Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. E. ieškinį atsakovui O. E. dėl išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas E. E. ieškiniu kreipėsi į teismą, kurį patikslinęs prašė:

1.1. priteisti iš atsakovo O. E. po minimalų atlyginimą kiekvieną mėnesį iki ieškovo gyvenimo pabaigos ieškovo išlaikymui;

1.2. priteisti iš atsakovo už ieškovo (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) gydymą bei (duomenys neskelbtini) konsultaciją sumokėti į ieškovo banko sąskaitą dešimt tūkstančių eurų iki 2023 m. kovo 1 d.

1.3. nevykdant pirmo ir antro prašymų, iš atsakovo priteisti metinių delspinigių ieškovo naudai proporcingai infliacijai šalyje, bet ne mažiau kaip dešimt procentų;

1.4. apmokėti antstoliui jo patirtas išlaidas, susijusias su sprendimo vykdymu.

2. Ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodė, kad yra senatvės pensininkas, turi sveikatos problemų, jo gaunamos pajamos sudaro tik pensija, kurios dydis yra 282,63 Eur. Kitų pajamų, santaupų, vertingo kilnojamojo turto neturi, todėl minėtos sumos nepakanka reikalingiems vaistams, būtinoms išlaidoms padengti. Atsižvelgiant į amžių ir sveikatos būseną, ieškovas neturi galimybių įsidarbinti, todėl jam reikalingas išlaikymas. Pažymėjo, kad prieš septynerius su puse metų ieškovui (duomenys neskelbtini). Santuoka su atsakovo motina nutraukta (duomenys neskelbtini). Kai sūnus buvo priimtas į muzikos mokyklą, nupirko jam akordeoną ir apmokėjo už mokslą, lankydamas sūnų, nešdavo dovanų. Dabar sūnus gyvena su motina už jo pinigus pirktame bute. Antakalnio poliklinikos (duomenys neskelbtini) informavo ieškovą, kad būtina atlikti kai kurių (duomenys neskelbtini) bei gydyti kitus (duomenys neskelbtini), todėl UAB (duomenys neskelbtini) sudarė gydymo planą, kuriame pateikta preliminari (duomenys neskelbtini) gydymo kaina, t. y. 8 560 Eur. Atsakovas yra ieškovo sūnus, darbingas, gauna pajamų, tačiau jis nesidomi, kaip gyvena ieškovas, iš kokių lėšų jis gyvena, materialiai nepadeda, nors tokią galimybę turi. Pastaruosius ketverius metus atsakovas mokėsi informacinių technologijų profesijos, o tai yra viena iš geriausiai apmokamų specialybių.

3. Papildomai ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo atsiliepimą į ieškinį, kurį teismas pridėjo prie bylos kaip rašytinius paaiškinimus, kuriuose ieškovas pateikė nesutikimo su atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentus.

