Kauno apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Vigatus“, išvadą byloje duodanti institucija Viešųjų pirkimų tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ieškovės reikalavimai ir argumentai

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rolana“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti neteisėtais atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, perkančioji organizacija) sprendimus neteikti susipažinimui viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą sudarančių dokumentų – pirminės ir patikslintos jungtinės veiklos sutarties turinio dalyje dėl galimybės įsitikinti, ar laimėtojas atitiko pirkimo sąlygų 12.1. punkto reikalavimus, ar buvo atliktas leidžiamas pirminio pasiūlymo patikslinimas; išreikalauti iš perkančiosios organizacijos pateikti: 1) iki vokų atplėšimo Konkurse gautą kartu su pirminiu pasiūlymu laimėtojo jungtinės veiklos sutartį pilnoje apimtyje (išskyrus asmenų duomenis ar kitą iš tikrųjų konfidencialią informaciją/ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); 2) po vokų atplėšimo gautą patikslintą laimėtojo jungtinės veiklos sutartį pilnoje apimtyje (išskyrus asmenų duomenis ar kitą iš tikrųjų konfidencialią informaciją/ ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); 3) po vokų atplėšimo gautą laimėtojo kainos pagrindimą pilnoje apimtyje išskyrus asmenų duomenis ir komercinę informaciją/ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); 4) CVP IS susirašinėjimo išrašus su tiksliomis datomis, iš kurių būtų aišku matyti, kada, kiek kartų ir kokius dokumentus / duomenis laimėtojas teikė bei tikslino pasiūlymą; 5) perkančiosios organizacijos komisijos protokolus (ar kt. sprendimus įforminančius dokumentus) dėl laimėtojo pasiūlymo tikslinimo, patikslinto pasiūlymo priėmimo bei laimėtojo pasiūlymo dokumentų laikymą konfidencialia informacija; spręsti dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 26 d. sprendimo (reg. Nr. 32-14-1030) pripažinimo neteisėtu, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. CBP-327, Nr. DOK-18679) nurodo, kad 2025 m. gegužės 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracija paskelbė viešąjį pirkimą Nr. 2810870 „Kauno Kazio Griniaus progimnazijos Šiaurės pr. 97, Kaune, sporto aikštelių rekonstravimo darbų pirkimas“ (toliau – Pirkimas arba Konkursas). Pasiūlymų pateikimo terminas buvo nustatytas iki 2025 m. birželio 4 d., 11:00 val. 2025 m. birželio 26 d. perkančioji organizacija priėmė sprendimą, kuriuo nustatė tiekėjų eilę. Pirmą vietą užėmė UAB „Vigatas“ kartu su UAB „Sportinės dangos“, veikiančios pagal jungtinės veiklos sutartį, su pasiūlyta kaina 665 326,74 Eur su PVM. Antra liko UAB „Rolana“, pasiūliusi 789 606,43 Eur su PVM kainą. Ieškovė 2025 m. birželio 26 d. kreipėsi į perkančiąją organizaciją su prašymu susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. 2025 m. birželio 27 d. jam buvo pateikti dokumentai, tačiau dalis jų buvo užslaptinti – buvo matomas tik dokumentų pavadinimas ir šalių rekvizitai, o esminė turinio dalis (pvz., jungtinės veiklos sutarties sąlygos, kainos pagrindimo informacija) – paslėpta. Nebuvo galima įsitikinti, ar jungtinės veiklos sutartyse buvo numatyta pirkimo sąlygose reikalaujama solidari partnerių atsakomybė (pagal bendrųjų pirkimo sąlygų 12.1.2 p.). Iš pateiktų dokumentų taip pat buvo nustatyta, kad laimėtojas pateikė dvi jungtinės veiklos sutartis – vieną pasirašytą 2025 m. gegužės 31 d. (iki pasiūlymo pateikimo), kitą – 2025 m. birželio 13 d. (jau po vokų atplėšimo). Ieškovei pateiktos tik iš dalies atskleistos šių sutarčių versijos, todėl nebuvo įmanoma įvertinti, ar pasiūlymo tikslinimas atitiko Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. ar tai nebuvo esminis pasiūlymo pakeitimas. Ieškovė 2025 m. birželio 30 d. ir 2025 m. liepos 3 d. dar kartą (antrą ir trečią kartą) prašė pateikti pilnas sutartis bei visus kitus nekonfidencialius pasiūlymo dokumentus, tačiau perkančioji organizacija atsisakė tai padaryti, motyvuodama konfidencialumo pagrindais, nepateikdama aiškaus pagrindimo ar duomenų apie kreipimąsi į laimėtoją dėl šių duomenų įslaptinimo. 2025 m. liepos 7 d. ieškovė pateikė oficialią pretenziją, kuria ginčijo perkančiosios organizacijos atsisakymą teikti pilnus dokumentus, teigė, kad buvo suvaržyta jos teisė į efektyvią teisių gynybą, nurodė, kad laimėtojui buvo neteisėtai leista tikslinti pasiūlymą, pareiškė, kad laimėtojo pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų ir pakartotinai prašė pateikti visus nekonfidencialius dokumentus. 2025 m. liepos 10 d. perkančioji organizacija atmetė pretenziją. Ji nurodė, kad ieškovė praleido terminą pretenzijai pateikti, todėl pretenzija nenagrinėta dalyje dėl laimėtojo pasiūlymo trūkumų. Taip pat nurodė, kad pateiktų dokumentų esą pakako įsitikinti atitikimu pirkimo reikalavimams.

3. Ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija vengė pateikti esminę informaciją apie laimėtojo pasiūlymą, tokiu būdu apribojo ieškovės galimybes tinkamai įvertinti, ar laimėjusio tiekėjo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas, bei pasinaudoti savo teise ginti galimai pažeistas teises. Tokie veiksmai pažeidžia viešųjų pirkimų principus – skaidrumo ir lygiateisiškumo bei Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimus. Dokumentai buvo pateikti fragmentiškai, be realios galimybės susipažinti su jų turiniu užkertant galimybę išsamiai įvertinti jungtinės veiklos sutarties ar kainos pagrindimo atitikimo reikalavimams. Taip pat nebuvo aišku, ar perkančioji organizacija teisėtai priėmė laimėtojo pasiūlymo patikslinimus, nes dėl informacijos slėpimo nebuvo galima atlikti detalaus jų patikrinimo. Tokie veiksmai galėjo būti motyvuoti siekiu apsaugoti konkretaus tiekėjo interesus, o ne užtikrinti objektyvų ir sąžiningą konkurencijos vertinimą. Perkančioji organizacija privalo užtikrinti tiekėjų teisę susipažinti su visa būtina informacija, kad būtų galima įvertinti sprendimų teisėtumą ir, esant reikalui, ginti savo interesus teisme.

4. Ieškovė pažymi, kad net po kelių pakartotinių prašymų perkančioji organizacija nepateikė dokumentų visa apimtimi. Ieškovė, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 58 straipsniu, kelis kartus (2025 m. birželio 26 d., birželio 30 d. ir liepos 3 d.) oficialiai kreipėsi į perkančiąją organizaciją, prašydama pateikti visus laimėtojo pasiūlymo dokumentus, ypač jungtinės veiklos sutartį ir kainos pagrindimo duomenis. Nepaisant šių pakartotinių prašymų, perkančioji organizacija pateikė tik fragmentišką ir nuasmenintą informaciją, o esminiai dokumentai liko paslėpti, motyvuojant tą konfidencialumo principu. Pagal įstatymus ir Viešųjų pirkimų tarnybos gaires šie dokumentai neturėtų būti laikomi konfidencialiais, nes jie yra būtini įvertinti, ar laimėtojo pasiūlymas atitinka pirkimo sąlygas ir užtikrina sąžiningą konkurenciją. Be to, perkančioji organizacija nepateikė jokio pagrįsto konfidencialumo taikymo argumentavimo, taip pat nepagrindė, ar buvo kreiptasi į laimėtoją dėl konfidencialios informacijos atskleidimo galimybės, kaip to reikalauja įstatymas. Ypač įtartina situacija susidarė dėl to, kad perkančioji organizacija pateikė tik patikslintą jungtinės veiklos sutarties versiją, o pirminės versijos ne, nors būtent pirminės sutarties turinys galėjo parodyti, ar pasiūlymas atitiko reikalavimus. Iš perkančiosios organizacijos atsiliepimo matyti, jog pirminėje sutartyje nebuvo numatyta nei solidari atsakomybė tarp partnerių, nei įgalioto partnerio paskyrimas, kuris būtų atsakingas už sąskaitų teikimą. Tokios aplinkybės yra esminės – jų nebuvimas reikštų, kad pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų ir tokio pasiūlymo tikslinimas po pasiūlymų pateikimo termino yra neteisėtas. Visa tai leidžia daryti prielaidą, kad informacija buvo slepiama ne dėl teisėtų konfidencialumo priežasčių, o galbūt siekiant nuslėpti pirminio pasiūlymo neatitikimus. Dėl šios neaiškios situacijos ir perkančiosios organizacijos atsisakymo pateikti pilną informaciją ieškovė negalėjo tinkamai ir laiku įvertinti sprendimo teisėtumo bei pateikti pretenzijų.

