- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-03-12
- Bylos Nr.
- e2-237-866/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Miesto aplinkos plėtra ir darna“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutarties, kuria patenkintas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ (buvęs pavadinimas –„Mapid LT“) pareiškimas dėl restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Grelida“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartimi restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei (toliau – RUAB) „Grelida“ iškelta restruktūrizavimo byla. Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-453-567/2025 Vilniaus apygardos teismo 2025 m. kovo 18 d. nutartis palikta nepakeista.
Žemesnės instancijos teismas
2. RUAB „Grelida“ kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mapid LT“) 2025 m. gruodžio 10 d. pateikė teismui pareiškimą nutraukti atsakovės RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad atsakovė RUAB „Grelida“ nevykdo restruktūrizavimo plano, nustatytais terminais neatsiskaitinėja su kreditoriais, neteikia ataskaitų, nemoka mokesčių valstybei, todėl yra pagrindas nutraukti restruktūrizavimo bylą.
Atsiliepimas
3. RUAB „Grelida“ 2025 m. gruodžio 23 d. pateikė atsiliepimą į UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ pareiškimą, kuriame nurodė, kad su juo nesutinka, prašė restruktūrizavimo bylos nenutraukti, nes RUAB „Grelida“ patiria laikinų finansinių sunkumų, tačiau nors ir vėluodama, restruktūrizavimo planą vykdo ir atsiskaitinėja su kreditoriais bei moka mokesčius.
Žemesnės instancijos teismas
4. Kreditorė UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ 2026 m. sausio 9 d. teismui pateikė papildomus paaiškinimus ir įrodymus, kuriuose nurodė, kad RUAB „Grelida“ šaukia kreditorių susirinkimą, kuriame svarstys įmonės turto pardavimo klausimus, tačiau nurodomos turto pardavimo kainos yra gerokai mažesnės už rinkos kainas, todėl tikėtina, kad RUAB „Grelida“ nevykdo ir neketina vykdyti restruktūrizavimo plano, yra nemoki bei ketina nesąžiningai realizuoti savo turtą.
5. RUAB „Grelida“ 2026 m. sausio 26 d. pateikė teismui prašymą panaikinti areštus šiam turtui: gamybinei patalpai, esančiai (duomenys neskelbtini); 2/53 dalims 12,10 kv. m. gamybinės patalpos, esančios (duomenys neskelbtini); 62/1000 dalims 106.56 kv. m. negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės, esančios (duomenys neskelbtini); vilkikui DAF FT XF105. Nurodė, kad 2026 m. sausio 2 d. buvo sušauktas RUAB „Grelida“ kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta dėl tam tikro RUAB „Grelida“ kilnojamo ir nekilnojamo turto pardavimo. Tam, kad būtų realizuotas nurodytas RUAB „Grelida“ turtas, turi būti panaikintas jam pritaikytas areštas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 27 d. nutartimi nutarė nutraukti RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą.
7. Nurodė, kad RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo plane yra nurodyta, jog RUAB „Grelida“ vadovas teiks plano vykdymo ir veiklos ataskaitas kreditoriams kas ketvirtį iki sekančio ketvirčio paskutinės dienos. Kadangi nutartis iškelti RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą įsiteisėjo 2025 metų antro ketvirčio viduryje (2025 m. gegužės 15 d.), ataskaita kreditoriams turėjo būti pateikta iki 2025 m. rugsėjo 30 d., tačiau to padaryta nebuvo. RUAB „Grelida“ atsiliepime į prašymą nutraukti restruktūrizavimo bylą pripažino, kad ataskaita buvo įkelta su pavėlavimu dėl buhalterės atostogų, tačiau teismo nuomone, buhalterės atostogos negali būti pateisinama priežastimi laiku nevykdyti įsipareigojimų prisiimtų restruktūrizavimo planu. Nepaisant buhalterės atostogų (dėl kurių į bylą nėra pateikta jokių įrodymų), ataskaitos turėjo būti pateiktos nustatytais terminais.
