- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2S-874-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-06164-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Termolita“
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo V. K. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Termolita“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas V. K. pateikė teisme ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Termolita“ dėl Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių skyriaus darbo ginčų komisijos 2018 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašė atnaujinti terminą pateikti ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas sprendė, kad ieškovas, nesutikdamas su darbo ginčų komisijos sprendimu, turi teisę teisme pareikšti ieškinį su reikalavimu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, o ne reikšti reikalavimą dėl jo netenkinančio darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas V. K. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti Šiaulių apylinkės teismui Šiaulių rūmams spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Pats įstatymas įtvirtina asmens teisę ginčyti darbo ginčų komisijos sprendimą ar jo dalį, į ką teismas nepagrįstai nekreipė dėmesio.
Žemesnės instancijos teismas
4.2. Ginčijamojoje nutartyje nėra nė vieno motyvo, kokiu pagrindu pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad, jeigu jau manė, jog yra kliūtis iškelti bylą pagal ieškovo ieškinį, šiuo atveju yra netaikytinas ieškinio trūkumų šalinimo institutas.
4.3. Teismas skundžiamoje nutartyje neįvardijo nė vieno įstatyme įtvirtinto atvejo, kuriuo rėmėsi atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, todėl padarė esminę bei akivaizdžią civilinio proceso teisės normų taikymo klaidą.
Šalies argumentai
4.4. Ieškinyje ieškovas aiškiai visiems suprantamai suformavo reikalavimą bei nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tai, kad ieškovas ieškiniu be kitų reikalavimų prašė panaikinti jam nepalankų DGK sprendimą, tikrai nelaikytina teisiniu pagrindu atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
6. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
7. Įstatymų normos neriboja asmenų teisės ginti pažeistas materialiąsias subjektines teises įstatymuose numatytais būdais (CK 1.138 straipsnis). Įstatymai iš esmės nenustato draudimų asmenims pasirinkti tokius įstatymuose įtvirtintus civilinių teisių gynimo būdus, kurie jiems atrodo priimtini ir tinkami. Asmuo, siekiantis apginti pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, nagrinėjamu atveju – apeliantas (ieškovas), turi teisę ir pareigą pateikti teismui procesinį dokumentą, atitinkantį įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus. Teismas, spręsdamas tokio asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį, o nustatęs, kad pateiktas ieškinys neatitinka įstatyme įtvirtintų reikalavimų – nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
8. CPK 115 straipsnyje ir 138 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo institutas sudaro galimybę besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui (CPK 5, 7 straipsniai). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos pagal procesinių reikalavimų neatitinkantį ieškinį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismui kilus abejonių dėl ieškinio dalyko, pirmosios instancijos teismas pirma turėjo taikyti trūkumų šalinimo institutą.
9. Taip pat pažymėtina, jog civiliniame procese įtvirtintas dispozityvumo principas reiškia, jog tik šalys turi teisę inicijuoti civilinės bylos iškėlimą, jos nustato nagrinėjimo dalyką, paprastai pasirenka bylos nagrinėjimo tvarką, bylos užbaigimo būdą, ieškinio rūšį ir pan. (CPK 13 straipsnis). Laisvai disponuodamas procesinėmis teisėmis, ieškovas turi teisę pasirinkti tokį civilinės teisės gynimo būdą ir reikšti tokius reikalavimus, kurie jam atrodo tinkami bei pagrįsti. Teismas neturi įgaliojimų nurodyti ieškovui reikšti vienokį ar kitokį reikalavimą. Teismo pareiga teisiškai kvalifikuoti pagal byloje pareikštus reikalavimus atsiradusius, pasikeitusius ar pasibaigusius santykius bei priimti procesinį sprendimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017).
10. Nagrinėjamu atveju ieškovas ieškinyje aiškiai suformavo ieškinio dalyką ir nurodė faktinį ieškinio pagrindą, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu pirmosios instancijos nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį.
11. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, netinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 137 straipsnio 1 dalis), skundžiama nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl ieškinio priėmimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.