5. Ieškovė nurodo ir tai, kad laimėtojo pasiūlyme galėjo būti ir kitų trūkumų, tačiau dėl informacijos slėpimo jų nebuvo galimybės patikrinti. Jungtinės veiklos sutarties patikslinimas yra reikšmingas trūkumas – šiuo atveju buvo pateiktos dvi skirtingos jungtinės veiklos sutarties versijos (pirminė ir patikslinta). Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, pasiūlymo pakeitimai, susiję su partnerių solidarine atsakomybe, neturėjo būti leidžiami. Kadangi ieškovė neturėjo galimybės susipažinti su visa dokumentų apimtimi ir patikrinti, ar patikslinimai buvo teisėti, buvo apribotos jos galimybės ginti savo teises. Be to, keliamas klausimas ir dėl kainos pagrįstumo: laimėtojo pasiūlyme kainos dokumentai buvo įslaptinti, o kai kurios kainos pozicijos buvo net iki šešių kartų mažesnės nei ieškovės pasiūlyme. Tai sukėlė pagrįstų abejonių dėl kainos realumo ir galimų konkurencijos pažeidimų. Negana to, Europos bendrasis viešųjų pirkimų dokumentas (toliau – EBVPD) buvo nurodyti prieštaringi duomenys apie trečiųjų šalių (subtiekėjų) pasitelkimą – vienas jungtinės veiklos partneris nurodė, kad ketina naudoti subtiekėją, o kitas – ne. Tai kelia abejonių dėl pateiktų duomenų tikslumo ir pasiūlymo patikimumo. Visi šie trūkumai galėjo turėti esminę reikšmę sprendimui pripažinti pasiūlymą laimėjusiu, tačiau informacijos slėpimo dėka tiekėjas nebuvo pajėgus objektyviai įvertinti situacijos.

6. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors pretenzija dėl dokumentų pateikimo buvo pateikta laiku, pretenzija dėl pasiūlymų eilės buvo pateikta pavėluotai. Tačiau toks pavėlavimas buvo nulemtas būtent perkančiosios organizacijos neaiškaus ir nevykdomo elgesio – dokumentų pateikimas vyko etapais, buvo iš dalies įslaptintas ir ne visa informacija pateikta iki reikalaujamos datos. Todėl ieškovė prašo teismo neignoruoti šių aplinkybių ir nagrinėti pretenziją iš esmės, nes formalaus termino praleidimo taikymas esant tokioms aplinkybėms būtų neteisingas ir apribotų teisę į veiksmingą teisių gynimą.

II. Atsakovės argumentai

7. Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose (registracijos Nr. DOK-18195, DOK-19129) atsakovė nurodo šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus:

7.1. Viešųjų pirkimų įstatymas ir taisyklės leidžia prašyti tiekėjo patikslinti pasiūlymą, jei tam nėra numatyta atmetimo priežasčių, o pirkimo sąlygose nėra nurodyta, kad jungtinės veiklos sutarties patikslinimas turi lemti pasiūlymo atmetimą. Įstatymas taip pat numato, kad perkančioji organizacija gali reikalauti pateikti ar patikslinti dokumentus, jei jie yra netikslūs ar neišsamūs, o teismų praktika patvirtina, kad jungtinės veiklos sutarties patikslinimas yra teisėtas. Šiuo atveju pirkimo dokumentuose aiškiai nurodyta, kad sutartyje turi būti nurodyta tiekėjų grupės sudėtis, kiekvieno nario įsipareigojimai, solidarioji atsakomybė ir įgaliotasis atstovas. Perkančioji organizacija, įvertinusi pirminį pasiūlymą, pastebėjo, kad sutartis neatitiko šių reikalavimų, todėl birželio 11 d. paprašė nurodytus duomenis patikslinti. Laimėtojas birželio 13 d. pateikė patikslinimą, kuriame solidarioji atsakomybė ir įgalioto atstovo statusas buvo aiškiai įrašyti pagal reikalavimus. Tokie patikslinimai nėra esminiai pasiūlymo pakeitimai, todėl pasiūlymas neturėjo būti atmestas. Be to, remiantis Civiliniu kodeksu, solidarioji atsakomybė galioja net jei sutartis nebuvo visiškai tiksliai suformuluota, o teismų praktika rodo, kad formos trūkumai neturi automatiškai lemti atmetimo, jei turinys atitinka reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnybos gairėse taip pat numatyta, kad perkančioji organizacija turi teisę prašyti paaiškinimų ir patikslinimų.

7.2. Gavus pretenziją, atsakovės Viešojo pirkimo komisija įvertino laimėjusio tiekėjo pasiūlymą ir konfidencialią informaciją, nustatydama, kad dalis jungtinės veiklos sutarties nuostatų yra neviešos ir susijusios tik su šalių organizaciniais bei finansiniais susitarimais, todėl ši informacija buvo užbalinta. Komisijai nekilo abejonių dėl konfidencialumo pobūdžio, todėl į laimėtoją nesikreipė, o tiekėjams pateikta sutartis atitiko pirkimo sąlygų reikalavimus, užtikrinant galimybę susipažinti su svarbia informacija apie tiekėjų grupės sudėtį, atsakomybę ir įgaliojimus. Atsakovė taip pat pateikė paaiškinimus, kodėl pilnos sutarties nepateikė ir kodėl tam tikra informacija laikoma konfidencialia. Ieškovė gavo visus pasiūlymą sudarančius dokumentus, išskyrus konfidencialią informaciją, o jos pageidavimu atsakovė pateikė pilną jungtinės veiklos sutarties versiją dėl partnerių atsakomybės. Remiantis teismų praktika ir įstatymų reikalavimais, perkančioji organizacija turi suderinti tiekėjų teisę į konfidencialumą su kitų tiekėjų teise į veiksmingą teisminę gynybą, pateikdama pakankamai informacijos veiksmų teisėtumo vertinimui. Atsakovė laikėsi šių principų, todėl ieškovės skundai dėl teisės susipažinti su pasiūlymu yra nepagrįsti.

7.3. Ieškovė nepaaiškina, kaip neskelbtina jungtinės veiklos sutarties dalis galėjo jai sutrukdyti laiku pateikti pretenziją dėl kainos ir EBVPD. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą pretenzija turi būti pateikta per 10 dienų nuo sprendimo paskelbimo (supaprastintu atveju – per 5 darbo dienas), o terminai taikomi griežtai. Kasacinio teismo praktika pabrėžia, kad ikiteisminė ginčų tvarka skirta operatyviam nesutarimų sprendimui prieš sutarties sudarymą, o ginčo ribos nustatomos pagal pretenzijos turinį. Atsakovė birželio 26 d. informavo apie pasiūlymų eilę, o ieškovė birželio 27 d. gavo laimėtojo pasiūlymą. Todėl pretenziją reikėjo pateikti iki liepos 4 d., tačiau ji buvo pateikta tik liepos 7 d. Ieškovė tvirtina, kad dėl neišsamių dokumentų negalėjo laiku įvertinti sprendimo, tačiau neįrodė šios priežasties. Visi reikalingi dokumentai ieškovei buvo pateikti birželio 27 d., todėl ieškovė turėjo galimybę laiku pateikti pretenziją, bet to nepadarė, vilkindama procedūras. Negana to, iki pretenzijos ji nesikreipė dėl kainos ar EBVPD, o jos prašymai dokumentams buvo susiję tik su jungtinės veiklos sutartimi, kuri neturi tiesioginio ryšio su kaina. Liepos 3 d. dokumentų prašyme ieškovė pripažino, kad pretenzijos terminas skaičiuosis nuo dokumentų gavimo, todėl buvo informuota apie terminus. Atsakovė teisėtai atsisakė nagrinėti pavėluotą pretenziją dėl kainos ir EBVPD, nes vėlavimas kyla iš pačios ieškovės aplaidumo. Tiekėjas turi įrodyti, kad terminą praleido dėl objektyvių priežasčių arba neteisingo termino nustatymo, ko šiuo atveju ieškovė nepadarė.

7.4. Pretenzijoje nebuvo pateikta jokių argumentų dėl kainos pagrįstumo ar neadekvatumo, todėl perkančioji organizacija neturėjo pagrindo nagrinėti šio klausimo. Be to, mažesni kai kurių darbų įkainiai nei ieškovės nereiškia, kad laimėtojo kaina yra nepagrįsta ar neįgyvendinama, ypač kad pasiūlymo kaina buvo tik 16,78 proc. mažesnė už kitų tiekėjų vidurkį, kai tuo tarpu, pagal teisės aktus, neįprastai mažomis laikomos kainos, kurios yra bent 30 proc. mažesnės. Be to, laimėtojas pateikė išsamų pagrindimą, įskaitant komercinės paslapties dokumentus, įrodantį kainos realumą ir pajėgumą vykdyti sutartį.

7.5. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad laimėtojo pasiūlymo kaina yra nepagrįsta, o tik deklaravo skirtumus tarp savo ir laimėtojo įkainių, kurie gali reikšti tik tai, kad ieškovės pasiūlyti įkainiai yra per dideli. Neįprastai mažos kainos institutas skirtas apsaugoti perkančiąją organizaciją nuo galimo netinkamo sutarties vykdymo dėl ekonominių priežasčių, tačiau tik toks pasiūlymas, kurio tiekėjas negali pagrįsti tinkamumo, turi būti atmestas. Kainos pagrindimas nėra pirkimo sutarties dalis ir negali būti naudojamas kaip priemonė keisti ar papildyti pasiūlymą. Šiuo atveju laimėtojas pateikė atsakovei tinkamą ir pakankamą kainos pagrindimą, kurį atsakovė įvertino ir patvirtino, kad neįprastai mažų įkainių pagrindimas yra tinkamas, o pagrindo abejoti laimėtojo gebėjimu tinkamai įvykdyti sutartį nėra. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog laimėtojas negalėtų tinkamai įvykdyti pirkimo sutarties, o jos teiginiai apie kainų skirtumus yra tik deklaratyvūs ir nepagrįsti faktais.

