Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Žakevičiūtė, sekretoriaujant Robertai Idzelytei – Baniulienei, Lijanai Ereminaitei Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos atstovei advokatei Audronei Grigelionienei, Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Giedrei Vėberytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), vykdančios individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P., teikdama soliariumo paslaugas pagal individualios veiklos vykdymo pažymą, adresu (duomenys neskelbtini), 2014 metų gruodžio mėnesio 6, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20 dienomis ir 2015 m. sausio mėnesio 6, 7, 9, 12, 16 ir 17 dienomis leido dirbti (teikti soliariumo paslaugas) V. Ž., su ja nesudariusi rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie V. Ž. įdarbinimą neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus. M. P. suteikė V. Ž. darbo vietą, prekes (įdegio kremus), sumokėjo su verslo liudijimo įsigijimu susijusius mokesčius. Tokiu būdu M. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 3 d. reikalavimus, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

M. P. savo kaltės dėl protokole nurodytų pažeidimų nepripažino ir teisme paaiškino, kad nuo 2011 m. vykdo veiklą su verslo liudijimu. Iš savininko nuomojasi įrangą ir darbo patalpas. Kadangi negalėjo viena dirbti be pertraukos, atsiklausė savininko, ar gali būti dar vienas asmuo, kuris nuomotųsi patalpas. Surado žmogų, jie susitiko, susitarė, pasirašė darbo vietos ir įrangos numos sutartis. Ji su V. Ž. abi dirbo tokiomis pačiomis sąlygomis. Su V. Ž. susitardavo kuriomis dienomis dirbti, tarp jų pavaldumo nebuvo. V. Ž. laukėsi, tai teikdavo jai pirmenybę išsirinkti darbo dienas, kuriomis nori dirbti. Jai dabar žinoma, kad V. dirbo su verslo liudijimu. Sakė, kad mokėjimus atlikdavo per elektroninę bankininkystę. Kai ji viena nuomojosi patalpas ir įrangą, jai buvo didesnės išlaidos, paskui pasiskirstė išlaidos. Kai V. Ž. dirbo, tai buvo jos darbo dienos ir jai likdavo viskas. Apskaitos buvo atskiros, jos pinigus laikė bendrai, buvo vidinė apskaita, žinodavo kiek pagal darbo dienas kiekviena užsidirbdavo. Jei V. Ž. dirba ir užsidirba 200 Lt, kitą dieną, kai dirbdavo ji, tie pinigai būdavo jos. Išsivesdavo vidurkį, kiek žmonių ateidavo, o kas likdavo virš nuomos sumos, galėdavo likutį pasiimti. Paslaugų įkainius sutarė bendrai, klientai tie patys, negali būti, kad kai ji dirba - viena kaina, kai V.- kita. Įdegio kremus pirkdavo abi. Darbo valandas nustato prekybos centras. Ji nekontroliuodavo, ar tą dieną V. atėjo į darbą. Darbo užmokesčio jai nemokėjo. Paimdavo tą sumą, kurią ji gali pasiimti, apsimokėjusi už nuomą, bet tai ne darbo užmokestis. Tie 600 Lt, kuriuos ji minėjo, bus sumokėjus nuomą ir kiek jai liko pinigų. Verslo liudijimo V. nepirko. Soliariumo įrangą nuomojosi kartu su V., iš to paties savininko, tokiomis pačiomis sąlygomis. V. pati pareiškė, kad nori dirbti tokiomis sąlygomis. Apskaitos buvo atskiros, tik bendrai rašė lapą, kiek ji užsidirbo tą dieną, paskui V. Ž. rašo kiek užsidirba kitą dieną.

