Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Vytauto Kursevičiaus ir Egidijaus Mockevičiaus (pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovė (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-48-632/2016 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams D. S., V. S., J. R. ir V. R. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ ieškiniu teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų D. S., V. S., J. R. ir V. R. 4 247,57 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini), esančiame name kilo gaisras, kurį sukėlė atsakovų nepilnamečiai vaikai, dėl gaisro metu sugadinto turto: namo konstrukcijų sugadinimo ir viduje buvusio turto sugadinimo ieškovė nukentėjusiems asmenims išmokėjo 4 826,81 Eur, iš kurių atsakovai D. S. ir V. S. padengė 579,24 Eur, likusi nepadengta suma sudaro 4 247,57 Eur. Ieškovė įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis, t. y. į nepilnamečių iki keturiolikos metų tėvus ar globėjus. Atsakovai D. S. ir V. S. su ieškovės ieškiniu iš dalies sutiko. Nepripažino 1506,02 Eur žalos dėl namuose buvusio turto sugadinimo, kadangi tokio turto ten nebuvo.Atsakovė J. R. ieškinį pripažino visiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2016 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų V. S. ir D. S. bei J. R. ir V. R. solidariai 2 741,54 Eur žalos atlyginimą ir 61,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“.Teismas atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1506,02 Eur žalos už namų turtą priteisimo, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas netinkamai vertino įrodymus ir pažeidė procesines teisės normas, reglamentuojančias ne tik įrodymų vertinimą, bet ir teismo sprendimo turinį.Teismas skundžiamame sprendime visiškai neanalizavo liudytojų parodymų, neargumentavo, dėl kokių priežasčių teismas juos atmeta ir vadovaujasi tik atsakovų paaiškinimais.Teismas neišsprendė palūkanų priteisimo klausimo.Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovai D. S. ir V. S. prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą. Nurodo, kad teismas savo sprendime tinkamai įvertino įrodymus ir priėmė teisingą sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2012 m. rugsėjo 22 d. (duomenys neskelbtini), esančiame name kilo gaisras, kurį sukėlė atsakovų nepilnamečiai vaikai. Gaisro metu buvo sugadintas B. L. ir J. L. priklausantis turtas, apdraustas Būsto draudimu ieškovės AB „Lietuvos draudimas“, draudėja J. L.. Minėto namo dalies bendraturčiams B. L. ir J. L. ieškovė išmokėjo 4 826,81 Eur žalos atlyginimą: už pastatą išmokėjo 3 320,78 Eur, už namų turtą – 1 506,02 Eur. Kadangi atsakovai atlygino 579,24 Eur žalos, ieškovė, vadovaudamasi CK 6.275, 6.1015 straipsniais, pateikė teismui ieškinį dėl 4 247,57 Eur žalos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš atsakovų D. S., V. S., J. R. ir V. R.. Radviliškio rajono apylinkės teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovų solidariai 2 741,54 Eur žalos atlyginimą ir 61,96 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei, tačiau atmetė ieškinio reikalavimą dėl 1 506,02 Eur žalos už namų turtą priteisimo, konstatavęs, kad ieškovė neįrodė šių daiktų sunaikinimo fakto. Dėl ieškinio reikalavimo dėl palūkanų priteisimo pirmosios instancijos teismas sprendime nepasisakė. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus ir liudytojų parodymus, jų neanalizavo ir netyrė, neišsprendė reikalavimo dėl procesinių palūkanų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, yra patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat patikrinti, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2–3 d.).Nagrinėjamas ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnyje įtvirtintos subrogacijos, t. y. draudiko, išmokėjusio draudimo išmoką, teisės reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens, įgyvendinimo. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-690-415/2015). Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad, draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl žalos už namų turtą priteisimo, savo išvadas grindė tuo, kad ieškovė byloje nepateikė pakankamai įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti jos nurodytų daiktų sunaikinimo faktą, o atsakovai sudegusių daiktų kiekio ir jų vertės nepripažino.Spręsdamas dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių teismas turi vadovautis CPK normomis, reglamentuojančiomis įrodinėjimą, bei jas aiškinančia teismų praktika. Nagrinėjamu atveju aktualus įrodymų pakankamumo reikalavimas. Aiškindamas įrodymų pakankamumo taisyklę kasacinis teismas yra nurodęs, kad bylą nagrinėjantis teismas išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą turi daryti tik įvertinęs įrodymų visetą ir negali apsiriboti vieno įrodymo įrodomosios reikšmės konstatavimu. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-697/2013; 2015 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-701/2015; kt.).Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių įrodymų neįmanoma nustatyti, jog sudegė visi Turto sugadinimo akte išvardinti daiktai, tačiau išanalizavus pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymus ir byloje esančias nuotraukas matyti, kad nukentėjusiems asmenims priklausiusi namo dalis buvo apstatyta tam tikrais baldais (lova, spinta), tam tikra buitine technika (šaldytuvas), t. y. iš nuotraukose matomų sudegusių daiktų fragmentų galime identifikuoti tam tikrus daiktus. Taigi, akivaizdu, kad dėl atsakovų vaikų neatsargių veiksmų sudegus minėtai namo daliai, buvo padaryta tam tikra turtinė žala ir dėl kartu joje buvusių daiktų praradimo. Tokiu atveju, neturėdamas objektyvios galimybės nustatyti tikslų patirtos turtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, suteikiančia teisę teismui pačiam nustatyti nuostolių dydį ir, remiantis teisingumo bei protingumo principais spręsti dėl tam tikros sumos ieškovui atlyginimo už prarastus namų apyvokos daiktus.CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti visas esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 str.). Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia teismo veiklos ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi priimti sprendimą dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (ginčo dalyko ir pagrindų), neperžengdamas pareikštų reikalavimų ribų, atskleisti bylos esmę (CPK 265 str.).Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 8 p.), sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, t. y. liko neišspręstas procesinių palūkanų reikalavimas. Taip buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostata, įpareigojanti teismą priimti sprendimą dėl visų ieškovo pareikštų reikalavimų.CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos, – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 str. 1 d. 1 p.) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė, o pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 str. 2 d. 2 p.).Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus reikalavimus, o spręsdamas dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės tirti ir vertinti tai, ko neišnagrinėjo pirmosios instancijos teismas. Priešingu atveju būtų pažeista bylos šalių teisė į apeliaciją. Dėl minėtų teisės pažeidimų teismo sprendimas pripažįstamas neteisėtu ir naikinamas. Byla perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.Apeliaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 30 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.