7.6. Atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti pretenzijos dalį dėl laimėtojo EBVPD, nes ji buvo pateikta pavėluotai, tačiau vis tiek buvo atsakyta į ieškovės klausimus dėl EBVPD. Ieškovė teigė, kad laimėtojo pasiūlyme neaiškiai nurodyta informacija apie subtiekėjus, tačiau nepateikė jokių platesnių argumentų nurodytu klausimu, tad tokia pozicija laikytina piktnaudžiavimu teisėmis. Laimėtojas nesinaudojo kitų subjektų pajėgumais, todėl pagal Viešųjų pirkimų įstatymo 88 straipsnį turėjo teisę jų nenurodyti pasiūlyme. Tai patvirtina laimėtojo pasiūlymo ir abiejų partnerių EBVPD, kur aiškiai nurodyta, kad jie nesiremia kitų subjektų pajėgumais. Vienas partneris, UAB „Vigatas“, nurodė subrangovą UAB „Nekrilita“, o UAB „Sportinės dangos“ tai, kad darbų trečioms šalims nepaves. Remiantis pirkimo sąlygomis ir teismų praktika, trečiųjų šalių EBVPD netikrinami, todėl pateikta informacija yra teisėta. Kadangi UAB „Sportinės dangos“ planuoja atlikti darbus savarankiškai, jos EBVPD yra pagrįstos ir papildomo deklaravimo nereikalauja. Teisės aktai nenumato pareigos partneriams pateikti vienodos informacijos apie trečiųjų šalių pasitelkimą, tad laimėtojo EBVPD nėra klaidinga ar prieštaringa. Svarbiausia yra jungtinės veiklos partnerių solidarumo atsakomybė, užtikrinama sutartyje. Todėl ieškovės abejonėms nėra teisinio ar faktinio pagrindo.

7.7. Tiekėjas, ginčydamas perkančiosios organizacijos sprendimus prieš pirkimo sutarties sudarymą, privalo pirmiausia pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, siekiant skatinti veiksmingą teisių gynimą ir nesutarimų sprendimą be teismo. Pagal Civilinio proceso kodeksą, ieškinio dalykas ir pagrindas turi atitikti ikiteisminėje stadijoje keliamus reikalavimus, jų keisti ar plėsti draudžiama, išskyrus išimtis. Ši tvarka svarbi viešųjų pirkimų operatyvumui ir ginčo ribų nustatymui. Šiuo atveju ieškinio argumentai nesutampa su pretenzijoje nurodytais. Teismas privalo nutraukti bylą, jei nesilaikoma privalomos ginčo sprendimo tvarkos. Nepaisant to, ieškovė pateikė nepagrįstus reikalavimus: pripažinti neteisėtu sprendimą dėl pasiūlymų eiliškumo, reikalauti kainos pagrindimo ir išreikalauti CVP IS susirašinėjimą bei komisijos protokolus. Tačiau pretenzijoje šie reikalavimai nebuvo iškelti, o komisijos protokolai yra vidiniai dokumentai, neprieinami tiekėjui ir nereikalingi pagal teisės aktus. Ieškovės reikalavimai dėl šių dokumentų neturi pagrindo, nes susiję su aplinkybėmis, neaptartomis ikiteisminėje stadijoje, todėl turi būti atmesti kaip nepagrįsti.

II. Trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, argumentai

8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Vigatas“ atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei baudą. Savo procesiniuose dokumentuose nurodė šiuos nesutikimo su ieškiniu argumentus (registracijos Nr. DOK-18141, DOK-19025):

1.1. Ieškovė skundė perkančiosios organizacijos sprendimą nesuteikti jam galimybės susipažinti su UAB „Vigatas“ pateikto pasiūlymo konfidencialia jungtinės veiklos sutarties dalimi, teigdama, kad joje nebuvo partnerių solidariosios atsakomybės sąlygų. Tačiau perkančioji organizacija laikėsi Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų ir pateikė ieškovei visas ne konfidencialias pasiūlymo dalis, nes įstatymai neįpareigoja atskleisti visos jungtinės veiklos sutarties pilna apimtimi. Konfidencialia buvo laikoma informacija apie partnerių tarpusavio įsipareigojimus, veiklų pasiskirstymą ir procentines apimtis, kurios atskleidimas galėtų pakenkti tiekėjų komerciniams interesams ir sumažinti jų konkurencingumą ateities viešuosiuose pirkimuose. Viešųjų pirkimų įstatymas numato, kad perkančioji organizacija privalo saugoti tiekėjo konfidencialią informaciją, o Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra patvirtinęs platesnę konfidencialios informacijos sampratą, apimančią ir teisės aktų apsaugą bei viešojo intereso aspektus. Net jei būtų konstatuotas formaliai nedidelis perkančiosios organizacijos pažeidimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika rodo, kad tai nėra pagrindas panaikinti pirkimo rezultatus, jei nebuvo pažeisti viešųjų pirkimų principai ir kitų tiekėjų teisės. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas neatskleisti tam tikros konfidencialios informacijos yra teisėtas ir pagrįstas.

1.2. UAB „Vigatas“ pasiūlymas atitiko viešųjų pirkimų reikalavimus, visi trūkumai buvo teisėtai ir tinkamai patikslinti, o darbų kainos buvo pagrįstos ir tinkamai įvertintos, todėl ieškinys dėl tariamų trūkumų ir kainų pagrindimo yra nepagrįstas. Ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad laimėtojo pasiūlymas turėjo trūkumų, dėl kurių jis neatitiko pirkimo dokumentų reikalavimų. Konkretūs ieškovės klausimai dėl jungtinės veiklos sutarties, kurioje privalo būti solidarioji partnerių atsakomybė, yra nepagrįsti – pateiktos sutartys aiškiai rodo, kad tokia atsakomybė buvo numatyta. Perkančioji organizacija teisėtai, remdamasi Viešųjų pirkimų įstatymo 45 straipsniu, reikalavo patikslinti trūkstamus duomenis, nes pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta, kad šio dokumento trūkumai būtų pagrindas pasiūlymo atmetimui. Teismų praktika patvirtina, jog tiekėjai turi teisę patikslinti pasiūlymus, jei tai nekeičia pasiūlymo esmės. UAB „Vigatas“ pateikė reikiamus patikslinimus, ištaisydama visas pastabas dėl jungtinės veiklos sutarties. Dėl darbų įkainių pagrindimo ieškovė nepagrįstai abejoja UAB „Vigatas“ pateiktų kainų pagrįstumu, nors tiekėjas pateikė detalų paaiškinimą ir perkančioji organizacija įvertino jį kaip tinkamą. Nustatyta, kad įkainiai atitinka pirkimo sąlygų reikalavimus, o perkančioji organizacija laikėsi įstatymo nuostatų, vertindama pasiūlymo kainos pagrįstumą, kaip numato Europos Sąjungos direktyvos dėl viešųjų pirkimų nuostatos. Ieškovės bandymai lyginti įkainius yra nepagrįsti, nes ji nesivadovavo pirkimo dokumentų atsakymais į klausimus, todėl palyginimai yra klaidinantys.

1.3. Perkančioji organizacija pagrįstai paliko nenagrinėtą dalį ieškovės pretenzijos dėl to, kad ieškovė praleido jai nustatytą penkių darbo dienų terminą pretenzijai pateikti, kaip nustatyta Viešųjų pirkimų įstatyme. Ieškovė tris kartus prašė susipažinti su laimėjusio tiekėjo pasiūlymu, tačiau papildomos informacijos po 2025 m. birželio 30 d. nebuvo pateikta. Pagal įstatymą, terminai pretenzijoms skaičiuojami nuo tos dienos, kai tiekėjas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, ir jei tiekėjui suteikiama papildoma informacija, terminas gali būti pratęstas. Tačiau šiuo atveju, kadangi papildoma informacija nebuvo suteikta, ieškovei terminas baigėsi 2025 m. liepos 4 d. Teismų praktika pabrėžia, jog terminai negali būti dirbtinai prailginami dėl informacijos, kurios pateikimas nesuteikia naujų duomenų ieškovo teisių gynimui. Todėl perkančiosios organizacijos sprendimas palikti ieškovės pretenzijos dalį nenagrinėtą yra teisėtas, pagrįstas įstatymų nuostatomis ir teismų praktika, ir neturi būti pripažintas neteisėtu.

1.4. Ieškovės prašymas išreikalauti papildomus dokumentus iš perkančiosios organizacijos yra nepagrįstas ir turėtų būti atmestas, nes UAB „Vigatas“ jau pateikė visus ieškovės prašomus dokumentus, susijusius su ieškinio pagrindu ir dalyku, išskyrus konfidencialią informaciją. Tai apima 2025 m. gegužės 28 d. Konsorciumo sutartį Nr. 05/28-1 bei jos patikslintą versiją kartu su 2025 m. birželio 13 d. raštu dėl kainų pagrindimo, išskyrus tam tikrų detalių konfidencialumą. Šalys nesiginčija dėl pirkimo vykdymo faktinių aplinkybių, o UAB „Vigatas“ savo pasiūlymą pirkimo procedūros metu patikslino tik vieną kartą, pateikdamas reikalingus dokumentus. Trečiojo asmens pateikti įrodymai yra pakankami visoms bylos reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o dėl viešojo pirkimo protokolų išreikalavimo būtinybės sprendimą turėtų priimti teismas.

