- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-07
- Bylos Nr.
- eI-925-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03323-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Paulauskienė, Bronius Januška, Donatas Vansevičius
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos
- Kategorijos
- 7.8Socialinė parama šeimoms, vaikams ir nepasiturintiems gyventojams
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Vansevičiaus, dalyvaujant pareiškėjai A. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos depratamento Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo:
1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – Socialinių išmokų skyrius) 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą Nr. 29018;
2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3).
Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. pateikė paraišką piniginei socialinei paramai gauti, kurioje prašė nuo 2016 m. gegužės iki rugpjūčio mėnesio skirti socialinę pašalpą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidoms kompensuoti.
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėjai pateikė siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta atlikti 60 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą bei kad 2016 m. gegužės 13 d. ji turi atvykti į visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą.
2016 m. gegužės 13 d. pareiškėja pasijuto prastai, dėl susilpnėjusios sveikatos negalėjo išvykti iš namų, todėl neturėjo galimybės nuvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos.
Paaiškino, kad siuntime nebuvo nurodyta, kad neatvykimo atveju reikia informuoti instituciją, atsakingą už visuomenei naudingų veiklų atlikimą. Be to, manė, kad bus siunčiamas pakartotinis siuntimas.
2016 m. gegužės 19 d. gavo pranešimą dėl socialinės pašalpos neskyrimo, t. y. kad 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 29018 jai socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. neskiriama, kadangi nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Nesutikdama su sprendimu, pateikė skundą Komisijai, kuri 2016 m. liepos 15 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja nesutinka su priimtais sprendimais. Teigia, kad siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą neatitinka tokio pobūdžio dokumentui keliamų reikalavimų, jame nebuvo išaiškintos pareiškėjos teisės, išskyrus pareigą dalyvauti atliekant visuomenei naudingą veiklą, ir nedalyvavimo teisinės pasekmės. Siuntime visiškai neaptartas veiklos pobūdis, jos turinys. Ji nebuvo supažindinta su naudingos veiklos atlikimo tvarka, jos sąlygomis, nebuvo informuota, kokiu būdu pranešti Vilniaus miesto savivaldybės administracijai apie negalėjimą būti nurodytoje vietoje.
Pažymėjo, kad Socialinių išmokų skyriaus sprendimas neskirti socialinės išmokos surašytas formaliai, nesiaiškinant situacijos bei prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams. Sprendimas nemotyvuotas, o nurodytas formalus teisinis pagrindas nėra vertintinas kaip pagrįstas argumentas, kodėl asmeniui nėra skiriama socialinė išmoka. Viešasis subjektas netyrė aplinkybių viseto, nesigilino į situaciją, nekreipė dėmesio, kad nedalyvauta buvo dėl svarbių priežasčių, t. y. sveikatos problemų.
Socialinių išmokų skyrius sprendimą priėmė 2016 m. gegužės 19 d., tačiau pranešimą apie jo priėmimą išsiuntė tik 2016 m. birželio 27 d. ir taip pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje nustatytą pareigą per 3 darbo dienas pranešti apie individualaus administracinio akto priėmimą asmeniui, kurio teisėms ir pareigoms jis turi tiesioginį poveikį. Taip pat nebuvo pridėta individualaus administracinio akto kopija.
Nėra aišku, kuo remdamasi Komisija atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą dėl Socialinių išmokų skyriaus priimto sprendimo, nes pripažino, kad taikomos procedūros dėl informavimo nėra tikslios ir aiškios. Taigi, Komisijos sprendimas yra teisiškai ydingas, nepateikti teisiniai argumentai į pareiškėjos skunde nurodomas aplinkybes bei teiginius, nuodugniai neištirtos aplinkybės.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja papildomai paaiškino, kad ji yra prieš visuomenei naudingos veiklos atlikimą. Siuntimą buvo gavusi, tačiau atvykimo dieną sirgo ir negalėjo nuvykti nurodytu adresu. Paskambinti organizatoriui ir pranešti apie ligą nesusiprato. Įrodymų apie ligą pateikti negali, nes yra neapdrausta.
Atsiliepimas
Atsakovas Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad pareiškėjai išduotas siuntimas atlikti visuomenei naudingą veiklą atitinka Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo reikalavimus. Be to, siuntime, kurį pasirašė, pareiškėja buvo supažindinta su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis. Pažymėjo, kad informacija, susijusi su visuomenės naudingos veiklos pobūdžiu ir jos turiniu, pateikiama ne siuntime, o pasirašant visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartį. Siuntime esantis pareiškėjos parašas leidžia manyti, kad ji suprato jame esančią informaciją, kad iki 2016 m. gegužės 13 d. privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą, o neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, bus laikoma, kad atsisako dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, ir kad nevykdant šios pareigos socialinė parama nebus skiriama.