4. Atsakovas O. E. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškinį, kuriame prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas iš viso dirbo tik 19 metų 9 mėnesius ir 7 dienas, todėl ieškovo pensijos dydis yra tik 282,63 Eur, tačiau pensijos dydis kiekvienais metais yra indeksuojamas ir perskaičiuojamas, todėl 2023 metais gaus didesnę pensiją. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad turi sveikatos problemų, nes 2022 m. balandžio 7 d. siuntimas / išrašas neįrodo fakto, jog ieškovas turi sveikatos problemų, o dėl (duomenys neskelbtini) – ieškovas pats atsisakė operacijos. Ieškovas neįrodė išlaikymo dydžio, yra pateikęs tik už vieną mėnesį reikalingą būtinųjų išlaidų dydį, kuris nesiekia 80 Eur, pažymėjo, kad nepateikia informacijos apie santaupas, turi tris nekilnojamojo turto objektus: 1) butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); 2) garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini); ir 3) garažą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš atsakovo pateikiamos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) informacijos matyti, kad atsakovas šiuo metu gauna tik nedarbo draudimo išmoką, yra registruotas Užimtumo tarnyboje (pažyma Nr. SP-4144), ir ieškovo reikalavimas yra tik noras žymiai pasigerinti savo turtinę padėtį. Pažymėjo, kad ieškovas geranoriškai atsakovui išlaikymo neteikė, tik po teismo sprendimo priėmimo. Atsakovas nuo mažens turi sveikatos problemų, susirgo (duomenys neskelbtini), nuo vaikystės nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl kurio vyksta gyvenimo kokybės pokyčiai, darbo ir mokymosi bei kitos veiklos sutrikimai, 2006 m. jam buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Atsakovas (duomenys neskelbtini) liepos mėnesį gavo vidurinio mokslo baigimo atestatą, o (duomenys neskelbtini) baigė Vilniaus automechanikos ir verslo mokyklą, kurioje įgijo automobilių elektros įrenginių remontininko specialybę, dirbo pagal specialybę, tačiau dėl sveikatos problemų darbo teko atsisakyti. Vėliau įgijo virėjo specialybę, dirbo pagal specialybę, atliko privalomąją karo tarnybą, vėliau vėl dirbo virėju, tačiau darbus reikėjo nutraukti dėl sveikatos problemų, 2018 m. sausio 26 d. įgijo administracijos darbuotojo kvalifikaciją, 2018–2019 m. dirbo (duomenys neskelbtini), tačiau vėliau turėjo nuolatinį nedarbingumą, kurį turi iki šiol. Atsakovas turi (duomenys neskelbtini), dėl sveikatos problemų lankosi pas gydytojus, turi išlaidų. 2022 m. rugpjūčio 3 d. įgijo programavimo studijų baigimo diplomą, tačiau pagal profesiją dirbti negali dėl sveikatos sutrikimų. 2022 m. spalio 13 d. diagnozuotas (duomenys neskelbtini), o 2022 m. spalio 26 d. – (duomenys neskelbtini). Šiuo metu atsakovas gauna tik nedarbo draudimo išmokas, kurios yra mažesnės nei ieškovo gaunama pensija, atsakovas neturi nekilnojamojo turto ir santaupų.

5. Teismo posėdžio metu ieškovas, atsakydamas į klausimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes. Baigiamojoje kalboje prašė ieškinį tenkinti, nurodė, kad neturi atsakyti už atsakovo (duomenys neskelbtini); ieškovo teigimu, atsakovas gali dirbti automobilių servise autoelektriku; ieškovo durys atsakovui yra atviros; prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovo turtas atiteks atsakovui kaip įpėdiniui.

6. Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus bei atsikirtimus, papildomai paaiškino atskiras bylos faktines aplinkybes.

7. Atsakovo atstovė baigiamojoje kalboje pažymėjo, kad ieškinys pareikštas ne dėl to, jog ieškovui reikalinga parama, tikroji ieškinio pareiškimo priežastis – nuoskaudos dėl turto padalijimo ieškovo ir atsakovo motinos santuokos nutraukimo byloje, taip pat siekis gauti sūnaus dėmesį. Nurodė, kad ieškovas neįrodė trijų būtinųjų ieškinio tenkinimo sąlygų – ieškovas yra darbingas, jam nėra reikalinga parama, pats vengė atlikti pareigas nepilnamečiam atsakovui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

8. Ieškovas E. E., gimęs (duomenys neskelbtini), yra atsakovo O. E., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas. Daugiau vaikų ieškovas neturi.

9. Pagal Gyventojų registro pažymą apie asmens duomenis, ieškovas yra išsiskyręs su atsakovo motina, santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini), nutraukta (duomenys neskelbtini) (b. l. 43).

10. Ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu nuo (duomenys neskelbtini) paskirta 282,63 Eur dydžio senatvės pensija. Paskirtos senatvės pensijos dydis apskaičiuotas atsižvelgiant į ieškovo turimą 19 metų 9 mėnesių 7 dienų stažą (b. l. 29).

11. Ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso 1 kambario butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), 21 779 Eur vertės; negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 954 Eur vertės, negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2 896 Eur vertės. Registruotų transporto priemonių ieškovas neturi (b. l. 32); pagal ieškovo paaiškinimus, ieškovui priklausančiame garaže stovi senas, nevažiuojantis automobilis.

