- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-01-04
- Bylos Nr.
- 2YT-174-664/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-01111-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Vapsvienė
- Pareiškėjas
- J. K. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Turto banko, valstybės įmonės Turto banko, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos valstybės įmonės Turto banko atstovui A. K.,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. P. pareiškimu dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmuose gautas pareiškėjo J. K. P. patikslintas pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas.
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad jis, K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į teisiškai neregistruotą daiktą - pirties pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog po savo tėvo V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, mirė (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą. Tai patvirtina Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro 2018 m. vasario 6 d. liudijimas, notaro registro Nr. LM-342 apie palikimo priėmimą.
Pareiškėjo tėvas V. P. 1993 metais iš J. U. įsigijo 1910 metais statytą pirtį adresu (duomenys neskelbtini). Tėvas pirties teisinės registracijos neatliko, kelis metus prieš mirtį sirgo ir mirė 53 metų. Valstybės įmonė Registrų centras pareiškėjo prašymu atliko šio pirties pastato kadastrinius matavimus, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 45/11267, suteikė pirčiai unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. UKS-5 atsisakė atlikti pirties pastato teisinę registraciją nes pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų į šį objektą ar teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Pirties pamatai akmensbetonis, sienos rąstai, perdanga medis, stogo konstrukcija šlaitinis, stogo danga asbestcementis, pertvaros rąstai, grindys lentos, durys ir langai mediniai. Krosnims šildymas.
Pareiškėjas šį pirties pastatą įgijo sąžiningai, teisėtai po savo tėvo V. P. mirties ir kaip savo nekilnojamąjį daiktą daugiau kaip dvidešimt šešis metus nuo paveldėjimo momento tai yra nuo (duomenys neskelbtini) valdo atvirai ir nepertraukiamai iki šio laiko. Visą šį laiką pirtį prižiūri ir tvarko, pastatas atrodo tvarkingas.
Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas esant šioms sąlygoms: 1. nėra ir nebuvo įgytos nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.47 straipsnyje nurodyto būdu; 2. yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos; a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas; e) valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Ši pirtis neįregistruota kito asmens vardu, nepriklauso valstybei ar savivaldybei. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą nėra. Nuosavybės teisių į pirtį patvirtinančių dokumentų pareiškėjas neturi, todėl reikalinga nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas papildė, jog nėra žinomos kliūtys , trukdančios įgyti pastatą pareiškėjo nuosavybėn. Kaip jau minėta, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį pastatą, šias aplinkybes patvirtina pareiškėjo kreipimasis į VĮ „Registrų centras“ ir gautas atsakymas į paklausimą, kuriame nurodyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas neturi jokios informacijos apie statinio priklausymą tretiesiems asmenims ar kitų asmenų daiktines teises į juos. Pareiškėjui nėra žinoma apie asmenis, kurie į pastatą turėtų daugiau teisių, negu pats pareiškėjas. Pareiškėjas daugiau kaip dvidešimt šešis metus nuo paveldėjimo momento tai yra nuo (duomenys neskelbtini) valdo atvirai ir nepertraukiamai iki šio laiko. Visą šį laiką pirtį prižiūri ir tvarko, pastatas atrodo tvarkingas. Per visą pastato valdymo laikotarpį jokie tretieji asmenys pretenzijų dėl pareiškėjo valdomo turto nėra pareiškę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodė, kad teismui nustačius nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui būtiną sąlygų visetą (CK 4.47 str.), pareiškėjo J. K. P. pareiškimas galėtų būti patenkintas. Savo argumentus turėtų išdėstyti Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kadangi ši institucija gali turėtų aktualių duomenų apie minėtą statinį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atstovas nurodė, jog pateiktam pareiškimui prieštarauja, nes mano, kad pareiškėjas nepateikė būtinų šio pastato įsigijimo dokumentų, be to, žemės sklypas, kuriame yra minėtas pastatas priklauso valstybei, dokumentai nėra sutvarkyti, o pastatas, remiantis ūkio kiemo knygų išrašu priklauso J. U..
Suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono savivaldybės administracija gavusi pareiškimą, patikslintą pareiškimą, jų priedus, teismo pranešimą per teisės aktų nustatytą terminą atsiliepimo teismui nepateikė. Suinteresuoto asmuo gavęs teismo pranešimą į teismo posėdį neatvyko. Pateikė , prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, teismui nepateikė su raštus: 2024 m. sausio 3 d. Nr. R2-30 ir 2024 m. sausio 4 d. Nr. R2-35, kuriuose nurodė, jog Ignalinos rajono savivaldybės administracija patikrinusi aplinkybes duomenų, prieštaraujančių pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms nenustatė, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos misterijos pateikė atsiliepimą į pareiškėjos pareiškimą, kuriame nurodė, kad jeigu teismas nustatys nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi fakto konstatavimui būtiną sąlygų visetą, neprieštaraus, kad pareiškėjos pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu būtų patenkintas. Prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos misterijos atstovui nedalyvaujant.
Liudytoja J. G. nurodė, jog gyvena adresu (duomenys neskelbtini), kartu su sutuoktiniu A. G. jau daugiau nei 47 metus. Šalia, pakalnėje sodyboje gyveno J. U. ir K. U.. Pastarieji sodyboje turėjo pirtelę, kurią pardavė V. P.. Kada tiksliai pardavė pasakyti negali, tačiau apie šį faktą žino, nes apie tai kalbėjo tiek kaimynė J., tiek V. Be to, po šio pardavimo V. P. remontavo pirtelę: dėjo grindis, tvarkė lubas. M. J. ir K. U., sodybą paveldėjo jų sūnus B. K. U., kuris tvarkėsi sodybos dokumentus ir taip pat ne kartą kalbėjo, jog pirtelė parduota ir priklauso V. P., todėl šios pirties dokumentų jis netvarkys. Apie tai kalbėta kuomet matininkas B. matavo žemę. Vėliau, U. sodyba perėjo anūkui.
Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Gerai pažinojo tiek kaimynystėje gyvenančius sutuoktinius U. J. ir K. U.. Taip pat pažinojo ir dažnai į kaimą atvažiuojantį pareiškėjo tėvą V. P.. Liudytojas nurodė, jog kaimynai J. U. ir K. U. turėjo pirtelę, stovinčią kitoje kelio pusėje nuo sodybos. Šioje pirtyje ne kartą lankėsi. Liudytojas nurodo, jog žino, kad J. U. minėtą pirtį pardavė V. P., berods už 600 rublių, kada tai buvo tiksliai pasakyti negali, tačiau seniai, kai mirė K. U.. Liudytojas nurodo, jog apie šį sandorį jam yra papasakojęs pats V. P.. Liudytojas po šio įvykio ne kartą lankėsi pas V. P. pirtyje, matė, kaip pastarasis pirtį remontavo, keitė stogą, vidaus apdailą. V. P. mirus į pirtį atvažiuodavo jo sūnus J. P..
Liudytojas A. U. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo tėvas B. K. U. prieš septynerius metus padovanojo jam sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), kurią pats paveldėjo iš motinos (liudytojo senelės) J. U.. Liudytojas nurodo, jog tiek senelė J. U., tiek tėvas B. K. U. ne kartą sakė, jog po liudytojo senelio K. U. mirties senelė J. U. pardavė jų sodyboje buvusią pirtelę pareiškėjo tėvui P. (jo vardo neatsimena, nes kaime visi vadino pavarde) už berods 500 rublių. Pardavimas įvyko apie 1985-1990 metus, tiksliai liudytojas nurodyti negali. Taip pat liudytojas nurodo, jog nors tvarkydamas jam padovanotos sodybos dokumentus, jokių kvitelių apie pirties pirkimą-pardavimą jis nerado, tačiau jokių pretenzijų P. dėl pirties pardavimo nei pats liudytojas, nei jo tėvas B. K. U. (paveldėjęs sodybą iš motinos J. U.), niekada nereiškė. Visi žino, jog pirtis priklauso P. ir tokį J. U. sprendimą visi pripažino ir gerbė. Liudytojo tėvas B. K. U. tvarkydamas sodybos ir žemės dokumentus visose institucijose nurodė, jog pirtis jam nepriklauso, todėl ji nėra įtraukta į liudytojui priklausančio (tėvo padovanotos) sodybos turinį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalimi, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktas nustatomas teismo tvarka (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016).
Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad remiantis 2018 m. balandžio 23 d. Vilniaus regioninio valstybės archyvo Utenos filialo pažyma Nr. (8.12)V5-966, 1986-1990 metų (duomenys neskelbtini) kaimo ūkinėje knygoje užfiksuota, jog 1986-1990 m. šeimos galvos - J. U., gimusios 1914-09-16 ūkinį kiemą sudarė: gyvenamasis namas, tvartas, pirtis ir klojimas (b.l. 26-27). Remiantis 2023 m. gruodžio 11 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašais adresu (duomenys neskelbtini) esantis 1.0222 ha ploto žemės sklypas (registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame esantys pastatai: gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tvartas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), daržinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statiniais ((šulinys. Laiko tualetas) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 2019 m. liepos 3 d. dovanojimo sutarties Nr. 10080 pagrindu asmeninės nuosavybės teise priklauso A. U. (įrašas galioja nuo 2019-08-05) (b.l. 48,49-50, 73).
1992 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo kvituose Nr. 1 ir Nr. 2, taip pat 1992 m. rugsėjo 7 d. mokėjimo pranešime užfiksuota, jog V. P. į Ignalinos rajono žemėtvarkos tarnybos sąskaitą sumokėjo: 240 rublių už žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) ir 300 rublių už dokumentų tvarkymą (b.l. 59,60). 1993-06-11 matininkas J. B. sudarė V. P. namų valdos žemės sklypo ribų planą, kuris suderintas su Ignalinos rajono aplinkos apsaugos vyr. inspektoriumi, „Aukštaitijos“ regioninio parko direktoriumi, ŽŪB „Atžalynas“ pirmininku (b.l. 61). V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. 34-ojo notarų biuro 2018 m. vasario 6 d. liudijimas, notaro registro Nr. LM-342 patvirtina, jog po V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties, jo palikimą priėmė sūnus J. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b.l. 4, 11).
J. K. P. 2017-07-28 kreipėsi į valstybės įmonę Registrų centro Ignalinos skyrių dėl nekilnojamojo daikto, esančio (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų ir bylos sudarymo (b.l. 41). Valstybės įmonė Registrų centras pareiškėjo prašymu atliko (duomenys neskelbtini) esančio statinio pirties (koordinatės (duomenys neskelbtini)) užstatytas plotas yra 23 m² , statybos pradžios ir pabaigos metai: 1910 m., kadastrinius matavimus, sudarė nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą Nr. 45/11267, suteikė pirčiai unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 22-25). Pirties, pastato, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) adresas nėra registruotas Adresų registre. Valstybės įmonės Registrų centro 2023 m. lapkričio 9 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog žemės sklypas, kuriame yra statinys, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nesuformuotas ir Nekilnojamojo turto registre, neįregistruotas (b.l. 41). Valstybės įmonės Registrų centro Utenos filialas 2018 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. UKS-5 atsisakyta atlikti pirties pastato teisinę registraciją nes pareiškėjas nepateikė nuosavybės teisės patvirtinančių dokumentų į šį objektą ar teismo sprendimo dėl nuosavybės teisės į statinį įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo (b.l. 5-6).
Remiantis 2024 m. sausio 4 d. Ignalinos rajono savivalstybės administracijos raštu Nr. R2-35, Ignalinos rajono savivaldybės administracija patikrinusi aplinkybes, duomenų, prieštaraujančių pareiškėjo nurodytoms aplinkybėms nenustatė (b.l. 78).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Bylos duomenimis (pateiktais rašytiniais įrodymais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymais) nustatyta, kad po 1990 m. J. U., gimusi (duomenys neskelbtini), pardavė jos ūkiniam kiemui priklausantį pastatą - pirtį V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurį, (duomenys neskelbtini) V. P. mirus, nepertraukiamai, atvirai, sąžiningai kaip savo nuo (duomenys neskelbtini) valdo, naudojasi, prižiūri pastarojo sūnus (pareiškėjas) J. K. P.. Prieštaravimų pateiktam pareiškimui nepateikta.
