Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alonos Romanovienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. M. apeliacinį skundą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M. ieškinį (patikslintą) dėl santuokos nutraukimo, esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo atsakovams T. M., J. U., savarankiškų reikalavimų nepareiškiantys tretieji asmenys UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, AB bankas „Swedbank“,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti tarp ieškovės ir atsakovo T. M., (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti nepilnamečio sūnaus P. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove; pripažinti niekine 2015‑02-06 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių 51 vnt. akcijų pirkimo‑pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. U. ir T. M., ir taikyti restituciją: UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ 51 vnt. paprastųjų vardinių akcijų grąžinti bendrojon jungtinėn ieškovės ir atsakovo nuosavybėn, o iš T. M. priteisti J. U. 1 477,06 Eur. Taip pat prašė padalinti santuokoje įgytą turtą: pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 46 100 Eur, lengvąjį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur, automobilį Opel Astra G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur, atsakovui T. M. pripažinti nuosavybės teisę į automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1500 Eur, automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Eur, automobilio priekabą WM Meyer WM, APB1,2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur, 51 vnt. paprastųjų vardinių 29 Eur nominalios vertės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 1 477 Eur; priteisti ieškovei 60 678,50 Eur dydžio piniginę kompensaciją iš atsakovo už jam tenkančią didesnę santuokinio turto dalį; prievoles pagal 2002-09-02 Kredito sutartį Nr. 02‑007805-FA ir 2006-02-06 papildomą susitarimą Nr. 02‑007805-FA/06-004390-FA bei pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-010339-VA po santuokos nutraukimo palikti solidariomis. Be to, po santuokos nutraukimo prašė palikti šalims santuokines pavardes ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovė nurodė, kad atsakovas su ja ir vaikais negyvena trejus metus. Atsakovas nesirūpino, nei ja, nei vaikais, todėl ji kreipėsi į teismą dėl išlaikymo sūnui priteisimo, teismas priėmė teismo įsakymą, kurį ji perdavė vykdyti antstoliui, tačiau atsakovui pradėjus terorizuoti ją ir vaikus, vykdomąjį dokumentą atsiėmė. Atsakovo kaltė dėl santuokos iširimo pasireiškia jo nelojalumu šeimai, egoizmu, savo interesų iškėlimu, kitos nuomonės ignoravimu. Visus sprendimus atsakovas priimdavo vienas, nesitardamas su ieškove, nevertindamas šeimos interesų. Atsakovas ieškovę žemino, gąsdino, kad paliks su vaikais be jokio pragyvenimo šaltinio ir galų gale susirado kitą moterį, su ja gyvena, šiuo metu jie augina bendrą vaiką. Prašo nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės. Papildomai nurodo, jog gavusi atsakovo atsiliepimą į ieškinį dėl santuokos nutraukimo sužinojo, jog 2015-02-06 jis pardavė 51 vnt. paprastųjų vardinių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų už 1 477,06 Eur J. U.. Šis sandoris yra niekinis ir negaliojantis nuo jo sudarymo momento, nes ieškovė nedavė atsakovui sutikimo parduoti akcijas, atsakovas šį sandorį sudarė slapčia, neinformavęs ieškovės apie tai, be to, tokia sandorio suma yra akivaizdžiai nereali pagal UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdomą veiklą ir apyvartos apimtį, sandoris sudarytas pažeidžiant imperatyvias įstatymo normas.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-26 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: nutraukė D. M. ir atsakovo T. M. (duomenys neskelbtini) sudarytą santuoką dėl abiejų kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliko santuokines pavardes. Teismas ieškovei D. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė lengvąjį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Opel Astra G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui T. M. asmeninės nuosavybės teise priteisė lengvąjį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lengvąjį automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonę (priekabą) WM Meyer WM, APB1,2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei D. M. ir atsakovui T. M. asmeninės nuosavybės teise priteisti po ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovei iš atsakovo T. M. priteisė 738,53 Eur kompensaciją už prarasto turto vertę; po santuokos nutraukimo prievoles kreditorei AB „Swedbank“ pagal 2002-09-02 Kredito sutartį Nr. 02-007805-FA ir 2006-02-06 papildomą susitarimą Nr. 02-007805-FA/06-004390-FA bei pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12-010339-VA paliko solidariomis ieškovės ir atsakovo T. M. prievolėmis. Taip pat priteisė iš ieškovės D. M. 730 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui J. U. ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui T. M.; priteisė iš atsakovo T. M. 484 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 695,50 Eur žyminio mokesčio ieškovei D. M.; kitą ieškinio dalį atmetė.Teismas vertino, kad santuokos išsaugoti galimybių nėra, nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė, kito sutuoktinio kaltės dėl santuokos iširimo, todėl santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Procesinio sprendimo priėmimo momentu ieškovės ir atsakovo T. M. sūnus P. M. buvo sulaukęs pilnametystės, todėl vaiko gyvenamosios vietos ir jo išlaikymo klausimas nespręstas. Spręsdamas bendro turto padalijimo klausimą teismas nustatė, kad tarp šalių nekilo ginčo dėl transporto priemonių padalijimo tvarkos ir būdo, tačiau ginčas kilo dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) padalijimo būdo. Įvertinęs kiekvieno sutuoktinio turtinę padėtį ir galimybes sumokėti kitam sutuoktiniui kompensaciją už jam nuosavybės teise priklausančio buto dalį (23 050 Eur) tuo atveju, jei turtas natūra būtų priteistas tik vienam iš jų, teismas konstatavo, kad tai neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nepagrįstai apsunkintų kito sutuoktinio turtinę padėtį. Nenustatyta, kad sutuoktiniams priklausančio nekilnojamojo turto padalinimas natūra nėra galimas dėl objektyvių priežasčių ir/ar subjektyvių priežasčių. Nepateikti įrodymai, patvirtinantys, jog viename bute su atsakovu negalės gyventi dėl jo ūmaus būdo. Atsižvelgęs į tai, jog santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimas natūra labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises, nė vienas iš jų neturi svaresnių objektyvių poreikių gauti visą turtą natūra, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį butą po santuokos nutraukimo teismas padalijo natūra lygiomis dalimis, po ½ dalį kiekvienam. Teismas vertino esant labiau tikėtina, jog pagal 2012-03-06 su banku sudarytą vartojimo kredito sutartį vartojimo kreditas buvo panaudotas šeimos poreikių tenkinimui, o ne atsakovo interesais, tad nenustatyta pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą ir priteisti ieškovei kompensaciją, lygią pusei paskolos sumos. Remiantis CK 1.93 str. 4 d., pažymėta, kad ne visais atvejais notarinės sandorio formos reikalavimo nesilaikymas yra pagrindas pripažinti sandorį negaliojančiu. Teismas nustatė, kad ieškovė nesiekia įgyti nuosavybės į ginčo akcijas, prašo priteisti jai piniginę kompensaciją. Remdamasis CK 3.123 str. 3 d., ir nustatęs, kad atsakovas T. M. sudarydamas ginčo sandorį, pareiškė, jog perleidžiamo turto nuosavybės teisė nėra suvaržyta, turi teisę perleisti akcijas, teismas vertino, kad tokiu būdu šis atsakovas turtą pavertė savo asmeniniu ir tuo sumažino bendro turto vertę, todėl turi kompensuoti sumažinto turto vertę ieškovei išmokėdamas kompensaciją. Atsakovas T. M. akcijų įgijėjui neatskleidė informacijos, jog sandoriui sudaryti būtinas ir ieškovės dalyvavimas, o toks jo elgesys atitinka kasacinio teismo praktikoje apibrėžtą apgaulės sampratą. Tačiau nenustatyta pagrindo konstatuoti, jog pirkėjas buvo nesąžiningas. Pasisakydamas dėl CK 3.96 str. 2 d. taikymo pagrindo teismas pažymėjo, kad pirkėjo nesąžiningumo neįrodinėja ir ieškovė. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, šalių paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog labiau rinkos vertę atitinka atstovų nurodyta UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, artima nominaliai akcijų vertei, nei ieškovės nurodomas akcijų įvertinimas. Konstatuota, kad bendro turto vertė atsakovo T. M. veiksmais sumažinta 1 477,06 Eur suma, atitinkamai ieškovei iš atsakovo priteista 738,53 Eur kompensacija už prarasto turto vertę, o ieškovės reikalavimas pripažinti sandorį negaliojančiu atmestas. Teismui padalinus santuokos metu įgyta turtą sutuoktiniams lygiomis dalimis, ieškovei priteisus kompensaciją už sumažintą turto vertę, ieškovės reikalavimas iš atsakovo priteisti 60 678,50 Eur dydžio kompensaciją dėl atsakovui tenkančios didesnės santuokinio turto dalies netenkintas.