1.5. Šioje byloje ieškovė nepateikė atskiro materialinio reikalavimo, kuriuo būtų siekusi įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ją su trečiojo asmens pasiūlymu pilna apimtimi ar jo dalimi. Ieškovės pirmasis reikalavimas – pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus nesuteikti susipažinimui jungtinės veiklos sutarčių pilna apimtimi – neturi materialinio pobūdžio, nes nesukuria tiesioginių materialinių teisių ar pareigų. Šis reikalavimas yra procesinis, skirtas įrodyti perkančiosios organizacijos neteisėtą atsisakymą pateikti dalį pasiūlymo dokumentų, ir susijęs su antruoju reikalavimu dėl įrodymų išreikalavimo. Net jei pirmasis reikalavimas nebūtų pateiktas, teismas spręstų, ar yra pagrindas reikalauti įrodymų, vertindamas, ar ieškovas kreipėsi tiesiogiai į perkančiąją organizaciją ir ar jos atsisakymas pateikti dokumentus buvo pagrįstas. Be to, bylos nagrinėjimo metu ieškovei jau buvo pateiktos jungtinės veiklos sutarties ištraukos, leidžiančios įsitikinti pasiūlymo atitiktimi, tačiau ieškovė nepateikė paaiškinimų, kodėl palaiko pirmąjį reikalavimą ir kokias materialines teises juo siekia apginti. Galiausiai, pirmojo reikalavimo išsprendimas neturi įtakos trečiajam ieškinio reikalavimui, kuriuo siekiama panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą dėl pasiūlymų eilės sudarymo, todėl ieškovės materialinis teisinis suinteresuotumas šiuo reikalavimu yra abejotinas.

III. Kitų byloje dalyvaujančiu asmenų argumentai

9. Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – Tarnyba) savo išvadoje (reg. Nr. DOK-21065) nurodė:

1.1. Konfidencialios informacijos apsauga yra išimtis, kuri turi būti aiškinama siaurai, atsižvelgiant į komercinės paslapties kriterijus pagal Civilinį kodeksą ir kasacinio teismo praktiką, todėl sprendimas dėl informacijos atskleidimo teisėtumo priklauso nuo to, ar pateikti duomenys atitinka komercinės paslapties sampratą. Tarnybos vertinimu, ar šiuo konkrečiu atveju trečiojo asmens kartu su pasiūlymu pateiktos jungtinės veiklos sutarties turinys apima tuos duomenis, kurie kvalifikuotini kaip komercinė (gamybinė) paslaptis civilinio kodekso prasme, yra fakto klausimas, į kurį turės būti atsakyta bylos nagrinėjimo metu atliekant įrodymų tyrimą. Nustačius, jog minėtoje sutartyje esanti informacija nepatenka į įstatymo reguliavimo sritį, būtų galima daryti išvadą, jog atsakovės atsisakymas atskleisti ieškovės prašomą informaciją buvo neteisėtas ir nepagrįstas.

1.2. Atsakovės patvirtintų bendrųjų pirkimo sąlygų 5.1 punkte nurodyta, kad tiekėjai bendrųjų Pirkimo sąlygų 4 skyriuje „Perkančiosios organizacijos ir tiekėjų bendravimo ir keitimosi informacija priemonės“ ir specialiosiose Pirkimo sąlygose nustatytomis priemonėmis ir terminais gali prašyti, kad perkančioji organizacija paaiškintų arba patikslintų pirkimo dokumentus. Taigi, viena vertus, atsakovės suformuotose Pirkimo sąlygose pasiūlymų tikslinimas nebuvo absoliučiai neleidžiamas. Tačiau ar šiuo konkrečiu atveju atsakovės veiksmai, kuomet jis suteikė trečiajam asmeniui galimybę patikslinti pasiūlymą, nesukūrė naujo pasiūlymo (ofertos) pateikimo situacijos, yra fakto klausimas, kurį turėtų įvertinti teismas bylos nagrinėjimo metu.

1.3. Įstatymas aiškiai numato pretenzijų pateikimo terminus, kurių nesilaikymas lemia pretenzijos nenagrinėjimą. Tarnyba konstatuoja, kad ieškovė pretenziją pateikė vėliau nei leistinas terminas, todėl atsakovė teisėtai ją paliko nenagrinėtą. Teismai laikosi nuostatos, kad tiekėjai, kaip profesionalūs viešųjų pirkimų dalyviai, privalo laikytis nustatytų procedūrų ir terminų, o jų nesilaikymas turi atitinkamas teisines pasekmes.

1.4. Tarnyba pažymi, jog vienareikšmiško atsakymo dėl trečiojo asmens pasiūlytos kainos (ne)pagrįstumo pateikti negali. Tarnybos nuomone, nagrinėjant bylą svarbu nustatyti, ar atsakovė tinkamai vertino neįprastai mažos pasiūlymo kainos pagrindimą, ar atsakovė turėjo realią galimybę, remdamasi faktiniais duomenimis, įsitikinti, kad trečiojo asmens pasiūlyta kaina pagrįsta ir reali ir trečiasis asmuo pateikė pakankamus ir realius duomenis itin mažos pasiūlytos kainos pagrindimui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys atmetamas.

I. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Atsakovė perkančioji organizacija Kauno miesto savivaldybės administracija paskelbė supaprastintą viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Kauno Kazio Griniaus progimnazijos Šiaurės pr. 97, Kaune, sporto aikštelių rekonstravimo darbai”, pirkimo Nr. 2810870. Pirkimo objektas – Kauno Kazio Griniaus progimnazijos Šiaurės pr. 97, Kaune, sporto aikštelių rekonstravimo darbai (el. b. t. 1, l. 21 – 79).

11. Atsakovė 2025 m. birželio 26 d. priėmė sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę, pagal kurią I vieta – UAB „Vigatas“, II vieta – UAB „Rolana“ (el. b. t. 1, l. 79 – 81).

12. Ieškovė 2025 m. birželio 26 d. pateikė prašymą susipažinti su laimėtojo pasiūlymą sudarančiais dokumentais. Atsakovė 2025 m. birželio 27 d. pateikė dokumentus (el. b. t. 1, l. 82 - 155).

13. Ieškovė 2025 m. birželio 30 d. pateikė prašymą pateikti jungtinės veiklos sutartį su „atidengta konfidencialia dalimi“, pažymint, kad „nėra aišku, kuris rangovas už ką atsakingas ar sutartis solidari“ (el. b. t. 1, l. 156). Atsakovė 2025 m. birželio 30 d. pateikė jungtinės veiklos sutartį su uždengtais konfidencialiais duomenimis (el. b. t. 1, l. 157 – 159).

14. Ieškovė 2025 m. liepos 3 d. pateikė prašymą išviešinti pilna apimti neuždengiant nei vieno žodžio, išskyrus darbuotojų asmeninius duomenis, jungtinės veiklos sutartis (el. b. t. 1, l. 160 – 161). Atsakovė 2025 m. liepos 4 d. atsisakė pateikti nekonfidencialų jungtinės veiklos sutarties egzempliorių, nurodydama, kad tiekėjui susipažinimui buvo pateikta UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ jungtinės veiklos sutartis tokia apimtimi, iš kurios galima įsitikinti jos pilna atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams (el. b. t. 1, l. 162 – 164).

15. Ieškovė 2025 m. liepos 7 d. pateikė pretenziją, kuria ginčijo atsisakymą pateikti konfidencialią informaciją ir pakartotinai prašė pateikti jungtinės veiklos sutartis. Pretenzijoje nurodoma, kad perkančioji organizaciją priėmė nepagrįstą sprendimą dėl laimėtojo pasiūlymo, nes buvo leista laimėtojui po pasiūlymo termino pabaigos tikslinti jungtinės veiklos sutartį; laimėtojo pasiūlymas dėl netinkamos kainos negalėjo būti tikslinamas ir buvo / yra atmestinas; EBVPD nurodyti prieštaringi duomenys dėl pasitelkiamo sutarties vykdymui subrangovo. Tiekėjas taip pat nurodė, kad nebuvo atskleisti visi laimėtojo pasiūlymą sudarantys dokumentai (el. b. t. 1, l. 165 – 168).

16. Perkančioji organizacija 2025 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą tiekėjo pretenzijos dalies dėl EBVPD ir laimėtojo pasiūlymo kainos nenagrinėti, likusią pretenzijos dalį – atmesti kaip nepagrįstą (el. b. t. 1, l. 169 – 174).