8. Analogiška situacija susiklostė su ataskaita už trečiąjį 2025 metų ketvirtį. Ataskaita turėjo būti pateikta iki 2025 m. gruodžio 31 d., tačiau šios nutarties priėmimo metu (2026 m. sausio 27 d.), teismas iš RUAB „Grelida“ nėra gavęs jokių duomenų ar tokia ataskaita yra paruošta, nors reikalavimas pateikti tokią ataskaitą į bylą buvo suformuluotas 2026 m. sausio 13 d. nutartyje.
9. Taigi vien dėl šios priežasties, t. y. kad kreditoriams laiku nėra teikiamos restruktūrizavimo plano vykdymo ir veiklos ataskaitos, teismas padarė išvadą, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas tinkamai.
10. Restruktūrizavimo plane yra nustatyta, kad lentelėse Nr. 7 – 11 nurodomos sumos mokamos kreditoriams nurodytų RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo metų einamojo ketvirčio paskutinę kalendorinę dieną, t. y. mokėjimai kreditoriams už pirmą metų ketvirtį atliekami iki tų metų kovo 31 d., už antrą ketvirtį – iki birželio 30 d., už trečią ketvirtį – iki rugsėjo 30 d. ir už ketvirtą ketvirtį – iki gruodžio 31 d.
11. Restruktūrizavimo plano 7 lentelėje nurodyta, kad per 2025 metus iš viso kreditorei UAB „Mapid LT” (dabartinis pavadinimas UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“) turėjo būti pervesta 6 031,76 Eur, tačiau teismo turimais duomenimis pervesta tik 1 500 Eur. Be to, šis mokėjimas buvo atliktas 2025 m. gruodžio 1 d. (ir tik po kreditoriaus raginimo), nors turėjo būti atliktas iki 2025 m. rugsėjo 30 d. ir turėjo būti pervesta 3 015,88 Eur suma. Taigi mokėjimas liko neįvykdytas 1 515,88 Eur (3 015,88 Eur – 1 500 Eur), t. y. daugiau 50 proc.
Atsiliepimas
12. RUAB „Grelida“ 2025 m. gruodžio 23 d. pateiktame atsiliepime nurodė, kad šiomis dienomis buvo atliktas dar 2 000 Eur mokestinis pavedimas kreditorei UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“, o iki naujųjų metų tikimasi gautomis pajamomis atlikti dar vieną mokėjimą, ir tokiu būdu įvykdyti patvirtintą įsipareigojimų tenkinimo planą 2025 metams. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad atsiskaitymo vėlavimus sąlygojo tai, kad dalis RUAB „Grelida“ priklausančių transporto priemonių buvo sulaikytos Baltarusijoje, todėl įmonės veikla apribota ir dėl to ji patiria laikinų finansinių sunkumų. Tačiau šiuos teiginius (t. y. apie atliktus mokėjimus kreditoriui ir apie Baltarusijoje sulaikytas transporto priemones) patvirtinantys įrodymai nebuvo pateikti. 2026 m. sausio 13 d. nutartimi RUAB „Grelida“ buvo įpareigota teismui pateikti įrodymus apie Baltarusijoje sulaikytas jos transporto priemones, taip pat banko sąskaitų išrašus iš kurių matytųsi, kad atsiskaitinėja su kreditoriais ir moka mokesčius valstybei, tačiau RUAB „Grelida“ šio teismo reikalavimo neįvykdė, jokių prašomų įrodymų nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
13. RUAB „Grelida“ neįrodė savo teiginių, kad iki 2025 m. pabaigos kreditorei UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ buvo sumokėta visa restruktūrizavimo plane 2025 m. priklausanti suma – 6 031,76 Eur. Todėl padarė išvadą, kad restruktūrizavimo planas nėra vykdomas tinkamai.
14. RUAB „Grelida“ kaip darbdaviui kyla pareiga kiekvieną mėnesį mokėti atitinkamo dydžio socialinio draudimo mokestį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV). Iš viešai prieinamų duomenų (https://rekvizitai.vz.lt/imone/grelida/) matyti, kad RUAB „Grelida“ nuo 2025 m. gegužės 29 d. turi vis kintančio (vyraujant laipsniškam įsipareigojimo didėjimui) dydžio socialinio draudimo mokesčių įsiskolinimus, t. y. 2025 m. gegužės 29 d. įsiskolinimas buvo 856,08 Eur, o 2026 m. sausio 26 d. įsiskolinimas VSDFV yra 2 252,21 Eur.
15. Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi atsakovė RUAB „Grelida“ buvo įpareigota pateikti banko sąskaitų išrašus iš kurių matytųsi, kaip yra mokami mokesčiai, tačiau tokių įrodymų nepateikta. Teismas pažymėjo ir tai, kad 2026 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo RUAB „Grelida“ pateikti paaiškinimus, kodėl teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo nurodyta, kad atsakovei priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, esanti (duomenys neskelbtini), tačiau RUAB „Grelida“ jokių paaiškinimų nepateikė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
16. Atsakovė RUAB „Grelida“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo arba grąžinti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
16.1. Atsiskaitymų su kreditoriais vėlavimą lėmė nuomininko, nuomojančio patalpas (duomenys neskelbtini), vėlavimas atsiskaityti, nors būtent šios nuomos pajamos buvo suplanuotos kaip pagrindinis pinigų srautas kreditorių reikalavimams tenkinti. Atsakovei priklausančių vilkikų sulaikymas Baltarusijos pasienyje, susiklostė dėl Lietuvos Respublikos sprendimų uždaryti sienas su Baltarusija, kas akivaizdžiai laikytina nuo atsakovės valios nepriklausančia, force majeure (nenugalima jėga) pobūdžio aplinkybe. Šios aplinkybės laikinos, nebuvo atsakovės kontroliuojamos, tiesiogiai paveikė pinigų srautus, bet nepaneigia restruktūrizavimo gyvybingumo.
16.2. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad restruktūrizavimo bylos nutraukimas yra kraštutinė priemonė, taikytina tik tada, kai akivaizdu, jog planas nebegali būti įgyvendintas. Šiuo atveju tokios situacijos nėra, nes įmonės veikla nėra sustabdyta, turtas egzistuoja ir kreditorių susirinkimas priėmė sprendimus dėl turto realizavimo, lėšos gautos už realizuotą turtą bus panaudotos atlikti mokėjimus kreditoriams ir padengti įsiskolinimus už socialinį draudimą. Tolimesnis restruktūrizavimo vykdymas leis atkurti įmonės mokumą ir atsiskaityti su kreditoriais.
16.3. Mokestinė skola VSDFV yra nedidelė. Ji susidarė tuo pačiu laikotarpiu, kai egzistavo minėtos force majeure aplinkybės ir ji nepaneigia restruktūrizavimo galimybės. Teismas nevertino proporcingumo principo ir neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimas yra derinamas ir įmonė ketina jį padengti iš planuojamų turto pardavimo lėšų.
Atsiliepimas
17. Atsiliepime į atsakovės RUAB „Grelida“ atskirąjį skundą kreditorė UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mapid LT“) prašo neprijungti į bylą naujai pateikiamų įrodymų, skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais esminiais argumentais:
17.1. Atsakovė, teikdama į bylą įrodymus, nesuformulavo prašymo prijungti juos prie bylos. Be to, šiuos įrodymus atsakovė buvo įpareigota pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau jų neteikė.
17.2. Atsakovė taip ir nepateikė įrodymų, kad už 2025 metus sumokėjo kreditorei didesnę sumą nei 1 500 Eur sumą.
17.3. Bendrovė nurodė, kad negavo nuomos pajamų iš išnuomotų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini). Kreditorė pažymėjo, kad šis nekilnojamasis turtas nėra nurodomas bendrovės restruktūrizavimo plane, todėl toks jos teiginys neatitinka tikrovės. Bendrovės restruktūrizavimo plane nėra nurodoma, kad ji planuoja gauti pajamas už tam tikro nekilnojamojo turto nuomą, ar kad jos turtas yra išnuomotas. Tuo tarpu, detalizuojant bendrovės pajamas restruktūrizavimo plane buvo nurodomos tik „pardavimo pajamos“. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad nuomos teisiniais santykiais yra susijusi su trečiaisiais asmenimis, ar kad gauna ar turi teisę gauti nuomos pajamas.