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimo dalį: pripažinti niekine 2015-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių 51 vnt. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą tarp J. U. ir T. M. ir taikyti restituciją: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51 vnt. paprastųjų vardinių akcijų grąžinti bendrojon jungtinėn ieškovės ir T. M. nuosavybėn, o iš T. M. priteisti J. U. naudai 1 477,06 Eur; padalyti santuokoje įgytą turtą: ieškovei pripažįstant nuosavybės teisę į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 46 100 Eur; lengvąjį automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 000 Eur; automobilį Opel Astra G-Caravan, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1 000 Eur vertės; atsakovui T. M. pripažinti nuosavybės teisę į: 51 vnt. paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių vertė 144 818 Eur; teisę į automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 1 500 Eur; automobilį Chrysler Voyager, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 500 Eur; automobilio priekabą WM MEYER WM, APB1,2, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė 500 Eur; prašo įskaityti į atsakovui T. M. tenkančią turto dalį ir 14 481 Eur sumą, gautą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 12‑010339‑VA; taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.Apeliantė nurodo, kad turtas iš esmės liko nepadalytas, paliekant konfliktinę situaciją ir būsimus teisminius ginčus ateityje. Ieškovė iš esmės liko be gyvenamojo ploto ir nuosavybės, nes, jos teigimu, realiai naudotis kartu su atsakovu šiuo butu bus neįmanoma. Neaišku, kokių įrodymų pagrindu teismas nusprendė, kad ieškovė negalėtų išmokėti atsakovui piniginės kompensacijos, jeigu ji būtų paskaičiuota. Mano, kad teismas, įvertinęs susiklosčiusią konfliktinę situaciją, vadovaujantis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, ginčo butą natūra turėjo priteisti ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Tačiau, teigia, kad T. M. tenkančių akcijų rinkos vertė yra žymiai didesnė, nei deklaruojamas jų nominalas, ir kad asmeninėms reikmėms panaudoto vartojimo kredito bei priteistų transporto priemonių vertė ženkliai viršija jam tenkančią už butą piniginę kompensaciją, tad atlikus įskaitymą iš ieškovės šio atsakovo naudai nėra pagrindo priteisti kompensaciją. Taip pat teigia, kad pagal 2012‑03‑06 Vartojimo kredito sutartį suteikta 14 481 Eur dydžio paskola paimta išimtinai atsakovo T. M. interesų tenkinimui, nors formaliai buvo nurodyta, kad lengvojo automobilio pirkimui. Ši vartojimo paskola buvo pervesta į atsakovo atsiskaitomąją sąskaitą, kur atsakovas išleido ir panaudojo šiuos gautus pinigus, ieškovei nežinoma, nuo 2012 m. gegužės mėn. kartu nebegyveno. Mano, kad negalima pripažinti, kad paskola buvo panaudota šeimos interesams tenkinti, atsakovas šių aplinkybių neįrodė. Teigia, kad vartojimo kredito sutarties įskaitymas į atsakovui tenkančią turto dalį nepažeistų kreditorių interesų. Teismas, sutikdamas, kad atsakovo T. M. sudarytas sandoris dėl 51 vnt. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pardavimo už 1 477,06 Eur J. U. yra niekinis, negalėjo šio sandorio nepanaikinti, o tik priteisti jai pusę pinigų sumos, gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį. Teigia, kad pati bendrovė savo internetiniame puslapyje skelbia, jog jos apyvarta yra virš 1 000 000 Lt (289 636 Eur), esant tokiai apyvartai įmonė negali būti nuostolinga ir negali būti bloga jos finansinė padėtis bei jos akcijų vertė negali būti lygi nominalui.Atsiliepimu atsakovas T. M. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Mano, kad teismas pagrįstai padalijo butą natūra. Priteisus ieškovei natūra visą butą, atsižvelgiant į ieškovės sunkią turtinę padėtį, būtų pažeisti turtiniai jo interesai, nes jis ilgą laiką negautų piniginės kompensacijos. Mano, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovei kompensaciją ir taip nėra pagrindo įskaityti į atsakovui T. M. tenkančią turto dalį visą paskolos sumą. Sutinka su teismo vertinimu, kad ieškovės nurodoma akcijų vertė (144 818 Eur) nepagrįsta ir neįrodyta. Taip pat pažymi, kad akcijos yra bendroji jungtinė nuosavybė, todėl teismui nuspendus jas grąžinti bendrojon jungtinėn nuosavybėn, akcijos turi būti dalijamos lygiomis dalimis. Mano, kad skundo argumentai dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia yra nepagrįsti.Atsiliepimu atsakovas J. U. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl ieškovės reikalavimų dėl 2015-02-06 UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo palikti galioti nepakeistą. Laikosi pozicijos, kad teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog 2015-02-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis neturi būti laikoma niekine ir negaliojančia dėl formalaus sandorio neatitikimo formos reikalavimams trūkumo bei ieškovės, kaip akcijų pardavėjo sutuoktinės, sutikimo sandoriui sudaryti nebuvimo. Pažymi, kad pareikštais ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimais ieškovė nesiekia įgyti nuosavybę į 51 vnt. bendrovės akcijų t. y. ieškovė siekia tik ½ dalies akcijų vertės dydžio kompensacijos. Mano, kad teismas ieškovės teises pagrįstai gynė nurodytu būdu. Tai pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertės. Pažymi, kad 2015-04-15 akcijų pirkimo pardavimo sutartimi atsakovas J. U., būdamas 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas, už nominalią akcijų vertės kainą pardavė L. C. 49 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų ir jam liko 51 vnt. bendrovės akcijų. Nurodo, kad taikant restituciją bendrovės steigėjas, akcininkas bei vadovas atsakovas J. U. netektų visos nuosavybės dalies bendrovėje, be to, po ginčo sandorio sudarymo atliktos investicijos į bendrovę, tad dėl restitucijos taikymo šio atsakovo padėtis pablogėtų ir restitucijos taikymas reikštų naujus teisminius ginčus.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Vadovaujantis CPK 321 str. 1 d., apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 str., 322 str.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamu atveju ieškovė D. M. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl turto padalijimo. Apeliaciniame skunde motyvuotų nesutikimo argumentų bei atskirų reikalavimų dėl kitų pirmosios instancijos teismo sprendimu išspręstų klausimų nepareikšta, dėl to pripažintina, kad kita sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta ir teisėjų kolegija nagrinėja, vertina bei pasisako dėl apeliaciniu skundu apskųstos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo. Pažymėtina, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę nustatytinas bendras sutuoktinių turtas ir vieno bei kito asmeninis turtas, taip pat nustatytina dalijamo turto vertė (CK 3.118 str. 1 d., 3.119 str.) ir, nustačius sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 str.), sprendžiama dėl turto padalijimo būdo (CK 3.127 str. 3 d.).Apeliaciniu skundu ieškovė iš esmės kelia klausimą dėl nekilnojamojo turto – buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo būdo. Ieškovė laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai minėtą butą padalijo natūra abiem sutuoktiniams. Apeliantės nuomone, ieškovei turėjo būti priteistas butas natūra, o atsakovui T. M. – piniginė kompensacija. Tačiau šią poziciją ieškovė papildo argumentais, kad nurodytu atveju nėra teisinio pagrindo atsakovui T. M. iš ieškovės priteisti kompensaciją, kadangi, ieškovės nuomone, šiam atsakovui tenkančių akcijų rinkos vertė yra didesnė, nei deklaruojamas jų nominalas, be to, pagal 2012-03-06 Vartojimo kredito sutartį panaudoto kredito jo asmeninėms reikmėms bei transporto priemonių vertė žymiai viršija jam tenkančią už butą piniginę kompensaciją ir atliktinas įskaitymas. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniame skunde formuluojamame prašyme pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimo dalį ir padalyti santuokoje įgytą turtą apeliantės nurodytu būdu apeliantė automobilių ir priekabos padalijimą tarp ieškovės ir atsakovo T. M. nurodo būtent tokį, koks nustatytas skundžiamu sprendimu. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, ginčo tarp šalių dėl transporto priemonių vertės ir jų padalijimo tarp sutuoktinių nekilo. Ieškovė argumentų ir nesutikimo motyvų su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir transporto priemonių padalijimu apeliaciniame skunde nereiškė. Transporto priemonių verte apeliaciniame skunde iš esmės remiamasi tik grindžiant apeliantės poziciją ir argumentus dėl galimybės nekilnojamąjį turtą – butą priteisti apeliantei natūra ir galimybės nepriteisti kitam sutuoktiniui kompensacijos. Taigi darytina išvada, kad ginčo dėl transporto priemonių padalijimo nekilo ir iš esmės keisti šio turto padalijimą apeliacine tvarka neprašoma.

Dėl vartojimo kredito sutarties.

