- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2023-09-06
- Bylos Nr.
- AN2-189-380/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00051-2023-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. A.
- Institucija
- Lietuvos kelių policijos tarnyba
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. (D. A.) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2023 m. balandžio 23 d. D. A. Administracinių nusižengimų registre automatiniu būdu buvo surašytas ir išsiųstas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu Nr. 00-ANR_P-169076-2023 dėl to, kad jis 2023 m. balandžio 22 d., 14.37 val., Klaipėdos miesto sav., kelyje Klaipėda–Kretinga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km / val. greitį viršijo 36 km / val. ir važiavo 86 km / val. greičiu (įvertinus paklaidą). Tokiais savo veiksmais D. A. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 127 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 4 dalyje. Administraciniu nurodymu D. A. buvo pasiūlyta iki 2023 m. gegužės 23 d. sumokėti 60 Eur dydžio piniginę baudą. Minėto administracinio nurodymo D. A. neįvykdė.
2. Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – ir Institucijos) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. birželio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-118339-2023 administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A. už ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinė nuobauda – 145 Eur dydžio bauda.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su Institucijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydamas skundžiamą nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jam nutraukti.
4. Skundžiama 2023 m. liepos 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas D. A. skundo netenkino ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-118339-2023 paliko nepakeistą.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. liepos 19 d. nutartį.
5.1. Teigia, kad kategoriškai nesutinka su skundžiama nutartimi. Pagrindinis teismo argumentas buvo tai, kad greičio matavimo sistema „Vitronic poliscan FM1“, kuria buvo užfiksuotas apelianto neva padarytas pažeidimas, pažeidimo fiksavimo metu turėjo iki 2023 m. birželio 15 d. galiojantį patikros sertifikatą, o tai patvirtino, jog minėtas prietaisas tuo metu veikė tinkamai.
5.2. Nurodo, jog byloje buvo pateiktas policijos pareigūno paaiškinimas, kuriame jis pats nurodė, kad D. A. inkriminuoto nusižengimo padarymo dieną minėtas greičio matavimo prietaisas veikė su klaidomis, todėl pačiam pareigūnui teko „rankiniu būdu“ koreguoti jo veikimą. Po tokios korekcijos minėtas prietaisas ėmė tiek pirma, tiek antra kelio juostomis važiuojančius automobilius fiksuoti kaip važiuojančius pirma juosta. Dėl šios priežasties apeliantui kyla abejonių ir dėl jo vairuojamos transporto priemonės greičio nustatymo patikimumo.
5.3. Apelianto nuomone policijos pareigūnas, pastebėjęs, kad prietaisas veikia netinkamai, turėjo nutraukti darbą ir grąžinti greičio matavimo įrangą, kad būtų atliktas jos remontas / patikra, iš naujo atliktas metrologinis sertifikavimas, tačiau tęsė darbą savarankiškai kalibruodamas minėtą įrenginį. Vien šios aplinkybės turi pakakti skundžiamos nutarties panaikinimui.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. A. apeliacinį skundą Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresnioji specialistė Akvilė Jasiukevičiūtė su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Apeliacinis skundas tenkintinas.
8. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
9. Iš apeliacinio skundo turinio galima spręsti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. A. neigia, jog padarė jam inkriminuotą ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą, teigia, jog nėra surinkta pakankamai patikimų įrodymų, kad jis padarė minėtą nusižengimą, siekia, kad skundžiama nutartis būtų panaikinta, o administracinio nusižengimo teisena jam būtų nutraukta.
10. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Taigi įstatymas įpareigoja pareigūnus, atliekančius administracinio nusižengimo tyrimą, būti aktyvius ir atlikti visus įstatyme nurodytus veiksmus, būtinus administracinio nusižengimo aplinkybėms ir tą nusižengimą padariusiam asmeniui nustatyti. Tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo, teisingo proceso, operatyvumo, asmens padėties dėl jo paties paduoto skundo pabloginimo negalimumo (non reformatio in peius) principais (ANK 566 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimo pareigos negalima perkelti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (ANK 567 straipsnio 3 dalis). Taigi asmenį, padariusį administracinį nusižengimą, privalo nustatyti ir to asmens kaltę padarius šį nusižengimą privalo įrodyti administracinį nusižengimą tiriantis pareigūnas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-7-689/2020, 2AT-10-942/2023).
11. Pasisakydamas dėl aktyvaus teismo vaidmens tiriant įrodymus Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog viena iš teisingo sprendimo priėmimo garantijų administracinio nusižengimo byloje yra tinkamas įrodymų ištyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-387/2022).
Žemesnės instancijos teismas
12. Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su Institucijos ir pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl D. A. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje. Tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl skundžiama teismo nutartis ir Institucijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimas negali būti pripažinti teisėtais ir pagrįstais.
