- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- e2S-726-933/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-07475-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irmantas Šulcas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės Kauno
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-12785-964/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Kauno termofikacijos elektrinės ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos energijos tiekimas“ dėl sandorių dalies pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė ieškiniu prašė: pripažinti negaliojančiu ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2014-04-29 Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 (toliau – Sutartis) 6.4 papunktį; pripažinti negaliojančiu ab initio 2015-12-23 papildomą susitarimą prie Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12 Nr. 2 (toliau – Papildomas susitarimas). Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje nustatytos arbitražinės išlygos negaliojimo. Nors atsakovė ieškovei iškėlusi ieškinį arbitražo teisme dėl galimų nuostolių atlyginimo pagal ginčo sutartį, tačiau civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 buvo iškelta iki ieškinio arbitražo teismui pareiškimo, todėl teismas turi kompetenciją nagrinėti ginčą. Iškėlęs bylą, teismas ją turėtų stabdyti iki įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019. Įsiteisėjus sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 paaiškės, ar arbitražinė išlyga galiojanti ir kam priklauso ginčo pagal reiškiamą ieškinį nagrinėjimo kompetencija. Ginčas teismingas bendros kompetencijos teismui, nes reglamentuojamas viešosios teisės normų. Šioje byloje keliamas ginčas kilęs iš energetikos teisinių santykių ir viešojo reguliavimo. Pripažinus ginčą teismingą išimtinai arbitražui, būtų apribota ieškovės teisė į teisminę gynybą, kadangi ieškovė neturėtų galimybės kelti atitinkamų teisės aktų teisėtumo klausimų; ginčas turėtų įtakos trečiųjų asmenų, kurie nėra arbitražinės išlygos šalimis, teisėms ir pareigoms.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-03-18 nutartimi atsisakė priimti ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto apylinkės teismui Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Apylinkės teismas nustatė, kad Sutarties 11.4. papunktyje nurodyta, kad, išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kita ginčų nagrinėjimo tvarka, šalims nesusitarus, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis Sutarties pagrindu ar susijęs su Sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme. Nors Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje nustatytos arbitražinės išlygos negaliojimo, tačiau kol išlyga nepripažinta negaliojančia, išlyga taikytina. Arbitražinėje išlygoje numatyta sąlyga taikytina ne po bylos iškėlimo, kaip nurodė ieškovė, tačiau sprendžiant bylos iškėlimo klausimą. Neužkertamas kelias ieškovei kreiptis su analogišku reikalavimu į Vilniaus komercinio arbitražo teismą arba sulaukti teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 įsiteisėjimo, kuris gali sąlygoti ir galimybę kreiptis su ieškiniu į teismą. Spręsdamas dėl arbitražinės išlygos galiojimo teismas spręs ir dėl šalių santykių pobūdžio. Aplinkybės dėl galimo teisės aktų ginčijimo ar galimo trečiųjų asmenų dalyvavimo byloje jos iškėlimo stadijoje nekeliant reikalavimų, susijusių su teisės aktų teisėtumu/neteisėtumu ir neįtraukus trečiųjų asmenų, neaktualios.
III. Atskirojo skundo argumentai
3. Ieškovė UAB Kauno termofikacijos elektrinė atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-18 nutartį panaikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo. Atskirąjį skundą grindė žemiau nurodytomis aplinkybėmis bei argumentais.