Apeliaciniame skunde keliami argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo sprendžiant dėl pagal 2012-03-06 Vartojimo kredito sutartį suteiktos kredito sumos panaudojimo. Ištyrusi įrodymų byloje visumą teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoti, jog 2012-03-06 vartojimo kreditas buvo paimtas išimtinai atsakovo T. M. interesams tenkinti. Nors apeliantė akcentuoja, kad atsakovas T. M., teigdamas, jog pinigai buvo išleisti automobiliui pirkti, nepateikė įrodymų apie automobilio pirkimo ir pardavimo kainą, tačiau vertintina visuma byloje esančių įrodymų (CPK 176-177 str., 185 str.). Byloje nustatyta, kad ieškovės D. M. ir T. M. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš 2012‑03-06 Vartojimo kredito sutarties Nr. 12-010339-VA duomenų matyti, kad sutartį su AB „Swedbank“ pasirašė tiek T. M., tiek ir D. M., kredito gavėjais sutartyje nurodyti abu sutuoktiniai. Šia vartojimo kredito sutartimi suteiktas 50 000 Lt kreditas, sutartyje nurodyta kredito paskirtis automobiliui pirkti. Apeliantė nurodo, kad vartojimo kredito lėšos pervestos į atsakovo atsiskaitomąją sąskaita ir ieškovei nėra žinoma, kur atsakovas išleido ir panaudojo šiuos pinigus. Šiame kontekste įvertintina ir aplinkybė, kad ieškovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu iš esmės neneigė bei patvirtino aplinkybes, jog po minėtos vartojimo kredito sutarties sudarymo buvo pirkti du automobiliai, juos pirko T. M.. Nors apeliantė akcentuoja, kad nuo 2012 m. gegužės mėn. kartu su sutuoktiniu nebegyveno, tačiau minėta vartojimo kredito sutartis sudaryta iki ieškovės nurodyto momento, sutartyje ieškovė pasirašė ir buvo nurodyta kaip kredito gavėja. Be to, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovė taip pat nurodė, jog kurį laiką naudojosi 2012 m. kovo mėn. pirktu automobiliu BMW 530D, o kitas automobilis (Opel Astra) registruotas ieškovės vardu ir juo dabar važinėja dukra. Šį automobilį ieškovė prašė priteisti jai, ir jis priteistas ieškovei skundžiamu sprendimu. Bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo vertinti, jog už vartojimo kredito lėšas atsakovas įsigijo turtą tik savo asmeniniam, o ne šeimos, naudojimui. Nors ieškovė buvo išreiškusi nuomonę, kad sutuoktinis lėšas automobiliui pirkti galėjo būti sutaupęs ir tam nereikėjo imti paskolų, tačiau T. M. ir D. M., 2012-03-06 sudarydami vartojimo kredito sutartį, nurodė, kad jos tikslas yra būtent automobiliui pirkti. Tuo tarpu byloje nepateikta priešingų duomenų, leidžiančių pakankamai pagrįstai abejoti vartojimo kredito lėšų panaudojimo tikslu ir vertinti, kad jos panaudotos kitu tikslu. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad esant nurodytų aplinkybių visumai labiau tikėtina išvada dėl vartojimo kredito panaudojimo šeimos poreikiams tenkinti, o ne išimtinai tik atsakovo T. M. interesams tenkinti ir prievolė pagal 2012-03-06 Vartojimo kredito sutartį Nr. 12‑010339-VA pagrįstai po santuokos nutraukimo palikta solidaria. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinio skundo argumentai dėl minėto vartojimo kredito sumos įskaitymo į atsakovui T. M. tenkančią turto dalį atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl akcijų pirkimo-pardavimo sutarties.

Apeliantė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą pripažinti niekiniu 2015-02-06 akcijų pirkimo-pardavimo sandorį ir taikyti restituciją. Byloje nustatyta, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009-05-22, atsakovui T. M. priklausė 51 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų, bendrovė įsteigta santuokos metu. Ieškovė nurodė, kad 2015-02-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis tarp atsakovo T. M. ir atsakovo J. U. sudaryta be ieškovės D. M. sutikimo, t. y. neatitinka CK 3.92 str. 4 d. reikalavimų, jog sandorius dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimo ar teisių į juos suvaržymo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai, išskyrus tuos atvejus, kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą tokį sandorį sudaryti. Nurodyti sandoriai, kuriems sudaryti buvo būtinas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas arba kurie galėjo būti sudaryti tik abiejų sutuoktinių, vadovaujantis CK 3.96 str. 2 d. gali būti pripažinti negaliojančiais, nesvarbu, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų; tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, jei kita sandorio šalis yra nesąžininga. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes ir šalių paaiškinimus bei pasisakė dėl šio pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu taikymo bei konstatavo, kad šiuo atveju nėra visų sąlygų taikyti CK 3.96 str. 2 d. nuostatas sandoriui nuginčyti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde ieškovė nereiškia nesutikimo su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pirkėjo sąžiningumo, taip pat apeliantė nenurodė argumentų dėl pirkėjo nesąžiningumo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir išvadomis šioje sprendimo dalyje ir jų papildomai nekartoja.Nagrinėjamu atveju 2015-02-06 tarp atsakovo T. M. ir J. U. sudaryta 51 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis yra rašytinės formos. Tad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ši sutartis neatitinka CK 1.74 str. 1 d. 3 p. numatytų notarinės formos