Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Albinas Čeplinskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Vicus“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-8214-528/2011 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bodesa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vicus“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė panaikinti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės turtui.

Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo ieškovės ieškinį patenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės ieškovei 8228,64 Lt skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 124 Lt žyminio mokesčio. Taip pat ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštą atsakovės turtui ne daugiau kaip už 8228,64 Lt.

2012 m. gegužės 28 d. teisme gautas atsakovės prašymas panaikinti 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones ir apie tai informuoti Turto areštų registrą.

Atsakovė nurodė, kad pagal 2010 m. birželio 17 d. Statybos rangos sutartį Nr. BD10-012AL UAB „Vicus“ užsakymu UAB „Bodesa“ atliko darbus 164235,95 Lt sumai. Dėl užtrukusio finansavimo buvo vėluojama atsiskaityti, todėl UAB „Bodesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8228,64 Lt skolos priteisimo iš UAB „Vicus“. Su ieškove buvo dalinai atsiskaityta, šiai dienai atsakovė liko nesumokėjusi ieškovei 14682,95 Lt. Kadangi vykdo derybas su banku dėl Kredito sutarties pratęsimo, atsakovė turi įvykdyti sąlygą dėl areštų bendrovės turtui nuėmimo. Dėl šios priežasties susitarė su UAB „Bodesa“", kad UAB „Vicus“ skolą perims bendrovės direktorius V. Z., kuris 2012 m. sausio 23 d. pasirašė vekselį 21636,84 Lt sumai. Vekselio pasirašymo metu UAB „Bodesa“ pažadėjo, kad UAB „Vicus“ turto areštai bus panaikinti, tačiau iki šiol savo įsipareigojimo neįvykdė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo netenkino. Teismas sprendė, kad iš pridėtų prie prašymo dokumentų negalima padaryti išvados, kad atsakovė įvykdė 2011 m. balandžio 11 d. preliminarų sprendimą ir grąžino ieškovei 8228,64 Lt skolą bei kitas priteistas sumas. Nurodė, kad nors prie prašymo pridėti mokėjimo nurodymai patvirtina, jog atsakovė pervedė tam tikras sumas ieškovei, tačiau nėra aišku, ar tos sumos buvo sumokėtos būtent pagal minėtą įsiteisėjusį teismo preliminarų sprendimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo išspręsti iš esmės. Nurodo, kad pagal 2010 m. birželio 17 d. Statybos rangos sutartį Nr. BD10-012AL UAB „Vicus" užsakymu UAB „Bodesa“ atliko darbus 164 235,95 Lt sumai. Dėl užtrukusio finansavimo buvo vėluojama atsiskaityti, todėl UAB „Bodesa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 8 228,64 Lt skolos priteisimo iš UAB „Vicus“. Su ieškove buvo dalinai atsiskaityta, šiai dienai atsakovė liko nesumokėjusi ieškovei 14682,95 Lt. Kadangi vykdo derybas su banku dėl Kredito sutarties pratęsimo, atsakovė turi įvykdyti sąlygą dėl areštų bendrovės turtui nuėmimo. Dėl šios priežasties susitarė su UAB „Bodesa“", kad UAB „Vicus“ skolą perims bendrovės direktorius V. Z., kuris 2012 m. sausio 23 d. pasirašė vekselį 21636,84 Lt sumai. Vekselio pasirašymo metu UAB „Bodesa“ pažadėjo, kad UAB „Vicus“ turto areštai bus panaikinti, tačiau iki šiol savo įsipareigojimo neįvykdė. Apeliantės nuomone, kadangi UAB „Vicus“ įsiskolinimą UAB „Bodesa“ perėmė V. Z., todėl neliko teisinio pagrindo taikyti bendrovei laikinųjų apsaugos priemonių. Be to, ieškovė vekselį pateikė vykdyti antstolės R. S. kontorai. Tokiu būdu ieškovė tos pačios skolos likutį reikalauja ir iš UAB „Vicus“, ir iš V. Z..