13. D. A. pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad jis 2023 m. balandžio 22 d., 14.37 val., Klaipėdos miesto sav., kelyje Klaipėda–Kretinga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km / val. greitį viršijo 36 km / val. ir važiavo 86 km / val. greičiu (įvertinus paklaidą). Šiais savo veiksmais D. A. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.
14. Pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį administracinė atsakomybė kyla už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip trisdešimt, bet ne daugiau kaip keturiasdešimt kilometrų per valandą.
15. Apygardos teismo vertinimu, byloje surinkti duomenys nėra pakankami neginčijamai patvirtinti, jog D. A. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y., kad jis 2023 m. balandžio 22 d., 14.37 val., Klaipėdos miesto sav., kelyje Klaipėda–Kretinga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km / val. greitį viršijo 36 km / val. ir važiavo 86 km / val. greičiu (įvertinus paklaidą).
16. Tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde D. A. neneigia, kad jis 2023 m. balandžio 22 d., 14.37 val., Klaipėdos miesto sav., kelyje Klaipėda–Kretinga (duomenys neskelbtini) km, vairavo transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau kategoriškai neigia viršijęs leistiną greitį ir nurodė, jog jam kyla abejonių, ar jo vairuojamo automobilio greitis buvo nustatytas teisingai, nes byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad įvykio dieną (2023 m. balandžio 22 d.) greičio matavimo sistema, kuria buvo užfiksuotas jam inkriminuojamas pažeidimas, veikė su sutrikimais.
17. Tokią administracinėn atsakomybėn patraukto asmens keliamą versiją apylinkės teismas atmetė nurodydamas, jog šios aplinkybės nėra objektyviai reikšmingos pažeidimo fakto konstatavimui, nes į bylą buvo pateiktas Institucijos pareigūno, įvykio dieną dirbusio su greičio matavimo prietaisu, tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog tikrinamų automobilių greitį greičio matavimo prietaisas fiksavo tinkamai, o ataskaitų tekstinių duomenų netikslumas pasireiškė tik tuo, kad visi automobiliai buvo nurodomi kaip važiuojantys pirmoje eismo juostoje. Apylinkės teismo nuomone, kadangi D. A. ir pats pripažįsta tą dieną ir tuo laiku važiavęs savo automobiliu nustatytoje vietoje, greičio fiksavimo ataskaitos netikslumas, susijęs tik su eismo juostos įvardijimu, negali būti priežastimi pagrįstam užfiksuoto greičio matavimo paneigimui. Teismas pažymėjo, jog iš į bylą pateikto greičio matavimo prietaiso patikros sertifikato nustatyta, kad greičio matavimo prietaisas, kuriuo buvo užfiksuotas apelianto automobilis viršijantis greitį, buvo tinkamas naudoti (metrologiškai patikrintas). D. A. teiginys, jog tokiu greičiu mieste jis niekad nevažinėja, neturi jokios įrodomosios galios, nes tai yra jo subjektyvi pozicija, o ne objektyvūs byloje surinkti duomenys. Teismas, atsižvelgęs į aptartas aplinkybes ir tai, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą suabejoti policijos pareigūnų nurodytomis aplinkybėmis, jų objektyvumu, padarė išvadą, jog byloje surinktų įrodymų visuma įrodo aplinkybes, patvirtinančias D. A. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinio nusižengimą. Apygardos teismas su šiais apylinkės teismo argumentais negali sutikti.
18. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyresniojo specialisto 2023 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime dėl transporto priemonių greičio kontrolės vykdymo nurodyta, kad 2023 m. balandžio 22 m. vyresnysis specialistas, dirbdamas pagal užduotį Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 13.00 val. iki 19.00 val. (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini), Klaipėda (kelias Nr. 168 Klaipėda–Kretinga, (duomenys neskelbtini), greičio matavimo prietaisu „Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), vykdė dviem eismo juostomis atvykstančių nuo Klaipėdos miesto pusės transporto priemonių eismo greičio kontrolę. Toje vietoje maksimalus leistinas greitis – 50 km/h. Tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta: „Kadangi, kalibruojant minėtą greičio matavimo prietaisą dėl techninių jo nesklandumų toje vietoje, fiksuoti atskirai atvykstančių transporto priemonių prima ir antra juostomis nepavyko, todėl abi eismo juostos buvo apjungtos į vieną eismo juostą ir pažeidėjui tiek pirmoje eismo juostoje, tiek antroje eismo juostoje viršijus po paklaidos, kuri tą dieną buvo nustatyta 24 km/h, leistiną greitį, prietaisas fiksavo pažeidimą kaip padarytą pirmoje eismo juostoje“ (b. l. 29). Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. birželio 15 d. patikros sertifikate Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad greičio matavimo sistema „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), yra tinkama naudoti, o minėtas patikros sertifikatas galioja iki 2023 m. birželio 15 d. (b. l. 22).