Dėl ieškinio reikalavimų

17. Atsakovė ir trečiasis asmuo procesiniuose dokumentuose nurodo nesutikimo argumentus su ieškovės ieškinio reikalavimų kaip pažeistų teisių gynybos priemonių negalimumu. Trečiasis asmuo kvestionuoja reikalavimą pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus neteikti susipažinimui informacijos dėl to, kad argumentai dėl solidariosios atsakomybės kaip pirkimo sąlygų atitikties yra nepagrįsti; ieškovas nereiškė atskiro savarankiško materialinio reikalavimo, kuriuo būtų prašoma įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ieškovą su trečiojo asmens pasiūlymu pilna apimtimi ar jo dalimi; bylos nagrinėjimo metu ieškovei jau buvo pateiktos jungtinės veiklos sutarties ištraukos tam, kad ieškovas galėtų įsitikinti, ar laimėtojas atitiko pirkimo sąlygų 12.1. punkto reikalavimus. Atsakovė dėl reikalavimų išreikalauti duomenis ir pateikus prašomus išreikalauti dokumentus pilna apimtimi spręsti dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 26 d. sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę pripažinimo neteisėtu nurodė, kad pretenzijoje ieškovė net nepasisakė dėl CVP IS priemonėmis buvusių susirašinėjimų, atsakovės viešojo pirkimo komisijos posėdžių protokolų ir nereiškė reikalavimo juos pateikti, o taip pat teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neginčijo neįprastai mažų įkainių pagrindimo ir atsakovės nustatytos pasiūlymų eilės.

18. Ieškovė ieškinyje suformulavo reikalavimus: 10 pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus neteikti susipažinimui viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą sudarančių dokumentų – pirminės ir patikslintos jungtinės veiklos sutarties turinio dalyje dėl galimybės įsitikinti, ar laimėtojas atitiko pirkimo sąlygų 12.1. punkto reikalavimus, ar buvo atliktas leidžiamas pirminio pasiūlymo patikslinimas; 2) išreikalauti iš perkančiosios organizacijos pateikti: iki vokų atplėšimo konkurse gautą kartu su pirminiu pasiūlymu laimėtojo jungtinės veiklos sutartį pilnoje apimtyje (išskyrus asmenų duomenis ar kitą iš tikrųjų konfidencialią informaciją/ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); po vokų atplėšimo gautą patikslintą laimėtojo jungtinės veiklos sutartį pilnoje apimtyje (išskyrus asmenų duomenis ar kitą iš tikrųjų konfidencialią informaciją/ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); po vokų atplėšimo gautą laimėtojo kainos pagrindimą pilnoje apimtyje, išskyrus asmenų duomenis ir komercinę informaciją/ją užjuodinus ir pateikus motyvaciją); CVP IS susirašinėjimo išrašus su tiksliomis datomis, iš kurių būtų aišku matyti, kada, kiek kartų ir kokius dokumentus / duomenis laimėtojas teikė bei tikslino pasiūlymą; perkančiosios organizacijos komisijos protokolus (ar kt. sprendimus įforminančius dokumentus) dėl laimėtojo pasiūlymo tikslinimo, patikslinto pasiūlymo priėmimo bei laimėtojo pasiūlymo dokumentų laikymą konfidencialia informacija; 3) atitinkamai perkančiajai organizacijai pateikus prašomus išreikalauti dokumentus pilna apimtimi, spręsti dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 26 d. sprendimo (reg. Nr. 32-14-1030) pripažinimo neteisėtu, kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė.

19. Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, kuris mano, kad perkančioji organizacija nesilaikė šio įstatymo reikalavimų ar nepagrįstai nutraukė sutartį dėl esminio pirkimo sutarties pažeidimo ir tuo pažeidė ar pažeis jo teisėtus interesus, šiame skyriuje nustatyta tvarka gali kreiptis į apygardos teismą, kaip pirmosios instancijos teismą, dėl perkančiosios organizacijos sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

20. Taigi, VPĮ 101 straipsnio 1 dalis apibrėžia tiekėjo teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos dėl perkančiosios organizacijos veiksmų ir (ar) sprendimų, neatitinkančių šio įstatymo reikalavimų, panaikinimo ar pakeitimo.

21. Iš ieškovės pretenzijoje, prašymuose ir procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų galima spręsti, kad ieškovė reikalavimu pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos sprendimus neteikti susipažinimui viešąjį pirkimą laimėjusio tiekėjo pasiūlymą sudarančių dokumentų siekia įgyvendinti VPĮ 20 straipsnyje įtvirtintą savo teisę susipažinti su kito – laimėjusio tiekėjo pasiūlymo duomenimis, kuri ieškovės teigimu, šiuo atveju buvo pažeista. Nagrinėjamu atveju teismas šį reikalavimą kvalifikuoja kaip ieškovės materialųjį reikalavimą įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ieškovę / suteikti ieškovei susipažinti su atitinkamais konfidencialumo reikalavimų neatitinkančiais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais. Toks reikalavimo kvalifikavimas atitinka formuojamą teismų praktiką dėl pažeistų teisių gynybos veiksmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-378/2018).

22. Ieškovė ikiteisminėje ginčo stadijoje perkančiajai organizacijai pateiktoje pretenzijoje nurodė dalyką – pateikti visus laimėtojo pasiūlymą sudarančius dokumentus susipažinimui ir pagrindus, susijusius su priimto sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę nepagrįstumu bei teise susipažinti su laimėtojo pasiūlymą sudarančiais dokumentais. Nors ieškovė neformalizavo pretenzijoje dalyko dėl sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę, iš pretenzijos turinio akivaizdu, kad tiekėjas nesutinka su tokiu perkančiosios organizacijos sprendimu ir siekia tokio sprendimo pripažinimu neteisėtu teisinių pasekmių. Teismo vertinimu, ieškovė pretenzijos turiniu netiesiogiai apibrėžė ieškinio reikalavimą spręsti dėl perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 26 d. sprendimo pripažinimo neteisėtu, kuris patenka į bylos nagrinėjimo ribų apibrėžimą.

23. Ieškovės ieškinio reikalavimai dėl įrodymų išreikalavimo yra procesiniai prašymai, reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) nustatyta tvarka, ir procesinių prašymų formulavimo ieškinyje galimybė nėra siejama su pretenzijoje nurodytais reikalavimais.

Dėl ginčo ribų

24. CPK 423³ straipsnio 2 dalis nustato, kad viešųjų pirkimų atveju ieškinyje negali būti reiškiami reikalavimai, kurie nebuvo keliami tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, išskyrus atvejus, kai šių reikalavimų ieškovas negalėjo kelti kreipimosi padavimo metu. Ieškinio pagrindas turi sutapti su tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimesi, pareikštame išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas tas kreipimasis, išskyrus atvejus, kai šių aplinkybių ieškovas negalėjo nurodyti kreipimosi padavimo metu (CPK 423³ straipsnio 3 dalis).

25. Viešųjų pirkimų ginčo ribas ir šalių pozicijas grindžiančių teisinių argumentų konkrečiomis faktinėmis aplinkybėmis apimtį (ribas) iš esmės lemia suinteresuotų šalių dokumentų turinys ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo stadijoje – pretenzijos ir atsakymo į pretenziją turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2022, žr. 43, 44, 45 punktus; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-210-469/2022, žr. 32, 33 punktus).

26. Ieškovė pretenzijoje nurodė, kad laimėtojo pasiūlymas dėl netinkamos kainos negalėjo būti tikslinamas ir buvo / yra atmestinas. Ieškovė ieškinyje išplečia pretenzijoje suformuluotas ribas ir nurodo argumentus: laimėtojas teikė kainos pagrindimą dėl kai kurių žiniaraščiuose nurodytų įkainių pozicijų: 15-16 eilutės (darbų kiekių žiniaraštyje – sklypo planas); tačiau susipažinimui pateikti kainos pagrindimo dokumentai buvo pernelyg įslaptinti, dėl ko ieškovė negali matyti jų turinio, todėl negali įvertinti, ar kaina pagrįsta tinkamai.

27. Perkančioji organizacija ieškovei pateikė susipažinimui pasiūlymą sudarančius dokumentus 2025 m. birželio 27 d. Ieškovė, teikdama 2025 m. liepos 7 d. pretenziją, nenurodė argumentų dėl kainos nepagrįstumo ir neprašė leisti susipažinti su kainos pagrindimo dokumentais. Faktas, kad ieškovei susipažinimui buvo pateikti su kaina susiję dokumentai, neužkirto kelio ieškinyje nurodyti argumentus dėl neįprastai mažos kainos. Dėl nustatytų faktinių aplinkybių teismas konstatuoja, kad ieškinio argumentai dėl neįprastai mažos kainos nepatenka į ginčo ribas.

Dėl termino pateikti pretenziją

28. Atsakovė 2025 m. vasario 24 d. nenagrinėjo ieškovės pretenzijos dalies dėl EBVPD ir laimėtojo pasiūlymo kainos, nes ji pateikta praleidus įstatyme nustatytą terminą. Ieškovė pripažįsta faktą, kad pretenzijos dėl sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę pateikimo terminą praleido 2 dienas ir nurodo argumentus, kad terminas praleistas dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų neteikti susipažinti pasiūlymą sudarančių dokumentų. Pažymima, kad ieškovė visais būdais siekė savalaikiai gauti dokumentus ir ginti savo interesus, o faktinis termino praleidimas kilo būtent dėl perkančiosios organizacijos elgesio, kuris, neatskleidžiant informacijos arba ją teikiant dalimis, sukėlė teisinį neapibrėžtumą ir sukliudė veiksmingos teisinės gynybos užtikrinimą. Ieškovė nurodo, kad CPK 423⁸ straipsnyje įtvirtintas aktyvus teismo, nagrinėjančio viešųjų pirkimų bylą, vaidmuo, t. y. teismui suteikta teisė savo iniciatyva rinkti įrodymus, taip pat teisė viršyti byloje pareikštus reikalavimus ir (ar) taikyti alternatyvius teisių gynimo būdus. Dėl to, ieškovė prašo atsižvelgti į nurodytas faktines aplinkybes, kurios objektyviai nulėmė pretenzijos pateikimo laiką.