17.4. Jeigu apeliacinės instancijos teismas nuspręstų, kad kyla pagrindas priimti atsakovės naujai į bylą pateiktą žurnalą, kreditorės teigimu jis nepatvirtina bendrovės argumentų dėl vilkikų sulaikymo Baltarusijoje, o priešingai – juos paneigia. Žurnalo įrašai yra atlikti nepilnai, tačiau žurnale matyti, jog vilkikai tinkamai ir laiku vykdė suplanuotus vežimus. Atkreipė dėmesį, kad vadovaujantis restruktūrizavimo planu, bendrovė turi penkis vilkikus, todėl, net jeigu vienas iš vilkikų ir buvo sulaikytas Baltarusijoje, tuomet atsakovė galėjo toliau vykdyti vežimus likusiais keturiais vilkikais.
17.5. Akivaizdu, kad restruktūrizavimo plano ataskaitos parengimui ir pateikimui yra nustatytas objektyviai ilgas laiko tarpas, todėl buhalterės atostogos vienareikšmiškai negali paveikti ataskaitos pateikimo pareigos vykdymo. Juo labiau, kad buhalterė negalėtų tiek laiko atostogauti kiek laiko bendrovė nevykdo įsipareigojimų.
17.6. Įsiskolinimo dydis neturi teisinės reikšmės Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą nustatymui.
17.7. Atsakovė klaidingai nurodo, kad įsiskolinimas VSDFV atsirado tik nuo bendrovės vilkikų sulaikymo momento. Iš viešai prieinamų duomenų, atsakovė nuo 2025 metų gegužės mėnesio turi kintančio (vyraujant laipsniškam įsipareigojimo didėjimui) dydžio socialinio draudimo mokesčių įsiskolinimus. Įsiskolinimo VSDFV faktas pagrindžia tęstinę ir nesąžiningą bendrovės veiklą bei paneigia restruktūrizavimo galimybę.
17.8. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad kreditorių susirinkimas priėmė sprendimą parduoti atsakovei priklausantį turtą, iš kurio ji siekia padengti kreditorių reikalavimus. Sprendimą priėmė asmenys, kurie nėra bendrovės kreditoriai, t. y. 1) bendrovės vadovė ir akcininkė L. P., kurios reikalavimo pagrindimas nebuvo pateiktas; 2) J. P., kuris yra vienas iš keturių bendrovės darbuotojų, eina vadovaujančias pareigas bendrovėje. Byloje nėra įrodymų, kokiu pagrindu susidarė 46 000 Eur bendrovės įsipareigojimas šiam asmeniui.
17.9. Be to, susirinkimo protokole nurodytos kainos neatitinka realių rinkos kainų. Turto pardavimo atveju yra nuspręsta nukrypti nuo bendrovės restruktūrizavimo plano „Nuostolingos veiklos atsisakymas, veiklos įvairinimas, naujų produktų (prekių ir paslaugų) gamyba, esamos ar numatomos pardavimo sutartys ir kitos įmonės ateities perspektyvos“ dalies c) punkto, kuriame nurodyta, jog turtą planuojama parduoti už 38 000 Eur kainą. Tuo tarpu, protokole yra nurodoma ne mažesnė nei 30 000 Eur kaina.
17.10. Atkreipė dėmesį, kad nutraukus atsakovės restruktūrizavimo bylą, bus įvykdyti visi vykdomosiose bylose pateikti kreditorių reikalavimai iš bendrovės turto – pavyzdžiui, varžytynėse pardavus turtą, kurio vertės suma yra pakankama patenkinti visus bendrovės kreditorių reikalavimus, įskaitant net ir tuos, kurių atžvilgiu nėra priimti vykdytini dokumentai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
18. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta atsakovės RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo byla. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Žemesnės instancijos teismas
19. Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, nustatęs, kad bendrovė nevykdo arba netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka dalies einamųjų mokesčių.