19. Taigi aptartame 2023 m. gegužės 25 d. tarnybiniame pranešime pats Institucijos pareigūnas nurodė, jog analizuojamo įvykio dieną (2023 m. balandžio 22 d.) greičio matavimo įrenginys „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo užfiksuotas D. A. inkriminuotas nusižengimas, veikė nekorektiškai – su techniniais nesklandumais, nes nepavyko tinkamai (atskirai) fiksuoti pirma ir antra eismo juostomis atvykstančių transporto priemonių. Sutrikus tam tikroms greičio matavimo sistemos „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), funkcijoms buvo bendrai fiksuojamos skirtingomis eismo juostomis atvykstančios transporto priemonės, neteisingai nurodomos eismo juostos, todėl nagrinėjamu atveju iš tiesų kyla pagrįstų abejonių, ar nebuvo atitinkamai sutrikusios ir kitos šios greičio matavimo sistemos funkcijos, o būtent – transporto priemonių važiavimo greičio nustatymas. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, byloje esantis Lietuvos metrologijos inspekcijos 2022 m. birželio 15 d. patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini) tokių abejonių pašalinti negali, nes šis sertifikatas greičio matavimo sistemai „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo išduotas gerokai anksčiau, nei įvyko aptariamas įvykis, todėl tai, kad sertifikatas galiojo iki pat 2023 m. birželio 15 d., savaime niekaip negali patikimai patvirtinti, jog minėto įrenginio greičio matavimo funkcija 2023 m. balandžio 22 d. veikė tinkamai. Pažymėtina, jog Institucijos pareigūnai į administracinio nusižengimo bylą pateikė tik savo subjektyvią nuomonę, kad anksčiau aptarti 2023 m. balandžio 22 d. užfiksuoti greičio matavimo sistemos „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), veikimo sutrikimai (techniniai nesklandumai) negalėjo turėti įtakos teisingai užfiksuojant D. A. inkriminuoto nusižengimo aplinkybes (konkrečiai – nustatyto greičio viršijimą). Darytina išvada, jog skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas tokiai Institucijos pozicijai pritarė neturėdamas tam pakankamo pagrindo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nėra jokių kitų objektyvių duomenų (pavyzdžiui, specialistų, ekspertų ar kitų atitinkamą techninį (inžinerinį) išsilavinimą turinčių asmenų išvadų, konsultacijų ar pan.), galinčių pagrįsti tokią Institucijos ir pirmosios instancijos teismo poziciją. Akcentuotina ir tai, jog D. A. inkriminuojamas ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytas nusižengimas buvo užfiksuotas iš esmės tik remiantis minėtos greičio matavimo sistemos „Vitronic Poliscan FM1“, Nr. (duomenys neskelbtini), duomenimis. Vis dėlto šiuo atveju nebuvo pašalintos pagrįstos abejonės dėl minėto įrenginio veikimo korektiškumo 2023 m. balandžio 22 d., o apygardos teismui pateiktoje bylos medžiagoje nėra jokių kitų duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad D. A. padarė aptariamą administracinį nusižengimą.
20. Kaip jau minėta, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi Institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai Institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-31-2014). Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu bei atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai (pateikusiai) Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad D. A. 2023 m. balandžio 22 d., 14.37 val., Klaipėdos miesto sav., kelyje Klaipėda–Kretinga (duomenys neskelbtini) km, vairuodamas transporto priemonę „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytą 50 km / val. greitį viršijo 36 km / val. ir važiavo 86 km / val. greičiu (įvertinus paklaidą).
21. Atsižvelgiant į šio nutarimo 10–11 ir 20 punktuose apartą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pažymėtina ir tai, jog duomenų, kuriais remiantis galima tik numatyti, jog teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Be to, teismas negali tiesiog netikėti ar abejoti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versijomis, atitinkamos teismo išvados turi būti pagrįstos byloje surinktų įrodymų viseto, patikimai pagrindžiančio traukiamo atsakomybėn asmens kaltę, analize. Tuo tarpu apelianto versija, jog 2023 m. balandžio 22 d. vairuodamas transporto priemonę jis neviršijo greičio byloje surinktais įrodymais nėra iki galo paneigta. Byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių, patikimų ir neginčijamų įrodymų, jog apeliantas padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 4 dalyje.
22. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, D. A. veiksmuose nebuvo neabejotinai nustatyti ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymiai, todėl Institucijos 2023 m. birželio 12 d. nutarimas, kuriuo D. A. pripažintas kaltu padaręs ANK 416 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą ir nubaustas 145 Eur dydžio bauda, ir dėl jo priimta skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo teisena D. A. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. liepos 19 d. nutartį ir Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus Administracinių nusižengimų administravimo poskyrio vyresniosios specialistės 2023 m. birželio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-118339-2023 ir administracinio nusižengimo teiseną D. A. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.