Pareiškėja apie šią pareigą buvo informuota ne tik raštu, bet ir žodžiu. Socialinių išmokų skyriaus darbuotojas, priėmęs pareiškėjos prašymą, suteikė jai visą reikiamą informaciją, kurią būtina žinoti apie visuomenei naudingos veiklos atlikimą, tačiau pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai rodė nepasitenkinimą sužinojusi, kad reikės atlikti visuomenei naudingą darbą.
Teigė, kad vidutiniam vartotojui yra aišku, kad pasirašius ir sutikus su siuntimo sąlygomis ir neatvykus per nustatytą laiką atlikti pareigos atsiranda įstatyme nurodytos pasekmės – asmuo negali pretenduoti įgyti socialinės paramos gavėjo statuso.
Atkreipė dėmesį, kad siuntime buvo nurodytas darbuotojo telefono numeris, kuriuo pareiškėja galėjo pranešti apie negalėjimą atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos. Atsakovas nėra gavęs jokių dokumentų ar duomenų, kurie įrodytų, kad pareiškėja turėjo pateisinamą priežastį nedalyvauti visuomenei naudingoje veikloje. Pažymėjo, kad pareiškėja vis dar turi teisę pateikti dokumentus, kurie įrodytų jos ligą ar sveikatos negalavimus bei kitas pateisinamas priežastis laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 10 d. iki 2016 m. gegužės 13 d. Esant šioms aplinkybėms Socialinių išmokų skyrius peržiūrėtų priimtą sprendimą.
Nurodė, kad apie priimtą 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą pareiškėja elektroniniu paštu buvo informuota tą pačią dieną. Socialinių išmokų skyrius turi pareigą išsiųsti pranešimą apie priimtą sprendimą, tačiau ne patį sprendimą, ir tai turi atlikti per 5 darbo dienas, o ne per 3, kaip nurodo pareiškėja.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. priimto sprendimo Nr. 29018 ir Komisijos 2016 m. liepos 15 d. priimto sprendimo Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. pareiškėja Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą piniginei socialinei paramai gauti. Pareiškėja prašė laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. skirti socialinę pašalpą būsto šildymo, karšto vandens ir geriamojo vandens išlaidoms kompensuoti.
Socialinių išmokų skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, 2016 m. gegužės 10 d. įteikė jai siuntimą Nr. 37494 atlikti 60 val. trukmės visuomenei naudingą veiklą. Siuntime buvo nurodyta, kad pareiškėja 2016 m. gegužės 13 d. turi atvykti į VšĮ „Vilniaus miesto parkai“ pas visuomenei naudingos veiklos organizatorių, adresu: (duomenys neskelbtini). Siuntime buvo nurodytas organizatoriaus telefono numeris.
2016 m. gegužės 19 d. Socialinių išmokų skyrius įteikė pareiškėjai pranešimą Nr. 39752, kad 2016 m. gegužės 19 d. sprendimu Nr. 29018 jai nebuvo skirta socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d., nes pareiškėja nedalyvavo savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
2016 m. birželio 10 d. pareiškėja kreipėsi į Socialinių išmokų skyrių dėl informacijos apie socialinės paramos skyrimą.
2016 m. birželio 16 d. Socialinių išmokų skyrius atsakė į pareiškėjos kreipimąsi ir nurodė informaciją apie laikotarpiu nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2013 m. sausio 1 d. jai skirtas socialines išmokas. Taip pat priminė, kad nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2016 m. liepos 31 d. pareiškėjai nebuvo skirta socialinė parama, nes nedalyvavo savivaldybės organizuojamoje visuomeninėje veikloje, bei nurodė, kad dėl piniginės socialinės paramos galės kreiptis, kai atliks visuomenei naudingą veiklą arba pateiks nustatytos formos medicininę pažymą, kad negali atlikti visuomenei naudingos veiklos.
2016 m. birželio 23 d. pareiškėja kreipėsi į Komisiją su skundu dėl Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo. 2016 m. liepos 15 d. Komisija priėmė sprendimą Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) atmesti pareiškėjos skundą.
Taigi įstatymo nuostatos įtvirtina savivaldybių administracijų teisę neteikti socialinės paramos, jei asmuo neįvykdys įstatymu nustatytos pareigos dalyvauti savivaldybės administracijos organizuojamoje visuomenei naudingoje veikloje.
Nagrinėjamu atveju Socialinių išmokų skyrius pasinaudojo šia Įstatymo jam suteikta teise ir priėmė 2016 m. gegužės 19 d. sprendimą neskirti pareiškėjai socialinės paramos.
