kitam su juo buvusiam vaikinui. Vaikinas, apsirengęs tamsia striuke, kažką daro su telefonu, laikydamas rankas šalia planšetinio kompiuterio. 17:20:13 vaikinai sėdi atsisukę į kompiuterio pusę. 17:20:22 vaikinas, apsirengęs marga striuke, paima kompiuterį nuo pakylos bei sėdėdamas ant minkštasuolio kažką daro su kompiuteriu. Vaikino telefonas dar kraunamas bei guli ant pakylos, ką daro vaikinai, nesimato. Šalia vaikšto konsultantai. 17:23:50 galima pastebėti, kad vaikinas, apsirengęs marga striuke, kažką daro su planšetiniu kompiuteriu. 17:23:50 jis paima savo telefoną, po to apsižvalgo, o 17:24:53 atjungia nuo pakrovimo laido savo telefoną bei abudu vaikinai pasišalina. Vaizdo įrašo pabaiga 2018-02-03 Sat 17:25:00 (1 t., b. l. 42-44).

Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyti pavogto planšetinio kompiuterio „Huawei MediaPad T3 10“, IMEI (duomenys neskelbtini), buvimo vietą nepavyko (1 t., b. l. 114).

Nors A. B. kaltę pripažino iš dalies, o A. S. kaltės nepripažino, jų kaltė įrodyta aukščiau aptartais teisme ištirtais įrodymais. Teisminio nagrinėjimo metu A. B. prisiėmė visą kaltę, teigė, kad A. S. šioje vagystėje nedalyvavo ir apie planšetės vagystę sužinojo tik jiems grįžus namo. Tokiai versijai pritarė ir A. S. Tačiau teismas neturi pagrindo vadovautis šiais jų parodymais. Kaip matyti iš bylos tyrimo medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, jog jiems abiem kilo mintis, kad minėtą planšetinį kompiuterį kažkas paliko, nes nėra jokių apsaugų, todėl sugalvojo jį paimti. Po kurio laiko A. įsidėjo į su savimi turėtą rankinę ir kartu išėjo iš Bitės salono. A. paimtą planšetinį kompiuterį atidavė jam, nes A. jo nereikėjo. Antrosios apklausos metu jis pilnai patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, nieko papildyti neturėjo. Prisipažino, kad pranešime nurodytą dieną ir laiku prekybos centre (duomenys neskelbtini) esančiame „Bitės“ salone kartu su A. S. pavogė planšetę, ir kad pavogti planšetę nutarė dviese. Abiejose šiose apklausose dalyvavo A. B. gynėjas, jam buvo perskaityti surašyti jo parodymai, jokių pastabų dėl parodymų teisingumo A. B. neišsakė. Be to, analogiškas aplinkybes jis nurodė ir 2018 m. gruodžio 4 d. paties surašytame paaiškinime, t. y. kad kartu su A. S. buvo „Bitės“ salone, iš kurio A. pavogė planšetinį kompiuterį, bet kuriuo toliau naudojosi jis (A. B.) ir jo vaikas vėliau tą kompiuterį sudaužė (3 t., b. l. 1). Atitinkamai ir A. S. ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus, dalyvaujant jo gynėjai, iš esmės nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu, t. y. nurodė, kad tai jis (A. S.) pagalvojo, gal kas planšetinį kompiuterį paliko, ir nusprendė jį paimti, kad tai jis minėtą kompiuterį paslėpė po striuke. Tai, kad A. S. nurodė buvęs su A. S., nesudaro pagrindo manyti, kad jo prisipažinimas neatitiko faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, nes tai, kad jis buvo su A. B., patvirtino ir pats A. B., be to tai patvirtina ir vaizdo įrašas. Todėl darytina išvada, kad klaidingas bendrininko įvardijimas nagrinėjamu atveju padarytas suklydimo įtakoje, nes tos pačios apklausos metu prieš duodamas parodymus apie vagystę iš „Bitės“ salono, davė parodymus apie telefono vagystę, kurios metu buvo su A. S. Be to aplinkybę, kad A. B. ir A. S. veikė bendrai, patvirtina ir vaizdo įrašas. Iš vaizdo įrašo matyti, kad ant stalo kraunasi tik vienas prietaisas – planšetinis kompiuteris, kitos jungtys yra laisvos, tačiau A. S. pirmiausia atjungia kompiuterį, tada prie tos jungties prijungia trumpam telefoną, po to paima kompiuterį, A. B. atjungia telefoną, vėl jį įjungia, abu visąlaik sėdi šalia ir atsisukę vienas į kitą, būtent A. S. krapštosi su kompiuteriu ir po to abu išeina. Viskas trunka 6 minutes, nepastebėti, kad vienas iš jų pasiėmė kompiuterį, neįmanoma. Įvertinus aptartus duomenis darytina išvada, kad yra įrodyta, jog A. B. ir A. S. 2018-02-03 apie 17:23 val., veikdami bendrininkų grupėje, UAB „B.“ priklausančiame salone, esančiame prekybos ir pramogų centre „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), nuo minkštasuolio paėmė 157,78 euro vertės planšetę „Huawei MediaPadT3 10“, IMEI (duomenys neskelbtini), kurią A. S. įsidėjo į su savimi turėtą rankinę, ir A. B. kartu su A. S., nepateikdami prekės apmokėjimui, iš salono pasišalino, tokiais bendrais veiksmais pagrobė svetimą UAB „B.“ priklausantį turtą, padarydami bendrovei 157,78 euro turtinę žalą.