29. VPĮ 58 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suinteresuoti dalyviai nuo perkančiosios organizacijos pranešimo apie sprendimą nustatyti laimėjusį pasiūlymą pateikimo dalyviams dienos iki atidėjimo termino pabaigos gali prašyti perkančiosios organizacijos pateikti laimėjusį pasiūlymą. Tokiu atveju šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami papildomam terminui, jį skaičiuojant nuo suinteresuoto dalyvio prašymo pateikti laimėjusį pasiūlymą pateikimo perkančiajai organizacijai dienos iki tol, kol suinteresuotam dalyviui bus pateiktas minėtas pasiūlymas. Jeigu laimėjusio dalyvio pasiūlymas pateikiamas tą pačią dieną, kai buvo paprašyta, šio įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas ir atidėjimo terminas pratęsiami vienai darbo dienai. Perkančioji organizacija laimėjusį pasiūlymą suinteresuotiems dalyviams gali pateikti teikdama šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją.

30. CPK 423² straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo arba ekonominės veiklos vykdytojo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas arba ekonominės veiklos vykdytojas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės. Teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi, yra nepagrįsti, bylą nutraukia.

31. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė teikė prašymus leisti susipažinti su jungtinės veiklos sutartimis (el. b. t. 1, l. 156 – 161). Ieškovei buvo pateikti laimėtojo pasiūlymą sudarantys dokumentai 2025 m. birželio 27 d. Teismas išaiškina, kad jungtinės veiklos konfidencialios dalies turinys, su kuriuo ieškovė neturėjo galimybių susipažinti, nėra susijęs su EBVPD ir laimėtojo pasiūlymo kaina, taigi, ir neužkirto kelio parengti dokumentais pagrįstos informatyvios pretenzijos aktualiais ieškovės klausimais. Atkreipiamas dėmesys, kad materialieji reikalavimai – įpareigojimas pateikti susipažinti pasiūlymą sudarančius dokumentus ir panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę yra savarankiški teisių gynimo būdai, kuriems įgyvendinti būtina nustatyti skirtingas teisiškai reikšmingas aplinkybes.

32. Teismas sprendžia, kad perkančioji organizacija pagrįstai laikė, kad pretenzija pateikta nesilaikant VPĮ 102 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, kas sudarė pagrindą pretenzijos nenagrinėti. Atsižvelgus į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo teises normas, pagal kurias terminų reglamentavimu siekiama užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų operatyvumą, tiekėjo pareigą domėtis vykdomu konkursu, t. y. elgtis pagal bonus pater familias standartą ir operatyviai ginti pažeistas subjektines teises, teismas laiko, kad termino praleidimą lėmė pačios ieškovės veiksmai, kurie neatitinka apdairaus, rūpestingo ir atidaus žmogaus standarto.

33. Kasacinis teismas konstatavo, kad viešųjų pirkimų bylose teismai turi teisę savo iniciatyva (ex officio) šalių ginčą spręsti kaip aktyvus arbitras (inter alia, peržengti skundo ribas), kurio nesaisto proceso šalių rungimosi ribos. Toks vaidmuo laikytinas diskrecine teise, tačiau ne absoliučia bei ribojama perkančiosios organizacijos galimai neteisėto veiksmo (sprendimo) akivaizdumu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016).

34. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, nenustatė, kad perkančioji organizacija, priimdama sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę tiek, kiek tai susiję su ieškovės argumentais dėl EBVPD ir laimėtojo pasiūlymo kainos, akivaizdžiai nesilaikė imperatyvaus viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo (el. b. t. 1, l. 85 – 102, 105 – 122, 146 – 152, 176 – 181). Teismas neturi įgaliojimų ex officio pagal ieškovės procesiniuose dokumentuose dėstomų argumentų apimtį perkančiosios organizacijos sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę pripažinti neteisėtu ir panaikinti.

35. Kadangi ieškovė nurodė kitus argumentus, kuriais grindžiamas nesutikimas su priimtu sprendimu nustatyti pasiūlymų eilę, ir dėl šių argumentų perkančioji organizacija pateikė savo nuomonę atsakyme į pretenziją, nėra procesinių prielaidų bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo panaikinti sprendimą nustatyti pasiūlymų eilę nutraukti.

Dėl sprendimų neteikti susipažinti dokumentų

36. Ieškovė nurodo, kad perkančioji organizacija iš esmės nepagrindė savo sprendimo riboti ieškovės teisės susipažinti su laimėtojo pasiūlymu visa galima apimtimi, t. y. su pirminio pasiūlymo jungtinės veiklos sutarties turiniu. Jau vien perkančiosios organizacijos veiksmai parodo, kad ji be pagrindo atsisakė pateikti pirminio laimėtojo pasiūlymo dalį – jungtinės veiklos sutarties turinį, kadangi prašoma pakartotinai pateikė tiekėjui patikslinto laimėtojo pasiūlymo jungtinės veiklos sutarties turinį. Taigi, akivaizdu, kad nepateikiant tokio pačio turinio pirminio pasiūlymo dalies – tai padaryta ne dėl to, kad tai yra konfidencialu, o galimai bandant nuslėpti faktą, kad pirminis pasiūlymas neatitiko pirkimo sąlygų reikalavimų.

37. Atsakovė nurodo, kad kai kurios jungtinės veiklos sutarties nuostatos yra neviešo pobūdžio, t. y. visiškai nesusijusios su pirkime keliamais reikalavimais, bet susijusios su šią sutartį pasirašiusių šalių organizaciniais įsipareigojimais ar ginčų sprendimu pvz., su patirtų išlaidų dalyvaujant konkurse pasidalinimu, laimėjimo atveju – sutarties pasirašymu ir pan., t. y. bendrosios nuostatos, kurios yra jungtinės veiklos sutarties šalių tarpusavio susitarimo reikalas (konfidencialios), niekaip neįtakojančios pasiūlymo vertinimo.

38. Trečiasis asmuo paaiškino, kad UAB „Vigatas“ pasiūlyme jungtinės veiklos sutartis buvo įtraukta į pasiūlymo dokumentų sąrašą, kuriuose pateikta konfidenciali informacija. Jungtinės veiklos sutartyje buvo pateikta konfidenciali informacija, kurios atskleidimas pažeistų UAB „Vigatas“ komercinius interesus. Jungtinės veiklos sutartyje nurodyti šalių tarpusavio įsipareigojimai, veiklų pasiskirstymas tarp jungtinės veiklos partnerių UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“, kiekvieno partnerio darbų apimtys procentine išraiška. Jungtinės veiklos partnerių tarpusavio įsipareigojimai, veiklų tarp jungtinės veiklos partnerių pasiskirstymas ir veiklų procentinė išraiška yra konfidenciali informacija. Iš jungtinės veiklos sutarties sąlygų galima nustatyti kiekvieno partnerio gaunamą naudą iš jungtinės veiklos vykdymo. Jungtinės veiklos sąlygų atskleidimas pilna apimtimi pakenktų jungtinės veiklos partnerių konkurencingumui ateities viešuosiuose pirkimuose, nes konkurentai, žinodami partnerių bendradarbiavimo sąlygas, galėtų nuspėti partnerių pasiūlymo kainą. Šios informacijos atskleidimas konkurentams pakenktų abiejų jungtinės veiklos partnerių konkurencingumui ir sumažintų galimybes ateityje laimėti panašių darbų viešuosius pirkimus.

39. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė 2025 m. birželio 26 d. kreipėsi su prašymu susipažinti su laimėtojo pasiūlymu. Atsakovė 2025 m. birželio 27 d. pateikė ieškovei susipažinti laimėtojo pasiūlymą, išskyrus dokumentus, kuriuos trečiasis asmuo buvo nurodęs kaip konfidencialią informaciją. Ieškovei pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje nuostatos dėl solidarios atsakomybės ir atsakingo partnerio buvo užtušuotos (el. b. t. 1, l. 103 – 104, 135 – 138, 143 – 144, t. 2, l. 17 – 18). Ieškovė 2025 m. birželio 30 d. pateikė atsakovei prašymą pateikti jungtinės veiklos sutartį, visos pilnos apimties ir nurodė, kad nėra aiški šalių atsakomybė. Atsakovė 2025 m. birželio 30 d. pateikė jungtinės veiklos sutartį su nekonfidencialia informacija, iš kurios matyti solidari partnerių atsakomybė, atsakingo partnerio įvardijimas (el. b. t. 1, l. 158 – 159, t. 2, l. 19 – 20). Ieškovė 2025 m. liepos 3 d. pateikė prašymą atsakovei išviešinti pilna apimti neuždengiant nei vieno žodžio išskyrus darbuotojų asmeninius duomenis: 1) jungtinės veiklos sutartis su UAB „Sportinės dangos“ parašu 2025 m. gegužės 31 d. 09:16:48, kuri buvo pasirašyta prieš vokų plėšimą; 2) jungtinės veiklos sutartis su UAB „Sportinės dangos“ parašu 2025 m. birželio 13 d. 09:58:45, kuri buvo pasirašyta po vokų plėšimo. Atsakovė 2025 m. liepos 4 d. pateikė atsakymą, kad tiekėjui susipažinimui buvo pateikta UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ jungtinės veiklos sutartis tokia apimtimi, iš kurios galima įsitikinti jos pilna atitiktimi pirkimo sąlygų reikalavimams.

