Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės, Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. A. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022-09-09 nuosprendžio, kuriuo:

P. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (už nukentėjusiajai N. L. fizinio skausmo sukėlimą) ir jam paskirti penki (5) mėnesiai laisvės atėmimo;

-pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą nukentėjusiajai D. B. ir jos mažamečiam sūnui) ir jam paskirti septyni (7) mėnesiai laisvės atėmimo.

-pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti P. K. turtą) ir jam paskirti šeši (6) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, galutinę subendrintą bausmę P. A. nuspręsta paskirti vienų (1) metų dviejų (2) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Priteista iš P. A. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai N. L..

Priimtas atsisakymas dėl nukentėjusiosios D. B. pareikšto civilinio ieškinio.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir M. G., tačiau apeliacinis skundas dėl jo negautas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. P. A. nuteistas už tai, kad kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą žmogui, tai yra 2022-02-11, apie 18 val. 20 min., Šilutės m., Parko g. esančiame parke jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, ranka suėmęs nėščiai N. L. už dešinės alkūnės ir taip laikydamas, spaudė bei stipriai pastūmė ją į šalia augančias tujas, taip nukentėjusiajai N. L.sukėlė fizinį skausmą.

1.1. Be to, P. A. nuteistas už tai, kad grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas: 2022-02-11, apie 18 val. 30 min., Šilutės m., Parko g. esančiame parke jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po to, kai tyčia ranka suėmęs nėščiai N. L. už dešinės alkūnės ir taip laikydamas spaudė bei stipriai pastūmė į šalia augančias tujas, N. L. bandžiusiai apginti D. B.pagrasino šios mažametį vaiką, kurį ji vežė vaikišku vežimėliu, ir pačią nukentėjusiąją D. B. įmesti į šalia esantį tvenkinį ir tuoj pat paėmė minėtą vežimėlį su D. B. mažamečiu vaiku D. L., gim. (duomenys neskelbtini), kad įmestų į tvenkinį, tačiau, atsikabinus vežimėlio gaubtui, jį paleido ir dėl šių P. A. veiksmų nukentėjusioji D. B. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog grasinimai yra realūs ir gali būti įvykdyti.

1.2. Taip pat P. A. ir M. G. nuteisti dar ir už tai, jog pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, o būtent 2022-02-26, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje, nuo prekystalio jie, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupe, pasikėsino pagrobti svetimą – P. K. priklausantį – turtą – vieną 10 eurų vertės krepšį bei plastikinę dėžę su 10 vnt. stiklainių su medumi bendros 37 eurų vertės, tačiau nusikalstamos veikos minėti asmenys nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes juos sustabdė pašalinis asmuo, tai yra J. M..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį, teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

6. Nuteistasis neginčija jam inkriminuojamos BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, todėl teisėjų kolegija aplinkybių, susijusių su šios nusikalstamos veikos padarymu, neanalizuoja. Atsižvelgusi į tai, kad nuteistasis nesutinka su nuteisimu už nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, būtent šių nusikalstamų veikų padarymo ir apelianto kaltės bei bausmės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo klausimą teisėjų kolegija analizuos plačiau.

7. P. A. savo nekaltumą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo grindžia tuo, kad teismas netinkamai įvertino nukentėjusiojo P. K. ir kitų liudytojų parodymus, kadangi, anot apelianto, nukentėjusysis ir visi liudytojai teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas teigia, kad jis, siekdamas sudrausminti M. G., to nenorėdamas, tapo nusikalstamos veikos bendrininku. Tačiau teisėjų kolegija su tokiomis nuteistojo versijomis nesutinka, jos yra paneigtos baudžiamojoje byloje esančių duomenų visuma.