reikalavimų, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų. Įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį (CK 1.93 str. 3 d.). Kita vertus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, jog, vadovaujantis CK 1.93 str. 4 d., notarinės sandorio formos reikalavimo nesilaikymas ne visais atvejais lemia visišką sandorio negaliojimą. CK 1.93 str. 4 d. numato, kad vienai iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdžius sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antrajai šaliai vengiant įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu; tokiu atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia. 2015-02-06 akcijų priėmimo-perdavimo aktas patvirtina, kad už ginčo sandoriu parduotas akcijas atsiskaityta, akcijos perleistos J. U., tad sandoris yra įvykdytas. Be to, byloje esančiais duomenimis, 2015-04-15 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovas J. U., kaip 100 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų savininkas, pardavė 49 proc. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų kitam asmeniui.Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šio sandorio nepanaikino, o tik priteisė ieškovei pusę pinigų sumos, gautos pagal pirkimo-pardavimo sutartį, akcijos vertę prilygindamas nominalui. Šiuo atveju įvertintini ir ieškovės keliamo reikalavimo tikslai bei siekiami teisiniai padariniai. Iš ieškovės D. M. pozicijos byloje matyti, kad ieškovė nesiekia nutraukus santuoką ir dalijant bendrą sutuoktinių turtą nuosavybės teise įgyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų dalį. Ieškovė byloje patvirtino, kad bendrovės veikloje nedalyvavo. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodytais sandorių negaliojimo pagrindais taip pat remiasi motyvuodama tai, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis tokiu būdu sudarytoje sutartyje nurodyta akcijų pardavimo kaina. Restitucijos taikymą ieškovė taip pat sieja su bendrovės 51 vnt. akcijų verte ir pinigine kompensacija, teigdama, kad T. M. parduotų 51 proc. akcijų vertę teismas galėjo įvertinti proporcingai jam tenkančiai buto dalies vertei. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytą reglamentavimą, faktines bylos aplinkybes, ieškovės pasirinkto savo teisių gynimo būdo turinį ir esmę, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas šiuo atveju kilusį ginčą pagrįstai taikė CK 3.123 str. 3 d. nuostatą ir konstatavo, kad atsakovas T. M. ginčo sandoriu sumažino bendro turto vertę ir turi kompensuoti sumažinto turto vertę ieškovei išmokėdamas kompensaciją.Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog skundžiamame sprendime neteisingai nustatyta turto vertė, kuria T. M. veiksmais sumažinta bendro turto vertė. 2015-02-06 akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje parduodamų UAB „(duomenys neskelbtini)“ 51 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė 100 Lt (28,96 Eur), kaina nurodyta 1 477,06 Eur. Nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt (2 896 Eur). Iš byloje esančių buhalterinės apskaitos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį nustatyta, kad 2014 m. bendrovės turtas sudarė 43 847 Eur, o įsipareigojimai siekė 38 181 Eur, įmonės grynasis pelnas sudarė 6 516 Eur; tuo tarpu 2015 m. bendrovės turtas sudarė 44 741 Eur, o įsipareigojimai siekė 42 056 Eur, įmonė turėjo 2 980 Eur nuostolių; 2012-2013 m. bendrovės veikla taip pat nebuvo pelninga. UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2015-10-05 pažymoje pateikti duomenys, kad akcininkams dividendai nebuvo išmokami, 2014 m. pelnas buvo skirtas praėjusių laikotarpių nuostoliams padengti. Apeliantė, teigdama, kad nustatant akcijų vertę negalima vadovautis balanso duomenimis, nes balansinė turto vertė yra žymiai mažesnė nei rinkos, savo teiginius pagrindžiančių įrodymų dėl didesnės bendrovės turto rinkos vertės nepateikė. Teisėjų kolegija atmeta apeliantės keliamas prielaidas, jog bendrovei internete skelbiant informaciją, kad jos apyvarta yra virš 1 000 000 Lt (289 636 Eur), jos finansinė padėtis negali būti bloga, o veikla nuostolinga, dėl to ir akcijų vertė negali būti lygi nominalui, kadangi byloje pateikti bendrovės finansinę padėtį pagrindžiantys dokumentai patvirtina bendrovės finansinius rodiklius dėl turtimo turto ir įsipareigojimų santykio, veiklos nuostolingumo. Tuo tarpu teigdama, kad bendrovės akcijų vertė yra didesnė, ieškovė tai grindė tik bendru apyvartos apimties kriterijumi, tačiau įrodymų apie konkrečią bendrovės akcijų didesnę vertę neteikė. Bendrovės turto ir įsipareigojimų skirtumas 2015 m. buvo artimas bendrovės akcijų nominaliai vertei. Papildomai pažymėtina, kad ir vėliau sudarytame bendrovės akcijų pirkimo-pardavimo sandoryje, t. y. 2015-04-15 atsakovo J. U. su L. C. sudarytoje akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje, 49 vnt. paprastųjų vardinių bendrovės akcijų parduoti už nominalią akcijų vertės kainą, t. y. 1 419,04 Eur (49 x 28,96 Eur). Teisėjų kolegija vertina, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog rinkos vertę labiau atitinka artima nominaliai UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų vertė, nei ieškovės nurodomas akcijų įvertinimas. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai nustatytas 738,53 Eur (1 477,06 Eur / 2) ieškovei priteistinos kompensacijos už prarasto turto vertę dydis.

