Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Evaldo Gražio ir Evaldo Pašilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka (daliai proceso dalyvių dalyvaujant ir vaizdo konferencijos būdu per Zoom platformą) išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. M. W. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. M. W. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, 259 straipsnio 2 dalį, 199 straipsnio 4 dalį ir nuteistas:

- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

- pagal BK 259 straipsnio 2 dalį areštu 30 (trisdešimčiai) parų;

- pagal BK 199 straipsnio 4 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos už veikas, numatytas BK 259 straipsnio 2 dalyje ir 199 straipsnio 4 dalyje, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir S. M. W. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme už veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, S. M. W. paskirta subendrinta 3 (trejų) metų 21 (dvidešimt vienos) dienos laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta galutinė bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. M. W. paskirta galutinė 2 (dviejų) metų 14 (keturiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuteistajam nurodyta skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, įskaitant į bausmės laiką sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2022 m. liepos 29 d. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos t. y. iki 2022 m. gruodžio 6 d. (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistojo nuspręsta išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 1220 (vieną tūkstantį du šimtus dvidešimt) Eur.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1.1. Jis, iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas su kurstytoju veikusiu tyrimo metu nenustatytu asmeniu (toliau – Kurstytojas), dėl savanaudiškų paskatų pasikėsino neteisėtai per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – Irako Respublikos piliečius S. A. S. A., B. S., I. S., A. S., M. S., M. S. (toliau – Užsieniečiai) šiomis aplinkybėmis: laikotarpyje iki 2022 m. liepos 29 d. 22.30 val., tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis, su Kurstytoju susitarė už atlygį neteisėtai automobiliu nugabenti Užsieniečius iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Vykdydamas šį susitarimą, siekdamas už atlygį nugabenti Užsieniečius į Lenkijos Respubliką, vairuodamas neteisėtam Užsieniečių gabenimui iš anksto numatytą bei pasirinktą automobilį „Opel Zafira“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau- Automobilis), Užsieniečius 2022 m. liepos 29 d. apie 22.30 val. atgabenęs iš Lietuvos Respublikos keliu Nr. 135 (Lazdijai – Akmeniai) iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos į Lazdijų r. sav., Akmenių k. ribas, nebaigė neteisėto Užsieniečių gabenimo per Lietuvos Respublikos valstybės sieną veikos dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes 2022 m. liepos 29 d. apie 22.30 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

1.2. Be to, jis neteisėtai disponavo nedideliu kiekiu narkotinių medžiagų, be tikslo jas platinti, o būtent: laikotarpiu iki 2022 m. liepos 29 d. Lenkijos Respublikoje, tiksliau nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs nedidelį kiekį narkotinių medžiagų - 0,0954 g kanapių (antžeminių dalių), šias narkotines medžiagas laikotarpiu iki 2022 m. liepos 29 d. 22.30 val., vykdamas automobiliu, neteisėtai gabeno iš Lenkijos Respublikos per Lenkijos Respublikos teritoriją į Lietuvos Respubliką ir Lietuvos Respublikos teritorijoje - Lazdijų r. sav., Akmenių k., kur 2022 m. liepos 29 d. apie 22.30 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Tais pat veiksmais ir tomis pat aplinkybėmis, laikotarpiu iki 2022 m. liepos 29 d. 22.30 val., automobiliu vykdamas iš Lenkijos Respublikos į Lietuvos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, nenustatytoje valstybės sienos vietoje, neturėdamas leidimo ir nepateikdamas muitinės kontrolei bei jos išvengdamas, su savimi gabeno narkotines medžiagas – 0,0954 g kanapių (antžeminių dalių), šias narkotines medžiagas 2022 m. liepos 29 d. apie 22.30 val. pasikėsino gabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną vykdamas iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką keliu Nr. 135 (Lazdijai – Akmeniai), tačiau nebaigė šios veikos dalies dėl nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, nes privažiavęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną Lazdijų r. sav., Akmenių k., 2022 m. liepos 29 d. apie 22.30 val. buvo sulaikytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2.5. Apelianto nuomone, jo apeliaciniame skunde aptartos aplinkybės patvirtina, kad, šioje byloje taikant bendras bausmės skyrimo taisykles, nebus įgyvendintas teisingumo principas ir paskirtos teisingos bausmės. Todėl yra pagrindas už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, skirti bausmę, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą – skirti švelnesnę bausmę, nei sankcijoje numatyta minimali, o už nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, skiriant švelnesnę bausmę.

2. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo S. M. W. apeliacinis skundas tenkinamas.