Pagal BK 178 straipsnio 4 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą. BK XXVIII skyriuje numatytas turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos (BK 190 straipsnio 1 dalis). Kadangi A. B. ir A. S. pagrobto turto vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL sumos, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį.

Dėl garso kolonėlės vagystės iš parduotuvės „Elektromarkt“

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su A. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) šiaip, pasivaikščioti. Buvo į „Maxima“ užėję, po to sėdėjo ant suoliuko ir jis pamatė jam patinkančią panelę. Priėjo prie jos, apkabino ją ir paklausė, ar galima būtų susipažinti, ji atsakė, kad ne, ir nuėjo. Po to su A. nuėjo į „Elektromarkt“. Ten buvo kolonėlės, jis (A. S.) paėmė vieną į rankas, apžiūrėjo ją ir A. paprašė, kad parodytų ir jam. A. paėmė tą kolonėlę į rankas, o jis paėmė kitą ir taip abu stovėjo ir apžiūrinėjo jas, jos tikrai įdomios, su šviesomis. Jis (A. S.) apžiūrėjo tą kolonėlę, padėjo ją atgal į vietą ir jie abu išėjo. Po to juos sučiupo apsauginiai dėl kažkokio telefono, nusivedė į tokią būdelę. Tuomet patikrino juos, nieko nerado. Tada atvažiavo policija, išvežė į komisariatą, o po to į areštinę. Jis tyrėjai paaiškino, kaip viskas buvo, ji sakė, kad A. prisipažino, o jis (A. S.) dėl šito nieko nežinojo. Kolonėlės neėmė. Buvo kartu su A. (duomenys neskelbtini), bet jis jokios vagystės tikrai nedarė ir nematė, kad A. vogtų. Kai juos nusivedė patikrinti, nieko nerado, tada policija atvažiavo ir patikrino, dar areštinėje tikrino ir taip pat nieko pas jį nerado. Nežino, kodėl A. davė tokius parodymus.

Teisiamojo posėdžio metu A. S. kaltu neprisipažino ir parodė, kad buvo su A. S. Jie neėmė tų kolonėlių. Net logiškai mąstant, jeigu būtų jas paėmę, tai apsauga būtų radusi pas juos tas kolonėles. Dėl kolonėlės neprisipažįsta, nes neėmė jos, juk buvo jį apžiūrėję, būtų radę tą kolonėlę. Nežino, gal tyrėja sakė sakyti, kad A. kolonėlę paėmė ir paslėpė po striuke. Bet tikrai nei A., nei jis (A. S.) neėmė tos kolonėlės. Neatsimena, ar dalyvavo advokatas apklausoje. Tyrėja sakė, kad jeigu neprisipažins, tai jį suims. Kai jis atvažiavo, tai dar nebuvo advokato tuo metu. Nesiskundė tuo metu, tiesiog parodymus davė, ir viskas. Tiesiog nusprendė taip sakyti tuo momentu, kad paleistų. Ką darė, pilnai prisipažįsta, bet ko nedarė, to ir neprisipažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2018-02-28 PPC „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „ElektroMarkt“, jis buvo su A. S., bet jis tikrai nieko nevogė (2 t., b. l. 119-121).

Dar kartą apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad kaltu neprisipažįsta. Pranešime apie įtarimą nurodytą dieną jis kartu su A. S. buvo prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ ir jie buvo užėję į parduotuvę „ElektroMarkt“. Parduotuvėje kartu buvo priėję prie lentynų, kuriose stovėjo kolonėlės, nuo lentynos jis buvo paėmęs vieną kolonėlę. A. paprašė jam parodyti tą kolonėlę ir jis jam ją perdavė. Kur A. kolonėlę vėliau dėjo, ar pastatė į vietą, ar kitaip, nepastebėjo, nes tuo metu apžiūrinėjo kitą kolonėlę. Kaltu neprisipažįsta, nes jis kolonėles nevogė. Išankstinio susitarimo su A. S. pavogti kolonėlę nebuvo. Jokių kitų nusikalstamų veikų su A. S. nepadarė (2 t., b. l. 130-131).

Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad 2018-02-28, nepamena tiksliai kokiu laiku buvo, nes praėjo jau daug laiko, bet buvo PPC „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną jis buvo taip pat kartu su A. S., vaikščiojo po prekybos centrą. Nežino, kaip sugalvojo užeiti į parduotuvę „Elektromarkt“, bet jie užėję į minėtą parduotuvę iškart nuėjo prie stendo, kur buvo sudėtos garso kolonėlės. Jis kartu su A. S., priėję prie minėto stendo, pradėjo apžiūrinėti garso kolonėles, kai po kurio laiko jis paėmė tamsios spalvos garso kolonėlę ir padavė A., o jis minėtą garso kolonėlę paslėpė po striuke, bet jis tikrai nežino, kodėl jis ją sugalvojo pavogti, bet jis (A. S.) jos tikrai nevogė, todėl dėl šio įvykio neprisipažįsta, nes garso kolonėlę pavogė A. A. paėmė garso kolonėlę ir jis pirmas išėjo iš minėtos parduotuvės, o jis paskui jį išėjo. Dėl visų įvykių jis labai gailisi, padarytą žalą sutinka atlyginti (1 t., b. l. 139-141).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas L. V. parodė, kad 2018-03-01 apie 09:30 val. jam dirbant apsaugos darbuotoju PC „(duomenys neskelbtini)“ adresu (duomenys neskelbtini), jis peržiūrinėjo vaizdo įrašus. Peržiūrėdamas vaizdo įrašus pastebėjo, kad 2018-02-28 apie 13:18 val. PC „(duomenys neskelbtini)“ iš parduotuvės „Elektromarkt“, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pavogta garso kolonėle „JBL PULSE 3“, kurios vertė 239,99 eurai, 1 vnt. Per vaizdo įrašo medžiagą matosi, kad vagystę įvykdė du nepažįstami jaunuoliai. Kaip vėliau paaiškėjo, tie patys jaunuoliai tą pačią dieną įvykdė telefono vagystę PC „(duomenys neskelbtini)“ iš kepyklėlės „Mon Ami“ darbuotojos ir buvo sulaikyti policijos pareigūnų. Pavogta garso kolonėlė „JBL PULSE 3“ negražinta į parduotuvę „Elektromarkt“ (1 t., b. l. 109).

2018-03-01 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš liudytojo L. V. paimti du vaizdo įrašai apžiūrėti ir prijungti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t. 1, b. l. 110 -111).

Apžiūros metu nustatyta, kad atsidarius pirmąjį vaizdo įrašą pavadinimu „ch02_20180228131654 2018-02-28 13:16:54 val., išėjimas“ matomi iš parduotuvės link išėjimo einantys 2 vaikinai. Jie prieina prie kolonėlių stendo. Vienas iš jų išeina už kameros matymo ribų. 13:17:16 val. vaikinas su juoda kepure paima su dešine ranka juodos spalvos kolonėlę ir perduoda ją kitam, už kameros ribų stovinčiam vaikinui. 13:17:20 val. vaikinas su juoda kepure paima dėžutę su lėle ir apžiūri ją. 13:17:31 vaikinas su juoda kepure paima dešine ranka baltą kolonėlę ir apžiūri, įjungia ją. 13:17:56 val. abu vaikinai išeina iš parduotuvės. 13:18:51 val. vaizdo įrašas baigiasi.

Atsidarius antrąjį vaizdo įrašą pavadinimu „ch07_20180228131654 2018-02-28 13:16:53 val., įėjimas“ matomi 13:17:00 val. link išėjimo einantys 2 vaikinai. Priekyje eina vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos striuke ir pilkos spalvos kepure. Iš paskos eina vaikinas, apsirengęs tamsios spalvos kelnes, tamsios spalvos striuke ir juoda kepure. 13:17:07 val. vaikinas su pilka kepure priėjęs prie stendo su kolonėlėm ištiesia kairę ranką ir apžiūri kolonėles. 13:17:12 val. prieina antras vaikinas su juoda kepure, ištiesia dešinę ranką ir apžiūri baltos spalvos kolonėlę. 13:17:15 val. vaikinas su juoda kepure dešine ranka paima juodą kolonėlę ir perduoda ją kitam vaikinui. 13:17:19 val. vaikinas su juoda kepure paima dėžutę, stovinčią stende, ir apžiūri ją. Vaikinas su pilka kepure užeina už stendo ir kažką daro su kolonėle. 13:17:32 val. vaikinas su juoda kepure dešine ranka paima baltos spalvos kolonėlę, apžiūri ją ir įjungia. 13:17:55 val. vaikinas su pilka kepure išeina iš parduotuvės ir iš paskos jam eina kitas vaikinas. 13:18:23 val. vaizdo įrašas baigiasi. Vienas vaikinas apsirengęs visas juodai, su juoda kepure, tamsių plaukų, apie 20 metų amžiaus, kitas vaikinas su mėlyna striuke, pilka kepure, tamsių plaukų. Panašus amžiaus. Neaukšti. Vidutinio kūno sudėjimo (1 t., b. l. 112-113).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos O. V. 2018-03-05 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nusikalstamą veiką galimai įvykdė A. S., gim. (duomenys neskelbtini), kartu su A. S., gim. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 115).