Dėl nekilnojamojo turto – buto padalijimo būdo.

Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų byloje nustatyta, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), įgytas 2002-09-02, t. y. šalims esant santuokoje. Byloje šio buto vertė nurodoma 46 100 Eur. Byloje abu sutuoktiniai prašė dalyti turtą natūra: ieškovė patikslintu ieškiniu prašė nuosavybės teisę į butą pripažinti jai, tuo tarpu atsiliepime į patikslintą ieškinį atsakovas T. M. išreiškė poziciją dėl buto priteisimo lygiomis dalimis – po ½ dalį kiekvienam. Pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatyta kiekvienam sutuoktiniui tenkanti idealioji buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis – po ½ dalį.Pagal CK 3.127 str. 3 d reglamentavimą, turto padalijimas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, laikomas prioritetiniu, kaip labiausiai atitinkantis ir apsaugantis savininko teises. Tuo tarpu kiti turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Galimybę konkretų turtą buvusiems sutuoktiniams padalyti natūra gali eliminuoti tiek objektyvios (pvz., turto nedalumas), tiek subjektyvios (pvz., itin konfliktiški sutuoktinių santykiai) priežastys. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ginčo butas būtų nedalus, t. y. kad šio turto dalių nebūtų galima atskirti dėl jo techninių savybių.Apeliantė teigia, kad realiai naudotis ginčo butu kartu su atsakovu bus neįmanoma. Tačiau nagrinėjamu atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad šalių santykiai yra tiek konfliktiški, jog racionalus bendras turto valdymas ir naudojimas ar disponavimas juo ateityje taptų visiškai nepriimtinas dėl subjektyvaus pobūdžio aplinkybių. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, kad esant sutuoktinių nesutarimui, vadovaujantis CK 3.127 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, parenkant turto padalijimo būdą, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas konkrečios bylos svarbias nustatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad teismui sprendžiant vienam iš sutuoktinių priteisti ginčo turtą natūra, o kitam – už jam tenkančią dalį kompensaciją pinigais, būtina aiškintis, ar sutuoktinis yra finansiškai pajėgus sumokėti iš jo priteistą kompensaciją. Didelės vertės turto priteisimas natūra vienam iš sutuoktinių, kartu jį įpareigojant kompensuoti antrajam šio dalį pinigais, turi būti realus ir nesukelti galimų didelių neigiamų padarinių turtą natūra gavusiam sutuoktiniui, t. y. turtą natūra gavęs sutuoktinis turi finansiškai išsigalėti sumokėti piniginę kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015; 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2009). Nekilnojamojo turto registro duomenimis T. M. ir D. M. kito registruotino nekilnojamojo turto neturi, tad daugiau tokios (gyvenamosios) paskirties objektų dalytiname turte nėra. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrindė, kokiais įrodymais remdamasis nusprendė, jog ieškovė negalėtų išmokėti atsakovui piniginės kompensacijos. Bylos duomenimis atsakovas nedirba, taip pat nustatyta, kad ieškovės darbo užmokestis sudaro apie 500 Eur/mėn. Skundžiamu sprendimu sutuoktinių prievolė bankui už šiam butui pirkti suteiktą kreditą pagal 2002‑09‑02 kredito sutartį Nr. 02-007805-FA ir 2006‑06-06 papildomą susitarimą palikta solidaria. Ieškovė, tiek paduodama ieškinį, tiek ir apeliacinį skundą teikė prašymus atleisti ją nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo dėl sunkios turtinės padėties, ieškovei žyminio mokesčio dalių sumokėjimas buvo atidėtas. Apeliantės argumentai dėl didesnės akcijų rinkos vertės bei vartojimo kredito sumos įskaitymo į piniginę kompensaciją atsakovui T. M. už buto dalį, juos ištyrus, atmesti kaip nepagrįsti. Apeliantė nurodo, kad ieškotų artimų giminaičių pagalbos ar kreiptųsi į banką, tačiau byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad ieškovė turi kitų lėšų, pajamų šaltinių ir realias finansines galimybes ir pajėgumą sumokėti pusės buto vertės dydžio kompensaciją atsakovui T. M. už jai tenkančią nekilnojamojo turto dalį. Sutuoktinių teisės į nuosavybę yra vienodos, šiuo atveju nenustatyta svaresnių objektyvių poreikių vienam jų gauti visą turtą natūra. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, santuokos nutraukimo proceso metu paaštrėję emociniai subjektyvios prigimties ir pobūdžio galimai laikini nesutarimai neturi būti pernelyg sureikšminami. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, turto valdymo ir naudojimosi juo nepatogumų našta, nulemta turto specifiškumo, nuraukiant santuoką lygiomis dalimis tenka buvusiems sutuoktiniams. Teisėjų kolegijos vertinimu, abiem sutuoktiniams pageidaujant ginčo butą gauti natūra, pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino bylos aplinkybes, atsižvelgė į sprendžiant šį klausimą aktualius kriterijus ir pagrįstai konstatavo tokiomis aplinkybėmis nesant pagrindo nukrypti nuo prioritetinio turto padalijimo natūra principo taikymo ir priteisti visą ginčo butą ieškovei. Konstatuotina, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai nuspręsta šį nekilnojamąjį turtą po santuokos nutraukimo padalyti natūra lygiomis dalimis – po ½ dalį ieškovei D. M. ir atsakovui T. M..Ištyrusi byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentus, įvertinusi faktinius duomenis bei jų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl materialinių ieškinio reikalavimų. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą sprendimą keisti, dėl to apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Bendroji bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, tarp jų ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti, teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 79 str., 88 str., 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį tai, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 300 Eur ir likusios dalies už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimas ieškovei byloje buvo atidėtas. Skundžiamame sprendime pažymėta, jog už turtinį reikalavimą dėl turto pasidalijimo žyminis mokestis sudaro 1 350 Eur, o už neturtinį reikalavimą dėl santuokos nutraukimo – 41 Eur, t. y. iš viso 1 391 Eur. Teismo sprendimo motyvuose nustatyta, kad iš ieškovės valstybei priteistina atidėta žyminio mokesčio dalis – 1 091 Eur. Tačiau ši pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalis neperkelta į rezoliucinę sprendimo dalį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, jog patenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, ieškovei D. M. iš atsakovo T. M. be išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteista ir 695,50 Eur žyminio mokesčio. Kadangi ieškovė už ieškinį yra sumokėjusi tik 300 Eur žyminio mokesčio, atsižvelgiant į konstatuotą tenkintų ieškinio reikalavimų dalį (50 proc.), ieškovei iš atsakovo T. M. priteistina sumokėto žyminio mokesčio suma sudaro 150 Eur (CPK 93 str. 2 d.). Tuo tarp likusi iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis už tenkintus ieškinio reikalavimus – 545,50 Eur – priteistina valstybei, kadangi likusios dalies žyminio mokesčio mokėjimas ieškovei buvo atidėtas. Atsižvelgiant į tai, bei atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš ieškovės D. M. valstybei priteistina mažesnė jai atidėto žyminio mokesčio dalis – 545,50 Eur (1 091 Eur – 545,50 Eur).Esant išdėstytoms aplinkybėms, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų tinkamo paskirstymo byloje, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo keistina (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tačiau šio procesinio klausimo išsprendimas neturi įtakos išvadai, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, materialiniai apeliacinio skundo reikalavimai iš esmės atmesti ir apeliacinis skundas netenkintas.Ieškovės apeliacinį skundą atmetus, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos iš priešingos šalies nepriteistinos (CPK 93 str. 1, 3 d., 98 str. 1 d.). Už ieškovės apeliacinį skundą mokėtinas 519 Eur žyminis mokestis (CPK 80 str. 4, 7 d.). Ieškovė už apeliacinį skundą sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio, o Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-05-23 nutartimi likusios mokesčio dalies mokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Kadangi ieškovės apeliacinis skundas atmestas, iš ieškovės valstybei priteistina atidėta 419 Eur žyminio mokesčio dalis. Atsakovas T. M. pateikė rašytinius įrodymas, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 250 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas J. U. taip pat pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 490 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas bei pateikė šias išlaidas pagrindžiančius rašytinius įrodymus. Atsakovų prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už advokatų teisinę pagalbą neviršija CPK 98 str. 2 d. nurodytose rekomendacijose numatytų užmokesčio dydžių, dėl to pripažintinos pagrįstomis ir priteistinos atsakovams iš apeliantės (CPK 98 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-26 sprendimą pakeisti.

Priteisti iš ieškovės D. M. 545,50 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas, valstybės naudai.

Sumažinti iš atsakovo T. M. ieškovei D. M. priteistiną žyminio mokesčio sumą iki 150 Eur.

Priteisti iš atsakovo T. M. 545,50 Eur už ieškinį mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas, valstybės naudai.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės D. M. 419 Eur už apeliacinį skundą mokėtino žyminio mokesčio, kurio mokėjimas atidėtas, valstybės naudai.

Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovui T. M. 250 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės D. M. atsakovui J. U. 490 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.