Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio (kolegijos pirmininkas bei pranešėjas), rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. buvo pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 226 straipsnio 2 dalį (V. K. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (L. S. atvejis) 150 MGL (7500 Eur) dydžio, bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (S. Č. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (K. G. atvejis) 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (V. P. atvejis) 140 MGL (7000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir V. Š. paskirta 600 MGL (30000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir V. Š. paskirta 400 MGL (20000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68² straipsnio 1, 2 dalimis, V. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti vairavimo instruktoriumi atėmimas penkeriems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, iš V. Š. valstybės naudai nuspręsta išieškoti 440 Eur kaip nusikalstamų veikų rezultatą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. V. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ vairavimo mokyklos „B.“ vairavimo instruktoriumi, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, 2018 m. gruodžio 15 d., nuo 08.30 val. iki 10.00 val., Laisvės pr., Vilniuje, automobiliu „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokydamas V. K. praktinio vairavimo, savo naudai tiesiogiai pats reikalavo ir provokavo V. K. duoti 220 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs jai paveikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą VĮ „Regitra“ darbuotoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. palengvintų B kategorijos praktinio vairavimo egzamino išlaikymą, nefiksuojant daromų vairavimo klaidų. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

2. Taip pat V. Š. nuteistas už tai kad jis, būdamas UAB „K.“ vairavimo mokyklos „B.“ vairavimo instruktoriumi, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, 2019 m. vasario mėnesio pabaigoje – kovo mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie vairavimo mokyklos „B.“, po mokyklinio praktinio vairavimo egzamino, savo naudai tiesiogiai pats reikalavo ir provokavo L. S. duoti 220 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs jai paveikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą VĮ „Regitra“ darbuotoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. užtikrintų B kategorijos praktinio vairavimo egzamino išlaikymą pirmuoju bandymu. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

3. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ vairavimo mokyklos „B.“ vairavimo instruktoriumi, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, 2019 m. gegužės mėnesio pabaigoje – birželio mėnesio pradžioje, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie vairavimo mokyklos „B.“, mokydamas S. Č. praktinio vairavimo, savo naudai tiesiogiai pats reikalavo ir provokavo S. Č. duoti 220 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs jai padėti be trikdžių išlaikyti VĮ „Regitra“ valstybinį praktinį vairavimo egzaminą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, jis 2019 m. birželio mėnesio viduryje, apie 20.00-21.00 val., (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie vairavimo mokyklos „B.“, priėmė iš S. Č. 220 Eur dydžio kyšį. Tokiais veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

4. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ vairavimo mokyklos „B.“ vairavimo instruktoriumi, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, 2019 m. gegužės mėnesį Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, mokydamas K. G. praktinio vairavimo, mokomajame automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai pats reikalavo ir provokavo K. G. duoti jam 220 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs jai paveikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą VĮ „Regitra“ darbuotoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. užtikrintų praktinio vairavimo egzamino išlaikymą pirmuoju bandymu. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, 2019 m. gegužės mėnesį, praėjus kelioms dienoms, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Didlaukio g., Vilniuje, aikštelėje šalia Mykolo Romerio universiteto priėmė iš K. G. 220 Eur dydžio kyšį. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

5. Taip pat V. Š. nuteistas už tai, kad jis, būdamas UAB „K.“ vairavimo mokyklos „B.“ vairavimo instruktoriumi, pasinaudodamas savo tikėtina įtaka VĮ „Regitra“ valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui, 2019 m. balandžio – gegužės mėnesį Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, mokydamas V. P. praktinio vairavimo, mokomajame automobilyje „Ford Focus“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo naudai tiesiogiai pats reikalavo ir provokavo V. P. duoti jam 220 Eur dydžio kyšį, pažadėjęs jai paveikti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą VĮ „Regitra“ darbuotoją, kad šis neteisėtai veiktų vykdydamas įgaliojimus, t. y. užtikrintų praktinio vairavimo egzamino išlaikymą pirmuoju bandymu. Tokiais savo veiksmais V. Š. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 226 straipsnio 2 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato apeliacinis skundas atmestinas.

19. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Taigi apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju patikrina skundžiamą nuosprendį tik tiek, kiek to prašoma nuteistojo bei jo gynėjo advokato apeliaciniame skunde, t. y., ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir ar už padarytas nusikalstamas veikas nuteistajam paskyrė teisingas bausmes bei galutinę subendrintą bausmę.

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendžiu V. Š. bausmės už jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos laikantis BK 41 bei 54 straipsnių nuostatų. Paskirtosios bausmės nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Šios bausmės buvo pagrįstai bendrintos laikantis BK 63 straipsnio reikalavimų. Aiškiai per griežta nelaikytina ir subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu.

22. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi – nustatoma tik tuomet, kai egzistuoja abi jos sudedamosios dalys, t. y. ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką kaip aptariamos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sudedamoji dalis pagal teismų praktiką įprastai vertinamas tuomet, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir (ar) teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo, stengiasi atlyginti žalą ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamose bylose 2K-140-511/2018, 2K-479/2014 ir kt.). Taigi atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra nustatoma tuomet, kai kaltininkas veikia aktyviai, laisva valia bendradarbiauja su konkrečius faktus tiriančiais teisėsaugos institucijų atstovais bei (ar) teismu. Tokie kaltininko veiksmai, vertinant juos kartu su kitais faktais, rodo ir jo santykį su padaryta veika, t. y., ar jis dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

23. Nagrinėjamu atveju iš baudžiamojoje byloje užfiksuotų duomenų matyti, kad V. Š. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas tris kartus. Apklausos, vykusios 2020 m. gruodžio 9 d., metu, kai V. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (t. 4, b. l. 64-65), nuteistasis nurodė, jog jis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 73-74). Be to, V. Š. prokurorui pateikė 2020 m. gruodžio 18 d. prašymą, kuriame nurodė, kad jis nusikalstamų veikų, aprašytų pranešime apie įtarimą nepadarė, prokuroras jam jokių duomenų, kurie patvirtintų įtarimą padarius nusikalstamas veikas, nepateikė, todėl prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (t. 4, b. l. 79-80). Apklausos, vykusios 2021 m. rugsėjo 27 d., metu, kai V. Š. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius penkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 226 straipsnio 2 dalyje (t. 4, b. l. 101-103), nuteistasis nurodė, jog jis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (t. 4, b. l. 105). Kaltę, padarius nusikalstamas veikas, V. Š. pripažino tik trečiosios apklausos metu, būtent šios apklausos metu nuteistasis ir nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tuo pačiu nurodė, kad apie žmogų, kuriam perduodavo ar turėjo perduoti pinigus, jis parodymų neduos (t. 4, b. l. 111-112). Pirmosios instancijos teisme V. Š. prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nurodė esmines šių veikų padarymo aplinkybes (t. 5, b. l. 13-15). Aptartų faktų visuma leidžia daryti išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja vienas iš BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės elementų, t. y. kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką. Vis tik vien šio elemento nustatymas nėra pakankamas tam, kad būtų galima konstatuoti, jog nuteistojo atsakomybę lengvina aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte.

24. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo tvirtinti, jog V. Š. nuosekliai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijų atstovais, padėjo nustatyti baudžiamajai bylai reikšmingas aplinkybes (iš esmės nuteistasis tokias aplinkybes trečiosios apklausos, vykusios ikiteisminio tyrimo metu, bei pirmosios instancijos teisme tik patvirtino), tuo pačiu nėra pagrindo tvirtinti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl savo nusikalstamų veiksmų. Kaip jau minėta, nuteistasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu pirmuosius du kartus, neprisipažino padaręs nusikaltimų. Po pirmosios apklausos nuteistasis parašė prašymą, kuriame buvo nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas jam turi būti nutrauktas, nes nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų nusikaltimų padarymo faktus. Pažymėtina, kad nuteistojo prašymo teiginiai, susiję su duomenų apie nusikalstamų veikų padarymą trūkumu, taip pat jo paaiškinimai pirmosios instancijos teisme apie tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas po to, kai jam buvo leista susipažinti su byloje padarytu įrašu bei nurodyta, kad yra surinkta duomenų patvirtinančių jo kaltę, leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo pozicijos pasikeitimui didžiausią įtaką turėjo ne kritiškas požiūris į nusikalstamus veiksmus, o suvokimas, jog teisėsaugos institucijų atstovai yra surinkę duomenis, patvirtinančius nusikaltimų padarymo faktus, ir gresiančios atsakomybės gali nebepavykti išvengti, o jo teisinės padėtis galėtų palengvėti pripažinus savo kaltę.