3.1. Pasisakydama dėl ieškiniu keliamų reikalavimų prigimties ir pagrindų, kuriais apylinkės teismas atsisakė priimti ieškinį, nurodė, kad:
3.1.1. ieškovė ieškinio reikalavimą ir pagrindą grindė santykiais, kurie nearbitruotini. Arbitražinė išlyga turėtų būti vertinama kartu su ginčo pobūdžiu. Arbitražinės išlygos galiojimas per se (liet. savaime) ne kliūtis pripažinti atitinkamą ginčą nearbitruotinu. Apylinkės teismas apsiribojo tik ginčo arbitražinės išlygos galiojimo aplinkybe ir nevertino ginčo galimo nearbitruotinumo klausimo. Teismas privalo išsiaiškinti, ar reikalavimas grindžiamas santykiais, kuriems taikomas arbitražinis susitarimas;
3.1.2. ieškovė kelia reikalavimus ir juos grindžia pagrindais, kurie savo esme nearbitruotini. Ginčas kilęs iš energetikos teisinių santykių ir viešojo reguliavimo, todėl tik ginčo nagrinėjimas teisme užtikrintų tinkamą bei teisėtą jo išsprendimą, atsižvelgiant į esantį viešą interesą. Kadangi kilęs ginčas reglamentuojamas viešosios teisės, todėl tik valstybės teismas, turintis didesnius procesinius įgaliojimus, gali tinkamai nagrinėti bylą. Teismas nevertino ieškinio argumentų dėl ginčo pobūdžio, kurie įrodo, jog: ginčas yra kilęs iš Sutarties, reguliuojamos viešosios teisės ir susijusios su viešojo intereso užtikrinimu; Sutarties ir ieškiniu ginčijamų nuostatų sudarymas sąlygotas energetikos sektoriaus veiklos teisinio reguliavimo, kuriuo nustatyta pareiga sudaryti Sutartį su atsakovu pagal standartines sutarties sąlygas; Sutartis ir jos sąlygos, įskaitant sąlygą dėl arbitražinės išlygos, nebuvo ieškovės laisvos valios išraiškos rezultatas; Sutartyje aptarta pareiga pirkti dujas kilo Suskystintų gamtinių dujų (toliau – SGD) terminalo veiklos užtikrinimo tikslu. Taigi šios pareigos vykdymas liečia ne tik ginčo šalis bet ir sukelia erga omnes (liet. visiems) teisinius padarinius; atsakovė vykdo viešąją funkciją – užtikrinti SGD terminalo būtinąją funkciją; atsakovei nurodytą funkciją delegavo valstybė, t. y. Energetikos ministro 2014-02-10 įsakymu atsakovė buvo paskirta tiekėju; ieškovė įgyvendina viešojo intereso funkciją, kadangi užtikrina šilumos tiekimą Kauno miestui ir elektros energijos tiekimo saugumą pagal teisės aktų reikalavimus. Ieškovės keliamas ginčas patenka į valstybės funkcijų, susijusių su viešuoju interesu, sferą;
3.1.3. skundžiama nutartimi netiesiogiai patvirtinama, jog yra didelė tikimybė, kad ginčas gali būti teismingas išimtinai teismui. Arbitraže gali būti nagrinėjami tik iš privatinių (komercinių) teisinių santykių kilę ginčai, o ginčai, kylantys iš viešosios teisės reguliuojamų teisinių santykių, negali būti nagrinėjami arbitraže. Nepaisant to, jog šalių sudaryta arbitražinė išlyga galiojanti, ja negalima remtis, kai ginčas kyla iš viešosios teisės. Arbitražinio susitarimo taikymas ginčui neakivaizdus dėl aplinkybių, lemiančių santykio viešąjį pobūdį. Teismas turėjo priimti ieškinį ir suteikti galimybę ieškovei teikti su tuo susijusius įrodymus bei atlikus tokių įrodymų vertinimą, taip išaiškinti arbitražinio susitarimo taikymo ribas, t. y. ar arbitražinis susitarimas taikomas ginčui.
3.2. Ieškovė nesutinka su apylinkės teismo pozicija, jog aplinkybė dėl galimo teisės aktų ginčijimo bylos iškėlimo stadijoje nekeliant reikalavimų, susijusių su teisės aktų teisėtumu / neteisėtumu, neaktuali. Ieškovei nesuteiktos procesinės teisės reikalauti teismo panaikinti teisės aktą remiantis jų nekonstitucingumu. Teismas negali kelti reikalavimo asmeniui, teikiančiam ieškinį, pateikti konkretų reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą su reikalavimu tirti vieno ar kito akto konstitucingumą, ir pagal tai spręsti dėl ginčo priskyrimo teismams ar arbitražui. Vertinant apylinkės teismo nutarties motyvus galima daryti prielaidą, jog tik atveju, jei ieškovė būtų suformulavusi reikalavimą kreiptis į Konstitucinį Teismą, teismas būtų vertinęs ieškinyje nurodytų argumentų galimą įtaką poreikiui kreiptis į Konstitucinį Teismą ir, atitinkamai, tai įtakotų teismo sprendimą dėl ginčo teismingumo. Ieškinio dalykas ir pagrindas grindžiami teisinio reguliavimo prieštaravimu įstatymams ir Konstitucijai. Ieškinyje nurodyta, jog byloje bus poreikis vertinti teisės aktų konstitucingumo klausimą ir ieškovė bylos nagrinėjimo metu teiks atitinkamą prašymą teismui. Ieškinio pateikimo ir priėmimo stadijoje nebūtina ir neįmanoma pateikti visus procese galimai kilsiančius procesinius prašymus. Pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo atitiktimi Konstitucijai.