Dėl grasinimų nukentėjusiajai D. B. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą

8. Apeliaciniame skunde nurodo, kad už nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, apeliantas nuteistas nepagrįstai, kadangi teismas netinkamai vertino byloje surinktus duomenis ir neatsižvelgė į tai, kad minėtą konfliktą išprovokavo pati D. B.. Apeliantas neigia grasinęs įmesti į tvenkinį D. B. su vaiku, jis nurodė, kad gal ir pasakė, kad įmes į vandenį, tačiau tokio tikslo neturėjo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su byloje esančia medžiaga, neturi pagrindo sutikti su apelianto skunde išdėstytais argumentais. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tai, kad P. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, patvirtina visuma byloje esančių duomenų: iš dalies paties apelianto parodymai, kuriais jis neneigė, kad vyko konfliktas su nukentėjusiąja D. B. ir galbūt jai pasakė tokius žodžius, kad įmes į tvenkinį, pačios nukentėjusiosios D. B. parodymai: „<...> pačiupo už gaubto vaikiško vežimuko, kuriame buvo pusantrų metų sūnus D. L. ir norėjo jį įmesti į tvenkinį, esantį už keleto žingsnių. Vaikas šaukė, klykė. P. A. nuplėšė gaubtą, kadangi ji vežimėlį laikė už rankenų, todėl šis jo nepastūmė. Jis vijosi, kai jos bėgo. Sakė, kad grįš ir jas susiras, nes žino kur gyvena“. Liudytojos A. M. parodymai: „<...> tuomet tarp jų įsikišo D. B.. Petras jai pagrasino, kad paėmęs vaiką įmes jį į tvenkinį ir paėmęs už vežimuko jį šiek tiek pakėlė. Jame buvęs pusantrų metų D. B. vaikas Danielius išsigando, verkė. Visos išsigandusios bėgo, o Petras jas vijosi“. Liudytojos V. A. parodymai: „<...> 2022-02-11 ji dirbo (duomenys neskelbtini) <...> Minėtą dieną apie 18-19 val. prie vartų pastebėjo atbėgančias N. L. ir D. B.. Jos išsigandusios paaiškino, kad užpuolė nakvynės namų gyventojas P. A. <...> Aiškino, kad jis griebė vaikutį iš vežimo ir lygtai jį norėjo įmesti į upę“. Liudytojo M. M. parodymai: „<...> nakvynės namų gyventojos vardu N. ir kitos gyventojos, kurios nežino nei vardo, nei pavardės, sužinojo, kad P. A. N. pastūmė į tujas, o kitą merginą grasino su vežimuku įmesti į Šyšą“. Be visa to, iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad D. B. T. apskrities VPK Šilutės rajono PK pranešė, kad 2022-02-11, apie 18 val.30 min., asmuo, vardu P., paėmė už jos vaiko vežimėlio viršutinės dalies ir tempė link tvenkinio, grasino sūnų įmesti į vandenį (t. 1, b. l. 22–25). Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2022-02-11 18 val. 34 min. V. A. pranešė, kad nakvynės namų gyventojas užpuolė pažįstamas asmuo. Stumdėsi, grasino įmesti į vandenį mažamečius vaikus (t. 1, b. l. 33–36). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad nukentėjusioji D. B. įvykio vietoje, tai yra Parko g., Šilutės mieste esančiame parke parodė vietą ant šaligatvio, esančią 5 metrai nuo kairėje pusėje esančio tvenkinio, ir nurodė įvykio aplinkybes, kad 2022-02-11, apie 18 val. 30 min., P. A. griebė rankomis už sūnaus vežimėlio gaubto ir pagrasino: „įmesiu į vandenį ir vaiką su vežimu, ir tave“. Be to, paaiškino, kad gaubtas atsisegė nuo vežimuko ir liko minėto asmens rankose. Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji D. B. pateikė apžiūrai vaikišką vežimėlį „Emmaljunga“ (t. 1, b. l. 167–168). Apžiūrint minėtą daiktą nustatyta, kad jis yra su atsegamu gaubtu (t. 1, b. l. 167–168). Apžiūrint minėtą daiktą nustatyta, kad jis yra su atsegamu gaubtu (t. 1, b. l. 170–176).