26. Faktą, kad V. Š. kritiškai nevertino savo nusikalstamų veiksmų, patvirtina ir kiti jo pasisakymai pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismas remiasi ne tik teisiamojo posėdžio protokolo turiniu, bet ir teisiamojo posėdžio garso įrašo turiniu). Teisiamojo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad jis iš geros valios norėjo padėti žmonėms. Norėjo padėti sau ir kitiems asmenims. Jis teigė, kad buvo tokia tvarka, tokia sistema, taip visi darė ir jis taip pabandė. Žmogiškai suklydo. Nesitikėjo, kad už tokius veiksmus taip skausmingai yra baudžiama. Nuteistasis teigė, kad jis galvoja, jog nelabai nusikalto, nes tik pateikė pasiūlymą mokiniams, tačiau jokio spaudimo jiems nedarė. Akivaizdu, kad tokie V. Š. pasisakymai neleidžia daryti išvados, jog jis kritiškai vertina padarytus nusikalstamus veiksmus, o rodo, kad jis yra linkęs pateisinti savo nusikalstamus veiksmus egzistuojančia sistema, panašiu kitų asmenų elgesiu, iš esmės neįžvelgia nusikalstamų veiksmų pavojingumo bei žalingumo saugomoms vertybėms. Nuteistojo pasisakymai leidžia daryti išvadą, kad jis gailisi ne dėl savo nusikalstamų veiksmų, o dėl to, jog tokie veiksmai išaiškėjo ir už tokius veiksmus jam bus taikoma teisinė atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktą, kad nuteistasis nepakankamai kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, patvirtina ir tai, jog jis nenurodė asmens, kuriam perdavė bei turėjo perduoti pinigus. Šiuo atveju manytina, kad vien tik nuteistojo parodymų apie asmenį, kuriam buvo perduoti ir turėjo būti perduoti pinigai, greičiausiai nebūtų pakankami tam, jog šį asmenį būtų galima patraukti teisinėn atsakomybėn. Vis tik tokio asmens identifikavimas būtų pagrindas valstybės institucijų atstovams imtis teisės aktuose numatytų veiksmų, kurie padėtų išsiaiškinti bei išardyti sistemą, apie kurios egzistavimą nurodė pats nuteistasis.

27. Apibendrinant visa, kas buvo aptarta šio procesinio sprendimo 24-26 pastraipose, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nuteistojo požiūrį į jo paties padarytus nusikalstamus veiksmus. Kaip jau minėta, nuoširdus kaltininko gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tuomet, kai kaltininkas kritiškai vertina savo poelgį, išgyvena dėl jo ir pan. Šiuo atveju nuteistasis pripažino teisiškai reikšmingus faktus, kurie yra būtini tam, jog jo veiksmai būtų kvalifikuoti kaip nusikalstami pagal BK 226 straipsnio 2 dalį, tačiau savo nusikalstamų veiksmų kritiškai nevertino, stengėsi juos sumenkinti bei deklaratyviai pateisinti gera valia, siekiu pagelbėti kitiems asmenims, žmogiška klaida (ši „klaida“ buvo kartojama penkis kartus), savo žiniomis, kad ir kiti asmenys taip elgiasi. Pažymėtina, kad nuteistasis nesuvokdamas ar nenorėdamas suvokti savo veiksmų pavojingumo ir daromos žalos saugomiems gėriams, negali ir kritiškai vertinti savo nusikalstamų veiksmų.

28. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, numatančios teismui galimybę paskirti kaltininkui švelnesnę bausmę, nei konkretaus BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė, gali būti taikomos tik tais atvejais, kai konkrečios normos sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas neatitiktų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų.

29. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. Š. bausmes, pagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmes buvo įvertinta tai, kad V. Š. padarė penkias nusikalstamas veikas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nusikalstamos veikos buvo padarytos ir dėl savanaudiškų paskatų, veikiant tiesiogine tyčia. Be to, buvo atsižvelgta į tai, kad V. Š. anksčiau nebuvo teistas, jis yra baustas administracine tvarka, tačiau padaryti teisės pažeidimai nevertintini kaip šiurkštūs, o paskirtos baudos sumokėtos, nuteistasis dirba. Aptartų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui už visas V. Š. padarytas nusikalstamas veikas paskirti jam švelniausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę, t. y. baudą (pastebėtina, kad BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos ir arešto bei laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmės (valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras nuteistajam baigiamųjų kalbų metu siūlė skirti laisvės atėmimo bausmes)). Nuteistajam už visas jo padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos baudos, kurių dydžiai yra artimi minimaliam šios bausmės dydžiui (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte yra nustatyta, jog už apysunkio nusikaltimo padarymą galima skirti baudą nuo 100 MGL iki 4000 MGL), numatytam baudžiamajame įstatyme. Paskirtosios bausmės buvo bendrinamos nuteistajam palankesniu, t. y. dalinio bausmių sudėjimo būdu, be to, už penkis apysunkius nusikaltimus paskirta subendrinta bausmė (ši bausmė yra artimesnė minimaliai baudos bausmės ribai, skiriamai už vieno apysunkio nusikaltimo padarymą) dar buvo sumažinta vienu trečdaliu ir tapo dar labiau artima minimaliai šios bausmės ribai. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nagrinėjamu atveju subendrinta galutinė bausmė yra tinkama įgyvendinti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus (bendroji prevencija, nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir kt.).

30. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, kad visais penkiais nusikalstamų veikų padarymo atvejais nusikaltimo dalykas, t. y. provokuotas ir reikalautas duoti kyšis, tik šiek tiek viršijo 4 MGL, nėra pagrindas dar labiau švelninti nuteistajam paskirtas bausmes. Apeliantai pagrįstai nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog, parenkant baudos dydį bylose dėl nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, reikšmės turi kyšiui, papirkimui ar prekybai poveikiu panaudoto turto dydis (pinigų suma), kuris tiesiogiai atspindi veikos pavojingumą. Tokio pobūdžio bylose asmenims, nuteistiesiems už BK 225, 226 ir 227 straipsniuose (1 ar 2 dalyje) numatytų nusikalstamų veikų padarymą, kai piniginės sumos papirkimui ar kyšiams nėra didelės (neviršija 250 MGL), o nuteistųjų asmenybės nėra itin pavojingos, paskirtų bausmių (baudų) dydžiai paprastai neviršija 200-300 MGL ir yra artimi minimaliems BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytiems baudų dydžiams (galutinės subendrintos bausmės (baudos) sumos neviršija 25000-30000 Eur) (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-654/2021 (šiame nuosprendyje yra atlikta panašaus pobūdžio baudžiamosiose bylose skiriamų bausmių analizė)). Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendyje priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-260-654/2021 buvo aptarti ir tie atvejai, kai bausmės buvo paskirtos už nusikalstamų veikų padarymą, kai galiojo švelnesnės BK 47 straipsnio nuostatos, o MGL dydis buvo mažesnis. Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju tiek už atskiras nusikalstamas veikas V. Š. paskirtosios bausmės, tiek subendrinta bausmė nesiskiria nuo panašiais atvejais paprastai skiriamų bausmių dydžių.

31. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų teiginiu, kad nuteistajam nėra būdingas nusikalstamas elgesys, o padarytos nusikalstamos veikos neparodo jo tikrosios vertybinės orientacijos. Visų pirma pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje yra nustatyta, jog V. Š. per apytiksliai šešis mėnesius padarė penkis apysunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus jis darė siekdamas materialinės naudos, kaip kompetentingas asmuo sukeldamas asmenims, kuriuos mokė vairuoti, abejones dėl jų gebėjimo bei galimybės sąžiningai patiems išlaikyti vairavimo egzaminą VĮ „Regitra“, tuo pačiu nuteistasis savo veiksmais netiesiogiai skatino ir egzaminuotojų galimai neteisėtą elgesį. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistojo veiksmai nevertintini kaip atsitiktinio pobūdžio, jie akivaizdžiai rodo, kad, siekdamas asmeninės naudos, nuteistasis gali rinktis nusikalstamą elgesio variantą, o ši aplinkybė parodo ir netinkamą jo požiūrį į visuomenėje galiojančias taisykles bei būtinybę jų laikytis, toleranciją neteisėtiems (taip pat ir nusikalstamiems) veiksmams. Faktas, kad nuteistasis vairavimo instruktoriumi nebedirba ir penkerius metus neturės teisės dirbti vairavimo instruktoriumi, nėra pagrindas dar labiau švelninti paskirtąsias bausmes.