Pareiškėja su šiuo sprendimu nesutinka, teigia, kad atvykti atlikti visuomenei naudingos veiklos negalėjo dėl pablogėjusios sveikatos, o siuntime nebuvo nurodyta, į ką reikėtų kreiptis norint pranešti apie neatvykimą.
Iš byloje esančio 2016 m. gegužės 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntimo matyti, kad jame buvo pateikta informacija ne tik kur ir kada atvykti, bet ir nurodytas visuomenei naudingos veiklos organizatorius bei jo kontaktiniai duomenys, todėl pareiškėja galėjo paskambinti nurodytu telefonu ir informuoti, kad negalės dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje dėl pablogėjusios sveikatos būklės. Teismo posėdyje pareiškėja teigė, kad paskambinti organizatoriui ji tuo metu nesusiprato, be to, manė, kad atsakovas šioje situacijoje turėjo būti aktyvus.
Teismas pažymi, kad su siuntime esančia informacija pareiškėja buvo tinkamai supažindinta, tai patvirtina ant siuntimo esantis jos parašas ir pasisakymas teismo posėdyje, todėl argumentas, kad ji nebuvo informuota, į ką reikėtų kreiptis su pranešimu apie neatvykimą atlikti visuomenei naudingą veiklą, atmestinas.
Pareiškėja taip pat teigia, kad siuntime ji nebuvo tinkamai supažindinta su visuomenei naudingos veiklos turiniu ir pobūdžiu.
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 patvirtinto Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 14 punktas nustato, kad asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą.
Aprašo 15 punktas nustato, kad su asmenimis, kurie pasitelkiami visuomenei naudingai veiklai atlikti, sudaroma rašytinė visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis, kurioje nustatomos visuomenei naudingos veiklos atlikimo sąlygos.
Pagal Aprašo 16 punktą visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikotarpiui, nurodant veiklos turinį (pobūdį), arba konkrečiai visuomenei naudingai veiklai, kuri bus atlikta per konkretų laiką.
Aprašo 1 priede pateikta siuntimo atlikti visuomenei naudingą veiklą forma, o 2 priede – sutarties.
Iš teismui pateikto 2016 m. gegužės 10 d. siuntimo matyti, kad jis yra surašytas naudojantis Aprašo 1 priede pateikta forma ir jo turinys atitinka Aprašo 14 punkte nustatytus reikalavimus.
Su atliekamos veiklos pobūdžiu ir turiniu asmenys yra supažindinami tik tuomet, kai pasirašoma visuomenei naudingos veiklos atlikimo sutartis. Kadangi pareiškėja nurodytu laiku neatvyko į siuntime nurodytą visuomenei naudingos veiklos vietą, su ja tokia sutartis nebuvo pasirašyta, todėl ji parado galimybę susipažinti su veiklos turiniu ir pobūdžiu.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas atmeta pareiškėjos skundo argumentą, kad siuntime ji nebuvo tinkamai supažindinta su visuomenei naudingos veiklos turiniu ir pobūdžiu.
Pareiškėja taip pat nurodo, kad tiek Komisija, tiek Socialinių išmokų skyrius neatsižvelgė į tai, kad ji neatvyko atlikti visuomenei naudingos veiklos dėl sveikatos problemų.
Apraše nustatyta, kad visuomenei naudingai veiklai atlikti nepasitelkiami asmenys, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigose (jų gydymosi laikotarpiu) (13.6 punktas), asmenys, kuriems išduoti elektroniniai nedarbingumo pažymėjimai ar medicininės pažymos (jų galiojimo laikotarpiu) (13.7 punktas), ir asmenys, pateikę medicinos dokumentų išrašą (forma Nr. 027/a) ar gydytojų konsultacinės komisijos išvadą, kuriose nurodoma, kad asmuo nurodytą laikotarpį dėl sveikatos būklės negali dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje (13.8 punktas).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja nei Socialinių išmokų skyriui, nei Komisijai, nei teismui nepateikė įrodymų, kad 2016 m. gegužės 13 d. į nurodytą visuomenei naudingos veiklos atlikimo vietą neatvyko būtent dėl pablogėjusios sveikatos būklės, todėl atleisti jos nuo visuomenei naudingos veiklos atlikimo pagrindo nebuvo.
Per teismo posėdį pareiškėja paaiškino, kad nedarbingumo pažymėjimo neturi, nes yra nedrausta, ir prašė ligos faktą nustatyti kviečiant liudytojus. Kaip matyti iš Aprašo, ligos faktas įrodinėjamas rašytiniais įrodymais, kurių pareiškėja nepateikė nei atsakovui, nei teismui.
Pareiškėja teigia, kad atsakovas apie 2016 m. gegužės 19 d. priimtą sprendimą ją informavo praėjus daugiau nei 3 darbo dienoms bei nepridėjo sprendimo kopijos, kaip reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis.
