Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2026-05-13 · Administracinė byla Nr. eAS-458-789/2026

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-05-13
Bylos Nr.
eAS-458-789/2026
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-03700-2025-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Ernestas Spruogis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Rasa Ragulskytė-Markovienė, Rosa Ragulskytės-Markovienė (pran.)
Pareiškėjas
P. V.
Atsakovas
Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-458-789/2026Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03700-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2026 m. gegužės 13 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rosos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui dėl savavaldžiavimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas P. V. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, prasilenkia su tiesa, morale, neatitinka faktinės tikrovės; 2) pripažinti, kad teisme esančių administracinių / tarnybinių ginčų, darbinių santykių nenagrinėjimas neatitinka elementarios moralės, vertybių sistemos / skalės, demokratinės valstybės sampratos / esmės; 3) pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą – piktybišku savavaldžiavimu ir įpareigoti Konstitucinį Teismą klausyti įstatymų, moralės / etikos principų nuostatų ir kt.; 4) nesielgti neteisėtai, neversti pareiškėjo dalyvauti iliuzinio melo, o ne teisingumo vykdyme, sudaryti sąlygas apginti pareiškėjo pažeistas teises, įstatymų saugomus interesus; 5) pripažinti ir vadovautis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 24 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis; 6) nustatyti faktą, kad antrus metus nėra pripažinti neteisėtais Mažeikių rajono savivaldybės administracijos įvykdyti sistemingi ir daugybiniai įstatymų nuostatų, normų ir principų pažeidimai.

II.

Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo skundo turinį ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, darė išvadą, kad pareiškėjas siekia, jog teismas priimtų nagrinėti pareiškėjo teikiamus teismui skundus (pareiškimus), ketina inicijuoti savarankišką ginčą dėl, pareiškėjo nuomone, nepagrįstų teismo atsisakymų nagrinėti jo anksčiau pateiktus skundus.

Teismas nurodė, kad teisminės valdžios paskirtį ir kompetenciją valstybės valdžios organizavime, taip pat galimybę atsakovu nurodyti teismą dėl jo jurisdikcinės veiklos yra išsamiai išanalizavusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2013 m. vasario 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-704/2013, kurioje išskyrė tris pagrindines sritis, kuriose veikia kiekvienas teismas: 1) teisingumo vykdymas – teismo jurisdikcinė veikla, nagrinėjant ginčus (bylas); 2) viešasis administravimas – teismo, kaip valstybės institucijos ar įstaigos, veikla viešojo administravimo srityje (pvz., viešieji pirkimai, kiti išoriniai teismo santykiai viešojo administravimo srityje); 3) teismų administravimas – tiesiogiai su teisingumo vykdymu nesusijusi, bet jai artima teismo veikla, skirta teismo darbui organizuoti, kuri organizuojama ir prižiūrima pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą bei Administravimo teismuose nuostatus (speciali administravimo sritis). Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad teismų administravimas laikytinas specialia administravimo sritimi, kuri nėra sietina su klasikiniu viešuoju administravimu taip, kaip jis yra apibrėžiamas ir suprantamas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, todėl teismo veiksmai nei vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą), nei teismų administravimą (vidinį administravimą) negali būti teisme nagrinėjamos bylos dalyku. Teismas atsakovu gali būti ir reikalavimai teismui gali būti reiškiami bei nagrinėjami teisme tik dėl teismo veiksmų viešojo administravimo srityje. Administracinio teismo veiksmus vykdant teisingumą (jurisdikcinę veiklą) asmenys gali skųsti tik instancine tvarka, t. y. teikdamas atskiruosius skundus ar apeliacinius skundus aukštesnės instancijos teismui konkrečioje byloje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka.

Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas turi teisę ginti savo teises dėl, jo manymu, nepagrįsto ribojimo kreiptis į teismą, jog būtų priimti nagrinėti jo administraciniai, tarnybiniai, darbo ginčai konkrečiose bylose, skųsdamas atitinkamus teismo procesinius sprendimus / nutartis apeliacine tvarka. Reikalavimai, kuriuos pareiškėjas reiškia skunde dėl teismo įpareigojimo nevaržyti jo teisės į teisminę gynybą, laikytini procesinio pobūdžio prašymais dėl jo skundų priimtinumo teisme, t. y. dėl teismo jurisdikcinės veiklos, nelaikytini reikalavimais viešojo administravimo srityje, negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl nenagrinėtini ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui. Pareiškėjas taip pat prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą; pripažinti, kad teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka faktinės situacijos; sustabdyti situaciją dėl nepradedamų nagrinėti administracinių bylų; priimti atskirąją nutartį, pateikiant ją Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.), Aukščiausiojo Teismo pirmininkui (Teismų įstatymo 59 str. 1 d. 2, 3 p., 2 d.) ir Teisėjų garbės teismui.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus, faktus ir įstatymo normas bei neteisingai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtinas administracinio proceso tvarka. Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad nepagrįstai atsisakyta priimti jo pareiškimą (skundą).

Nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą bei teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jeigu teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pareiškimo (skundo) turinį ir jame suformuluotus reikalavimus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo pareiškimas (skundas) nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, nes pareiškėjas iš esmės skundžia Konstitucinio Teismo veiksmus. Toks pareiškėjo siekiamas inicijuoti ginčas pagal pareiškime (skunde) suformuluotus reikalavimus nėra priskirtas nagrinėti administraciniam teismui, nes, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį, administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Pareiškėjas prašė pripažinti tam tikrus juridinius faktus, tačiau administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025 ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiškėjo prašymas pripažinti teiginius, nurodytus Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinkančiais tikrovės, nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka (šiuo aspektu žr., pvz., 2025 m. liepos 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-694-1188/2025 ir kt.).

Pagal ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių.

Šiuo atveju pareiškėjas skunde (pareiškime) nenurodė jokio konkretaus reikalavimo, kuris būtų kildinamas iš administracinių teisinių santykių ir kuriuo jis (pareiškėjas) siektų apginti savo pažeistas ar ginčijamas jo teises arba įstatymų saugomą interesą (ABTĮ 5 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą (skundą) ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Dėl pareiškėjo skunde suformuluoto reikalavimo pripažinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos elgseną neteisėtu neveikimu, diskredituojant pačią instituciją – teismą, teisėjų kolegija pažymi, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjas neskundžia jokio konkretaus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos priimto teisės akto, inicijuojamoje administracinėje byloje atsakovu nurodo tik Konstitucinį Teismą, prašo iš esmės konstatuoti tam tikrą faktą (pripažinti elgseną neteisėtu neveikimu), pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų faktų pripažinimo konstatavimo, nagrinėjimas nepriskirtas administracinių teismų kompetencijai.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 4 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė, kad, sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo ir taikant atitinkamus teisės aktus, kiltų abejonės dėl taikytinų teisės aktų konstitucingumo. Todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Dėl prašymo priimti atskirąją nutartį teisėjų kolegija pažymi, jog, pagal ABTĮ 110 straipsnio 1 dalį, jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė pagrindo priimti atskirąją nutartį. Dėl to minėtas prašymas netenkinamas.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo pareiškimo (skundo) priėmimo klausimą, tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasRasa Ragulskytė-MarkovienėErnestas Spruogis