32. Aplinkybės, kad nuteistasis yra garbaus amžiaus, išsituokęs, neturi nekilnojamojo turto, neturi artimųjų, kurie galėtų jam padėti finansiškai, turi sveikatos problemų, nėra pagrindas švelninti paskirtąsias bausmes, taip pat nėra pagrindas tvirtinti, jog jis neturi galimybių sumokėti jam paskirtą baudą. Čia pažymėtina, kad aplinkybė, jog nuteistasis neturi artimųjų, kurie galėtų jam pagelbėti, neatitinka tikrovės, nes ją iš dalies paneigia faktas, jog nuteistasis panaudos pagrindu neatlygintinai nuo 2017 m. rugpjūčio 2 d. naudojasi savo broliui priklausančiu butu. Taigi akivaizdu, kad nuteistajam kelis metus nebuvo aktualūs gyvenamosios patalpos įsigijimo ar nuomos, o tuo pačiu ir su tuo susiję išlaidų klausimai. Tokia panaudos sutartis akivaizdžiai patvirtina, kad tam tikrus buitinius sunkumus, susijusius su finansais, nuteistajam padeda spręsti jo brolis. Baudžiamojoje byloje yra duomenys apie nuteistojo pajamas, gautas 2018-2020 metais (2018 metais gavo 5706,74 Eur pajamų (pagal paties nuteistojo parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu, matyti, kad 2018 metais jis ne visą laiką dirbo Lietuvos Respublikoje), 2019 metais gavo 7086,48 Eur pajamų, nuo kurių išskaičiuota 704,37 Eur pajamų mokesčio, o 2020 metais gavo 6436 Eur pajamų, nuo kurių išskaičiuota 47,49 Eur pajamų mokesčio). Vis tik šie duomenys niekaip neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis nusikalstamų veikų padarymo metu susidūrė su tokiais finansiniais sunkumais, kurie būtų nulėmę nusikalstamą jo elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir tai, kad teisiamojo posėdžio metu nuteistasis nurodė, jog iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pusę metų dirbo Vokietijos Federacinėje Respublikoje, kurioje per mėnesį uždirbdavo beveik 2000 Eur. Jis ketina ir toliau dirbti Vokietijos Federacinėje Respublikoje, tokį nuteistojo ketinimą patvirtina ir apeliacinės instancijos teismui pateiktas pasiūlymas nuteistajam išbandyti darbą Vokietijos Federacinės Respublikos įmonėje.

33. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo V. Š. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir konstatuoja, jog BK 226 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos švelniausios bausmės paskyrimas už kiekvieną iš V. Š. padarytų nusikaltimų aiškiai neprieštarauja teisingumo principui. Šioje baudžiamojoje byloje nėra nustatyta aplinkybių visuma, kuri leistų daryti išvadą apie mažesnį nuteistojo asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taip pat nėra susidariusi kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Iš esmės tokių aplinkybių nėra nurodoma ir apeliaciniame skunde.

34. Įvertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, nėra pagrindo daryti išvadą, kad V. Š. paskirtoji galutinė bausmė nėra tinkama priemonė siekiamiems tikslams, numatytiems BK 41 straipsnyje, įgyvendinti, šių tikslų galima pasiekti švelnesne bausme, aptariamos bausmės taikymas darys daugiau žalos nuteistajam, nei to reikalauja siekiami tikslai, jų pobūdis. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 26 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo keisti ar naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo V. Š. ir jo gynėjo advokato apeliacinį skundą atmesti.