Paaiškinimuose VMI pareigūnams M. P. nurodė, kad su pažeidimu nesutinka, nurodė, kad soliariumo paslaugas teikia su verslo liudijimu, atskirai įdegio kosmetika neparduodama, salone dirba ji ir V. Ž., kuri dirba su verslo liudijimu, pirkdama jį kas mėnesį. V. Ž. atsižymi, kokias dienas dirbs, kitas mėnesio dienas atitinkančias prekybos centro darbo laiką, dirba ji. Kadangi jai vienai dirbti buvo sunku, ieškojo žmogaus dirbti su soliariumo veikla, V. Ž. buvo pasiūlyta dirbti su verslo liudijimu, darbo vietą ir įrangą jos nuomojasi iš R. G., sutartis V. Ž. pasirašė pati, ji tik suderino laiką. Vidinė apskaita reikalinga pajamų apskaičiavimui ir įrašų darymui pajamų-išlaidų žurnale, pajamos laikomos bendrai, mėnesio pabaigoje paskaičiuojama, kokia pinigų suma priklauso kiekvienai. V. Ž. iš bendrų pinigų sumoka už verslo liudijimą kas mėnesį, už įdegio kosmetiką apmokama iš kasos ir sąskaitos išrašomos pirkimo metu, vieną kartą – jai, kitą kartą – V. Ž. (b.l. 5,9-10).

Liudytoja V. Ž. (G.) teisme parodė, kad pažįsta M. P.. Soliariume dirbo administratore. Darbą rado per skelbimą internete. Dirbo su verslo liudijimu. Jai buvo pasakyta, kad taip ir teks dirbti. Buvo darbo taisyklės - buvo nustatytas darbo laikas, ką reikės daryti buvo nustatyta. M. P. nerodė pirštu, ką ji turi daryti. Atlyginimas buvo sutartas valandinis, dėl jo sutarė su M. Darbo grafiką kartu aptardavo su M.. Būdavo mėnesio grafikas. Mėnesį išdirbus, kito mėnesio pradžioje į rankas gaudavo pinigus, mokėdavo M. Ji už verslo liudijimą nemokėjo. Verslo liudijimą pirko per bankininkystę, paskui už tai pasiimdavo pinigus iš kasos, M. leisdavo juos pasiimti. Lapeliai, kuriuos pateikė į bylą atitikdavo algalapius. Būdavo valandinis atlyginimas, už valandą atlyginimas keitėsi. Būdavo žodžiu pasakoma, kiek ji gaus. Kremus ne ji parūpindavo soliariumui. Dėl darbo tarėsi su M. Su savininku R. G. pasirašė nuomos sutartį, tačiau už soliariumo nuomą nemokėjo, už nieką nemokėjo, tik už tai pasirašydavo. Sąskaitas pasirašyti paduodavo M. Apskaita dėl kremų būdavo vedama. Buvo darbo dienų lapas, kur parašyta- kada dirbo, kiek buvo žmonių, kiek kremų parduota. Rašydavo, kad žmogus tiek ir tiek minučių deginasi. M. patikrindavo tuos surašytus duomenis. Buvo keli atvejai, kai prašydavo pasiimti pinigų, kurių reikėdavo. Per dieną uždirbtų pinigų negalėdavo pasiimti sau. Buvo sutartas valandinis atlyginimas, kurį sutarė su M. Galėjo pasirinkti dienas, kada dirbs.

Savo paaiškinime VMI pareigūnams V. Ž. nurodė, kad soliariumų veiklai ji išsiėmusi verslo liudijimą, patalpas nuomojasi iš (duomenys neskelbtini), už patalpų nuomą moka M. P., soliariumo įrangą nuomojasi iš R. G., M. P. sumoka už jos verslo liudijimą, soliariumo prekės pardavinėjamos kliedams, jiems paprašius, išrašomas kvitas. Gautus pinigus už prekes palieka veiklos vykdymo vietoje, taip pat ten palieka ir pajamas gautas už soliariumo paslaugas, soliariumo prekes perka pati M. P., kuri iki mėnesio 10 d. išmoka jai už faktiškai dirbtą laiką, t.y. į dieną 16 eurų, už gruodį gavo apie 600 Lt, kuriuos išmokėjo M. P., dirbti pagal verslo liudijimą pradėjo nuo liepos pabaigos (b.l. 23).

Operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad M. P. suteikusi V. Ž. darbo vietą, prekes, sumokėjusi su verslo liudijimu susijusius mokesčius bei mokėdama darbo užmokestį, leido jai dirbti nelegaliai, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d., išmokėjo V. Ž. individualioje apskaitoje neapskaitytą 600 Lt darbo užmokestį (b.l. 7-8). Iš 2015-01-17 faktų fiksavimo pažymos matyti, jog 2015-01-17, 10.30 val. atlikto operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), teikiamos soliariumo paslaugos ir parduodami kremai, patikrinimo metu dirbo V. Ž., kuri pateikė verslo liudijimą Nr. JS961832 kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veiklai, nurodė, kad M. P. jai moka 16 eurų per dieną, iki euro įvedimo 45 Lt per dieną, pinigai išmokami iki kito mėnesio 10 dienos, pinigus moka M. P., 2014 m. gruodį gavo 600 Lt, kuriuos išmokėjo M. P., gautas pajamas registruoja laisvos formos žurnale (b.l. 21-22).

Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale M. P. nurodė sąskaitas – faktūras nuo 2014-03-03 iki 2014-12-31, kurios išrašytos už įdegio kosmetiką, darbo vietos nuomą, komunalinius patarnavimus (b.l. 11-14). Pateiktos 2015-01-07, 2014-04-02, 2014-04-30 sąskaitos faktūros, kurias R. G. IĮ išrašė M. P. (b.l. 15-17), taip pat 2014-12-08, 2014-12-292015-01-08 , 2014-12-31 sąskaitos –faktūros išrašytos V. Ž. (b.l. 35-38).

Iš 2015-01-02 soliariumų įrangos ir patalpų nuomos sutarties matyti, jog M. P. iš R. G. išsinuomojo soliariumo įrangą ir patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), PC (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje (b.l. 18-20). Tokio paties turinio sutartis 2014-08-01 sudaryta tarp V. Ž. ir R. G. (b.l. 33-34). Soliariumo įrenginių duomenys, už jų naudojimą gautos pajamos, taip pat už soliariumo kosmetikos pardavimą gautos pajamos buvo fiksuojamos laisvos formos žurnaluose (b.l. 24-32). V. Ž. pateikė ranka užpildytus lapelius, kuriuose nurodytas per mėnesį uždirbtas darbo užmokestis, verslo liudijimo vertė, parduoti kremai (b.l. 50-51), kurie V. Ž. teigimu, atitiko algalapius.

Administracinė atsakomybė pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims kyla už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį. Nelegaliu darbu pagal DK 98 straipsnio 1 dalį laikomas darbas, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Pagal DK 93 straipsnį darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. Pažymėtina, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu; darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys (DK99 straipsnio 2 ir 3 dalys). Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, laikoma, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010, N575-805/2012). Taigi tam, kad būtų konstatuota nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis, turi būti nustatyti šios veikos objektyvieji požymiai, t. y. tai, kad: 1) asmuo pradėjo realiai dirbti; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai); 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-19-2013).

Nors M. P. teisme neigė, jog tarp jos ir V. Ž. buvo susiklostę darbiniai santykiai, teigė, jog V. Ž. dirbusi savarankiškai, tačiau vien ta aplinkybė, kad V. Ž. turėjo verslo liudijimą, nepaneigia M. P. atsakomybės. Kaip teisme nurodė liudytoja V. Ž., būtent su sąlyga, jog dirbs su verslo liudijimu, ji ir buvo M. P. priimta dirbti soliariume, už verslo liudijimą ji nemokėjo, pinigai už jį jai buvo grąžinami M. P.. Nors dėl soliariumo įrangos ir patalų nuomos su savininku pasirašė sutartį, tačiau už soliariumo įrangos ir patalpų nuomą nemokėjo, tik už viską pasirašydavo. Sąskaitas pasirašyti paduodavo M. M. tikrindavo jos į žurnalus surašytus duomenis, duomenys buvo surašomi į vieną žurnalą. Dėl atlygio už darbą tarėsi su M. P. Pati M. P. teisme nurodžiusi, kad vienai jai buvo per sunku dirbti, todėl ieškojo žmogaus, kuris dirbtų kartu.

Verslo liudijimas suteikia asmeniui teisę užsiimti tam tikra veikla. 2002 m. lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1797 (su vėlesniais pakeitimais) „Dėl Verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių ir veiklų, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, rūšių sąrašo“ nurodoma, kad išduotas verslo liudijimas verstis kurios nors rūšies veikla suteikia teisę: verstis verslo liudijime nurodytos rūšies veikla (2.3.1. punktas).