Pažymėtina, kad įgyjamoji senatis yra vienas iš civilinių teisinių instrumentų, naudojamų sprendžiant turto nuosavybės klausimus. Šis institutas konkrečiam asmeniui, kuris ilgą laiką valdo daiktą, tačiau neturi formalios nuosavybės teisės į jį, sudaro teisinį pagrindą įgyti nuosavybės teisę į valdomą daiktą. Įgyjamosios senaties institutas, tik nesant kitų nuosavybės teisių įgijimo teisinių pagrindų į asmens sąžiningai valdomą daiktą, sudaro galimybę įteisinti nuosavybės teises į daiktą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal L. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-41/2011). CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savąjį valdęs įstatyme nustatytą laiką, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Sąžiningo valdymo sąvoka apibrėžta CK 4.26 straipsnio 3 dalyje ir CK 4.70 straipsnio 1 dalyje – sąžiningu valdymo atsiradimu laikomas daikto valdymo atsiradimas, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, kurį jis pradeda valdyti. Tai reiškia, kad valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Taigi pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina.
Byloje nenustatyta, kad pastatas būtų valstybės ar savivaldybės nuosavybė, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas būtų atsisakęs valdymo, ar kad paminėtą pastatą būtų užvaldęs kas nors kitas. Minėtas pastatas neįregistruoti viešajame registre, byloje taip pat nėra duomenų apie kitų asmenų daiktines teises į šiuos objektus (CK 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pastatui parengė Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą.
Teismo vertinimu, minėtas turtas buvo valdomas teisėtai, byloje esantys įrodymai pagrindžia valdymo ir naudojimo faktą. Iki šio momento nei vienas asmuo nepareiškė pareiškėjui jokių pretenzijų į valdomą pastatą, nėra jokių duomenų apie tai, kad turtas buvo valdomas prieš kurio nors asmens valią. Apie tai, kad daiktas buvo valdomas atvirai, leidžia teigti pareiškėjo, teismo posėdyje liudytojais apklaustų asmenų nurodytos aplinkybės ir kreipimaisi į valstybines institucijas (dėl Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos parengimo). Tai, kad daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, o visas daikto valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio l dalyje nustatytą terminą patvirtina byloje esantys įrodymai.
Per visą valdymo laikotarpį daikto valdytojui J. K. P. niekas nepareiškė jokių pretenzijų dėl valdomo turto. Apie iškeltą civilinę bylą 2023 m. lapkričio 8 d. paskelbta specialiame interneto tinklapyje adresu www.teismai.lt skiltyje „teismų pranešimai“. Per nustatytą terminą dėl pareikšto pareiškimo prieštaravimų niekas nepateikė, pareiškimų įstoti į bylą suinteresuotais asmenimis taip pat nepareikšta. Taigi galimas daikto savininkas visą pareiškėjo nurodytą valdymo laikotarpį (nuo 2023 m. lapkričio 8 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos) turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo. Tai yra pagrindas tenkinti pareiškimą ir nustatyti pareiškėjo prašomą faktą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniai).
Šiuo atveju, atsižvelgus į byloje ištirtų duomenų visumą, teismas konstatuoja, kad pareiškėjas įrodė aplinkybes, jog, visą laikotarpį sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai valdė aukščiau paminėtą pastatą, todėl esant tokioms aplinkybėms, yra pakankamas pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijo nuosavybės teisę į teisiškai neregistruotą nekilnojamąjį turtą (statinį) - pagalbinį pastatą (pirtį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini) (CK 4.47 straipsnio 11 punktas, 4.68 straipsnio 1 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis, 4.71 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269–270, 526–529 straipsniais,
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad J. K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į teisiškai neregistruotą nekilnojamąjį turtą (statinį) - pagalbinį pastatą (pirtį), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.