12. Pagal Nekilnojamojo turto registro istorinius duomenis, ieškovui nuosavybės teise taip pat priklausė dar tris nekilnojamojo turto objektai: patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), patalpa, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58).

13. Ieškovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini), ieškovas operacijos atsisakė (b. l. 28).

14. Atsakovas (duomenys neskelbtini) metais Vilniaus automechanikos ir verslo mokykloje įgijo vidurinį išsilavinimą (b. l. 49), (duomenys neskelbtini) metais baigė automobilių elektros įrengimų remontininko mokymo programą ir jam suteikta automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikacija (b. l. 50), 2014 metais viešojoje įstaigoje Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre atsakovui suteikta virėjo kvalifikacija (b. l. 51), nuo 2015 m. gruodžio 15 d. iki 2016 m. rugsėjo 8 d. atsakovas atliko nuolatinę privalomąją karo tarnybą (b. l. 52), 2018 metais viešojoje įstaigoje Vilniaus Žirmūnų darbo rinkos mokymo centre atsakovui suteikta administracijos darbuotojo kvalifikacija (b. l. 53), 2022 metais atsakovas baigė TypeScript studijas (b. l. 54).

15. Pagal 2022 m. lapkričio 14 d. pažymą dėl bedarbio registravimo laikotarpių, atsakovas nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. įregistruotas Užimtumo tarnyboje, už 2022 m. spalio mėn. gavo 222,98 Eur nedarbo išmoką (b. l. 55, 60–65).

16. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b. l. 59). Vadovaujantis atsakovo paaiškinimais, atsakovas gyvena kartu su savo motina jai priklausančiame bute.

17. Atsakovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 56–57, 115–117).

18. Išlaikytinių atsakovas neturi.

Dėl išlaikymo vienam iš tėvų iš pilnamečio vaiko priteisimo

19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.205 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį, taip pat kitas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, turi atsižvelgti į visų pilnamečių to tėvo (motinos) vaikų pareigą išlaikyti tėvus, neatsižvelgiant į tai, ar ieškinys dėl išlaikymo priteisimo pareikštas visiems vaikams ar tik vienam iš jų (CK 3.205 straipsnio 4 dalis).

20. Kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis ir CK 3.162 straipsnis įtvirtina vaiko pareigą gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Šios konstitucinės pareigos turinį sudaro prigimtinė vaikų prievolė pasirūpinti savo tėvais, t. y. savo veiksmais jiems visapusiškai padėti, juos paremti, taip pat teikti deramą išlaikymą. Kuomet asmenys šios pareigos tinkamai savo noru neatlieka, tuomet teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju priteisiant ir išieškant iš pilnamečio vaiko, atsižvelgus į jo turtinę padėtį, tėvams reikalingą išlaikymo dydį, kurio yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, kad sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Šiuo atžvilgiu objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-886/2003).

21. Nagrinėjamu atveju ieškovas yra senatvės pensininkas, o tai, pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, reiškia, jog ieškovas yra nedarbingas dėl savo amžiaus, be to, turi sveikatos problemų, ieškovui diagnozuotas (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas yra nedarbingas. Tačiau, kaip minėta, pagal nustatytą teisinį reguliavimą pilnamečiai vaikai turi pareigą išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus, taigi antroji būtinoji išlaikymo tėvams priteisimo sąlyga – finansinės paramos tėvams reikalingumas, kuris nagrinėjamu atveju nenustatytas.

22. Pirma, byloje nustatyta, kad atsakovui yra paskirta senatvės pensija, pagal teismo posėdyje teismui ieškovo duotus paaiškinimus, bendra ieškovo kas mėnesį gaunamų socialinių išmokų suma yra 300– 310 Eur. Taigi be senatvės pensijos ieškovui taip pat priklauso vienišo asmens išmoka, kurios dydis 2023 metais yra 34,89 Eur, taip pat ieškovas neginčijo, kad senatvės pensijos dydžiai keičiasi, konkrečiai, yra didinami.