9. Apygardos teismas įvertinęs visus byloje esančius duomenis konstatuoja, kad pimosios instancijos teismas tinkamai atliko įrodymų vertinimą ir pripažino P. A. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Akivaizdu, kad tiek paties nuteistojo, tiek liudytojų parodymai ir kiti byloje esantys duomenys sudaro vientisą grandinę, dėl to nekyla jokių abejonių, kad apeliantas grasino nukentėjusiajai, o nukentėjusioji turėjo realų pagrindą manyti, kad grasinimai bus įvykdyti. Kaip nurodė pati D. B., jei ji nebūtų laikiusi įsikibusi į vežimo rankeną, P. A. būtų išplėšęs iš jos vežimėlį su jame esančiu vaiku. Kadangi įsikibusi laikė rankeną, P. A. pavyko nuplėšti tik vežimo atsegamą gaubtą.

10. Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neabejotinai nustatyta, kad P. A. grasino D. B. nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, jog grasinimas gali būti įvykdytas, todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

Dėl pasikėsinimo pagrobti P. K. turtą

11. Apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis, t. y. nukentėjusiojo P. K. ir kitų liudytojų parodymus, bei apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos padarymo priėmė remdamasis išimtinai liudytojo J. M. parodymais, kurių šis liudytojas negalėjo net patvirtinti teisiamojo posėdžio metu. Apygardos teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis ir juos išanalizavęs, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino visus duomenis, susijusius su šios nusikalstamos veikos padarymu, todėl nėra pagrindo naikinti ar keisti priimtą sprendimą.

12. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusysis P. K. apklausiamas patvirtino, kad medų pavogti norėjo M. G., o P. A. prie to neprisidėjo, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiuo skundo argumentu, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, apklausiamas nukentėjusysis P. K. parodė, kad: „<...> M. G. paėmė nuo prekystalio stiklainį su medumi. Suprato, kad šis norėjo pavogti medų. Jis šiam liepė padėti medų, padėjus, jį pastūmė. Tuo metu prie jo pribėgo matomai minėto asmens draugas ir sugriebęs už kailinių jį tampė ir apie medų nieko neklausė. Tai pamatęs nepažįstamas žmogus, pribėgęs užlaužė rankas ir paguldė ant žemės vyriškį, kuris jį tampė“. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, šis paneigia apelianto dėstomas įvykio aplinkybes apie tai, kad jis nedalyvavo bandant pavogti medų. Nėra abejonių, kad P. A. aktyviais veiksmais, t. y. sugriebęs P. K. už kailinių, jį tempė, tokiais savo veiksmais padėdamas M. G. pavogti medų. Akivaizdu, kad jis kartu su M. G., veikdami bendrai, bandė iš nukentėjusiojo P. K. pavogti medų, tačiau ne dėl nuo jų priklausančių priežasčių nebaigė nusikalstamos veikos, o dėl to, kad juos sustabdė pašalinis asmuo.