Dėl prie atskirojo skundo pridėtų dokumentų (ne)priėmimo
20. Kartu su atskiruoju skundu atsakovė RUAB „Grelida“ pateikė 2026 m. sausio 2 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 3, tarptautinio krovinių žurnalo išrašus Nr. 01912.
21. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
22. Siekiant naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme kaip išimties iš bendrojo draudimo taikymo, būtina, pirma, pateikti atitinkamą prašymą, antra, šį prašymą reikia pagrįsti arba objektyviu (t. y. nuo asmens valios nepriklausiusiu) negalėjimu pateikti kurį nors dokumentą (ar įrodymą) į bylą anksčiau, arba vėliau atsiradusia būtinybe jį pateikti, arba šio įrodymo savalaikiu pateikimu ir pirmosios instancijos teismo nepagrįstu atsisakymu jį priimti.
23. Nagrinėjamu atveju atsakovė neprašo priimti prie atskirojo skundo pridėtų rašytinių įrodymų, todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą naujų dokumentų (įrodymų) priėmimo klausimo savo iniciatyva neturi pagrindo spręsti. Juolab kad šiuos įrodymus ji buvo įpareigota pateikti Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 13 d. nutartimi, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
Dėl pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą
24. Juridinio asmens restruktūrizavimo procesas – visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis).
25. Juridinio asmens restruktūrizavimas atliekamas turint tikslą perskirstyti juridinio asmens skolas ir jų apmokėjimo terminus bei tvarką tam, kad būtų išvengta bankroto ir atkurta normali juridinio asmens ūkinė veikla. Sunkumų turinčio juridinio asmens veiklą siekiama atgaivinti įvairiomis priemonėmis: atidedamas įsipareigojimų kreditoriams vykdymas arba jie sumažinami pertvarkant juridinio asmens veiklą; iškėlus restruktūrizavimo bylą juridiniam asmeniui, kol jo veikla stabilizuojama, suteikiama apsauga nuo kreditorių: sustabdomi išieškojimai, netesybų ir palūkanų skaičiavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-646-450/2022). Restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1623-241/2020).
26. Pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalį teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, jeigu yra nors vienas iš šių pagrindų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano; 3) nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 4) juridinis asmuo nemoka visų ar dalies mokesčių; 5) nepateikiama galutinė restruktūrizavimo ataskaita; 6) vykdomi šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 7 punktuose nustatyti veiksmai. Teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą šio straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose nurodytais pagrindais, jeigu šiuose punktuose nurodytos aplinkybės tęsiasi ne trumpiau kaip 4 mėnesius (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis).
27. Pirmosios instancijos teismas nutraukė atsakovės RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktų pagrindais, nustatęs, kad bendrovė nevykdo arba netinkamai vykdo restruktūrizavimo planą, nemoka dalies einamųjų mokesčių.
28. Atsakovė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka ir nurodo, kad atsiskaitymų su kreditoriais vėlavimą lėmė nuomininko, nuomojančio patalpas (duomenys neskelbtini), vėlavimas atsiskaityti, nors būtent šios nuomos pajamos buvo suplanuotos kaip pagrindinis pinigų srautas kreditorių reikalavimams tenkinti.
29. Pirmiausia pažymėtina, kad kreditorė UAB „Miesto aplinkos plėtra ir darna“ (buvęs pavadinimas – UAB „Mapid LT“) neteisingai nurodė, jog atsakovė nepateikė byloje įrodymų apie susiklosčiusius nuomos santykius. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo (Priedas Nr. 11) pateikta 2023 m. sausio 1 d. nuomos sutartis su mažąja bendrija „Parduotas rytojus“ dėl patalpų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuomos. Pagal nurodytą sutartį iki 2028 m. gruodžio 31 d. atsakovė turėjo gauti 1 400 Eur pajamų per mėnesį. Tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, galinčių pagrįsti, jog nuomos sutartis yra / buvo vykdoma.