Atlikus ikiteisminį tyrimą nustatyti pavogtos garso kolonėlės „JBL PLIUS3“ buvimo vietos nepavyko (1 t., b. l. 114).

Nors A. S. ir A. S. neprisipažino padarę šią nusikalstamą veiką, jų kaltė visiškai įrodyta vaizdo įrašu bei iš dalies paties A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. A. S. ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas dalyvaujant gynėjai, parodė, kad jis kartu su A. S., priėję prie minėto stendo, pradėjo apžiūrinėti garso kolonėles, po kurio laiko jis (A. S.) paėmė tamsios spalvos garso kolonėlę ir padavė Aleksandrui, o jis (A. S.) minėtą garso kolonėlę paslėpė po striuke. A. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino, parodė, kad jis tik A. prašymu perdavė jam vieną kolonėlę, o kur jis ją padėjo, nematė, pats kolonėlės nevogė. Iš byloje esančių vaizdo įrašų iš tiesų matyti, kaip A. S. paduoda A. S. juodą garso kolonėlę, pats paima baltą kolonėlę ir ją apžiūrinėja, po to padeda ją į vietą. Tuo metu juodos spalvos kolonėlės nei vienas negrąžina į vietą ir nepastato kur nors kitur. Iš vaizdo įrašų akivaizdu, kad A. S. ir A. S. stengiasi paslėpti savo veiksmus nuo kamerų, nes A. S. atsistoja už stendo, A. S. – nugara į kamerą, abu stovi arti vienas kito; kol demonstratyviai apžiūrinėja baltąją kolonėlę, juodoji kolonėlė tiesiog pradingsta, vienu momentu ji dar matyti A. S. rankose, ir staiga jis išeina iš parduotuvės tuščiomis rankomis, A. S. išeina paskui jį, kairę ranką laikydamas kišenėje prispaudęs prie šono, lyg ką prilaikytų po skvernu. Kaip minėta, juodos spalvos kolonėlės jie negrąžino į vietą, nepastatė kitoje lentynoje, stovėjo slėpdamiesi nuo kamerų, abu vienu metu išėjo, ir būtent po jų apsilankymo iš parduotuvės dingo minėta kolonėlė. Iš vaizdo įrašo negalima daryti kategoriškos išvados, kuris išnešė kolonėlę, nes A. S. labai greitai išeina iš parduotuvės, A. S. išeina lėčiau, kairę ranką įsikišęs į kišenę ir ją prispaudęs prie šono, lyg ką prilaikytų po skvernu, tačiau jis irgi pasisukęs į kamerą nugara. Vis tik įvertinus vaizdo įrašą galima spręsti, kad po to, kai A. S. padavė kolonėlę A. S., būtent jis visą laiką ir laikė kolonėlę savo rankose, kažką su ja darė, galimai būtent jis pakišo kolonėlę po drabužiais. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais, be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-214/2011, 2K-630/2011). Todėl aplinkybė, kad kolonėlę išnešė tik vienas iš bendrininkų, nešalina kito bendrininko atsakomybės, nes iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog A. S. ir A. S. svetimą turtą pagrobė bendrais suderintais veiksmais. Pasitvirtinus aplinkybei, kad buvo susitarimas ir bendra tyčia, visi bendrininkai atsako už tą pačią nusikalstamą veiką, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą.