13. Iš bylos medžiagos matyti kad kaip liudytoja apklausiama nukentėjusiojo P. K. dukra V. S. patvirtino nukentėjusiojo nurodytas įvykio aplinkybes. Ji parodė, kad: „<...> paties įvykio nematė, tuo metu buvo darbe. Jos tėtis P. K. prekiavo medumi turgavietėje. Iš draugės sužinojo, kad į turgų atvyko policija ir greitoji med. pagalba. Tai sužinojusi skambino tėčiui <...> iš jo sužinojo, kad iš jo bandė pavogti medų ir krepšius. Jis pasakojo, kad jis pastūmė tą asmenį, kuris norėjo paimti medų, tuomet pamatęs šio draugas čiupo jam už nugaros ar už peties. Apelianto kaltę patvirtina ir liudytojo J. M. parodymai, kuris parodė, kad: „<...> Atsisukęs pastebėjo kaip du vyriškiai iš pagyvenusio vyriškio, kuris prekiavo medumi, agresyviai mėgino atimti krepšį ir dėžę, kurioje buvo sudėti stiklainiai su medumi. Jie stumdėsi. Vienas tempė už krepšio, kitas už dėžės su ten buvusiais stiklainiais medaus. Tuos daiktus jie ėmė vienu metu, o prekeivis abiem rankomis iš jų plėšė, tiek krepšį, tiek dėžę. Jie buvo vienas šalia kito ir veikė sinchroniškai. <...> iš tų dviejų vyriškių vienas vardu P. pradėjo mosikuotis rankomis, buvo labai agresyvus ir kumščiu stengėsi pataikyti prekeiviui į veidą bei smogti jam <...>“. Iš liudytojos V. B. parodymų matyti, kad: „<...> Matė kaip P. nuėjo prie P. prekystalio, paėmė stiklainį medaus ir norėjo pasišalinti. <...> girdėjo kaip P. sakė padėti medų, tačiau Petras nesutiko <...>“. Liudyoja Ž. R. parodė, kad: „<...>Iš ryto norėjo iš P.pavogti medų, kuris buvo apsirengęs juodai, bet kitas, kuris buvo su pilkomis kelnėmis ir kedais neleido. O baigiantis turgui iš P. medų norėjo pavogti kitas vyras, kuris buvo su pilkomis kelnėmis ir raudonais kedais, šį bandė pakišti po rūbais. Nei vienas iš vyriškių nenorėjo pirkti medaus <...>“. Liudytoja R. J. parodė, kad: „<...> Matė kaip vienas iš jų vardu P.buvo iškėlęs kumštį. Tuomet įvykio vietoje buvęs klientas iš Vilniaus užlaužė P. ranką“. Iš asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo ir jo priedo (fotolentelės) matyti, kad nukentėjusysis P. K. iš jam parodytų nuotraukų atpažino P. A. ir paaiškino, kad minėtas asmuo įvykio dieną (2022-02-26) 8 val. ryte buvo turgavietėje su draugu (jaunesniu vyru), kuris buvo paėmęs jo medų, tačiau P. A. jį padėjo atgal ant prekystalio. Be to, paaiškino, kad tą pačią dieną, apie 12 val., P. A. su tuo pačiu draugu vėl priėjo prie jo prekystalio. Jaunesnis draugas nuėmęs nuo dėžės, kur buvo stiklainiai su medumi, užtiesalą norėjo paimti stiklainį, tuomet šį pastūmus ir jam pargriuvus P. A. sugriebęs jam už kailinių tempė šaukdamas: „ko čia stumdaisi“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas J. M. iš jam parodytų nuotraukų atpažino P. A. kaip asmenį, kuris 2022-02-26, apie 12 val. 20 min., (duomenys neskelbtini) esančioje turgavietėje kartu su kitu vyru buvo įsikibę į krepšius, kuriuos laikė senas vyras, prekiavęs turguje. Be to, šio procesinio veiksmo metu paaiškino, kad į vieną krepšį buvo įsikibęs P. A., o į kitą kitas vyras, ir jie traukė tuos krepšius link savęs, norėdami pavogti, o tas senas vyras nepasidavė. Po to P. A. rankomis suėmė už dėžės, kurioje buvo stiklainiai su medumi, ir ketino ją pavogti, tačiau senukas taip pat suėmė rankomis už dėžės ir traukė į save.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino P. A. kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį (už pasikėsinimą pagrobti P. K. turtą). Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, visų apklaustų liudytojų bei paties nukentėjusiojo parodymai sudaro nuoseklią įrodymų visumą, leidžiančią konstatuoti, kad P. A. aktyviais veiksmais, veikdamas bendrai su M. G., kėsinosi pavogti P. K. priklausantį medų, o šiam priešinantis įvyko susistumdymas. Nusikalstama veika buvo nutraukta pasikėsinimo stadijoje dėl ne nuo nuteistųjų valios, o dėl to, kad juos sustabdė J. M.. Todėl baudžiamąją bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantą pripažino kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

Dėl bausmės

15. Nuteistojo apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgdama į tai, toliau teisėjų kolegija analizuos bausmės individualizavimo apeliantui klausimą.

16. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami bendrą bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su nuteistojo skunde dėstomais argumentais, nurodo, kad apylinkės teismas, P. A. parinkdamas bausmės rūšį ir jos dydį, tinkamai įvertino visus byloje esančius duomenis, apelianto asmenybę, jo charakteristiką ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nenustatyta P. A. lengvinančių aplinkybių, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta: nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 13 punktas), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 9 punktas), nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarė nėščiai moteriai (N. L.), kai akivaizdu, kad ji nėščia (BK 60 straipsnio 7 punktas), nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 punktas). Skiriant bausmes apylinkės teismas atsižvelgė į P. A. padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, į tai, kad P. A. padarė du nesunkius nusikaltimus ir apysunkį nusikaltimą, turėdamas neišnykusį teistumą, praėjus trumpam laikotarpiui nuo jo paleidimo iš įkalinimo įstaigos (2022-01-28) atlikus bausmę. P. A. veikiant bendrai su M. G. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje. P. A. nedirbantis, baustas administracine tvarka už policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų nevykdymą, neblaivaus pasirodymą viešoje vietoje, alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje, vagystę, psichiką veikiančių medžiagų vartojimą be gydytojo paskyrimo ir pan., paskirtų baudų nėra sumokėjęs (t. 3, b. l. 4–13). Apylinkės teismas taip pat atsižvelgė į tai, jog P. A. atsiprašė nukentėjusiųjų N. L. ir D. B.. Be to, vertinant tai, kad P. A. įvykdė nusikaltimus, turėdamas neišnykusį teistumą, įrodo, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis ir laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Esant tokiai situacijai pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti P. A. paskyrus už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, laisvės atėmimo bausmes, kurios subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi 4 dalimi iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnes bausmes.

18. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmės rūšį nėra pagrindo.

19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nusikalstamas veikas daro nuolat, pastarąsias padarė neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, taigi nagrinėjami nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, apelianto teistumų skaičius rodo, kad apeliantui priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių nagrinėjamoje byloje ir naujos nusikalstamos veikos buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas. Visa tai sudaro pagrindą manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki šiol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumą vertina kaip turintį didesnį pavojingumą, nėra pagrindo manyti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padarytų nusikaltimų pavojingumo ir šių veikų pobūdžio. Priešingai, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymą bei nenorą savo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo būdą ir nesustabdė nuo nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo, yra pagrindas išvadai, jog skundžiamu nuosprendžiu P. A. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ar neproporcinga jo paties asmenybės bei padarytų nusikaltimų pavojingumui, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, būtent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padarytų nusikaltimų pavojingumą, taip pat teisingumo principą.

20. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu būtent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti šių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, P. A. paskirtos bausmės keisti nėra pagrindo.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

21. Klaipėdos apygardos teisme 2022-11-15 gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-10 Pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodoma, kad P. A. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, todėl valstybei iš P. A. priteistina valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suma yra 140,00 Eur.

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nuostatos dėl patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo iš kaltinamojo galioja taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

23. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą. Išnagrinėjus bylą, nuteistojo apeliacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. kad apeliacinis skundas atmestas, iš nuteistojo P. A. į valstybės biudžetą turėtų būti priteistinos išlaidos, susidariusios dėl antrinės teisinės pagalbos jam teikimo apeliacinės instancijos teisme, tačiau teisėjų kolegija įvertinusi tai, kad P. A. niekur nedirba, yra neseniai išėjęs iš įkalinimo įstaigos, gyvena remiamas draugų, jo finansinė padėtis išties sudėtinga, o skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo principais, nusprendžia iš P. A. antrinės teisinės pagalbos išlaidų nepriteisti, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą atmesti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. A. apeliacinį skundą atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus prašymą dėl priteisimo iš P. A. 140,00 Eur valstybei.