3.3. Ieškinyje nurodyta, jog ieškiniu keliamų klausimų sprendimas gali įtakoti ne tik ginčo šalių, tačiau ir trečiųjų asmenų, valstybės institucijų, teises ir pareigas, kurios nėra Sutarties ir joje nustatytos arbitražinės išlygos šalimis. Siekiant tinkamai išnagrinėti bylą, joje turi būti nagrinėjami klausimai, faktiškai liečiantys tiek arbitražinio susitarimo šalimi nesančių subjektų, tiek ir valstybės institucijų interesus. Kadangi ginčas susijęs su viešosios teisės normomis ir valstybiniu reglamentavimu SGD terminalo dujų vartojime bei jo sąnaudų kompensavime, siekiant tinkamai išnagrinėti tokią specifiką turintį ginčą, civilinės bylos nagrinėjimo metu kils būtinybė institucijų, kurioms pavesta vykdyti atitinkamų sričių priežiūrą, dalyvavimui. Tik teisminis civilinės bylos nagrinėjimas užtikrins teisingą bei teisėtą ginčo išsprendimą, nes ginčo santykius reglamentuojant viešosios teisės normomis, arbitražo teismas neturi procesinių teisių, kurios suteiktos teismams. Klausimas dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į bylą yra procesinio pobūdžio, todėl aplinkybės, jog ieškovė nenurodė trečiųjų asmenų, nekeičia teisinio santykio pobūdžio. Teismo nutartyje nurodyti argumentai dėl trečiųjų asmenų neįtraukimo į bylą bei reikalavimo spręsti teisės aktų atitikį Konstitucijai nebuvimo netiesiogiai įrodo, jog šios aplinkybės visgi yra reikšmingos vertinant ginčo teismingumo (priskyrimo teismui) klausimą.
3.4. Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 nagrinėjamas ginčas dėl Sutartyje nustatytos arbitražinės išlygos pripažinimo negaliojančia. Atsakovė ieškovei yra pateikusi ieškinį arbitražo teisme dėl galimų nuostolių atlyginimo pagal ginčo Sutartį, tačiau toks atsakovės ieškinys arbitražo teismui buvo pateiktas jau po civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 inicijavimo. Teismo nutartimi nebuvo tinkamai įvertinta nagrinėjamos civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 įtaka ieškovės procesinėms teisėms. Teismo nutartyje nuoroda kreiptis su ieškiniu į arbitražo teismą, prieštarautų paties ieškovės ginčo situacijos vertinimui ir arbitražinės išlygos riboms. Ieškovei pasikreipus į arbitražo teismą, o teismui civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 pripažinus Sutartyje nustatytą arbitražo išlyga negaliojančia, arbitražo teismo priimtas sprendimas turėtų būti panaikintas arba arbitražo byla turėtų būti nutraukta. Teismo nurodyta pozicija prieštarauja proceso ekonomiškumo, operatyvumo ir teisei į teisingą teismo procesą principams. Teismo vertinimas, jog ieškovė pažeistas teises teisme galėtų apginti sulaukusi civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 galutinio išnagrinėjimo apriboja teisę į teisminę gynybą, apsunkina įrodinėjimo galimybę ir pažeidžia šalių lygiateisiškumo principą. Teismo nutartis rodo, jog civilinės bylos Nr. e2-3910-845/2019 nagrinėjimo rezultatas turėtų tiesioginę įtaką ieškiniu keliamo ginčo teismingumui. Tuo atveju, jeigu teismas vertino, jog civilinės bylos nagrinėjimo rezultatas ieškiniu keliamai bylai turėtų įtakos, teismas turėjo įvertinti procesinę galimybę dėl bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo sustabdymo.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
13. Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį kaip neteismingą apylinkės teismui CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu, t. y. kai šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui.