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad nėra pagrindo panaikinti atsakovės turto atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones, nes sprendimo šioje byloje įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas. Atsakovė lig šiol nėra sumokėjusi likusios 14682,95 Lt skolos ieškovei. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati atsakovė. Ieškovė niekada nesitarė ir nebuvo susitarusi su atsakove, kad UAB „Vicus“ skola bus perleista atsakovės direktoriui V. Z.. Teismui nėra pateikta jokia rašytinė sutartis dėl skolos perkėlimo. Be to, ieškovė niekada nežadėjo atsakovei kreiptis į teismą dėl areštų nuėmimo, kol nebus sumokėta visa atsakovės skola ieškovei. Atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusios su vekseliu, yra ne šios bylos dalykas, kadangi tai yra tik ieškovo ir atsakovės direktoriaus V. Z. tarpusavio prievolių vykdymo/nevykdymo klausimas. 2012 m. sausio 23 d. vekseliu V. Z. asmeniškai įsipareigojo sumokėti UAB „Bodesa“ vekselyje nurodytą sumą (CK 1.01 str., 1.05 str.), tačiau iki šiol jos taip pat nėra sumokėjęs. Šios aplinkybės atsakovė taip pat neginčija. Taigi, aplinkybės, kuriomis remiantis teismas atsakovės atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemonės, šiai dienai nėra išnykusios.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, realų ir tinkamą įvykdymą, ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 144 str. 1 d.). CPK 150 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įvykdymo.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi ieškovės UAB „Bodesa“ ieškinio reikalavimų užtikrinimui areštavo atsakovės UAB „Vicus“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, o jų nesant ar esant nepakankamai pinigines lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, bendroje sumoje ne daugiau kaip už 8228,64 Lt (b.l. 42, 43). Pažymėtina, kad nagrinėjamos bylos faktinį ieškinį pagrindą sudarė atsakovės įmonės neapmokėta 2011 m. sausio 31 d. PVM sąskaita faktūra LMA Nr. 0014006, ieškovės išrašyta 8228,64 Lt sumai už atliktus statybos darbus, pagal tarp šalių 2010 m. birželio 17 d. sudarytą Statybos rangos sutartį Nr. BD10-012AL. 2011 m. balandžio 11 d. preliminariu sprendimu teismas nusprendė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, ir priteisė iš atsakovės ieškovei 8228,64 Lt skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2011-04-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 124 Lt žyminį mokestį, taip pat priteisė iš atsakovės 11,38 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (b.l. 40,41). Šis teismo spendimas įsiteisėjo, jo pagrindu 2011 m. liepos 11 d. yra išduotas vykdomasis dokumentas. 2012 m. gegužės 28 d. teisme gautas atsakovės prašymas panaikinti 2011 m. balandžio 11 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones bendrovės turtui. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsakovės prašymo netenkino.

Apeliantė tiek prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, tiek atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria teismas atmetė jos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, iš esmės motyvavo tuo, kad UAB „Vicus“ esamą 14682,95 Lt įsiskolinimą UAB „Bodesa“ pagal minėtą Statybos rangos sutartį perėmė atsakovės įmonės direktorius V. Z., 2012 m. sausio 23 d. pasirašydamas vekselį 21636,84 Lt sumai. Tačiau byloje nėra pateikta rašytinių įrodymų, patvirtinančių apie priteisto nagrinėjamoje byloje atsakovės įsiskolinimo ieškovei perleidimą atsakovės direktoriui (CK 6.115-6.118 str.), taip pat byloje nėra duomenų, kad kuri nors iš proceso šalių būtų kreipusis į teismą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese skolos perkėlimo atveju, t.y. teisių perėmimo vykdymo procese (CPK 596 str.). Be to, apeliantė tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nepateikė ir kitų objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės įmonės direktorius asmeniškai sumokėjo minėtu preliminariu sprendimu priteistą įsiskolinimą ieškovei už atsakovę, ar kitaip būtų įvykdęs ši teismo sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliantės anksčiau nurodyta aplinkybė nesudaro teisinio pagrindo panaikinti nagrinėjamoje byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 150 str. 3 d). Šią išvadą patvirtina ir ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai dėl skolos perleidimo fakto nepripažinimo, taip pat argumentai, jog atsakovės nurodytos aplinkybės, susijusio su vekseliu, yra ne šios bylos dalykas, kadangi tai yra tik ieškovės ir atsakovės direktoriaus V. Z. tarpusavio prievolių vykdymo/nevykdymo klausimas.

Taip pat nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad apeliantė, prašydama panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui pateikė nemažai mokėjimo nurodymų, iš kurių matyti, kad mokėjimus UAB „Bodesa“ už UAB „Vicus“ atliko UAB „VKK Vilnius“. Tačiau didžioji dalis mokėjimo nurodymų yra atlikti dar iki nagrinėjamoje byloje 2011 m. balandžio 11 d. preliminaraus sprendimo priėmimo, juose nurodomos pervedamos sumos žymiai viršija preliminariu sprendimu priteistą sumą. Be to pažymėtina, kad mokėjimo nurodymai nepatvirtinti kredito įstaigos antspaudu bei jos darbuotojo parašu. Todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš pateiktų mokėjimų nurodymų nėra aišku, ar juose nurodomos sumos buvo sumokėtos būtent pagal nagrinėjamoje byloje priimtą ir įsiteisėjusį preliminarų sprendimą, dėl ko apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismas pagrįstai atsakovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo atsisakė tenkinti kaip nepagrįstą (CPK 177, 178, 185 str.).

Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartis paliktina nepakeista, naikinti ją atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338, 339 straipsniais,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.