30. Kaip teisingai nurodė kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą, restruktūrizavimo plane nebuvo numatytos gauti pajamos iš nuomos sutarties. Detalizuojant atsakovės pajamas restruktūrizavimo plane buvo nurodomos tik „pardavimo pajamos“ ir jokių kitų pajamų atsakovė gauti neplanavo. Juolab pati atsakovė nedetalizuoja nuo kada nuomininkas pagal nuomos sutartį neatsiskaito ir koks yra pradelsimo atsiskaityti laikotarpis. O nepateikus į bylą atsakovės sąskaitos išrašų, nėra įmanoma identifikuoti, ar sutartis apskritai buvo vykdoma ir kiek laiko pagal ją atsakovė nuomos pajamas gavo. Todėl šioje dalyje atsakovės argumentai pripažintini deklaratyviais ir neįrodytais.
31. Atsakovės teigimu, atsakovei priklausančių vilkikų sulaikymas Baltarusijos pasienyje, susiklostė dėl Lietuvos Respublikos sprendimų uždaryti sienas su Baltarusija, kas, anot jos, akivaizdžiai laikytina nuo atsakovės valios nepriklausančia, force majeure pobūdžio aplinkybe. Šios aplinkybės laikinos, nebuvo atsakovės kontroliuojamos, tiesiogiai paveikė pinigų srautus, bet nepaneigia restruktūrizavimo gyvybingumo.
32. Pažymėtina, kad nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su atskiruoju skundu, atsakovė jos teiginius pagrindžiančių įrodymų nėra pateikusi. Vilniaus apygardos teismas 2026 m. sausio 13 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pateikti į bylą įrodymus kokios transporto priemonės negali grįžti iš Baltarusijos, kokios transporto priemonės yra Lietuvoje ar kitose valstybėse, kokias pajamas generuoja kitas RUAB „Grelida“ turimas turtas, banko sąskaitų išrašus, iš kurių matytųsi, kad atsiskaitinėja su kreditoriais ir moka mokesčius valstybei, restruktūrizavimo plano vykdymo ataskaitų, duomenis iš nekilnojamojo turto registro apie neįrengtą pastogę, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esančią adresu (duomenys neskelbtini), taip pat įrodymus apie vilkiko DAF FT XF105, VIN kodas: (duomenys neskelbtini) defektus, kodėl teikiant pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nebuvo nurodyta, kad UAB „Grelida“ priklauso negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė, unikalus daikto numeris: (duomenys neskelbtini), esanti (duomenys neskelbtini).
33. Atsakovė teismo įpareigojimo neįvykdė, o pagal į bylą pateiktus įrodymus nėra pagrindo pripažinti atsakovės skundo argumentų pagrįstais.
34. Be kita ko skunde atsakovė teigia, kad mokestinė skola VSDFV yra nedidelė. Ji susidarė tuo pačiu laikotarpiu, kai egzistavo minėtos force majeure aplinkybės ir ji nepaneigia restruktūrizavimo galimybės. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje neįvertino proporcingumo principo ir neatsižvelgė į tai, kad įsiskolinimas yra derinamas ir įmonė ketina jį padengti iš planuojamų turto pardavimo lėšų.
35. Pažymėtina, kad einamųjų mokesčių nemokėjimas nėra tik formalus restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindas. Priešingai, pagal įstatymo nuostatas restruktūrizavimo procesas iš esmės yra negalimas, jeigu restruktūrizuojamas juridinis asmuo nemoka mokesčių (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-881-910/2024), todėl atsakovė nepagrįstai sumenkina šio restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo svarbą ir reikšmę. Nei JANĮ, nei teismų praktika nesieja JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyto pagrindo taikymo su įsiskolinimo dydžiu. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl to, kad įsiskolinimo dydis VSDFV yra nedidelis, atmetamas kaip nepagrįstas.
