Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje K. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, gyvenamąją vietą deklaravusiam Klaipėdos sav., įtrauktam į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B. 2017 m. kovo 9 d., 15 val. 06 min., Vingio g. 2, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, taip pat vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neįregistruota nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 226 punktus ir padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. atvyko į teismo posėdį, paskirtą 2017 m. gegužės 25 d., dėl netinkamo elgesio pašalintas iš teismo posėdžių salės. Posėdžiu metu paskelbta pertrauka patikrinti gautus duomenis apie galimą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens psichikos sutrikimą. Į 2017 m. birželio 5 d. teismo posėdį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. ir jo įstatyminis atstovas neatvyko, jiems tinkamai pranešta apie posėdžio datą, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnis).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. administracinio nusižengimo protokole prisipažino padaręs nusižengimus ir nurodė, kad nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens įstatyminis atstovas A. B. paaiškino, kad neabejoja, jog protokole nurodytą dieną automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo jo sūnus K. B.. Sustabdytas policijos pareigūnų paskambino ir pranešė apie tai, nes reikėjo spręsti transporto priemonės išgabenimo iš įvykio vietos klausimą. 2017 m. kovo 9 d. minėto automobilio faktinis savininkas buvo jis (A. B.), transporto priemonė buvo išregistruota iš transporto priemonių registro ir nebuvo drausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.

Teismo posėdyje K. B. paaiškino, kad automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė dar 2016 m. ir nėra šio automobilio savininkas.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. tarnybiniu pranešimu nustatyta, jog 2017 m. kovo 9 d. dirbant ekipaže su patrule R. S., apie 15 val. iš budėtojo pranešimą, jog reikia padėti kriminalinės policijos pareigūnams sustabdant automobilį Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtas automobilis buvo sustabdytas ir patikrintas Vingio g. Automobilį vairavo, kaip vėliau nustatyta, K. B., gim. (duomenys neskelbtini), neturi įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neįregistruotas nustatyta tvarka ir neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 17).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 25-oios kuopos 1-ojo būrio vyriausios patrulės R. S. tarnybiniame pranešime nurodytos analogiškos aplinkybės (b. l. 18).

Pranešime dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, kad 2017 m. kovo 9 d. K. B. nušalintas nuo transporto priemonės vairavimo ir supažindintas su teisiniais padariniais, jei ir toliau vairuos transporto priemones (b. l. 10).

Asmens duomenų išrašu nustatyta, jog K. B., gim. (duomenys neskelbtini) neturi galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 14).

Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro informacinės sistemos išrašu nustatyta, jog transporto priemonė Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. kovo 9 d. nebuvo drausta civilinės atsakomybės draudimu (b. l. 16).

Informacija apie kelių transporto priemones pateikta iš VĮ „Regitra“ domenų bazės nustatyta, kad transporto priemonė Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. rugpjūčio 27 d. laikinai išregistruota iš transporto priemonių registro (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. B. surašant administracinio nusižengimo protokolą pripažino padaręs pažeidimus, įstatyminis K. B. atstovas tėvas A. B. teismo posėdyje patvirtino, jog 2107 m. kovo 9 d. K. B. vairavo transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri pažeidimo padarymo metu priklausė jam (A. B.). Byloje pateikti duomenys patvirtina, jog K. B. yra nepilnametis ir nėra įgijęs teisės vairuoti transporto priemones, pažeidimo padarymo metu automobilis Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išregistruotas iš transporto priemonių registro ir nebuvo draustas civilinės atsakomybės draudimu. Nagrinėjant bylą teisme K. B. įstatyminis atstovas A. B. nurodė, jog sūnus K. B. lankosi Klaipėdos psichikos sveikatos centre. Šioms aplinkybėms patikslinti 2017 m. gegužės 25 d. kreiptasi dėl informacijos suteikimo. 2017 m. gegužės 29 d. Klaipėdos psichikos sveikatos centras informavo, jog duomenų apie K. B., gim. (duomenys neskelbtini), centre nėra.

Taigi išanalizavęs ir įvertinęs šių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad K. B. 2017 m. kovo 9 d., 15 val. 06 min., Vingio g. 2, Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę Peugeot 306, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuri neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir neįregistruota nustatyta tvarka. Šie K. B. veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 2 dalį, 415 straipsnio 1 dalį, 415 straipsnio 2 dalį.

K. B. padarė tris administracinius nusižengimus. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra jauno amžiaus, jo įstatyminis atstovas nurodė, jog K. B. šiuo metu nesimoko, yra baigęs 9 klases, nedirba, registruojasi darbo biržoje. Administracinius nusižengimus K. B. padarė būdamas šešiolikos metų, t. y. būdamas nepilnamečiu. Jis pripažino padaręs administracinius nusižengimus, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę švelninančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). K. B. 2017 m. vasario 22 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu yra baustas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 415 straipsnio 2 dalyje padarymą, 2017 m. kovo 9 d. pakartotinai padarė analogišką pažeidimą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas).

Esant tokioms aplinkybėms bei vadovaujantis ANK 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 35 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 36 straipsnio 1 dalies 12 punktu, 43 straipsniu, pagrįstai manytina, jog administracinės nuobaudos tikslai K. B. atžvilgiu bus pasiekti už šiuos pažeidimus jam paskyrus administracines nuobaudas – minimalias baudas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalies, 415 straipsnio 1 dalies ir 415 straipsnio 2 dalies sankcijose. ANK 44 straipsnyje nustatyta, jog nepilnamečiui skiriama bauda už administracinį nusižengimą lygi pusei baudos nustatytinos vadovaujantis šiuo kodeksu, bet ne mažesnė negu penki ir ne didesnė negu devyni šimtai eurų. Todėl vadovaujantis ANK 44 straipsniu, K. B., kuris administracinius nusižengimus padarė būdamas nepilnamečiu, skiriamų nuobaudų dydžiai mažintini per pusę. Administracinės nuobaudos subendrintinos ir galutinė administracinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. B. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) baudą;

-pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 15 Eur (penkiolikos eurų) baudą;

-pripažinti kaltu pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 44 straipsniu, paskirti jam administracinę nuobaudą – 150 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, K. B. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę nuobaudą – 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant registro objekto numerį ROIK: 17066017264 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.