14. Bylos duomenimis, tarp ieškovės ir atsakovės 2014-04-29 buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis (El. b. l. 28–40). Šalys 2015-12-23 sudarė Papildomą susitarimą Nr. 2 prie 2014-04-29 Sutarties (El. b. l. 41–44).
15. Vienas iš ieškovės reikalavimų – pripažinti negaliojančia ab initio Sutarties 6.4 papunkčio sąlygą. Sutarties 6.4 papunktyje šalys sulygo tokį tekstą: „6.4. Gamtinių dujų tiekimo grafike numatytas gamtinių dujų kiekis pripažįstamas faktiškai parduotu ir nupirktu dujų kiekiu, kurį Paskirtasis tiekėjas privalo parduoti Energijos gamintojui, o Energijos gamintojas privalo už parduotą dujų kiekį sumokėti Paskirtajam tiekėjui“. Kitas ieškovės reikalavimas – pripažinti negaliojančia ab initio 2015-12-13 Papildomą susitarimą Nr. 2 prie Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties Nr. STNSUT-2014/12.
16. 2014-04-29 Sutarties 11.4 papunktyje šalys susitarė dėl arbitražinės išlygos. Sutarties 11.4 papunkčio tekstas toks: „11.4. Išskyrus atvejus, kai teisės aktuose nustatyta kita ginčo nagrinėjimo tvarka, šalims nesusitarus, kiekvienas ginčas, nesutarimas ar reikalavimas, kylantis iš šios Sutarties ar susijęs su šia Sutartimi, jo pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Arbitražinio teismo arbitrų bus 3 (trys). Arbitražinio teismo posėdžiai vyks Vilniuje. Arbitražiniame procese bus vartojama lietuvių kalba“.
17. Bylos ir informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-39254-2018-3) nagrinėjamas civilinis ginčas dėl 2014-04-29 Sutarties 11.4 papunkčio sąlygos pripažinimo negaliojančią ab initio (El. b. l. 100–101) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019-02-18 nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3910-845/2019 atsisakė priimti ieškovės UAB Kauno termofikacijos elektrinės patikslintą ieškinį dėl Sutarties 6.4 papunkčio ir Papildomo susitarimo pripažinimo negaliojančiais ab initio.
18. Ieškovė 2019-03-12 padavė naują ieškinį (El. b. l. 1–27). Paduotame ieškinyje ieškovė nurodė, kad nors Vilniaus miesto apylinkės teisme civilinė byla Nr. e2-3910-845/2019 dėl Sutarties 11.4 papunktyje numatytos arbitražinės išlygos (ne)galiojimo neišnagrinėta, tačiau tarp šalių kilęs ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, kadangi tai lemia ginčo nearbitruotinumas (ieškinio 75–126 punktai). Ginčo nearbitruotinumas argumentuotas iš esmės tuo, kad ginčas susijęs su viešosios teisės normomis ir valstybiniu reguliavimu SGD terminalo dujų vartojime bei jo sąnaudų kompensavime, t. y. kilęs ginčas reguliuojamas viešosios teisės ir faktiškai šalis sieja ne sutartiniai, tačiau administraciniai, viešosios teisės reguliuojami santykiai.
19. CPK 23 straipsnio 1 dalis nustato, kad šalys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginčą dėl fakto ar (ir) teisės, išskyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali būti nagrinėjami arbitraže. Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas nearbitruotinų ginčų sąrašą išdėstė Komercinio arbitražo įstatymo normose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-458-701/2015).
20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas dėl šalių nukreipimo spręsti ginčą jų pasirinktu būdu, teismas turi išsiaiškinti, ar tarp šalių yra sudarytas toks susitarimas, jei taip, ar susitarimas dėl ginčų sprendimo būdo nėra akivaizdžiai negaliojantis, netekęs galios, ar nėra akivaizdžių priežasčių, lemiančių tokio susitarimo įgyvendinimo negalimumą. Nustatęs, kad toks susitarimas yra sudarytas ir nėra akivaizdžiai negaliojantis, teismas turi aiškintis, kokios yra susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribos (kokius ginčus apima toks susitarimas), ar atitinkamas ginčas patenka į susitarimo dėl ginčų sprendimo būdo ribas. Tai atliekama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles aiškinant sutarties sąlygas ir nustatant susitarimų dėl ginčų sprendimo būdo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-34-219/2017, 27 punktas).
21. Komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAĮ) 3 straipsnio 11 dalyje nurodyta, kad komercinis ginčas – bet koks šalių nesutarimas dėl fakto ar(ir) teisės klausimų, kilęs iš sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių, įskaitant prekių tiekimą ar paslaugų teikimą, distribuciją, komercinį atstovavimą, faktoringą, nuomą, rangą, konsultavimą, inžinerines paslaugas, licencijavimą, investavimą, finansavimą, bankinę veiklą, draudimą, koncesiją, jungtinės veiklos kūrimą ir vykdymą, bet kokią kitokią pramonės ar verslo kooperaciją, žalos, padarytos pažeidus konkurencijos teisės normas, atlyginimą, sutartis, sudarytas viešųjų pirkimų pagrindu, prekių ar keleivių vežimą oru, jūra ir sausuma, bet tuo neapsiribojant. KAĮ 12 straipsnio 1 dalis numato, kad visi ginčai gali būti sprendžiami arbitraže, išskyrus KAI 12 straipsnyje nustatytas išimtis. KAĮ 12 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš šeimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos; arbitražui negali būti perduoti ginčai, kylantys iš darbo ir vartojimo sutarčių, išskyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas. Kasacinio teismo išaiškinta, jog nearbitruotinų ginčų teisinių santykių sritys negali būti aiškinamos plečiamai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).
22. Visų pirma pažymėtina, kad nors pati ieškovė ieškinyje teigia, kad: „arbitražine išlyga negalima remtis, kai ginčas kyla iš viešosios teisės“, „ginčas yra susijęs su viešosios teisės normomis ir valstybiniu reguliavimu“, tačiau ieškinį teikė bendrosios kompetencijos teismui.
23. Pasisakant dėl ieškovės materialinių reikalavimų (Sutarties 6.4 papunkčio ir Papildomo susitarimo Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais ab initio) arbitruotinumo vertinama tai, jog Sutartis sudaryta tarp dviejų juridinių asmenų – UAB „Lietuvos energijos tiekimas“ (El. b. l. 94–99) ir UAB Kauno termofikacijos elektrinės. Šalys viena nuo kitos nepriklausomos, t. y. nė viena iš šalių neturi galimybės kitos šalies atžvilgiu priimti valdingų įpareigojimų.
24. Teismas pastebi, jog Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2018-12-19 arbitražo byloje Nr. V-0018/2018e pradėjo arbitražo procedūrą dėl ieškovės UAB „LITGAS“, kurios teises ir pareigas perėmė UAB „Lietuvos energijos tiekimas“, ieškinį atsakovei UAB Kauno termofikacijos elektrinei dėl 1 799 744,66 Eur priteisimo (El. b. l. 78). Susipažinus su ieškovės į bylą teiktais dokumentais (ieškinio 72 punktu) matyti, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymo.
25. Teismas sutinka su ieškove, jog veikla, susijusi su SGD tiekimu, patenka į sferą, kuri reguliuojama ir viešosios teisės normomis, tačiau tokia aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, savaime nepagrindžia ginčo nearbitruotinumo. Ieškovė nepateikė duomenų apie tai, jog Sutarties 6.4 papunkčio sąlygos ir Papildomo susitarimo Nr. 2 (ne)galiojimas negali būti kvestionuojamas arbitraže. Nei KAĮ, nei CPK, nei kiti įstatymai nenumato draudimo ieškovei arbitražo byloje teikti priešieškinį, priešingai, KAĮ tiesiogiai mini priešieškinio arbitraže galimybę (KAĮ 4 straipsnio 4 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių ginčas, kuris kilo iš teisinių santykių, susijusių su sutartinių teisių ir pareigų vykdymu, nepagrindžia aplinkybės, jog ieškovės keliami materialūs reikalavimai negali būti arbitruotini. Nors ieškovė ieškinyje ir atskirajame skunde akcentuoja viešosios teisės reguliavimą, tačiau nepateikė įtikinamų argumentų, jog ginčų dėl Sutarties ir Papildomo susitarimo vykdymo bei susitarimų sąlygų turi būti privalomai nagrinėjimas tik teisme. Ieškovė nenurodė, o apeliacinės instancijos teismas nenustatė, jog ginčai tarp SGD tiekėjų dėl sutarčių vykdymo bei sutarčių sąlygų galiojimo nagrinėjami tik teismuose ar kitose kompetentingose valstybės institucijose.