36. Šiame kontekste pažymėtina, kad mokesčiai yra pagrindinis valstybės biudžeto pajamų šaltinis, užtikrinantis viešųjų paslaugų teikimą (sveikatos apsaugą, švietimą, socialinę apsaugą, infrastruktūrą ir kt.). Leisti juridiniam asmeniui nevykdyti einamųjų mokestinių prievolių restruktūrizavimo metu reikštų, kad valstybė subsidijuoja šį juridinį asmenį kitų mokesčių mokėtojų sąskaita. Tai būtų ne tik neteisinga kitų sąžiningų mokesčių mokėtojų atžvilgiu (būtų sukuriamas nesąžiningas konkurencinis pranašumas prieš kitas įmones), bet ir kenktų valstybės finansiniam stabilumui, todėl įstatymų leidėjas šios aplinkybės kaip restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindo įvirtinimu siekė užtikrinti, kad restruktūrizavimo procesu nebūtų piktnaudžiaujama kaip priemone siekiant išvengti mokesčių mokėjimo ar atitolinti neišvengiamą juridinio asmens bankrotą. Be to, restruktūrizavimo procesas turėtų padėti stabilizuoti juridinio asmens veiklą, o ne dar labiau didinti jo įsipareigojimus kreditoriams. Jeigu juridinis asmuo nesugeba mokėti einamųjų mokesčių, tai rodo, kad jis nėra gyvybingas, o restruktūrizavimo planas visgi nėra realiai įgyvendinamas.
37. Taigi įstatymų leidėjas mokestinių prievolių vykdymo laiku aplinkybei suteikė ypatingą svarbą, nes mokesčių nesumokėjimas laiku yra vienas pagrindinių rodiklių, signalizuojančių, jog juridinio asmens vykdoma veikla ir iš jos gaunamos pajamos nėra pakankamos įsipareigojimų kreditoriams, tarp kurių ir valstybė (veikianti per VSDFV ir VMI), padengti, o tuo pačiu ir tai, kad restruktūrizavimo plano įvykdymo galimybės abejotinos, o restruktūrizavimo plano palankumas kreditoriams (lyginant su bankroto scenarijumi) tik teorinis. Vien tai, kad atsakovė deklaruoja dedanti pastangas vykdyti restruktūrizavimo planą, nepateisina einamųjų mokesčių nemokėjimo. Nors VSDFV reikalavimas, kaip teisingi nurodė atsakovė, sudaro nedidelę dalį visų kreditorių reikalavimų, tačiau jie yra prioritetiniai ir JANĮ numato būtent šių prievolių nevykdymą kaip pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą.
38. Atsakovė klaidingai nurodo, kad įsiskolinimas VSDFV susidarė tuo pačiu laikotarpiu, kai egzistavo jos skunde minimos force majeure aplinkybės, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai, pateikti pačios atsakovės vadovės, kreipiantis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, įsiskolinimas VSDFV egzistavo ir iškeliant atsakovei restruktūrizavimo bylą. Šios nutarties priėmimo dieną patikrinus viešai prieinamus duomenis, akivaizdu, kad atsakovės skola VSDFV išaugo iki 2 286,30 Eur (nuo 2026 m. vasario 22 d. iki 2026 m. vasario 25 d.). Be kita ko, susiformavo ir įsiskolinimas VMI nuo 2026 m. vasario 21 d. – 178,06 Eur. Kas tik dar labiau suformuoja įsitikinimą, kad atsakovė mokestinių prievolių nevykdo.
39. Remdamasis bylos duomenų visumos analize, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad bendrovė pirmaisiais restruktūrizavimo plano vykdymo metais jį vykdė netinkamai, neatsiskaitinėjo su kreditoriais restruktūrizavimo plane nustatyta tvarka, nemokėjo mokesčių ir tai tęsėsi ilgiau kaip 4 mėnesius, todėl buvo pagrindas spręsti dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo (JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2 dalis). Nors pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bendrovės restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagal JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nepažymėjo, kad bendrovė ne trumpiau kaip 4 mėnesius netinkamai vykdė restruktūrizavimo planą (JANĮ 114 straipsnio 2 dalis), tačiau bylos duomenys šią aplinkybę aiškiai patvirtina. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė esant JANĮ 114 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose įtvirtintus pagrindus nutraukti RUAB „Grelida“ restruktūrizavimo bylą.
40. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų plačiau nepasisakoma. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties motyvams.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2026 m. sausio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.