3. Nuteistasis S. M. W. neskundžia byloje nustatytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio vertinimo. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis, teismas teisingai nustatė nusikaltimų padarymo aplinkybes bei S. M. W. nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo. Tačiau nuteistasis ginčija pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį dėl jam už atskiras veikas paskirtų bausmių, kaip per griežtų. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose analizuoja bausmės skyrimo nuteistajam klausimą (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

5. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo skundas yra pagrįstas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę – kad nuteistasis veikė bendrininkų grupe. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, nuteistajam neteisingai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

6. Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas paprastai bausmę sušvelnina ar pagriežtina tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

7. Skirdamas S. M. W. bausmes už atskiras nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas (BK 259 straipsnio 2 dalis, 199 straipsnio 4 dalis), kurių viena yra baudžiamasis nusižengimas, kita priskiriama sunkiems nusikaltimams, o taip pat pasikėsino padaryti sunkią nusikalstamą veiką (BK 22 straipsnio 1 dalis ir 292 straipsnio 2 dalis) (BK 11 straipsnio 5 dalis, 12 straipsnis). Vertinant nuteistąjį S. M. W. charakterizuojančias aplinkybes, nustatyta, kad duomenų apie jo ankstesnius teistumus ar nubaudimą administracine tvarka Lietuvos ar užsienio valstybėse teismui pateikta nebuvo, todėl jis laikomas neteistu. Jo asmenybę neigiamai charakterizuojančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgta į tai, kad S. M. W. iki nusikalstamų veikų padarymo nedirbo, yra saistomas ryšiais su motina, viena iš jo padarytų veikų nutruko pasikėsinimo stadijoje. Teismas nustatė vieną nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir vieną sunkinančią – veikė bendrininkų grupe su nenustatytu asmeniu, sukursčiusiu padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 292 straipsnio 2 dalyje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

8. Įvertinęs paminėtas tiek nusikalstamų veikų apimtį ir pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nenustatė įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies, bei BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas vertino, kad S. M. W. įvykdytos nusikalstamos veikos yra padarytos dėl jo atsainaus ir abejingo požiūrio į galiojančius įstatymus, tyčinio jų ir gresiančios baudžiamosios atsakomybės ignoravimo, viena iš jų padaryta dėl savanaudiškų paskatų, siekiant gauti neteisėtų pajamų. Todėl teismas sprendė, kad nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytus sunkius nusikaltimus skiriant artimas minimaliai įstatymų sankcijose numatytai laisvės atėmimo bausmei laisvės atėmimo bausmes, o už padarytą baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmę, artimą minimaliam baudžiamojo įstatymo straipsnyje numatytam bausmės dydžiui.

9. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiam pirmosios instancijos teismo sprendimui, Pirmiausia pažymėtina, jog teismas nepagrįstai nustatė nuteistojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes tam nėra teisinio pagrindo. BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Nagrinėjamoje byloje nei kaltinamajame akte, nei skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kad nuteistasis su nenustatytu asmeniu –kurstytoju veikė bendrininkų grupe, be to, iš nustatytų faktinių nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, aplinkybių matyti, kad tik nuteistasis veikė kaip vykdytojas. Todėl darytina išvada, kad nuteistojo S. M. W. veikimas su nenustatytu asmeniu, kaip kurstytoju, neatitinka atsakomybę sunkinančios aplinkybės, numatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, požymių. Ši aplinkybė naikinama.

10. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo S. M. W. už sunkių nusikaltimų padarymą parinkta bausmės rūšimi – laisvės atėmimu. Tačiau, nemenkinant nuteistojo nusikalstamo elgesio pavojingumo, sutikti su teismo išvada, jog nuteistajam nustatytas bausmių dydis (minimalios ar artimos minimalioms bausmės) pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį, yra teisingas ir atitinka faktines bylos aplinkybes, nėra pagrindo. Tokia teismo išvada padaryta netinkamai įvertinus šioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo S. M. W. už minėtus nusikaltimus paskirtos bausmės, kurių dydis nors ir yra artimas ar lygus minimaliai straipsnio sankcijoje numatytai bausmei, iš esmės padeda įgyvendinti tik vienintelį tikslą – nubaudimą. Tuo tarpu BK 41 straipsnis be kitų bausmės tikslų (bendrosios prevencijos, nubaudimo, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimo) išskiria ir teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą.

11. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Visgi konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Dėl to bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, numatanti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 348/2013, 2K- 432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K-204-942/2015, Nr. 2K-334-699/2017, Nr. 2K- 64-303/2018).

12. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, Nr. 2K-186-942/2015, Nr. 2K- 249-895/2017). Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė. Teisminėje praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui. Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

13. Byloje nekyla abejonių, kad S. M. W. padarytos veikos – narkotinių medžiagų kontrabanda, pasikėsinimas dėl savanaudiškų paskatų gabenti per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius – yra sunkūs nusikaltimai, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje nustatytos šių nusikaltimų padarymo aplinkybės, lyginant jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, sudaro pagrindą išvadai apie mažesnį nei tipinis šių veikų pavojingumą. Svarstydama dėl nuteistajam paskirtos bausmės teisingumo, teisėjų kolegija atsižvelgia tiek į pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytus argumentus, tiek ir kitas reikšmingas aplinkybes.

14. Vertinant nuteistojo įvykdyto nusikaltimo, numatyto BK 199 straipsnio 4 dalyje, pavojingumą, svarbūs yra šio nusikaltimo motyvas ir tikslas. Paprastai nusikalstama veika – kontrabanda siekiama savanaudiškų tikslų. Nagrinėjamoje byloje S. M. W. veiksmai – narkotinių medžiagų kontrabanda pasireiškė nedidelio kiekio narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių) gabenimu iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respubliką teritoriją bei pasikėsinimu gabenti iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką per Lietuvos Respublikos valstybės sieną. Taip pat šie nuteistojo nusikalstami veiksmai – disponavimas nedideliu narkotinės medžiagos kiekiu atitinka ir savarankiškos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje, sudėtį. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis S. M. W. nedidelį kiekį narkotinių medžiagų kontrabandos būdu gabeno per Lietuvos Respublikos sieną, vykdydamas kitą nusikalstamą veiką – iš savanaudiškų paskatų neteisėtą nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių gabenimą per valstybės sieną; sulaikius nuteistąjį dėl minėtos nusikalstamos veikos, atliktos kratos metu pareigūnai narkotines medžiagas rado ir paėmė, todėl neigiami padariniai kitiems asmenims sukelti nebuvo. Nebuvo nustatytas tikslas narkotines medžiagas platinti. Jų kiekis (0,0954 g kanapių (antžeminių dalių)) atitinka nedidelio kiekio požymį, nors yra žymiai mažesnis nei nedidelio šių medžiagų kiekio riba (mažiau kaip 5 g), jos, pasak nuteistojo, buvo skirtos asmeniniam vartojimui. Minėtų aplinkybių vertinimas duoda pagrindą išvadai, jog ši nusikalstama veika, nors teisingai kvalifikuota pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, nerodo dėsningo nuteistojo pasirinkimo, kuris pats atskleidė, jog medžiagas savo vartojimui įsigijo Lenkijoje ir, vykdamas į Lietuvą pergabenti užsieniečių, atsitiktinai šias medžiagas įvežė į Lietuvos Respubliką. Todėl nagrinėjamoje byloje nuteistojo įvykdyta nusikalstama veika, atitinkanti BK 199 straipsnio 4 dalies sudėtį, laikytina siekianti mažesnio nei rūšinis pavojingumo ir tai vertinama, kaip viena iš sąlygų švelnesnės, nei sankcijoje numatyta, bausmės skyrimui BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų pagrindu.

15. Vertinant S. M. W. įvykdytos veikos, numatytos BK 292 straipsnio 2 dalyje pavojingumą, pažymėtina, kad teismų praktikoje nuteistajam skiriamas šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydis priklauso nuo veikos mechanizmo sudėtingumo, pobūdžio ir kitų reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamu atveju nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir neigiamų padarinių įstatymu saugomiems gėriams nesukėlė. Nuteistojo vaidmuo šiame nusikaltime buvo antraeilis, pasireiškęs tuo, kad už atlygį jis turėjo pergabenti nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčius užsieniečius per Lietuvos Respublikos valstybės sieną į Lenkijos Respubliką. Šiame kontekste reikšminga ir tai, kad, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis S. M. W. nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, padarė kartu su kurstytoju – tyrimo metu nenustatytu asmeniu, palenkusiu nuteistąjį padaryti nusikalstamą veiką, kuris dėl sunkios materialinės padėties sutiko ją įvykdyti, nuteistojo vaidmuo, veikiant su nenustatytu asmeniu, nebuvo pagrindinis, jis žinojo tik atskiras nusikalstamo plano detales. Nuteistojo veika nebuvo baigta.

16. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad duomenų apie ankstesnius teistumus ar nubaudimą administracine tvarka Lietuvos ar užsienio valstybėse duomenų byloje nėra. Todėl jis nusikalto pirmą kartą, nusikalstamos veikos užkardytos, sunkių veikų padarinių išvengta. Neigiamai nuteistojo asmenybę charakterizuojančių, o taip pat jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Nuteistojo pozicija bylos proceso metu, kaltės pripažinimas, gailėjimasis pagrįstai pripažinta nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir, nemenkinant padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, rodo, kad jis išvadas padarė, suprato savo neteisėto elgesio padarinius, nusikalstamų veikų pasekmes. Ši pozicija leidžia spręsti ir apie nuteistojo siekį padaryti teisingas išvadas dėl savo neteisėtų veiksmų ir dėti pastangas ateityje elgtis pagal įstatymus. Kitos svarbios aplinkybės – palaikomi socialiniai ryšiai su artimaisiais, darbdavio pateikta nuteistojo išimtinai teigiama charakteristika kitų aptartų aplinkybių kontekste, nesant duomenų, kad nusikalstamas jo elgesys būtų sistemingas, dėsninga jo ankstesnio gyvenimo pasekmė, sustiprina išvadą dėl mažesnio S. M. W. asmenybės pavojingumo. Skundžiamo nuosprendžio argumentai apie nuteistojo elgesį, to priežastis, galėjusius kartu veikti kitus asmenis padarytos išvados dėl nuteistojo asmenybės pavojingumo vertinimo nepaneigia. Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas apsprendžia kaltinamam asmeniui reiškiamų kaltinimų apimtis, todėl samprotavimai, išeinantys už bylos nagrinėjimo ribų (dėl galėjusio nusikalstamai veikti didesnio skaičiaus asmenų, galimai kitokios bendrininkavimo formos), neturi teisinės reikšmės, sprendžiant dėl nuteistajam skirtinų bausmių ir jų dydžių.

17. Įvertinant jau aptartas aplinkybes, taip pat atsižvelgus į tai, kad ilgalaikis laisvės atėmimas bei atskyrimas nuo šeimos, visuomenės pirmą kartą teisiamam, teigiamai charakterizuojamam S. M. W. prieštarautų teisingumo principui, reikštų nehumaniškos, neteisingos ir per griežtos bausmės paskyrimą, nešalintų neteisėto elgesio priežasčių ir neigiamai veiktų nuteistojo elgesį, požiūrį į teisę, moralės normas ir tuo grindžiamus jo socialinius ryšius, teisėjų kolegija sprendžia, jog bausmės paskirtį užtikrinantis teisingumo principo įgyvendinimas bus pasiektas nuteistajam paskirtas laisvės atėmimo bausmes mažinant, t. y. už nusikaltimą, nustatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skiriant mažesnės trukmės nei įstatymo sankcijoje nustatyta minimali laisvės atėmimo bausmę, o už BK 22 straipsnio 1dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą – mažinant laisvės atėmimo bausmę įstatymo sankcijos ribose. Sumažinto dydžio bausmės S. M. W., atsižvelgus į aukščiau aptartas aplinkybes, bus teisingos, proporcingos visumoje vertinant asmenį, jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

18. Paskyrus naujas bausmes, keičiama ir teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo. Kadangi S. M. W. įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 259 straipsnio 2 dalyje sudaro idealią nusikaltimų sutaptį ir labai skiriasi pagal pavojingumą (sunkus nusikaltimas ir baudžiamasis nusižengimas), kurie savo pavojingumu priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 2 dalies, 5 dalies 1, 2 punktų, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčio pagrindu, taikant bausmių apėmimo būdą. Ši subendrinta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, kuri šiuo teismo nuosprendžiu paskirta pagal 22 straipsnio 1 dalį ir 292 straipsnio 2 dalį. Atsižvelgus į tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nusikalstamos veikos nėra labai sunkios, yra pagrindas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą galutinę subendrintą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistajam S. M. W. (S. M. W.) paskirtų bausmių pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, ir paskirtųjų bausmių bendrinimo, nustatant galutinę bausmę, pakeisti.

S. M. W., pripažintam kaltu pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

S. M. W., pripažintam kaltu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 292 straipsnio 2 dalį, paskirtą bausmę sumažinti iki laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, bausmę, šiuo nuosprendžiu paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 4 dalyje, bei bausmę Kauno apygardos teismo 2022 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu paskirtą už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir S. M. W. paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su bausme, šiuo nuosprendžiu paskirta už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 292 straipsnio 2 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, bei S. M. W. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 15 dienų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, galutinę subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. W. nustatyti galutinę bausmę laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.