40. Įvertinus jungtinės veiklos sutarties turinį, nustatyta, kad UAB „Vigatas“ pateikė ne dvi jungtinės veiklos sutartis, kaip nurodo ieškovė, o pasiūlymų vertinimo metu patikslino, papildė pateiktą tą pačią jungtinės veiklos sutartį, kurios santrauka ir buvo pateikta tiekėjui (el. b. t. 1, l. 162 – 164).

41. Iš byloje pateiktų jungtinės veiklos sutarčių, kurios Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažinta nevieša bylos medžiaga (registracijos Nr. DOK-20657), matyti, kad UAB „Vigatas“ ir UAB „Sportinės dangos“ sudarė 2025 m. gegužės 28 d. jungtinės veiklos sutartį (pradinis egzempliorius pasirašytas 2025 m. gegužės 31 d., patikslintas egzempliorius pasirašytas 2025 m. birželio 13 d.). Jungtinės veiklos sutartyje šalys aptarė tarpusavio teisinius santykius, kuriuos apibrėžiamos sąlygos nebuvo tikslinamos jokia apimtimi. Ieškovei nebuvo pateikta susipažinti būtent su jungtinės veiklos partnerių tarpusavio teisinių santykių sąlygomis. Taigi, byloje kilo ginčas, ar jungtinės veiklos partnerių tarpusavio teisinių santykių sąlygos yra konfidenciali informacija, saugotina pagal VPĮ nuostatas.

42. VPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad perkančioji organizacija, komisija, jos nariai ar ekspertai ir kiti asmenys negali tretiesiems asmenims atskleisti iš tiekėjų gautos informacijos, kurią jie nurodė kaip konfidencialią. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad visas tiekėjo pasiūlymas ir paraiška negali būti laikomi konfidencialia informacija, tačiau tiekėjas gali nurodyti, jog tam tikra jo pasiūlyme pateikta informacija yra konfidenciali. Konfidencialia informacija gali būti, įskaitant, bet ja neapsiribojant, komercinė (gamybinė) paslaptis ir konfidencialieji pasiūlymų aspektai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje atskirai įtvirtinta suinteresuotų dalyvių subjektinė teisė susipažinti su konkurento, laimėjusio pirkimą, pasiūlymu. Tačiau nurodyta įstatymo nuostata draudžia atkleisti informaciją, kurią dalyviai nurodė kaip konfidencialią.

43. Informacijos kvalifikavimas kaip konfidencialios pirmiausiai priklauso nuo tiekėjo nurodymo apie tai pasiūlyme, tačiau toks tiekėjo nurodymas nėra privalomas perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013). Pareiga įvertinti prašomos įslaptinti informacijos pobūdį ir nuspręsti, ar tiekėjo nurodymas dėl pasiūlyme pateiktos informacijos konfidencialumo yra pagrįstas, tenka perkančiajai organizacijai. Perkančiosios organizacijos privalo užtikrinti, kad konfidencialumu tiekėjai naudotųsi pagrįstai, o ne formaliai. VPĮ 20 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu perkančiajai organizacijai kyla abejonių dėl tiekėjo pasiūlyme nurodytos informacijos konfidencialumo, ji privalo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali.

44. Kasacinio teismo jurisprudencijoje pažymima, kad konfidencialios informacijos apsaugos viešuosiuose pirkimuose tikslas – teisėta viešumo ribojimo priemonė, ji turi būtina aiškinama siaurai, informacijos konfidencialumas siejamas su galimos žalos grėsme; taigi duomenų slaptumas aiškintinas siaurai, neproporcingai neapribojant ieškovo teisės į gynybą ir turint tik tikslą nepakenkti tos informacijos šaltiniui ar kitiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo ir Teisingumo Teismo praktika).

45. VPĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad konfidencialia negalima laikyti informacijos: jeigu tai pažeistų įstatymus, nustatančius informacijos atskleidimo ar teisės gauti informaciją reikalavimus, ir šių įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus (1 punktas); jeigu tai pažeistų šio įstatymo 33, 58 straipsniuose ir 86 straipsnio 9 dalyje nustatytus reikalavimus dėl paskelbimo apie sudarytą pirkimo sutartį, kandidatų ir dalyvių informavimo, laimėjusio dalyvio pasiūlymo, sudarytos pirkimo sutarties, preliminariosios sutarties ir šių sutarčių pakeitimų paskelbimo, įskaitant informaciją apie pasiūlyme nurodytą prekių, paslaugų ar darbų kainą, išskyrus jos sudedamąsias dalis (2 punktas); pateiktos tiekėjų pašalinimo pagrindų nebuvimą, atitiktį kvalifikacijos reikalavimams, kokybės vadybos sistemos ir aplinkos apsaugos vadybos sistemos standartams patvirtinančiuose dokumentuose, išskyrus informaciją, kurią atskleidus būtų pažeisti tiekėjo įsipareigojimai pagal su trečiaisiais asmenimis sudarytas sutartis, – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti (3 punktas); informacija apie pasitelktus ūkio subjektus, kurių pajėgumais remiasi tiekėjas, ir subtiekėjus – tuo atveju, kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti (4 punktas).

46. Pagal VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktą konfidencialia informaciją laikoma informacija apie tiekėjo tarpusavio vidinius įsipareigojimus, susijusius su trečiaisiais asmenimis, kurie pasitelkiami vienokia ar kitokia teisine forma įgyvendinti viešojo pirkimo sutartį, išskyrus kai ši informacija reikalinga tiekėjui jo teisėtiems interesams ginti.

47. Bendrųjų sąlygų 12 punkte numatyta, kad pasiūlymą gali pateikti tiekėjų grupė. Pirkime pasiūlymą teikianti tiekėjų grupė su pasiūlymu turi pateikti jungtinės veiklos sutarties kopiją. Jungtinės veiklos sutartyje privalo būti nurodyta: tiekėjų grupės sudėtis ir kiekvieno tiekėjų grupės dalyvio įsipareigojimai vykdant numatomą su perkančiąja organizacija sudaryti sutartį; solidari, kiekvieno tiekėjų grupės dalyvio atskirai ir visų kartu, atsakomybė už įsipareigojimų ir prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą (nepriklausomai nuo jų įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį); kuris šios sutarties dalyvis yra įgaliojamas tiekėjų grupės vardu teikti pasiūlymą, o laimėjus pirkimą, – pasirašyti sutartį su perkančiąja organizacija, teikti sąskaitas faktūras atsiskaitymams (mokėjimai bus atliekami tik vienam iš jungtinės veiklos sutarties dalyvių), pasirašyti su sutarties vykdymu susijusius dokumentus (įgaliotas dalyvis) ir kt.

48. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, teismas daro išvada, kad nors tiekėjų grupės dalyvių nesieja tiekėjo ir ūkio subjekto, kurio pajėgumais remiasi tiekėjas, teisiniai santykiai kaip yra suprantama pagal VPĮ teisinį reguliavimą, tiekėjų grupės dalyvių, kurių tikslas pateikti vieną bendrą pasiūlymą, tarpusavio vidinių teisinių santykių apibrėžtis, įtvirtinta jungtinės veiklos sutartyje, savo turinio prasme yra artimiausia VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto reguliuojamai sričiai ir būtent patenka į VPĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo apimtį. Šiems duomenims kaip konfidencialiai informacijai garantuojama teisinė apsauga pagal įstatymą. Tiekėjo įslaptinti duomenys, kurie perkančiajai organizacijai buvo nurodyti kaip konfidenciali informacija, nėra susiję su tiekėjo teisių gynimu.

49. Teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija neprivalėjo prašyti tiekėjo įrodyti, kodėl nurodyta informacija yra konfidenciali, kai tokios akivaizdžios informacijos apsauga įtvirtinta pačiame įstatyme (VPĮ 20 straipsnio 3 dalis). Ieškovės ginčijami perkančiosios organizacijos veiksmai užtikrino ieškovės teises į veiksmingą teisių apsaugą, dėl to ieškovės ieškinio argumentai ir atitinkamai reikalavimas įpareigoti perkančiąją organizaciją supažindinti ieškovę / suteikti ieškovei susipažinti su atitinkamais konfidencialumo reikalavimų neatitinkančiais trečiojo asmens pasiūlymo dokumentais laikomi nepagrįstais.

Dėl sprendimo nustatyti pasiūlymų eilę

50. Byloje keliamas klausimas ar perkančioji organizacija turėjo teisę leisti patikslinti jungtinės veiklos sutartį ir ar jungtinės veiklos sutarties sąlygos dėl partnerių solidariosios atsakomybės po jų patikslinimo tapo nauju pasiūlymu. Perkančioji organizacija nurodė, kad Viešojo pirkimo komisija 2025 m. birželio 11 d. posėdyje nagrinėjo pirkimui pateiktus tiekėjų pasiūlymus. Atlikus laimėtojo pasiūlymo analizę ir įvertinus pasiūlymo atmetimo pagrindų, numatytų Bendrųjų sąlygų 18 punkte, nebuvimą, vadovaujantis pirkimo sąlygomis, VPĮ 45 straipsnio 3 dalimi ir Taisyklėmis, buvo paprašyta patikslinti jungtinės veiklos sutartį, kadangi su pasiūlymu pateiktoje jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, kad „3.2. Partneriai susitaria, jog yra solidariai atsakingi už prievolių Perkančiajai organizacijai vykdymą, nevykdymą“, taip pat jungtinės veiklos sutartyje nebuvo nurodyta informacija, kuris sutarties dalyvių yra įgaliojamas tiekėjų grupės vardu teikti sąskaitas faktūras atsiskaitymams. Taigi, <...>, esminė sąlyga dėl jungtinės veiklos partnerių solidarios atsakomybės pradinėje (pateiktoje kartu su pasiūlymu) jungtinės veiklos sutartyje buvo nurodyta, o šią sutartį tikslinti buvo prašoma siekiant, kad ji pažodžiui atitiktų pirkimo sąlygų reikalavimus, kas neprieštarauja nei VPĮ, nei kitiems teisės aktams.