Teismas pabrėžia, kad šiuo atveju turi būti taikoma ne Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 4 dalis, o Įstatymo 21 straipsnio 15 dalis, kuri nustato, kad prašymą-paraišką pateikęs asmuo apie priimtą sprendimą dėl piniginės socialinės paramos skyrimo ar neskyrimo yra informuojamas asmens prašyme-paraiškoje nurodytu informavimo būdu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu piniginė socialinė parama neskiriama, nurodoma neskyrimo priežastis ir šio sprendimo apskundimo tvarka.
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pranešimas apie priimtą sprendimą buvo išsiųstas 2016 m. gegužės 19 d., t. y. sprendimo priėmimo dieną, elektroniniu paštu, kaip ir reikalavo pareiškėja, todėl Įstatymo nurodytas terminas nebuvo praleistas. Be to, Įstatymas nereikalauja kartu su pranešimu išsiųsti ir sprendimo kopiją. Taigi pareiškėjos argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Pareiškėja taip pat teigia, kad Komisijos sprendimas yra teisiškai ydingas, kadangi buvo nuspręsta jos skundo netenkinti, kartu pripažįstant, kad informavimo procedūros nėra tikslios.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., 2016 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-913-552/2016).
Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).
Tuo atveju, kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Tuo atveju, jei tai paaiškėja skundo priėmimo nagrinėti stadijoje, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1004-556/2016).
Byloje esančiame Komisijos sprendime nurodyta, kad Komisija mano, kad Socialinių išmokų skyrius tinkamai atliko savo pareigas neskirdamas socialinės pašalpos pagal teisės aktus, tačiau suabejojo, ar pareiškėjai buvo tinkamai išaiškinta atsakomybė už jai paskirtų visuomenei naudingų darbų nevykdymą bei supažindinta su informavimo apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingų darbų tvarka. Todėl nusprendė pareiškėjos skundą atmesti ir pateikti pasiūlymą Savivaldybės administracijos direktorei apsvarstyti įsakymu patvirtintą priedą – formą „Siuntimas atlikti visuomenei naudingus darbus“ koreguoti, aiškiai nustatant, kokia tvarka ir terminais, asmuo turi informuoti apie negalėjimą atvykti nustatytu laiku atlikti visuomenei naudingų darbų.
Byloje esančiame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos siuntime atlikti visuomenei naudingą veiklą yra nurodyta, kad pareiškėja privalo atvykti atlikti visuomenei naudingą veiklą. Neatvykus iki nustatyto termino pabaigos, laikytina, kad atsisakoma dalyvauti visuomenei naudingoje veikloje, todėl nevykdant šios pareigos, piniginė socialinė parama bus teikiama vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 arba 5 punktu: socialinė pašalpa neskiriama arba skiriama tik vaikui (vaikams), pasirenkant ar derinant jos teikimo formą (pinigais ir (ar) nepinigine forma), o būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijos neteikiamos ar jų teikimas nutraukiamas, iki pareigos bus įvykdytos.
Minėto Aprašo 14 punktas nustato, kad asmenys, pateikę prašymus-paraiškas piniginei socialinei paramai gauti ir reikiamus dokumentus, supažindinami su visuomenei naudingos veiklos atlikimo tvarka bei sąlygomis ir gauna siuntimą atlikti visuomenei naudingą veiklą. Įsakymu, kuriuo yra patvirtintas Aprašas yra patvirtinta ir siuntimo forma kaip aprašo 1 priedas.
Atsakovo siuntimas pareiškėjai atlikti visuomenei naudingą veiklą atitinka Aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. A1-255 nuostatas.
Komisijos Savivaldybės administracijos direktorei pateiktas pasiūlymas apsvarstyti įsakymu patvirtintą priedą – formą „Siuntimas atlikti visuomenei naudingus darbus“ nėra administracijai privalomas. Be to siuntimo forma yra patvirtinta Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, todėl tik jis šį Aprašą, patvirtintą įsakymu, gali koreguoti.
Atitinkamai, administracinė byla dėl Komisijos sprendimo dalies pateikti pasiūlymą Savivaldybės administracijos direktorei nutrauktina Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes minėtas Komisijos pasiūlymas nesukelia jokių teisinių pasekmių pareiškėjai, todėl negali būti ginčo administraciniame teisme objektu.
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2016 m. gegužės 19 d. sprendimas Nr. 29018 ir likusioje dalyje Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimas Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 redakcija),
nusprendžia:
Administracinę bylą dalyje dėl Vilniaus miesto savivaldybės visuomeninės administracinių ginčų komisijos 2016 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. 9-196/16(1.1.43-PD3) dalies pateikti pasiūlymą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorei nutraukti.
Likusioje dalyje pareiškėjos A. A. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.