Dėl I. D. telefono vagystės

Papildomai liudytoja I. D. parodė, kad 2018-02-28 apie 13:00 val. kai ji ėjo (duomenys neskelbtini), ties parduotuve „Mon Ami“ prie jos priėjo vaikinas, kuris kažką sakydamas (ką būtent sakė, jau nepamena) ją apkabino. Iš kokios pusės minėtas vaikinas buvo prie jos priėjęs, šiuo metu jau nepamena. Kadangi ji ėjo į savo darbo vietą (dirbo parduotuvėje „Mon Ami“), nekreipė į tą vaikiną dėmesio. Kad tuo metu prie jos iš kitos pusės buvo priėjęs vaikinas, net nepastebėjo. Maždaug po 3-5 minučių būdama parduotuvėje ji pamatė, kad iš jos palto kišenės (iš kokios pusės, jau nepamena) dingo jos mobiliojo ryšio telefonas „Redmi 5A“ 92 eurų vertės su jame buvusia SIM „Tele2“ kortele, 4 eurų vertės. Minėtą telefoną pirko parduotuvėje „Pigu.lt“ ir turi telefono dėžutę su IMEI (duomenys neskelbtini). Pastebėjusi telefono vagystę, iškart pranešė (duomenys neskelbtini) apsaugos darbuotojams, jie peržiūrėjo vaizdo įrašą, kuriame buvo matyti, kad prie jos buvo priėję du vaikinai, tačiau kas būtent iš jų (ar tas, kuris buvo apkabinęs, ar kitas, kurio vagystės metu ji net nepastebėjo) iš jos palto kišenės ištraukė telefoną, pasakyti negali. 2018-08-03 Vilniaus miesto 6 PK jai buvo grąžintas jos telefonas „Redmi 5A“ IMEI (duomenys neskelbtini). SIM kortelės jame nebuvo. Tačiau dėl 4 eurų su civiliniu ieškiniu nesikreips dėl mažareiškmiškumo. Daugiau nieko papildyti neturi (1 t., b. l. 69-71).

Apžiūrėtas objektas yra mobiliojo ryšio telefonas Xiaomi Redmi 5A, iš priekio mobilaus telefono korpusas yra baltos spalvos, nugara mobilaus telefono yra auksinės spalvos. Mobilus telefonas yra be išorinių apgadinimų (1 t., b. l. 76-78).

2019-02-26 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji I. D. pateikė mobiliojo ryšio telefono „Redmi 5A“ įpakavimo dėžutę su IMEI (duomenys neskelbtini) ir mobiliojo ryšio telefoną „Redmi 5A“ IMEI (duomenys neskelbtini), kurie apžiūrėti kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai, bei pagal pakvitavimą gražintos nukentėjusiajai I. D. (1 t., b. l. 79, 80-84, 85).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu vadovas D. K. pateikė 2018-02-28 įvykio vaizdo įrašą, kuris apžiūrėtas ir prijungtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (patalpintas IBPS, prie 2018-03-27 apžiūros protokolo) (1 t., b. l. 87).

Apžiūros metu nustatyta, kad atidarius vaizdo įrašą pavadinimu 17 (28-02-18 13'02'04) 20 sek. trukmės matomas prekybos centro (duomenys neskelbtini) koridorius su jame esančiomis parduotuvėmis. Matoma, kaip link kepyklėlės „Mon Ami“ eina mergina apsivilkusi striuke, ant kurios kapišono kailiukas, pro ją labai greitai praeina 2 vaikinai, vilkintys tamsiais drabužiais. Prasilenkiant, matosi, kaip vaikinai iš skirtingų pusių aplenkia merginą, vaikinas iš kairės pusės, ant galvos dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, priliečia merginą, ji pasimuisto, o vaikinas iš dešinės pusės prisilietęs kažką paima iš merginos striukės kišenės ir abu vaikinai greitai nueina. Mergina užsuka į minėtą kepyklėlę, o minėti vaikinai eidami koridoriumi ties 2-uoju Maximos išėjimu pasuka į kairę pusę, vaikinas iš dešinės pusės eidamas kažką įsideda į striukės kairę kišenę ir nueina kur vaizdo kamera nebesiekia (1 t., b. l. 88-89).

Taip pat A. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamus veiksmus patvirtina vaizdo įrašo apžiūros protokolo duomenys, kad pro link kepyklėlės „Mon Ami“ einančią merginą labai greitai praeina 2 vaikinai, vilkintys tamsiais drabužiais. Prasilenkiant, matosi, kaip vaikinai iš skirtingų pusių aplenkia merginą, vaikinas iš kairės pusės, ant galvos dėvintis tamsios spalvos kepurę su snapeliu, priliečia merginą, ji pasimuisto, o vaikinas iš dešinės pusės prisilietęs kažką paima iš merginos striukės kišenės ir abu vaikinai greitai nueina. Mergina užsuka į minėtą kepyklėlę, o minėti vaikinai eidami koridoriumi ties 2-uoju Maximos išėjimu pasuka į kairę pusę, vaikinas iš dešinės pusės eidamas kažką įsideda į striukės kairę kišenę ir nueina kur vaizdo kamera nebesiekia.

Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį esant kvalifikuojančiam požymiui – kišenvagyste kvalifikuojamas tik toks nusikaltimas, kai jis padaromas viešojoje vietoje pagrobiant svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio, kuriuos tas asmuo betarpiškai turi (pvz., ištraukiama piniginė iš švarko, kurį apsivilkęs nukentėjusysis ir pan.) (pavyzdžiui, kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2005). Minėta, kad I. D. pagrobto turto vertė yra 96 eurai (mobiliojo ryšio telefono Xiaomi Redmi 5A vertė – 92 eurai, SIM kortelė – 4 eurai). Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad A. S. I. D. mobiliojo ryšio telefoną pagrobė iš striukės, kurią tuo metu buvo apsivilkusi nukentėjusioji, kišenės, todėl darytina išvada, kad jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmių skyrimo

Teismas, už padarytą nusikaltimą skirdamas kaltinamiesiems bausmes, atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybes, jų atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas A. B. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, pasikėsinto pagrobti turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau neteistas (3 t., b. l. 26), turi mažametį vaiką (3 t., b. l. 19), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (3 t., b. l. 21), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, vietinės rinkliavos taisyklių pažeidimą, Kelių eismo taisyklių pažeidimą (3 t., b. l. 22-25). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. B. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus švelnesnę straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas ilgesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas minimalus.

A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalyje, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę A. S. bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė baudžiamąjį nusižengimą, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, pasikėsinto pagrobti turto vertę, taip pat į tai, kad nėra nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalstamą veiką toje byloje padarė dar būdamas nepilnametis (2 t., b. l. 145-167), dirba (3 t., b. l. 158-160), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 141), baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (2 t., b. l. 142-144). Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. S. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje, paskyrus švelnesnę straipsnio dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio terminas nustatytinas ilgesnis nei BK 48 straipsnyje numatytas minimalus.

Į bausmės laiką įskaitytinas A. S. laikiname sulaikyme nuo 2018-02-28 14.30 val. iki 2018-03-01, 10.12 val. išbūtas laikas (viena diena).

Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad įtariamos nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. konstatuojama (duomenys neskelbtini), pagal savo psichikos būklę A. S. negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio (BK 18 str. formuluotė). Šiuo metu A. S. konstatuojama (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę šiuo metu A. S. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Pagal savo psichikos būklę šiuo metu A. S. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir teisme, jį galima apklausti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti teisiamas atsižvelgiant į BK 18 straipsnį. Parodymų teisingumo vertinimas nepriklauso teismo psichiatrijos ekspertizės kompetencijai. A. S. šiuo metu tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (2 t., b. l. 73-77).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsnio 1 dalis nustato, kad klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės skyrimo teismas išsprendžia nutartimi. Tačiau nagrinėjamu atveju, esant tokiai situacijai, kai A. S., kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarė bendrininkaudamas, tame tarpe ir bendrininkaudamas padarė turtinę žalą, už ką taikytina solidarioji civilinė atsakomybė, be to jam nustatytinas ribotas pakaltinamumas, t. y. atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau bausmė jam gali būti švelninama remiantis šio kodekso 59 straipsniu, arba jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir jam taikomos šio kodekso 67 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės arba šio kodekso 98 straipsnyje numatytos priverčiamosios medicinos priemonės (BK 18 straipsnio 2 dalis), į tai, kad tame pačiame procese kitų asmenų atžvilgiu priimamas teismo nuosprendis, teismas mano, kad tikslinga priverčiamosios medicinos priemonės klausimą išspręsti vienu procesiniu sprendimu – teismo nuosprendžiu, t. y. aukštesnės galios baigiamuoju aktu.

Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus teismas nustatė, kad A. S. 2018-02-03 apie 17:23 val., ir 2018-02-28, apie 1.18 val. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, bei 2018-02-28, apie 1.00 val. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje. Tačiau atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje esantį ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat teismo posėdžio metu apklausto eksperto parodymus, teismas sprendžia, kad A. S., darydamas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, dėl savo psichinės sveikatos būklės, t. y. jam konstatuotos (duomenys neskelbtini), negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio, tokiu būdu jis baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 4 dalyje (2 veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas. Minėtame ekspertizės akte nurodoma, kad šiuo metu A. S. konstatuojama (duomenys neskelbtini). Pagal savo psichikos būklę šiuo metu A. S. gali duoti parodymus ikiteisminio tyrimo įstaigoje ir teisme, jį galima apklausti, su juo galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali būti teisiamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 18 straipsnį. A. S. šiuo metu tikslinga skirti priverčiamąsias medicinos priemones – ambulatorinį psichikos būklės stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Tokią rekomendaciją ekspertas pateikė ir apklausiamas teisme, nurodydamas, jog toks gydymo būdas yra priimtinas pagal tą A. S. psichikos būklę, kurią ekspertas matė, vertindamas jį kaip suaugusį asmenį.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuo 2019-03-01 A. S. pagal 2018-11-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį (baudžiamoji byla Nr. M1-3214-988/2018) yra gydomas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 179). Šioje byloje Nr. M1-3214-988/2018 esančiame Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. S. praeityje, tiriamų veikų padarymo metu ir šiuo metu konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurių jis negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. S. dėl jo psichikos būsenos nerekomenduojama apklausti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, jam nerekomenduojama dalyvauti teisminiame bylos nagrinėjime. Šiuo metu A. S. konstatuojamas (duomenys neskelbtini), dėl kurio jis negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. A. S. elgesys yra neprognozuojamas, nusikalstamos veikos vykdomos ir toliau, todėl jam rekomenduojama taikyti griežtesnes priverčiamojo pobūdžio medicinos priemones – stacionarinį gydymą bendrojo stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 82-86).

Teisiamojo posėdžio metu ekspertas M. J. parodė, kad žino, jog A. S. šiuo metu stebimas stacionare. Toks gydymas jam paskirtas už veikas, kurias jis padarė būdamas nepilnametis. Nepilnamečių vertinimo metodai yra kitokie, pagal nepilnamečių metodikas jis buvo pripažintas pilnai nepakaltinamu, o šiuo atveju A. S., kaip suaugusio, vertinimu, jo protinis atsilikimas nėra tiek išreikštas. Jį vertina kaip pilnametį asmenį, todėl jam geriausias būtų ambulatorinis stebėjimas. Tai nėra standartinė situacija, pereinamasis laikotarpis, tačiau esminių susikirtimų nemato. Jis dabar stebimas stacionare, ir ten turėtų būti sprendžiama, ar jam galima švelninti, ar reikėtų tęsti. O už šį įvykį, suaugusių vertinimu, tikslingiausia būtų skirti ambulatorinį gydymą. Svarbiausia yra sumažinti riziką, juolab, kad dėl psichikos sveikatos būklės jis atliko tuos nusikaltimus. Svarbiausia sumažinti socialinį pavojingumą.

Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, į tai, kad nors A. S. kitame procese paskirta griežtesnio pobūdžio priverčiamoji medicinos priemonė, vis tik nagrinėjamoje byloje nepateikta duomenų, kad A. S. yra toks pavojingas, kad jam reikėtų taikyti stacionarų stebėjimą. Ribotas pakaltinamumas – tai psichinė būsena, kai dėl įgimto ar įgyto psichikos sutrikimo poveikio žymiai susilpnėja asmens galimybė suvokti pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir (ar) susilaikyti nuo tokios veikos. Ši būsena susideda iš medicininio (biologinio) ir juridinio (psichologinio) kriterijaus. Juridinis (psichologinis) kriterijus – asmens gebėjimą suvokti savo daromus veiksmus (intelektualusis požymis) ir juos valdyti (valinis požymis) apibūdinantis kriterijus. Šiam kriterijui nustatyti pakanka bent vieno iš šių požymių. Tuo metu medicininis (biologinis) kriterijus – psichinę sveikatą apibūdinantis kriterijus, nusakantis asmens psichikos sutrikimo pobūdį ir mastą. Medicininiam kriterijui, t. y. psichikos sutrikimo pobūdžiui bei gydymo režimui, nustatyti būtinos specialiosios žinios, todėl jį nustato teismo psichiatrai. Teismas pažymi, kad priverčiamoji medicinos priemonė nėra bausmė, ji taikytina asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais arba ribotai pakaltinamais, todėl teismas negali subendrinti priverčiamųjų medicinos priemonių ir skirti griežtesnę nei pagal bylos duomenis reikalinga, byloje rekomenduotą psichiatro, priverčiamąją medicinos priemonę. Todėl A. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teismo įsitikinimu, A. S. pagal kitoje byloje priimtą teismo nutartį taikomas stacionarus stebėjimas nekliudo šioje byloje skirti ambulatorinį stebėjimą. Atsižvelgus į tai, kad A. S. šiuo metu yra (duomenys neskelbtini), būtent šiai medicinos įstaigai pavestinas šiuo nuosprendžiu skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės vykdymas.