23. Antra, ieškovui, be buto, kuriame gyvena, nuosavybės teise priklauso dar du nekilnojamojo turto objektai – garažai, kurių bendra rinkos vertė, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, yra 5 850 Eur. Pagal paties ieškovo pateiktą VĮ „Regitra“ pažymą apie transporto priemones, ieškovas savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Nors teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, kad minėti garažai faktiškai sudaro vieną vienetą, jame laikomas senas nevažiuojantis automobilis, ieškovas dėl šio turto jaučia sentimentus, tačiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad ieškovas neturi objektyvių galimybių realizuoti šį nekilnojamąjį turtą ir taip pagerinti savo turtinę padėtį. Kaip paaiškino atsakovas, garažai (vienas iš jų) yra su šildymu, mūriniai, su apsauga; pagal byloje esančius duomenis, ieškovui anksčiau priklausė dar du garažai, kuriuos ieškovas yra realizavęs. Taigi darytina išvada, kad nurodyti nekilnojamojo turto objektai yra vertingi ir gali būti parduoti ir (ar) išnuomoti, t. y. yra dar vienas potencialus ieškovo pajamų šaltinis.

24. Trečia, nors ieškovas pažymėjo, kad jam už butą sumokėjus komunalinius mokesčius, ieškovui lieka tik 3 Eur kiekvienai dienai pavalgyti, pateikė kvitus, pagal kuriuos už buto patarnavimus 2023 m. sausio 23 d. sumokėjo 199,58 Eur (b. l. 112), tačiau, kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovo atstovė, ieškovas turi galimybę kreiptis dėl būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijų skyrimo į savo gyvenamosios vietos savivaldybę ir taip sumažinti patiriamas išlaidas. Be to, patiriamos būsto išlaikymo išlaidos kiekvieną mėnesį nėra vienodo dydžio, ne šildymo sezono metu paprastai jos yra mažesnės. Taigi byloje nustatyta, kad ieškovas turi galimybę sumažinti patiriamas būsto išlaikymo išlaidas ir tuo pačiu pagerinti savo turtinę padėtį. Kaip nurodoma viešoje erdvėje, priklausančias kompensacijas galima gauti atgaline tvarka, t. y. už visą šildymo sezoną nepriklausomai nuo to, kada asmuo šildymo sezono metu kreipsis dėl kompensacijų (https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/kompensacija-uz-busto-sildyma?lang=lt).

25. Ketvirta, patikslinęs ieškinį ieškovas, be kita ko, prašo priteisti iš atsakovo 10 000 Eur už ieškovo (duomenys neskelbtini) ir kitų (duomenys neskelbtini) gydymą bei (duomenys neskelbtini) konsultaciją. Šiam ieškinio reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė kvitą, patvirtinantį 50 Eur sumokėjimą UAB (duomenys neskelbtini), ir UAB (duomenys neskelbtini) parengtą preliminarų gydymo planą 8 560 Eur sumai (b. l. 105–106). Pirmiausia teismas atkreipia dėmesį, kad nedarbingų tėvų papildomų išlaidų kompensavimą reguliuoja CK 3.207 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu pilnamečiai vaikai nesirūpina savo nedarbingais tėvais, teismas pagal tėvų ieškinį gali iš vaikų priteisti papildomas išlaidas, tėvų turėtas dėl sunkios jų ligos, sužalojimo ar jiems būtinos priežiūros, kurią atlygintinai atliko pašaliniai asmenys. Nagrinėjamu atveju ieškovas tokių išlaidų nėra patyręs, tik planuoja gydyti (duomenys neskelbtini) ateityje. Antra, net jeigu prašoma priteisti suma būtų vertinama kaip sudėtinė prašomo priteisti išlaikymo dalis, ieškovas neįrodė, kad prašoma priteisti suma yra protingo bei realaus dydžio ir yra objektyviai būtina, būtent, ieškovas nepateikė duomenų, kad pasirinkta paslauga – (duomenys neskelbtini), yra vienintelis galimas ieškovo (duomenys neskelbtini) gydymo būdas, kad kitų gydymo plane nurodytų paslaugų (pavyzdžiui, (duomenys neskelbtini)) ieškovas negali gauti nemokamai, kad, pasirinkus kitą gydymo metodą, valstybės mokama kompensacija būtų iš esmės nepakankama (CPK 178 straipsnis). Trečia, ieškovas, kaip minėta, pateikė kvitą, pagrindžiantį 50 Eur sumokėjimą, kaip nurodo ieškovas, už (duomenys neskelbtini) konsultaciją, o tai paneigia ieškovo poziciją, kad ieškovo gaunamų lėšų užtenka tik apmokėti būsto išlaikymo išlaidas ir skirti 3 Eur maistui per dieną.