51. Kaip jau nurodyta šio sprendimo 47 punkte, Bendrųjų sąlygų 12 punkte numatyta tiekėjų grupės dalyvių įsipareigojimai ir atsakomybė. Bylos duomenimis nustatyta, kad buvo pateikta viena jungtinės veiklos sutartis, kurios nuostatos dėl tiekėjų grupės dalyvių atsakomybės ir įsipareigojimų perkančiosios organizacijos atžvilgiu buvo patikslintos. Trečiasis asmuo pateikė tokio turinio sutarties nuostatas prieš patikslinimą: „3.2. Partneriai susitaria, jog yra solidariai atsakingi už prievolių Perkančiajai organizacijai vykdymą, nevykdymą. 3.3. Partneriai tarpusavio susitarimu UAB „Vigatas“ skiria Atsakingu partneriu, kuris vadovauja jungtinei veiklai ir tvarko bendrus Partnerių reikalus.“ Po patikslinimo tiekėja pateikė patikslinimą: „3.2. Partneriai, kiekvienas tiekėjų grupės dalyvis atskirai ir visi kartu, susitaria, jog yra solidariai atsakingi už įsipareigojimų ir prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą (nepriklausomai nuo jų įnašo pagal jungtinės veiklos sutartį). 3.3. Partneriai tarpusavio susitarimu Atsakingu partneriu skiria UAB „Vigatas“, kuris vadovauja jungtinei veiklai, tvarko bendrus Partnerių reikalus, ir yra įgaliotas tiekėjų grupės vardu teikti sąskaitas faktūras atsiskaitymams“.

52. VPĮ 45 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad jeigu kandidatas ar dalyvis pateikė netikslius, neišsamius ar klaidingus dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams arba šių dokumentų ar duomenų trūksta, perkančioji organizacija gali nepažeisdama lygiateisiškumo ir skaidrumo principų prašyti kandidatą ar dalyvį šiuos dokumentus ar duomenis patikslinti, papildyti arba paaiškinti per jos nustatytą protingą terminą. Pasiūlymai tikslinami, papildomi arba paaiškinami vadovaujantis Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytomis taisyklėmis.

53. Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių, patvirtintų Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1S-240 „Dėl Pasiūlymų patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4.1. punkte numatyta, kad spręsdamas dėl prašymo patikslinti, papildyti ar paaiškinti pasiūlymą teikimo, pirkimo vykdytojas turi įvertinti: galimybę teikti tokį prašymą, atsižvelgiant į pirkimo dokumentų nuostatas. Jei pirkimo dokumentuose buvo numatyta, jog konkrečių dokumentų ar duomenų nepateikimas (nurodant konkrečius dokumentus/duomenis ar jų grupes, pvz., dokumentai, pagrindžiantys tiekėjo atitiktį kvalifikacijos reikalavimams) lemia pasiūlymo atmetimą, tiekėjui jų nepateikus, pirkimo vykdytojas negali naudotis pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo institutu šiam pasiūlymo trūkumui ištaisyti ir pasiūlymas turi būti atmetamas; ar be atitinkamo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas gali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrąjį turinį ir (ar) jo atitiktį pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams. Taisyklių 5 punkte numatyta, kad laikoma, kad be pasiūlymo patikslinimo, papildymo ar paaiškinimo pirkimo vykdytojas negali nustatyti pirkime gauto pasiūlymo tikrojo turinio ar jo atitikties pirkimo dokumentuose nustatytiems reikalavimams, kai: atlikus pasiūlymo vertinimą identifikuojami trūkumai (pvz., reikiami duomenys ar dalis jų nepateikti arba egzistuoja duomenų nesutaptis (pvz., kai pasiūlyme pateikti duomenys yra prieštaringi – skirtingi dokumentai pateikia skirtingą informaciją apie tą patį aspektą, pvz., siūlomos prekės techninius parametrus) ir nustatytų trūkumų neįmanoma pašalinti atliekant pasiūlymo turiningąjį vertinimą.

54. Bendrųjų sąlygų 18 punkte išvardinti pasiūlymų atmetimo pagrindai. Šiame sąraše nėra numatytas draudimas tikslinti jungtinės veiklos sutartį. Atlikdamas pasiūlymo turiningąjį vertinimą, teismas nustatė, kad tiekėjo buvo paprašyta patikslinti sutarties nuostatas dėl tiekėjų grupės dalyvių įsipareigojimų ir atsakomybės, kiek tai susiję su perkančiosios organizacijos ir tiekėjo (tiekėjo grupės) teisinių santykių, laikantis glaudesnio ryšio su pažodiniu Bendrųjų sąlygų 12 punkte nurodytu tekstu. Toks pasiūlymo patikslinimas nesukuria naujo pasiūlymo pateikimo situacijos, kadangi pats tiekėjas pasiūlymo pateikimo metu su partneriu buvo sudarę susitarimą dėl prievolių ir atsakomybės pagal Bendrųjų sąlygų 12 punkto nuostatas apibrėžties, ir toks juridinis faktas po pasiūlymo patikslinimo nepasikeitė. Taigi, tokia duomenų analizė suteikė pagrindo išvadai, kad perkančioji organizacija turėjo teisę paprašyti tiekėjo patikslinti pasiūlymą, patikslinimas nelėmė naujo pasiūlymo pateikimo, laimėtojas tiek pasiūlymo teikimo metu, tiek vėliau, tikslindamas jungtinės veiklos sutartį, atitiko Bendrųjų sąlygų 12.1. punkto reikalavimus.

Dėl baudos skyrimo ieškovei už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

55. Trečiasis asmuo prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti ieškovei UAB „Rolana“ CPK 95 straipsnyje numatytą baudą. Triplike nurodoma, kad ieškovės procesinis elgesys nėra tinkamas, nes ieškovė, susipažinusi su pradinės ir patikslintos jungtinės veiklos sutarties ištraukomis, kurios nustato partnerių atsakomybę, ir įsitikinusi, kad pradinėje jungtinės veiklos sutartyje buvo nustatyta partnerių solidari atsakomybė, taip pat susipažinusi su trečiojo asmens ir perkančiosios organizacijos atsiliepimuose išdėstytais kitais argumentais, dubliko motyvuojamoje dalyje nebepalaiko trečiojo ieškinio reikalavimo pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2025 m. birželio 26 d. sprendimą (reg. Nr. 32-14-1030), kuriuo buvo nustatyta pasiūlymų eilė. Tačiau ieškovė, suvokdama, kad jos trečiasis ieškinio reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, neatsisako trečiojo ieškinio reikalavimo ir nepagrįstai dubliko rezoliucinėje dalyje vis tiek prašo ieškinį tenkinti pilna apimtimi, t. y. prašo tenkinti ir trečiąjį ieškinio reikalavimą.

56. CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

57. Kadangi ieškovė ieškinyje kėlė klausimą, ar perkančioji organizacija turėjo teisę leisti patikslinti jungtinės veiklos sutartį ir, ar jungtinės veiklos sutarties sąlygos dėl partnerių solidariosios atsakomybės po jų patikslinimo tapo nauju pasiūlymu, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes.

58. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendimo motyvuojamojoje dalyje glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis). Kadangi teismas teisiškai įvertino byloje dalyvaujančių asmenų esminius argumentus, kuriais grindžiamas teismo sprendimas, kiti byloje dalyvaujančių asmenų nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl dėl jų teismas nepasisako.

59. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad remiantis ieškovės nurodytais argumentais bei byloje esančiais duomenimis, nėra pagrindo atsakovės sprendimų panaikinti (CPK 178, 185 straipsniai).

60. Įsiteisėjus teismo sprendimui, panaikinamos Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

61. Kadangi pateiktoje medžiagoje registracijos Nr. DOK-20657, kuri Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pripažinta nevieša bylos medžiaga iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas dėl ginčo esmės, yra konfidenciali informacija, kuri nesusijusi su tiekėjo teisių gynimu, ši nutartis paliekama galioti ir įsiteisėjus sprendimui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

62. CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

63. Trečiasis asmuo pateikė prašymą priteisti 4 719,00 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. t. 2, l. 22 – 23, 75 – 76). Bylinėjimosi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 54-1845; TAR, 2015-03-19, Nr. 2015-03968) (toliau – Rekomendacijos) patvirtintų maksimalių dydžių. Šios išlaidos priteisiamos trečiajam asmeniui iš ieškovės.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu, 423⁸ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, uždarajai akcinei bendrovei „Vigatas“, juridinio asmens kodas 180225992, iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rolana“, juridinio asmens kodas 300765537, 4 719,00 Eur (keturių tūkstančių septynių šimtų devyniolikos eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus sprendimui, panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. liepos 23 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Įsiteisėjus sprendimui, palikti galioti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 8 d. nutartį dėl pripažinimo nevieša bylos medžiaga (registracijos Nr. DOK-20657).

Sprendimas per 14 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.