Ikiteisminio tyrimo metu, kai nebuvo turima duomenų apie A. S. psichikos sveikatos sutrikimą, jam buvo skirtos kardomosios priemonės – rašytiniai įsipareigojimai neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje. A. S. yra taikomas stacionarinis gydymas bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini), todėl šios kardomosios priemonės naikintinos nuo nuosprendžio paskelbimo.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinis ieškovas UAB „B.“ pareiškė civilinį ieškinį 157,78 euro sumai (1 t., b. l. 36). Byloje nustatyta, kad pirminiame pareiškime civilinis ieškovas buvo nurodęs, jog padaryta 227,75 euro turtinė žala, vėliau planšetinio kompiuterio kaina buvo patikslinta, įvertintas jo nusidėvėjimas, ir ieškiniu prašoma priteisti 157,78 euro. UAB „G.“ pareiškė civilinį ieškinį 239,99 euro sumai (1 t., b. l. 106).

Civilinio ieškovo UAB „G.“ atstovas į posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta, atstovo neatvykimas nekliudo nagrinėti bylos, todėl byla išnagrinėta civilinio ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Civilinio ieškovo UAB „B.“ atstovas M. K. teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė, paaiškino, kad planšetė buvo demonstracinė, kuri duodama pasibandyti klientams, jokiomis signalizacijomis ji nėra jungiama. Planšetė buvo padėta krautis prie minkštasuolių ir ją pavogė. Jos niekas negrąžino, žala neatlyginta. Civiliniame ieškinyje yra nurodyta savikaina, ne pardavimo kaina. Tai yra didmenos įsigijimo kaina. Planšetė salone buvo porą mėnesių. Slaptažodžių nėra. Ant planšetės nėra nurodyta, kad tai yra salono nuosavybė, kad jos negalima išnešti. Iš pačios programinės įrangos galima buvo suprasti, kam ji priklauso. Ji buvo prijungta prie bendrovės paskyros, buvo atsiųstos tam tikros programos. Nėra ant planšetės parašyta, kad tai yra demonstracinis prietaisas. Yra imama viena iš atsargų ir ji paliekama klientų naudojimui.

Byloje konstatuota, kad turtinę žalą A. B. ir A. S. padarė veikdami bendrininkų grupe, taigi jie suvienijo savo jėgas bendrai veikai daryti, pritarė vienas kito daromiems veiksmams, veikė bendra tiesiogine tyčia. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir dėl antrosios nusikalstamos veikos, t. y. kad turtinę žalą A. S. ir A. S. padarė veikdami bendrininkų grupe. Bylos duomenimis nei planšetinis kompiuteris, nei garso kolonėlė jų savininkams nebuvo grąžinti ir kitais būdais žala nėra atlyginta, todėl yra pagrindas civilinius ieškinius tenkinti visiškai. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog UAB „B.“ planšetė buvo demonstracinė, nereiškia, kad ji nėra kieno nors nuosavybė ar kad ji neturi jokios vertės. A. B. neabejotinai suvokė, kad planšetė nėra jo paties nuosavybė, salone nebuvo siūloma ją pasiimti neatlygintinai, todėl atmestini kaip nepagrįsti A. B. argumentai, jog bendrovė pati kalta, kad paliko planšetę ne toje vietoje.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje (Bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai). Be to, įvertinus A. S. ribotą pakaltinamumą, atsižvelgtina ir į CK 6.268 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad asmens, pripažinto ribotai veiksniu tam tikroje srityje dėl psichikos ir elgesio sutrikimo, padaryta žala atlyginama bendrais pagrindais. Šios teisės aktų nuostatos sudaro pagrindą UAB „B.“ padarytą turtinę žalą priteisti iš A. B. ir A. S. solidariai, bei UAB „G.“ padarytą turtinę žalą priteisti iš A. S. ir A. S. solidariai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktiniai diskai su vaizdo įrašais paliktini saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301- 302 straipsniu, 304 – 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu, tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

Į bausmės laiką įskaityti A. S. laikiname sulaikyme nuo 2018-02-28 14.30 val. iki 2018-03-01, 10.12 val. išbūtą laiką, t. y. vieną dieną, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. S. paskirtas kardomąsias priemones rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Pripažinti, kad A. S. baudžiamojo įstatymo draudžiamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalyje (2 nusikalstamos veikos) ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė būdamas ribotai pakaltinamas.

Taikyti A. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Nuosprendžio vykdymą šioje dalyje pavesti (duomenys neskelbtini).

A. S. paskirtas kardomąsias priemones rašytinius pasižadėjimus neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Priteisti civiliniam ieškovui UAB „B.“ iš A. B. ir A. S. solidariai 157,78 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt septynis eurus 78 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Priteisti civiliniam ieškovui UAB „G.“ iš A. S. ir A. S. solidariai 239,99 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus 99 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kompaktinius diskus su vaizdo įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, A. S. – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.