26. Penkta, ieškovas pripažino, kad iki pensijos nedirbo 5 metus, iš Užimtumo tarnybos gavo apie 100– 150 Eur išmoką, t. y. kaip teisingai atkreipė dėmesį atsakovo atstovė, netgi mažiau nei šiuo metu ieškovo gaunama pensija, tačiau dėl išlaikymo priteisimo nesikreipė, nors tuo metu jau buvo patyręs (duomenys neskelbtini) traumą. Ši aplinkybė, vertinant sistemiškai kartu su kitomis aplinkybėmis apie ieškovo turimą / turėtą turtą, papildomai paneigia ieškovo paramos reikalingumą ir leidžia spręsti, kad ieškovas išsamiai neatskleidė savo turtinės padėties, įskaitant piniginių santaupų turėjimą.

27. Taigi įvertinęs byloje pateiktus įrodymus teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovui išlaikymas yra reikalingas, ir jis savo pajamomis bei jam priklausančiu turtu, taip pat pasinaudodamas valstybės teikiama socialine parama neturi galimybės patenkinti būtinų (įskaitant gydymo) savo poreikių.

28. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra net prastesnė nei ieškovo: atsakovas nedirba, įregistruotas Užimtumo tarnyboje nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d., 2022 m. spalio mėn. gavo 222,98 Eur nedarbo išmoką (b. l. 55, 60–65), o 2023 m. vasario mėn., vadovaujantis atsakovo paaiškinimais teismo posėdžio metu, gavo 16 Eur išmoką; atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, kaip paaiškino, gyvena kartu su motina jai priklausančiame bute, kuri jam padeda finansiškai; atsakovui diagnozuoti (duomenys neskelbtini) sutrikimai, dėl kurių, kaip paaiškino atsakovas, jam reikalingi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kuriam gydyti (palaikyti (duomenys neskelbtini)) kas mėnesį reikalinga skirti apie 200 Eur specialiems nekompensuojamiems kremams. Nors ieškovas kvestionavo atsakovo išlaidas (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) gydymui jų dydžio aspektu, tačiau tai paneigia byloje nustatyto fakto, kad atsakovas taip pat turi sveikatos sutrikimų, kurių gydymui turi skirti lėšų (b. l. 75, 78, 81, 84–86), be to, turi ir kitų būtinųjų poreikių kaip maistas, būstas, rūbai, avalynė, o stabilių bei pakankamo dydžio pajamų, nei turto neturi. Atsakovas pateikė įrodymus, kad turi įgijęs kelias kvalifikacijas: automobilių elektros įrengimų remontininko kvalifikaciją, virėjo kvalifikaciją, administracijos darbuotojo kvalifikaciją, 2022 metais baigė programavimo TypeScript studijas. Kaip atsakovas paaiškino teismo posėdžio metu, atsakovas negali dirbti automobilių elektros įrengimų remontininku bei virėju dėl didelio ūgio bei jam nustatyto (duomenys neskelbtini), o administracijos darbuotoju – dėl (duomenys neskelbtini) (dėl didelio streso atsakovą (duomenys neskelbtini)). Dėl baigtų programavimo kursų atsakovas paaiškino, kad dalyvavo vienoje atrankoje, tačiau dėl didelės konkurencijos ir patirties stokos nebuvo atrinktas, planuoja tęsti studijas rudenį. Vertindamas pastaruosius atsakovo argumentus apie jo įsidarbinimo galimybes, teismas neturi pagrindo spręsti, kad atsakovas neturi jokių objektyvių galimybių dirbti: dėl (duomenys neskelbtini) atsakovui nėra apribotas darbingumas, pagal pateiktą VSDFV Vilniaus skyriaus pažymą, praeityje atsakovas yra dirbęs, tarnavęs kariuomenėje, jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo teiginius apie negalėjimą dirbti, nepateikta. Kita vertus, atsakovas, atsikirsdamas į ieškinį, apeliavo į tai, kad ieškovas per visą savo darbingą laikotarpį, savo pasirinkimu, dirbo tik 19 metų 9 mėnesius ir 7 dienas, o tai leidžia spręsti, jog pačiam atsakovui trūko tinkamo tėvo elgesio pavyzdžio.