Vykdydamas veiklą, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, gyventojas pats sprendžia su veikla susijusius klausimus, pats dengia jo veiklos vykdymo išlaidas ir užtikrina, kad jo faktiškai vykdoma veikla neišeitų už individualios veiklos, apmokestintos nustatytu fiksuotu pajamų mokesčiu ir įrašytos verslo liudijime, ribų. Verslo liudijimą turinčio gyventojo veiklos santykiai su kitais asmenimis iš esmės turi skirtis nuo darbdavio ir darbuotojo santykių ir neturėti įprastiems darbo santykiams būdingų požymių: susitarimo dėl darbo apmokėjimo, darbo vietos ir funkcijų, darbo laiko, atostogų ir pan. Nors ginčo, kad V. Ž. turėjo verslo liudijimą, nėra, tačiau savarankiškos veiklos ji nevystė: byloje nustatyta, kad ji už verslo liudijimą nemokėjo, darbo vietą jai nurodė M. P., kuri jai ir mokėjo už darbą, už patalpų nuomą ir soliariumo įrangos nuomą, pirkdavo įdegio prekes (tai yra parūpino darbo priemones), kas atitinka darbo santykiams būdingus požymius. Nors M. P. teisme teigė, jog V. Ž. protokole nurodytu laikotarpiu soliariumo paslaugas teikė savarankiškai, pagal verslo liudijimą, tarp jų pavaldumo santykių nebuvo, tačiau tokius jos teiginius paneigia tiek nuoseklūs liudytojos V. Ž. parodymai, tiek rašytiniai byloje surinkti įrodymai. Šiuo atveju V. Ž. darbas nebuvo darbas su verslo liudijimu ir negali būti traktuojamas kaip legalus darbas. V. Ž. atlikdavo tuos pačius rūšiniais požymiais apibūdinamus darbus – teikė soliariumo paslaugą ir parduodavo įdegio kremus. V. Ž. darbas buvo tęstinio pobūdžio ir truko pakankamai ilgą laiką. V. Ž. darbas nebuvo vienkartinio pobūdžio savarankiškas verslo liudijimo numatytos paslaugos teikimas, už kurio rezultatą jai buvo sumokama. Kaip nurodė V. Ž., ji su M. P. susidarė dėl darbo užmokesčio, atlyginimas buvo mokamas M. P., ji pati per dieną uždirbtų pinigų negalėdavo pasiimti sau, pinigus jai išmokėdavo M. P.. Beje, darbo kodeksas nedraudžia sutarti dėl įvairių darbo apmokėjimo kriterijų, nuo kurių priklauso atlyginimo dydis, tai gali būti valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.), dėl kurių yra susitariama (DK 188 straipsnis). Todėl tai, kad darbo užmokestis kas mėnesį kito, nereiškia, jog jis buvo siejamas tik su konkrečia suteikta paslauga. Pažymėtina ir tai, jog paklusimas darbo tvarkai taip pat gali būti išreikštas įvairiai – darbuotojas gali dirbti laikydamasis nurodymų dėl darbo laiko, darbo organizavimo, darbo drausmės, darbo atlikimo būdo, technologijų ir pan. Analizuojamu atveju V. Ž. pakluso darbo organizavimo nurodymams ir atliko rūšiniais požymiais apibrėžtą darbo funkcijas – teikė soliariumo paslaugą ir parduodavo įdegio prekes. Teismų praktikoje yra pažymėta, kad išduotas verslo liudijimas suteikia teisę verstis tam tikra veikla savarankiškai, bet jo išdavimo faktas neturi reikšmės nelegalaus darbo konstatavimui, nustačius darbo sutarties požymius (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-2744/2011; Nr. N575-454/2012). Nors V. Ž. verslo liudijimą pirko per el. bankininkystę, tačiau nuosekliai parodė, kad pinigus už verslo liudijimą jai M. P. atiduodavo, konstatuotina, jog tokiu būdu tik buvo siekiama nuslėpti faktinius darbo santykius, todėl tai suponuoja išvadą, kad V. Ž. darbas buvo nelegalus. Įvertinus teisme ištirtus įrodymus, darytina išvada, kad jog V. Ž. pas M. P. dirbo nelegaliai, tai yra soliariumo paslaugas adresu (duomenys neskelbtini), 2014 metų gruodžio mėnesio 6, 8, 9, 12, 13, 15, 16, 18, 19, 20 dienomis ir 2015 m. sausio mėnesio 6, 7, 9, 12, 16 ir 17 dienomis teikė be rašytinės darbo sutarties bei nustatyta tvarka apie jos įdarbinimą neinformavus VSDFV teritorinio skyriaus, ją su M. P. siejo darbiniai santykiai, todėl V. Ž. nurodytu laikotarpiu įmonėje dirbo nelegalų darbą. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. P. neužtikrino, jog V. Ž. būtų leidžiama dirbti tik sudarius rašytinę darbo sutartį ir įstatymų nustatyta tvarka įforminus darbo teisinius santykius, todėl jos veiksmuose yra pažeidimo, numatyto ATPK 41 ³ str. 1 d., sudėtis. Nors M. P. veiksmai administracinio teisės pažeisimo protokole buvo kvalifikuoti ir pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. dėl to, kad ji už darbą 2014 metų gruodžio mėnesį V. Ž. išmokėjo individualios veiklos apskaitoje neapskaitytą 600 Lt darbo užmokestį, tačiau byla dalyje dėl šio pažeidimo M. P. atžvilgiu nutrauktina.ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis nustato, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Iš liudytojos V. Ž. parodymų teisme matyti, kad ji dirbo ne kiekvieną dieną, kuriomis dienomis dirbs, sutardavo su M. P.. Nors teisme teigė, jog jos atlyginimas buvo valandinis, tačiau VMI pareigūnams buvo nurodžiusi, kad gauna atlyginimą už dieną, mokama iki mėnesio 10 dienos, už gruodį išmokėta apie 600 Lt. Liudytojos V. Ž. parodymai yra nekonkretūs, ji nenurodė kokią konkrečiai pinigų sumą ji gavo už 2014 m. gruodžio mėnesį, kuri buvo neapskaityta. M. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl tyčinio darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimo surašytas remiantis tik V. Ž. parodymais. Atliekant patikrinimą M. P. veiklos vykdymo vietoje žymių pažeidimų nustatyta nebuvo. Daugiau objektyvių įrodymų dėl realiai V. Ž. mokėto darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į apskaitą, nėra. Teismo posėdžio metu apklausta V. Ž. negalėjo tiksliai nurodyti, kokį iš viso ji gavo neapskaitytą atlyginimą, operatyvaus patikrinimo pažymoje nenurodyta, kad patikrinimo metu būtų buvę užfiksuota neapskaitytų piniginių lėšų buvimas, iš kurių, ir turėjo būti mokamas neoficialus darbo užmokestis, be to, pažymoje, be V. Ž. paaiškinimo, nėra jokių kitų duomenų apie protokole nurodytą pažeidimą, t.y. kad jai buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teismų praktiką, nagrinėjant administracinių teisės pažeidimų bylas, kuriose reiškiamas kaltinimas padarius ATPK 41⁴ str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą (darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinę apskaitą išmokėjimas), šis pažeidimas turi būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-11-13 nutartis administracinėje byloje N143-614/2008; 2007-12-29 nutartis administracinėje byloje N10-2044/2007; 2007-08-16 nutartis administracinėje byloje N5-1428/2007 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad vien bendrovės buhalterinės apskaitos neatitikimas asmens paaiškinimui negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ATPK 41⁴ str. 3 d. (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N575-1449/2010). Kadangi M. P. nepripažino mokėjusi V. Ž. neapskaitytą darbo užmokestį. Neginčytinų įrodymų, jog V. Ž. išmokėtas 600 litų darbo užmokestis, kuris neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje, nėra. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byloje kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, administracinio teisės pažeidimo byla šioje dalyje M. P. atžvilgiu nutrauktina, nenustačius jo veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ straipsnio 3 dalyje, sudėties (ATPK 250 str. 1 p.).Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – buvo leista dirbti be darbo sutarties vienam darbuotojui, atsižvelgtina ir į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes bei tai, kad nėra duomenų, kad M. P. būtų bausta administracine tvarka, bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtina minimali ATPK 41³ str. 1 d. sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda.Teismas, vadovaudamasis ATPK 30 str., 250 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 313 str. 1 d.,-nutaria:M. P. pripažinti kalta padarius pažeidimą, numatytą ATPK 41 ³ str. 1 d., ir jai paskirti 868 EUR (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų) dydžio baudą.M. P. bylą dalyje dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41⁴ str. 3 d., nutraukti.Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6020. Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.Teisėja Eglė Žakevičiūtė