27. Ieškovė nenurodė viešosios teisės aktų, kuriais reguliuojama SGD tiekimo komercinė veikla, kurie numatytų išimtinę valstybės kompetenciją nagrinėti ginčus tarp juridinių asmenų, kurie kyla iš sutarčių vykdymo. Priešingai, KAĮ pakeitimai įgalino arbitražo teismą nagrinėti ginčus tiek dėl fakto, tiek dėl teisės klausimų, nesvarbu iš kurių konkrečių paslaugų teikimo tokie santykiai būtų kilę.
28. Ieškovė nurodė, jog dėl to, kad ginčas bus nagrinėjamas arbitraže, vertinant viešosios teisės reguliavimą, kuriuo remiantis buvo sudaryta Sutartis bei Papildomas susitarimas, nebus galima kreiptis į Konstitucinį Teismą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie ieškovės argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nutartį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad nei Konstitucijoje, nei CPK, nei Konstitucinio Teismo įstatyme nenustatyta, jog, byloje dalyvaujančiam asmeniui pateikus prašymą, kuriuo prašoma teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą, bylą nagrinėjantis teismas privalo kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas byloje iškilusį (ar bylos šalies iškeltą) klausimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą sprendžia savarankiškai, t. y. savo nuožiūra, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes. Ši teismo diskrecija nepriklauso nuo to, pateikė šalys prašymą ir argumentus dėl Kreipimosi į Konstitucinį Teismą ar ne (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e2T-4-370/2019, nutarties 77 punktas). Aptartas teisinis reguliavimas rodo, jog viena vertus, vien tik ieškovės abejonės tam tikrų teisės aktų konstitucingumo dar nėra pagrindas kreiptis į Konstitucinį Teismą. Kita vertus, šalys, prieš sudarydamos arbitražinę išlygą, turėtų įvertinti teisinio reguliavimo skirtumus ir ypatumus, nagrinėjant ginčą teisme ir arbitraže.
29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčo priskyrimą spręsti teismui ar arbitražui siejo su arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) galiojimu, o jį prašoma pripažinti negaliojančiu kitoje byloje. CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punktas įtvirtina atsisakymo priimti ieškinį pagrindą dėl arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) buvimo, todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto teiginiais, jog teismas turėjo priimti ieškinį ir suteikti galimybę ieškovei teikti su tuo susijusius įrodymus bei atlikus tokių įrodymų vertinimą, taip išaiškinti arbitražinio susitarimo taikymo ribas, t. y. ar arbitražinis susitarimas taikomas ginčui, priimti ieškinį, o vėliau stabdyti bylą. Teismas, ieškinio priėmimo stadijoje nustatęs, kad šalys yra sudariusios susitarimą perduoti tą ginčą spręsti arbitražui, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį.
30. Nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodo, kaip ir su kokiais trečiaisiais asmenimis galimai yra susijęs inicijuojamas ginčas. Be to, pagal arbitražinį susitarimą (Sutarties 11.4 punktas), ginčas galutinai sprendžiamas arbitražu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal šio teismo reglamentą. Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamento 12 straipsnis numato, kad asmuo, turintis savarankišką reikalavimą vienai iš šalių, susijusį su nagrinėjama byla, turi teisę prašyti Arbitražo teismą leisti jam įstoti į bylą trečiuoju asmeniu, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas. Trečiasis asmuo įstoja į bylą tokia pat tvarka, kokia yra nustatyta ieškovui. Šalis turi teisę savo pusėje įtraukti dalyvauti procese trečiuoju asmeniu nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų asmenį, jeigu jį saisto arbitražinis susitarimas.
31. Kiti ieškovės argumentai teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų papildomai nepasisako.
32. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, nustatęs aplinkybę, jog Sutarties 11.4 papunktyje arbitražinė išlyga šalims yra nenuginčyta ir galiojanti, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 6 punkto pagrindu. Nenustatyta, kad ieškovės inicijuojamas ginčas būtų nearbitruotinas, todėl atskirajame skundė nurodytais argumentais skundžiamos nutarties teisinio pagrindo naikinti ar keisti nėra. Dėl šios priežasties skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.