29. Kaip minėta, nedarbingų tėvų teisė į išlaikymą yra ginama teismine tvarka, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo yra nusipelnoma pirmiausia dėl to, jog sulaukęs pilnametystės vaikas yra parengiamas savarankiškam gyvenimui visuomenėje; savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio ir tam tikra prasme skirtas atlyginti tėvams už jų suteiktą globą ir rūpestį vaikams. Tačiau nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad savo laiku ieškovas būtų tinkamai vykdęs pareigą rūpintis savo nepilnamečiu vaiku (atsakovu). Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad pagal paties ieškovo pateiktą antstolės Jurgitos Bareikienės 2008 m. liepos 8 d. pažymą, ieškovui buvo susidaręs 5 850 Lt atsakovo išlaikymo įsiskolinimas, todėl buvo vykdomas priverstinis atsakovo išlaikymo išieškojimas, t. y. nors išlaikymo įsiskolinimas ir išlaikymas periodinėmis išmokomis buvo sumokėti, tačiau tą ieškovas padarė ne savanoriškai, o priverstine tvarka (b. l. 26). Antra, iš šalių paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad tarp šalių nėra susiformavusio jokio emocinio ryšio; kaip nurodė atsakovas, bendravimo su tėvu (ieškovu) nebuvo, tik teismai, šmeižtas ir kt. (2023 m. vasario 20 d. teismo posėdžio garso įrašas: 35 min. 32 sek. – 35 min. 55 sek.); ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdyje taip pat vis grįždavo prie turto (buto) padalijimo klausimo, santykių su buvusia sutuoktine, tačiau tai, viena vertus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, kita vertus, kaip nurodė ir atsakovo atstovė, patvirtina ieškovą turint tam tikrų praeities nuoskaudų, kurios, tikėtina, ir paskatino ieškovą pareikšti nagrinėjamą ieškinį. Tą netiesiogiai patvirtina ir nagrinėjamoje byloje prašomų priteisti sumų dydžiai: vienos minimalios mėnesinės algos dydžio periodinės išmokos ir 10 000 Eur (duomenys neskelbtini) gydymui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo ieškinio tenkinimas neatitiktų ir teismų praktikoje pripažįstamo išlaikymo priteisimo iš pilnamečių vaikų tikslo.

30. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovui išlaikymas yra reikalingas, ir jis savo pajamomis bei jam priklausančiu turtu, taip pat pasinaudodamas valstybės teikiama socialine parama neturi galimybės patenkinti būtinų (įskaitant gydymo) savo poreikių; atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra net blogesnė nei ieškovo, be to, ieškinio tenkinimas byloje nustatytomis aplinkybėms neatitiktų teismų praktikoje pripažįstamo išlaikymo priteisimo kompensacinio (plačiąja prasme) tikslo, todėl pagrindo tenkinti ieškinį nėra.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

31. Pagal CPK 96 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).

32. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo abi šalys 100 proc. atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Dėl ieškovo 2023 m. kovo 7 d. prašymo

33. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2023 m. kovo 7 d. gautas ieškovo prašymas, kuriame ieškovas dėsto argumentus dėl bylos esmės. Kadangi prašymas pateiktas teismui jau išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, teismas šiame prašyme išdėstytų argumentų nevertina, nes šis procesinis dokumentas pateiktas pavėluotai, teismui jau baigus nagrinėti bylą iš esmės (CPK 75 straipsnio 1 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui ieškovo E. E. 2023 m. kovo 7 d. prašymą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.